Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-03-30 · Civilinė byla Nr. e2S-731-863/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-03-30
Bylos Nr.
e2S-731-863/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-01149-2023-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Lysionok
Pareiškėjas
N. M. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-731-863/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01149-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2023 m. kovo 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (suinteresuoto asmens) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos N. M. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys antstolė Asta Stanišauskaitė, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir D. G.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja N. M. G. kreipėsi į teismą, ;prašydama panaikinti antstolės Astos Stanišauskaitės 2023 m. sausio 3 d. patvarkymą dėl skundų tenkinimo Nr. S023-76 ir jo pagrindu surašytus sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktus Nr. S023-88 ir Nr. S023-89, priimtus vykdomosiose bylose Nr. 0177/22/00915 ir Nr. 0177/22/00916 ir tenkinti pareiškėjos 2023 m. sausio 2 d. skundą, panaikinant 2022 m. gruodžio 14 d. antstolės patvarkymą toje dalyje, kurioje buvo atsisakyta atidėti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0177/22/00915 ir Nr. 0177/22/00916 iki 2023 m. vasario 7 d.

2. Pareiškėja taip prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki antstolės Astos Stanišauskaitės patvarkymo panaikinti 2023 m. sausio 3 d. patvarkymą dėl skundų tenkinimo Nr. S023-76 ir jo pagrindu surašytus sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktus Nr. S023-88 ir Nr. S023-89, priimtus vykdomosiose bylose Nr. 0177/22/00915 ir Nr. 0177/22/00916 priėmimo ir pareiškėjos 2023 m. sausio 2 d. skundo tenkinimo arba, jeigu antstolė atsisakytų patenkinti pareiškėjos 2023 m. sausio 2 d. skundą, iki teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjos skundas būtų patenkintas, įsiteisėjimo dienos sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0177/22/00915 ir Nr. 0177/22/00916.

2.1. Pareiškėja mano, kad egzistuoja visos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Skundas dėl antstolės veiksmų yra prima facie pagrįstas. Pažymėjo, kad skunde pateikė išsamius argumentus ir įrodymus, patvirtinančius, jog antstolė nepagrįstai nepatenkino pareiškėjos skundo, kuriame pareiškėja prašė panaikinti antstolės patvarkymą toje dalyje, kurioje buvo atsisakyta atidėti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0177/22/00915 ir Nr. 0177/22/00916 iki 2023 m. vasario 7 d.

2.2. Pareiškėjos vertinimu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ji (pareiškėja) patirs nepagrįstą žalą dėl tvoros ir krepšinio aikštelės nugriovimo / išardymo, dėl kurios priteisimo turės inicijuoti papildomus teisminius procesus. Akcentavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. e2-17542-1159/2022 tenkinus D. G. ieškinį ir (i) pripažinus negaliojančia 1993 m. rusėjo 3 d. sutartį tarp D. G. ir valstybės, atstovaujamos Vilniaus miesto valdybos Rasų seniūno, dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies (430 kv. m) įsigijimo, panaikinant ir kitas Vilniaus miesto valdybos 1993 m. gegužės 27 d. potvarkio Nr. 1038 V pagrindu dėl to paties žemės sklypo sudarytas žemės sklypo privatizavimo sutartis ir (ii) pritaikius restituciją, išregistruojant teises į žemės sklypą, pervedant į laisvą žemės fondą ir išformuojant žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), minėto sprendimo priėmimo metu pareiškėja bus patyrusi žalą dėl tvoros ir krepšinio aikštelės nugriovimo vykdant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) privalomus nurodymus dėl tvoros ir dėl krepšinio aikštelės, t. y. patenkinus minėtą D. G. ieškinį ir Inspekcijai nustačius, jog aktualus žemės sklypas privalo būti išimtas iš (duomenys neskelbtini) teritorijos, susidarys tokia situacija, kurioje du tariamai savavališkai pastatyti statiniai (tvora ir krepšinio aikštelė), dėl kurių Inspekcija yra priėmusi privalomus nurodymus, formuojant naują žemės sklypą bei nustatant jo kadastrines ribas, į jo plotą privalės būti įtraukti ir minėti statiniai (tvora ir krepšinio aikštelė), dėl ko atsiras pagrindas prašyti atnaujinti civilinę bylą dalyje dėl nurodymo dėl tvoros ir nurodymo dėl krepšinio aikštelės ir prašyti panaikinti atitinkamus Inspekcijos privalomus nurodymus.

2.3. Pažymėjo, kad visa susiklosčiusi situacija susidarė ne dėl pareiškėjos kaltės, o dėl atitinkamų valstybės institucijų kaltės – būtent jos netinkamai įformino / sudarė privatizavimo sandorį, kurį dabar D. G. ir ginčija, o tuo atveju, jei ir kai jis bus nuginčytas, ginčo objektai, dėl kurių yra surašyti Inspekcijos privalomi nurodymai, pateks į naujai formuojamą žemės sklypą, todėl jų nugriovimo teisines pasekmes ir su jomis susijusias išlaidas privalės atlyginti valstybė. Be to, Inspekcija pripažino, jog ūkinis pastatas yra pastatytas teisėtai, taigi, egzistuoja aiškios prielaidos, jog D. G. pareikšti reikalavimai civilinėje byloje Nr. e2-17542-1159/2022 bus patenkinti, todėl yra pagrindas sprendimo įvykdymo atidėjimo veiksmus susieti su civilinės bylos Nr. e2-17542-1159/2022 išnagrinėjimo rezultatu. Akcentavo, kad gali susiklostyti tokia situacija, kad pareiškėja įgys teisę ir teisinį pagrindą reikalauti nuostolių iš valstybės atlyginimo ne tik dėl ydingai įforminto privatizavimo sandorio, tačiau taip pat ir dėl privalomų nurodymų vykdymo neatidėjimo.

2.4. Mano, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas užtikrintų ekonomiškumo, proporcingumo, interesų pusiausvyros principų įgyvendinimą. Inspekcijos interesai, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir laikinai sustabdžius vykdymo veiksmus, nebus nepagrįstai ar neproporcingai suvaržomi. Net jeigu pareiškėjos skundas nebūtų tenkinamas, pasibaigus laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, vykdymo veiksmai galėtų būti tęsiami toliau. Tačiau, priešingu atveju, nesustabdžius vykdymo veiksmų vykdomosiose bylose, pareiškėja visa apimtimi turės įvykdyti Inspekcijos nurodymus dėl tvoros ir krepšinio aikštelės, nugriaunant statinius ir patiriant su tuo susijusias išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 25 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir sustabdė vykdymo veiksmus antstolės Astos Stanišauskaitės vykdomosiose bylose Nr. 0177/22/00915 ir Nr. 0177/22/00916 iki bus priimtas ir įsiteisės antstolio ar teismo galutinis sprendimas dėl pareiškėjos 2023 m. sausio 23 d. skundo.

4. Teismo nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje civilinio proceso stadijoje teiktų pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjos skundas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) yra nepagrįstas;

5. Teismo vertinimu, egzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, nes nesustabdžius antstolės veiksmų minėtose vykdomosiose bylose iki bus priimtas ir įsiteisės antstolio ar teismo sprendimas dėl pareiškėjos skundo bei toliau atliekant vykdymo veiksmus ir vėliau galimai priėmus pareiškėjai palankų sprendimą dėl jos 2023 m. sausio 23 d. skundo, gali lemti nuostolių pareiškėjai padarymą, t. y. nevykdant privalomųjų nurodymų pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)-PN-1130 (nurodymas dėl tvoros) ir Nr. (23.29)-PN-1131 (nurodymas dėl krepšinio aikštelės), jai gali būti skiriama bauda, atitinkamai nebūtų užkirstas kelias naujiems teisiniams ginčams tarp bylos šalių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

6. Suinteresuotas asmuo Inspekcija atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

6.1. Nurodo, kad dar 2017 m. liepos 14 d. surašė skolininkei (pareiškėjai) privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)-PN-1130, kuriuo iki 2018 m. sausio 17 d. pareikalavo nugriauti aptariamą tvorą bei sutvarkyti teritoriją, ir privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)-PN-1131, kuriuo pareikalavo iki 2018 m. sausio 17 d. nugriauti aptariamą krepšinio aikštelę ir sutvarkyti teritoriją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021 nutarė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimo dalis atmesti ieškinį dėl reikalavimo panaikinti 2017 m. liepos 13 d. Inspekcijos privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)-PN-1124 ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją bei Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrių priimti administracinius sprendimus ir perdavė šią bylos dalį Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo, kitą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutarties dalį paliko nepakeistą, t. y. dalis teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimo įsiteisėjo, t. y. privalomieji nurodymai, surašyti pareiškėjai buvo peržiūrėti teismine tvarka ir tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Vilniaus apygardos teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendė, kad šie Inspekcijos administraciniai aktai yra teisėti. Kadangi pareiškėja privalomųjų nurodymų per daugiau nei metus trukusį laiko tarpą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo neįvykdė, Inspekcija 2022 m. gegužės 27 d. juos perdavė vykdyti priverstinai antstolei, ir antstolės kontoroje buvo užvestos vykdomosios bylos Nr. 0177/22/00915 ir Nr. 0177/22/00916.

6.2. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju, jokio būsimo teismo sprendimo nebus, nes jis jau yra priimtas, t. y. skolininkės ieškinys dėl nurodymo dėl tvoros ir dėl nurodymo dėl krepšinio aikštelės panaikinimo yra atmestas, kaip nepagrįstas. Nurodymas dėl tvoros ir nurodymas dėl krepšinio aikštelės įgijo vykdomųjų dokumentų galią skolininkei geranoriškai jų nevykdant, jie ir toliau yra piktybiškai nevykdomi. Joks išieškojimas vykdomosiose bylose nėra vykdomas. Skolininkė tiesiog nevykdo privalomųjų nurodymų ir visais įmanomais būdais siekia išvengti privalomųjų nurodymų nevykdymo pasekmių.

6.3. Atkreipia dėmesį, kad skolininkė nepateikia ir neturi jokių įrodymų, patvirtinančių tvoros ir krepšinio aikštelės statybos teisėtumą, iš kurių būtų galima spręsti, kad tvora ir krepšinio aikštelė buvo pastatyti iki valstybinės žemės privatizavimo sandorių sudarymo ir dėl to šie statiniai neva „turės būti įtraukti į naujai formuojamo žemės sklypo ribas“, jei toks bus formuojamas. Mano, kad nėra jokio teisinio ir teisėto pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) nenumatytą laikinąją apsaugos priemonę ir stabdyti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose. Inspekcijos surašyti privalomieji nurodymai įgyja vykdomųjų dokumentų statusą, jų geranoriškai nevykdant statytojui. Kad ir kiek paskesnių bylų užsivestų skolininkė, kad ir kiek papildomų skundų ar prašymų ji teiktų antstolei ar Inspekcijai, tai nesudaro teisinio pagrindo stabdyti vykdomųjų bylų ar stabdyti vykdymo veiksmus jose. Todėl ir skolininkės skundas ar prima facie, ar išnagrinėjus skundą, yra niekuo nepagrįstas ir vertintinas tik kaip priverstinio vykdymo veiksmų vykdomosiose bylose vilkinimas. Be to, ir skolininkės siekis išvengti CPK 771 straipsnyje numatytos baudos skyrimo taip pat negali būti vertinamas kaip faktinis ir juo labiau kaip teisinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti priverstinio vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose.

6.4. Pažymi, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones, pažeistas ir CPK 18 straipsnyje įtvirtintas principas, t. y. teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principas. Priimtais teismų procesiniais sprendimais jau yra konstatuota, kad skolininkės pastatyta tvora ir krepšinio aikštelė, pastatytos neteisėtai, t. y. skolininkei nepriklausančioje žemėje.

Atsiliepimas

7. Suinteresuotas asmuo antstolė Asta Stanišauskaitė atsiliepime prašo atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

8. Pareiškėja N. M. G. atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Mano, kad šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, dėl ko teismas priėmė pagrįstą nutartį. Laiko, kad skundas dėl antstolės veiksmų yra prima facie pagrįstas. Pažymi, kad pateikė išsamius argumentus ir įrodymus, patvirtinančius, jog antstolė nepagrįstai nepatenkino pareiškėjos skundo, kuriame pareiškėja prašė panaikinti antstolės patvarkymą toje dalyje, kurioje buvo atsisakyta atidėti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0177/22/00915 ir Nr. 0177/22/00916 iki 2023 m. vasario 7 d. Be to, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pareiškėja patirs nepagrįstą žalą dėl tvoros ir krepšinio aikštelės nugriovimo / išardymo, dėl kurios priteisimo turės inicijuoti papildomus teisminius procesus. Kaip ir savo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, akcentuoja Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-17542-1159/2022 svarbą. Atkreipia dėmesį, kad 2022 m. liepos 19 d. raštu Inspekcija informavo pareiškėją ir D. G., jog sutinka sudaryti taikos sutartį dalyje dėl nurodymo dėl ūkinio pastato ir ūkinio pastato statybos teisėtumo, taigi pati Inspekcija pripažino, jog šiuo metu valstybinėje žemėje esantis ir D. G. priklausantis ūkinis pastatas buvo pastatytas teisėtai; be to, Inspekcija jau yra panaikinusi nurodymą dėl ūkinio pastato. Taip pat mano, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas užtikrina ekonomiškumo, proporcingumo, interesų pusiausvyros principų įgyvendinimą. Inspekcijos interesai, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir laikinai sustabdžius vykdymo veiksmus, nebus nepagrįstai ar neproporcingai suvaržomi, tačiau nesustabdžius vykdymo veiksmų vykdomosiose bylose, pareiškėja visa apimtimi turės įvykdyti Inspekcijos nurodymus dėl tvoros ir krepšinio aikštelės, nugriaunant statinius ir patiriant su tuo susijusias išlaidas.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatyto bylos aplinkybės, teisniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

11. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Dėl atskirojo skundo (ne)pagrįstumo

12. Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolės Astos Stanišauskaitės kontoroje pareiškėjos atžvilgiu yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0177/22/00915, pagal Inspekcijos 2017 m. liepos 14 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)-PN-1131 (dėl įpareigojimo nugriauti krepšinio aikštelę, pastatytą valstybinėje žemėje už nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos) ir Nr. 0177/22/00916, pagal Inspekcijos 2017 m. liepos 14 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)-PN-1130 (dėl įpareigojimo nugriauti metalinę tvorą, pastatytą valstybinėje žemėje už nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos). Antstolė 2023 m. sausio 3 d. priėmė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktus Nr. S023- 89 ir Nr. S023-88, kuriais nustatė, kad abu minėti įpareigojimai neįvykdyti.

13. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad dar 2017 m. spalio mėnesį N. M. G. ir D. G. kreipusis į teismą su ieškiniu, be kita ko prašant panaikinti Inspekcijos 2017 m. liepos 13 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)-PN-1124, 2017 m. liepos 14 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)-PN-1131, 2017 m. liepos 14 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)-PN-1130, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-205-466/2019, ieškinį atmetė. Ieškovėms apskundus minėtą sprendimą apeliacine tvarka, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-582-560-2020, ieškovių apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimą paliko nepakeistą. Išnagrinėję minėtoje byloje ieškovės N. M. G. kasacinį skundą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. kovo 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimo dalis atmesti ieškinį dėl ieškovių reikalavimo panaikinti 2017 m. liepos 13 d. Inspekcijos privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)-PN-1124 ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją bei Nacionalinės perdavė šią bylos dalį Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo, o kitą nutarties dalį paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos teisme šiuo metu yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2A-4-432/2023 dalyje dėl Inspekcijos privalomojo nurodymo Nr. (23.29)-PN-1124 (dėl ūkinio pastato).Taigi, kasacinės instancijos teismui palikus galioti žemesnių instancijų teismų sprendimus pareiškėjai priklausančio turto atžvilgiu, liko galioti minėti Inspekcijos privalomieji 2017 m. liepos 14 d. nurodymai pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)-PN-1130 (dėl tvoros) ir Nr. (23.29)-PN-1131 (dėl krepšinio aikštelės).

14. Pareiškėja, pateikusi skundą dėl antstolės 2023 m. sausio 3 d. patvarkymo dėl skundų tenkinimo Nr. S023-76 ir jo pagrindu surašytų sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus pareiškėjos veiksmus, neįvykdymo aktų Nr. S023-88 ir Nr. S023-89, priimtų vykdomosiose bylose Nr. 0177/22/00915 ir Nr. 0177/22/00916 panaikinimo, kartu prašo taikyti ir laikinąsias apsaugos priemones – vykdymo veiksmų minėtose vykdomosiose bylose sustabdymą. Pareiškėja savo prašymą be kita ko grindžia aplinkybe, kad šiuo metu Vilniaus miesto apylinkė teisme yra nagrinėjama civilinė byla, pagal ieškovės D. G. ieškinį (dabartinis bylos Nr. e2-836-1159/2023), kurio patenkinimo atveju (pripažinus negaliojančia 1993 m. rugsėjo 3 d. sutartį tarp D. G. ir valstybės, dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies įsigijimo, panaikinus kitas 1993 m. gegužės 27 d. potvarkio Nr. 1038 V pagrindu sudarytas to paties žemės sklypo privatizavimo sutartis ir pritaikius restituciją, išregistruojant teises į žemės sklypą, pervedant į laisvą žemės fondą ir išformuojant žemės sklypą), pareiškėja bus patyrusi žalą dėl tvoros ir krepšinio aikštelės nugriovimo vykdant aptariamus Inspekcijos privalomuosius nurodymus. Teismui 2023 m. sausio 25 d. nutartimi tenkinus pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, Inspekcija pateiktu atskiruoju skundu su tokiu procesiniu sprendimu nesutinka, be kita ko akcentuodama privalomųjų nurodymų įgytą vykdomųjų dokumentų galią, taip pat CPK 18 straipsnyje įtvirtinto teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principo pažeidimą, kadangi priimtais teismų procesiniais sprendimais jau yra konstatuota, kad skolininkės pastatyta tvora ir krepšinio aikštelė, pastatytos neteisėtai.

15. Aptariamu atveju, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė pareiškėjos prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

16. Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalies nuostatas, asmuo gali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, kai teikia skundą dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti. Nagrinėjamu atveju, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (išieškojimo vykdymo procese sustabdymo (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas) specifika lemia, kad jos turėtų būti taikomos tik išimtiniais atvejais, esant pakankamai preliminarių duomenų apie asmens, prašančio jas taikyti, galimą teisių bei teisėtų interesų pažeidimą.

17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje būtent dėl joje kilusio ginčo, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti realiai egzistuojančią sprendimo, priimto išnagrinėjus šį ginčą, neįvykdymo riziką. Tokio tikslo įgyvendinimas lemia, kad gali būti taikomos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais (sąsajumo principas), bei tai, kad teismas negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių apsaugodamas tik galimus ar būsimus reikalavimus, kurie byloje nėra pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016; 2020 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-425-464/2020).

18. Taigi, teismas, spręsdamas dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, visų pirma turi nustatyti, ar yra tikimybė, kad bus priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas. Tam būtina preliminariai (prima facie) įvertinti ieškiniu (pareiškimu) pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar pareikšti reikalavimai galėtų būti pripažinti tikėtinai pagrįstais. Preliminarus ieškovo (pareiškėjo) pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Jeigu preliminarus bylos duomenų vertinimas leidžia manyti, jog ieškovui (pareiškėjui) palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

19. Aptariamu atveju, pareiškėja prašė stabdyti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0177/22/00915 ir Nr. 0177/22/00916, vykdomose pagal minėtus Inspekcijos 2017 m. liepos 14 d. privalomuosius nurodymus, dėl kurių panaikinimo pareiškėja dar 2017 m. kreipėsi į teismą, tačiau , kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimu ieškinį atmetė, o civilinę bylą peržiūrėjus apeliacine ir kasacine tvarka, teismo sprendimas dalyje dėl minėtų Inspekcijos privalomųjų nurodymų panaikinimo liko nepakeistas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kasacine tvarka išnagrinėtoje byloje be kita ko sprendė, kad byloje nebuvo įrodymų, jog ieškovė saugomoje teritorijoje esančią valstybinę žemę, kurioje pastatyta tvora ir krepšinio aikštelė, valdo ir ja naudojasi Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, taip pat nėra duomenų, kad ir patys ginčo statiniai – krepšinio aikštelė ir tvora – būtų pastatyti teisėtai; vadinasi, bylą nagrinėję teismai pagrįstai nusprendė, kad statyba statytojui nepriklausančioje valstybinėje žemėje yra neteisėta; dėl krepšinio aikštelės bei tvoros pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados yra teisėtos bei pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutarties 92, 93 punktai). Taigi, iš paminėtų duomenų, darytina išvada, kad aptariami Inspekcijos privalomieji nurodymai (dėl tvoros ir krepšinio aikštelės nugriovimo), kaip vykdomieji dokumentai (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 10 dalis), buvo pagrįstai perduoti antstolei vykdymui. Šiame kontekste be kita ko atkreipiant dėmesį ir į įsiteisėjusio teismo sprendimo įgytą res judicata galią. Pagal CPK 18 straipsnį, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šiuo atveju, kaip minėta, teismo procesinis sprendimas dėl aptariamų Inspekcijos privalomųjų nurodymų panaikinimo yra įsiteisėjęs, privalomieji nurodymai yra teisėti, galiojantys ir privalo būti vykdomi. Todėl visų aukščiau paminėtų aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėja, teikdama teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tikėtinai nepagrindė pirmosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino skundo pagrįstumo. Ir priešingai išvadai padaryti jokio pagrindo nesuteikia pareiškėjos argumentai apie Vilniaus miesto apylinkė teisme šiuo metu nagrinėjamą kitą civilinę bylą Nr. e2-836-1159/2023, pagal ieškovės D. G. ieškinį, kurio patenkinimo atveju, pareiškėja tvirtina neva patirsianti žalą dėl tvoros ir krepšinio aikštelės nugriovimo vykdant aptariamus Inspekcijos privalomuosius nurodymus. Šiuo aspektu pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad pats pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės ir yra susijęs su minėta civiline byla, kartu pažymint, kad būtent toje byloje, atsižvelgiant į sąsajumo principą, esant poreikiui ir teisiniam pagrindui, galėjo būti reiškiamas ir reikalavimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Be to, teismas negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių apsaugodamas tik galimus ar būsimus reikalavimus, kurie byloje nėra pareikšti. Taigi, nurodytas pareiškėjos argumentas dėl minėtos kitos civilinės bylos galimos baigties nėra teisinis pagrindas vykdymo veiksmų sustabdymui, o kitų CPK 626 straipsnio 1 dalyje ar 627 straipsnyje nurodytų pagrindų vykdymo veiksmų sustabdymui byloje taip pat nenustatyta.

20. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad nėra vienos iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje reikalaujamos sąlygos, t. y. tikėtino skundo dėl antstolės veiksmų pagrįstumo, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė nesant tam teisinio pagrindo, netinkamai taikydamas procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą vykdymo procese. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, suinteresuoto asmens atskirasis skundas tenkinamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 25 d. nutartis naikintina bei klausimas išsprendžiamas iš esmės – prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetamas.

21. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai, pareiškėjos atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai neturi esminės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos N. M. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Kristina Lysionok