Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-01-22 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 1 metams; Kauno apygardos teismo 2014-06-27 nuosprendžiu panaikinta S. B. taikyta BK 54 straipsnio 3 dalis ir paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 2015-08-13 Vilniaus apygardos teismo nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą; 2016-11-16 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi nuteistojo priežiūros vykdymas nutrauktas prieš terminą, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje;

K. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, (duomenys neskelbtini) mokinys, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamieji S. B. ir K. B. savavaldžiavo panaudodami psichinę ir fizinę prievartą nukentėjusiajam E. M. šiomis aplinkybėmis:

Motyvuojamoji dalis

Savanoriško daiktų pateikimo protokolu ir daiktų apžiūros protokolu fiksuota, kad R. M. pateikė E. M. striukę, kuri apžiūrėta, nustatyta, kad viena striukės kišenė susiūta rankiniu būdu; po apžiūros striukė grąžinta R. M. (t. 1, b. l. 113–121).

Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad R. M. pateikė pistoletą „GAMO“ su dėtuve (1 t., b. l. 122).

Specialisto išvadoje nurodyta, kad pateiktas tirti pistoletas yra pramoninės gamybos, 4,5 mm kalibro pneumatinis CO₂ pistoletas GAMO mod. V-3 Nr.(duomenys neskelbtini), jis yra tinkamas šaudyti. Vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, tirti pateiktas pistoletas priskiriamas nešaunamiesiems ginklams, D ginklų kategorijai; pistoleto dėtuvėje sudėtos ir tirti pateiktos 12 kulkų yra skirtos pneumatiniams ginklams, šios kulkos nėra šaudmenys, tyrimo metu jos visos buvo sunaudotos, o pistoletas perduotas saugoti Alytaus apskrities VPK (1 t., b. l. 127–132).

Savanoriško daiktų pateikimo protokolu fiksuota, kad R. M. pateikė sūnaus E. M. mobilaus ryšio telefoną „Nokia2330c-2“ su SIM kortele. Atlikus ikiteisminio tyrimo veiksmus, informacijos, susijusios su atliekamu tyrimu, telefone nerasta, telefonas po apžiūros grąžintas R. M. (1 t., b. l. 133–162).

Iš liudytojos L. J. apklausos protokolo matyti, kad liudytoja L. J., kuri yra E. M. teta, parodė, jog 2016-12-11 apie 16 val. jai paskambino duktė G. ir paprašė išeiti į lauką, nes kažkas nori išsivežti E.. Išbėgusi į lauką pamatė įvažiavime prie Topolių g. namų Nr. 6 ir Nr. 8 juodos spalvos automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priešais kurį stovėjo jos dukros automobilis „Ford Fiesta“. Automobiliai vienas nuo kito buvo maždaug 5–6 m atstumu. Tarp automobilių stovėjo E. M. ir du vyriškiai. Vienas buvo K. B., jis buvęs dukters klasiokas, o antrasis buvo vyresnio amžiaus, vėliau suprato, kad tai K. tėvas. Eidama link jų sušuko ,,ką darot, jis nepilnametis". K. B. tėvas pasakė, kad E. jo sūnui skolingas 2 000 Eur. Ji paklausė, kaip galima nepilnamečiui skolinti tokią didelę pinigų sumą. K. tėvas atsakė, kad ir anksčiau skolino E. po 100 Eur ir E. grąžindavo, o dabar negrąžina. Nesakė nuo kada ta skola atsiradusi, tik minėjo, kad E. tuos pinigus pralošė. Ji barė E., klausė, kaip jis grąžins skolą, sakė, kad jo mama serga ir ji neatiduos. K. tėvas pasakė, kad pinigus reikės atiduoti, kad pats rankų nekiš, bet narkomanai E. subadys. Tai nuskambėjo kaip grasinimas. Vyrai elgėsi agresyviai, atrodė, kad eina link E. jo mušti, kalbėjo pakeltu tonu. Pagrindinis ten buvo tėvas, sūnus buvo šalia tėvo, jis tik pakomentuodavo, patvirtindavo tėvo žodžius. Ji liepė E. eiti į jos butą. Šis žengė kelis žingsnius, bet tie vyrai jam kažką pasakė, o jis jiems atsakė ir tada K. su tėvu puolė E.. K. tėvas užtraukė jam ant galvos gobtuvą, po ko tiek jis, tiek ir K. sudavė E. į galvą rankomis mažiausiai po du smūgius. Tada įsikišo E. draugai ir nutraukė muštynes. Ji griebė E. ir įstūmė į savo laiptinę, o pati grįžo prie tų vyriškių ir paprašė telefono numerio, žadėdama pakalbėti su E. mama ir jiems paskambinti. K. padiktavo numerį. Tuo metu atvažiavo du policijos ekipažai. Vienas pareigūnas kalbėjo su K. ir tėvu, o ji kalbėjo su kitais pareigūnais – moterimi ir vyru, pasakė, kad vyrai mušė jos sūnėną, reikalavo pinigų. Jai patarė nueiti pas įgaliotinį ir visi išsiskirstė. Ant vyriškių veidų jokių sužalojimų nepastebėjo. Matė, kad E. džinsai buvo purvini, įplėšta striukės kišenė (1 t., b. l. 165–167).

Apklausta liudytoja G. J. parodė, kad E. M. yra jos pusbrolis, su juo sutaria labai gerai. 2016-12-11 apie 16 val. ji grįžo namo savo automobiliu „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kartu su ja važiavo E. M. ir du jo draugai P. ir D.. Ji pažįsta K. B.. Tą dieną jis skambino jai, bet ji neatsiliepė, nes prieš tai buvo girdėjusi E. M. ir K. pokalbį ir tas jų pokalbis nebuvo draugiškas. Maždaug prieš mėnesį ji buvo sutikusi K. B. ir jis pasakė, kad geriau E. pats atsirastų ir su juo atsiskaitytų, nes yra skolingas, priešingu atveju jam blogai baigsis. Visa tai ji persakė E.. Jai E. anksčiau buvo sakęs, kad jis skolingas K. ir jo tėvui, bet kokio dydžio skola ji nežino. Kai ji priartėjo prie įvažiavimo į savo namo kiemą, pamatė stovintį Balevičių automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jai sustojus, prie jos automobilio priėjo K. B. ir liepė E. M. išlipti. Šiam išlipus, Klaidas sugriebė jį už drabužių ir nuvedė prie B. mašinos. E. M. nesipriešino. Iš „Audi A6“ automobilio išlipo K. tėvas ir rankomis sudavė smūgius E. į galvą. Sudavė mažiausiai du smūgius. Tuomet E. M. papurškė K. tėvui dujų. Koks buvo jų poveikis liudytoja nesuprato, bet ji matė, kad K. tėvas pargriovė E. ant žemės ir spyrė jam mažiausiai tris kartus į pilvą. Tai pamačiusi, ji paskambino savo mamai ir paprašė jos skubiai ateiti, nes muša E.. K. B. tik stovėjo ir žiūrėjo, rankoje jis turėjo lenktinį peilį ilgomis, apie 8 cm ilgio ašmenimis. K. tėvas bandė jėga įsodinti E. M. į savo automobilį, sakė „važiuojam“, jis buvo nusiteikęs agresyviai. E. priešinosi, muistėsi, mėgino ištrūkti. Tuo momentu atbėgo liudytojos mama ir (duomenys neskelbtini) paleido E.. Tada ji nuėjo namo, palikusi visus kieme aiškintis. Po šio įvykio ji kalbėjo su E. M. ir šis skundėsi, kad jam svaigsta galva, skauda inkstus. Jis sakė, kad jį mušė dėl skolos, bet jos dydžio neįvardijo (1 t., b. l. 169–171, 172–173).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas P. M. parodė, kad E. M. ir D. P. yra jo draugai. Su jais 2016-12-11 važiavo G. vairuojamu automobiliu. Topolių gatvėje prie namo Nr. 6 pamatė stovintį automobilį „Audi“. Iš šio automobilio išlipo jaunas vaikinas ir ėjo link G. automobilio. Tada jie visi trys išlipo. Priėjęs vaikinas sugriebė E. M. už striukės ir pradėjo tempti link „Audi A6“ automobilio. Tuo metu iš „Audi A6“ automobilio išlipo vyresnis vyriškis, kuris irgi suėmė E. už striukės ir bandė jį įsodinti į savo automobilį. P. M. nurodė stovėjęs maždaug per 3 metrus nuo jų ir jis gerai matė, kad jaunesnis vaikinas išsitraukė iš kišenės peilį ,,plaštakė", jo ašmenys buvo mažiausiai 12 cm, ir pradėjo tą peilį sukti rankoje. Iš tokių vaikino veiksmų suprato, kad jam ir D. geriau nesiartinti prie E. M.. Negirdėjo koks pokalbis vyko tarp E. ir tų dviejų vyriškių, bet matė, kaip abu tie asmenys, tiek jaunesnis, tiek ir vyresnis rankomis sudavė smūgius E., kai šis buvo tempiamas link automobilio „Audi A6“ ir kai nepavyko jo įsodinti į tą automobilį. Kiekvienas tų vyriškių sudavė rankomis E. mažiausiai po 5 smūgius į galvą ir į krūtinę bei nugarą. Taip pat P. M. nurodė matęs, kad E. papurškė dujų tiems vyriškiams, bet tai neturėjo jiems kokio nors akivaizdaus poveikio. Kažkuriuo momentu E. M. buvo pargriuvęs, bet ar jis buvo spardomas – nematė. Dėl ko prasidėjo šis konfliktas liudytojas nesuprato. Konflikto eigoje atėjo E. teta, G. mama, ir ji vedėsi E. namo. Tuomet P. M. su D. P. pasuko eiti link ,,Eglės" parduotuvės, bet atsisukęs pamatė, kad jaunesnis vyriškis vėl pribėgo prie E. ir sudavė jam smūgius. Tada P. M. drauge su D. P. pribėgo prie E. ir to jaunesnio vaikino ir juos išskyrė, po ko E. nuėjo pas tetą. Tą patį vakarą po valandos ar dviejų jis susitiko su E. M. ir matė, kad jo veidas sumuštas. Pats E. apie konfliktą nieko nepasakojo. Kitą dieną po įvykio aplankė E. ligoninėje, bet šis nepasakojo dėl ko buvo sužalotas (1 t., b. l. 190–192).

Apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu liudytojas P. M. patvirtino, kad E. M. buvo jėga tempiamas prie automobilio „Audi A6“, kad abu vyriškiai bandė jį jėga įsodinti į tą automobilį, jaunesnis vaikinas turėjo rankoje peilį ilgomis ašmenimis. P. M. nurodė išsigandęs to peilio, todėl ir nėjo arčiau prie E.. Taip pat jis patvirtino, kad abu vyrai sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip po penkis smūgius. Kai į konflikto vietą atbėgo E. teta, jie jau bandė išsiskirstyti, bet netrukus konfliktas vėl atsinaujino, nes jaunesnis vaikinas sudavė dar kelis smūgius E. M. (2 t., b. l. 56–59).

Apklaustas liudytoju D. P. patvirtino tas pačias aplinkybes kaip ir P. M., t. y. kad jaunesnis vaikinas, laikydamas E. M. už jo striukės, nusivedė prie automobilio „Audi A6“ ir kartu su dar vienu vyresnio amžiaus vyriškiu per prievartą grūdo E. į automobilį per galines dureles, o E. tuo metu muistėsi, priešinosi, įsiremdavo kojomis į automobilio rėmą. Draugai nėjo jam padėti, nes jaunesnis vaikinas laikė rankoje lenktinį peilį, kurio ašmenys galėjo būti maždaug 13 cm. Kai atbėgo G. mama, vyriškiai paleido E.. Tada D. P. su P. pasuko eiti šalin, bet išgirdo rėkiant G. mamą ir atsisukęs pamatė, kad tie vyrai sudavė mažiausiai penkis smūgius ranka E. į nugarą ir šonus. Vyresnio vyriškio smūgių nematė, jis tik laikė E. už striukės gobtuvo. Po įvykio praėjus kelioms valandoms, susitiko su E. M., bet šis neaiškino, dėl ko jis buvo sumuštas. Vėliau sužinojo, kad E. dėl sužalojimų guli ligoninėje (2 t., b. l. 17–18).

Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją liudytojas D. P. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus bei patikslino, kad tuo momentu, kai du vyriškiai bandė jėga įsodinti E. M. į automobilį „Audi A6“, šis priešinosi, bandė ištrūkti, papurškė dujų, tada jaunesnis vaikinas ranka sudavė jam vieną ar du smūgius į kepenis. Be to, šis vaikinas rankoje turėjo peilį. Vyriškiai paleido E. M., kai į konflikto vietą atbėgo moteris. Po to liudytojas nueidinėjo, bet išgirdo riksmus ir atsisukęs pamatė šalia E. stovinčius abu tuos pačius vyriškius, vienas iš jų sudavė E. M. smūgius į kepenis, tuo tarpu antrasis jį laikė (2 t., b. l. 51–54).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta K. K. parodė, kad K. B. yra jos draugas. Buvo toks atvejis, kada Klaidas facebook puslapyje parodė jai vaikino vardu E. nuotrauką ir paprašė informuoti, jeigu kur nors jį pamatys. Kodėl K. jo reikėjo ji nežino. 2016 m. gruodžio mėn. ji pamatė E. ,,Maxima" parduotuvėje Santaikos g., Alytuje. E. buvo su dviem vaikinais ir mergina, jų nepažinojo. Apie tai, kad sutiko E., ji savo mobiliojo ryšio telefonu facebook tinklapyje ar SMS žinute informavo K. B. (2 t., b. l. 61–62).

Iš liudytojo D. P. apklausos protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. P. parodė, jog 2016-12-11 apie 16 val. jis iškvietė policijos pareigūnus dėl muštynių prie Topolių g. namo Nr. 6, Alytuje. Tuo metu jis ėjo pro šalį ir pamatė, kad mušamas vaikinas, kuris galėjo būti nepilnametis, panašaus amžiaus kaip jo sūnus, todėl ir paskambino policijai. Konfliktas vyko įvažiavime į Topolių g. daugiabučių namų Nr. 6 ir 8 kiemą. Ten stovėjo du automobiliai, vienas „Audi“ markės automobilis, kurio valst. Nr. buvo išskirtinis – (duomenys neskelbtini), kitas automobilis buvo mažiukas, lyg „Ford“ markės. Tarp šių automobilių stovėjo 5 – 6 jaunuolių būrys, visi vyriškos lyties, ir tarp jų vyko muštynės, bet vienas jaunuolis buvo puolamas labiausiai. Keliese jį mušė negalėjo pasakyti, nes viskas vyko chaotiškai. Šiam jaunuoliui galėjo būti suduoti mažiausiai 5 smūgiai. Konflikto dalyviai šūkalojo, keikėsi. Prieš prasidedant muštynėms, tą labiausiai nukentėjusį jaunuolį du asmenys bandė įtempti į „Audi“ automobilį, bet jam pavyko išsisukti. Paskui atėjo moteris ir tą jaunuolį išsivedė (1 t., b. l. 175–176).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas G. N. parodė, kad 2016-12-11 patruliavo su kolega T. S.. Apie 16 val. iš policijos budėtojo gavo pranešimą nuvykti prie Topolių g. 8 namo, nes vyksta muštynės. Ten nuvyko po kelių minučių. Rado du vyrus ir moterį. Jie stovėjo prie automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pastatytas ant išvažiavimo iš Topolių g. 6 ir 8 namų kiemo. Jų paklausė kas atsitiko. Vienas vaikinas, kaip vėliau paaiškėjo K. B., paaiškino, kad apsipyko su draugu. Kitas vyriškis buvo K. tėvas S. B.. Dėl ko įvyko konfliktas, tikslios priežasties niekas nepasakė, nurodė, kad dėl pinigų. Vyrai neatrodė sužaloti, tačiau K. rankos krumpliai buvo paraudę. Pagal tai liudytojas suprato, kad galėjo vykti muštynės, o paraudę krumpliai galėjo būti nuo suduotų smūgių. Su B. daugiau kalbėjosi T. S., o liudytojas bendravo su moterimi, kuri buvo apsiverkusi, susijaudinusi, negalėjo nieko suprantamai paaiškinti. Tuo metu atvyko dar vienas policijos ekipažas ir tada kolegos toliau bendravo su ta moterimi, o liudytojas pranešė policijos budinčiajam, kad konfliktas nebevyksta, kad nukentėjusiųjų asmenų nėra ir niekas pretenzijų neturi (1 t., b. l. 178–179).

Apklaustas liudytoju T. S. parodė, kad 2016-12-11 apie 16 val. su policijos pareigūnu G. N. nuvyko prie Topolių g. 8 namo patikrinti gautą pranešimą apie vykstančias muštynes. Pamatė įvažiavime į Topolių g. 6 ir 8 namų kiemą stovintį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurio buvo du vyrai ir moteris. Jų paklausė, kas atsitiko. Išsiaiškino vyriškių asmenybes, tai buvo K. B. ir S. B.. Moters duomenų neužsirašė, ji bendravo su pareigūnu G. N.. K. B. paaiškino, kad įvyko konfliktas tarp draugų, jų vardų, pavardžių nenurodė. Iš jo paaiškinimų suprato, kad (duomenys neskelbtini) dalyvavo konflikte kartu su dar trimis asmenimis, kurie pasišalino, jie visi tarpusavyje mušėsi. (duomenys neskelbtini) nenurodė konflikto priežasties, bet prie jų stovėjusi moteris pasakė, kad konfliktas įvyko dėl didelės pinigų sumos. Paprašė K. B. parodyti rankų plaštakas ir pamatė, kad ant jo abiejų rankų krumplių yra paraudimų, nubrozdinimų, įtrūkimų, net ir pakraujavimų, dešinė ranka buvo labiau pažeista nei kairė. Iš to suprato, kad K. B. tikrai sudavė smūgius, o jis pats vizualiai neatrodė sužalotas. S. B. irgi neatrodė sužalotas, nors jis minėjo, kad jam kažkuris iš jaunuolių pripurškė dujų, tačiau jo akys nebuvo paraudusios, veidas nepatinęs. Iš pokalbio su B. negalėjo suprasti, kas konflikte nukentėjo ir kas dėl jo kaltas, bet (duomenys neskelbtini) pasakė, kad pretenzijų jie neturi, o jei kita pusė turės pretenzijų, tai patys kreipsis į policiją (1 t., b. l. 181–182).

Apklausta liudytoja D. T. parodė, kad 2016-12-11 apie 16 val. policijos budėtojo nurodymu nuvyko su D. S. prie Topolių g. 6-o namo, nes buvo gautas pranešimas, kad ten vyksta muštynės. Nuvykę pamatė, kad muštynių nėra, konflikto vietoje buvo patrulių ekipažas ir pareigūnai aiškinosi su dviem vyriškiais, kurie stovėjo prie automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu prie jų tarnybinio automobilio atėjo moteris ir verkdama klausė, ką jai daryti, aiškino, kad jos sesuo serga vėžiu, o sesers nepilnametis sūnus yra prasiskolinęs 2 000 Eur, lošia, du vyrai atvažiavo išmušinėt skolos. Moteris sakė, kad tie du vyrai yra tėvas ir sūnus, jų pavardžių neįvardijo. Ji buvo labai susinervinusi, verkė, kalbėjo padrikai, aiškino, kad išėjo į lauką pakviesta dukters. Apie konflikto aplinkybes ji nepasakojo (1 t., b. l. 184–185).

Apklaustas liudytoju D. S. patvirtino tas pačias aplinkybes kaip ir liudytoja D. T. (1 t., b. l. 187–188).

Alytaus apskrities VPK Kriminalinės policijos vyresniosios tyrėjos R. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad laikotarpyje nuo 2016-08-17 iki 2017-01-07 E. M., kurio telefono numeris 862179792, bendravo su K. B., kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini), 464 kartus (įeinantys ir išeinantys skambučiai, telefoniniai pranešimai), 116 – E. M. iniciatyva, 348 – K. B. iniciatyva (2 t., b. l. 91–111).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad jie yra pakankami padaryti išvadą, jog kaltinimas S. B. ir K. B. pagal BK 294 straipsnio 2 dalį yra pagrįstas ir įrodytas.

BK 294 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Pagal BK 294 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui.

Kaltinamųjų S. B. ir K. B. paaiškinimais teisiamojo posėdžio metu, ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis – nukentėjusiojo E. M., liudytojų R. M., G. J., L. J., P. M., D. P., D. P. parodymais, teismo med. specialisto išvada neginčijamai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tarp kaltinamųjų K. ir S. B. bei nukentėjusiojo E. M. įvyko konfliktas, kurio metu abu kaltinamieji, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, reikalavo, kad E. M. grąžintų 2 000 Eur skolą, o nukentėjusiajam šią skolą ginčijant, abu kaltinamieji panaudojo jo atžvilgiu fizinę prievartą, tyčia suduodami jam smūgius rankomis ir kojomis į galvą, nugarą, krūtinę ir šonus, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, priverstinai sodindami nukentėjusįjį į automobilį. Be to, kaltinamieji panaudojo prieš nukentėjusįjį ir psichinę prievartą, kuri pasireiškė S. B. grasinimais išvežti į mišką ir susidoroti, K. B. tyčiniu peilio demonstravimu. Taip savavaldžiaudami kaltinamieji padarė didelę žalą nukentėjusiojo E. M. teisėms ir teisėtiems interesams, nes kaltinamųjų elgesys dienos metu viešoje vietoje nepilnamečio nukentėjusiojo atžvilgiu buvo neteisėtas, agresyvus, įžūlus, nukentėjusysis dėl kaltinamųjų veiksmų patyrė fizinį skausmą, buvo sutrikdyta jo sveikata, jis patyrė išgąstį, stresą, pažeminimą, prarado saugumo jausmą. Įvertinus visas šias aplinkybes, daroma išvada, kad kaltinamųjų S. B. ir K. B. veiksmuose yra visi BK 294 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu teismui pateikta nukentėjusiojo E. M. ir kaltinamųjų S. B. bei K. B. 2017-10-10 sutartis dėl susitaikymo. Iš šios sutarties sąlygų matyti, kad abu kaltinamieji pripažino savo kaltę dėl savavaldžiavimo, panaudojant prieš E. M. fizinę ir psichinę prievartą, jie atsiprašė nukentėjusiojo ir E. M. sutinka bei prašo teismo atleisti abu kaltinamuosius nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu (3 t., b. l. 143–144).

BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, 2) savo noru atlygino padarytą žalą arba susitarė dėl žalos atlyginimo, 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta nurodytų sąlygų visuma. Nesant bent vienos iš aptartų sąlygų, BK 38 straipsnio nuostatų taikymas kaltininko atžvilgiu yra negalimas. Be to, šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai (BK 38 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis K. B. padarė BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą. Toks nusikaltimas pagal pavojingumo laipsnį priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis). K. B. visiškai pripažino kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusiojo ir su juo susitaikė, savo noru pašalino nusikaltimu padarytus nuostolius. Jis teisiamas pirmą kartą, nebaustas administracinėmis nuobaudomis, psichikos-priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neįrašytas (3 t., b. l. 45, 46, 50). M. S. žemės ūkio mokykloje, charakterizuojamas teigiamai (3 t., b. l. 56). Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis K. B. suvokė savo elgesio neatsakingumą ir ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl pripažintina, kad yra visos sąlygos jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti (Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalis).

Tuo tarpu atleisti kaltinamąjį S. B. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, teismo nuomone, pagrindo nėra. Visų pirma pažymėtina, kad net ir tuo atveju, kai byloje nustatomos visos sąlygos, būtinos BK 38 straipsnio nuostatoms taikyti, sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės priėmimas yra teismo teisė, o ne pareiga. Kiekvienu atveju teismas privalo įvertinti ne tik BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų buvimą, bet ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Šio klausimo sprendimui turi reikšmę baudžiamosios bylos aplinkybių visumos, susijusios su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, jo elgesio iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, įvertinimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-77/2012, Nr. 2K-565/2012).

Byloje nustatyta, kad S. B. padarė apysunkį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia. Jo smurtiniai veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu buvo aktyvūs ir intensyvūs. S. B. padarė naują tyčinį nusikaltimą, turėdamas neišnykusį teistumą už sunkų nusikaltimą, taigi, šiuo atveju yra nusikaltimų recidyvas, o kaltinamasis yra recidyvistas BK 27 straipsnio prasme. Nors pagal BK 38 straipsnio 2 dalies nuostatas įstatymas nedraudžia recidyvistą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, tačiau šiuo atveju teismas, įvertinęs S. B. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarinių sunkumą, taip pat tai, kad naują nusikaltimą S. B. padarė nepraėjus nei mėnesiui po to, kai jo probacija buvo nutraukta prieš terminą, sprendžia, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl konstatuojama, kad nesant vienos iš BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, taikyti S. B. BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindo nėra.

Skirdamas bausmę S. B., teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, kad bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

Kaltinamasis S. B. padarė apysunkį, smurtinį nusikaltimą. Nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą. Veikė bendrininkų grupe, kas sunkina jo atsakomybę. Kartu atsižvelgiama į tai, kad S. B. teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltę visiškai pripažino, stengėsi sušvelninti nusikaltimo padarinius. Skirtina BK 294 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už sankcijos vidurkį. Byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamasis pripažino kaltę, todėl, remiantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Įvertinus tai, kad byloje nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kaltinamasis turi šeimą, šiuo metu nedirba dėl darbo stokos, yra motyvuotas gyventi dorai, turi ateities planus, neįrašytas į psichikos-priklausomybių ligų pacientų įskaitą, po nusikaltimo padarymo yra praėjęs netrumpas laiko tarpas ir kaltinamasis per šį laiką nėra padaręs naujų teisės pažeidimų, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikytinas BK 75 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę.

Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės: S. B. paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimas (2 t., b. l. 125–126), o K. B. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimas (t. 2, b. l. 189–190). Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamųjų asmenybes, sprendžia, kad iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomųjų priemonių tikslams pasiekti pakanka vienos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, todėl kitos kardomosios priemonės po nuosprendžio paskelbimo panaikintinos.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje buvo pareiškusi civilinį ieškinį 162,51 Eur sumai už nukentėjusiajam E. M. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 95–97). Kaltinamieji savo noru sumokėjo ligonių kasai 162,51 Eur, todėl civilinis ieškovas ieškinio atsisakė (3 t., b. l. 146). Esant tokioms aplinkybėms, procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.

Pneumatinis pistoletas GAMO mod. V-3 Nr. (duomenys neskelbtini) ir tuščia pistoleto dėtuvė, saugomi Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje pagal 2017-02-22 kvitą Nr. 001686 (1 t., b. l. 132), kuriuos nukentėjusysis E. M. įgijo kaip radinį, sunaikintini, juos grąžinti E. M. pagrindo nėra, nes pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 straipsnio 10 dalies nuostatas E. M., neturėdamas 18 metų amžiaus, neturėjo teisės įgyti D kategorijos ginklą ir be to jis, radęs ginklą, nevykdė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos apie rastą ginklą nedelsiant pranešti policijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 304 – 307 straipsniais,

nusprendžia:

S. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Remiantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8, 9 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju E. M..

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti S. B. baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL dydžio, t. y. 564,90 Eur įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Įmoka sumokama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, mokėtojo vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę dokumento paėmimą panaikinti ir po nuosprendžio paskelbimo grąžinti S. B. jo asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).

K. B. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti K. B. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio, t. y. 376,60 Eur įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Įmoka sumokama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, mokėtojo vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąsias priemones įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento paėmimą panaikinti ir po nuosprendžio paskelbimo grąžinti K. B. jo asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).

1) jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas,

2) jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas.

Nutraukti procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio 162,51 Eur sumai už nukentėjusiajam E. M. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Pneumatinį pistoletą GAMO mod. V-3 Nr. (duomenys neskelbtini) ir tuščią pistoleto dėtuvę, kurie saugomi Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.