Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Š. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo D. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 276¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, bausmės pradžią skaičiuojant nuo faktinio pradėjimo ją vykdyti dienos.

Kardomosios priemonės nuspręsta neskirti.

Išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) išdėsto motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Nors nuteistasis D. Š. savo apeliaciniame skunde tiesiogiai neprašo jį pagal BK 276¹ straipsnio 1 dalį išteisinti, prašo tik paskirti švelnesnę bausmę, tačiau grįsdamas tokį prašymą nurodo, jog jis Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas įgijo asmeninėms reikmės, t. y. ne tikslu jas platinti. Taigi, iš esmės nuteistasis ginčija savo kaltę padarius BK 276¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą, kadangi baudžiamoji atsakomybė pagal BK 276¹ straipsnio 1 dalį kyla tik tuo atveju, kai kaltininkas Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytomis medžiagomis neteisėtai disponuoja turėdamas tikslą jas platinti. Apeliaciniu skunde nuteistasis reiškia reikalavimą jam skirti švelnesnę bausmę. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliaciniame skunde suformuluotą prašymą bei išdėstytus motyvus, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, apygardos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma pateiktame apeliaciniame skunde.

Dėl BK 276¹ straipsnio 1 dalies taikymo

6. Kaip jau minėta, nuteistasis D. Š. savo apeliaciniame skunde nurodo, jog šios nutarties 1 punkte nurodytas medžiagas jis bandė įgyti savo reikmėms, t. y. neturėjo tikslo jų platinti, ką nuosekliai nurodė tiek duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme. Be to, skunde apeliantas nurodo, kad teisminio nagrinėjimo metu nėra nustatyta jokių duomenų, jog jis būtų gabenęs, ar siuntęs nurodytas medžiagas.

7. BK 276¹ straipsnyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme (toliau – ir Dopingo kontrolės įstatymas) nurodytas medžiagas, arba pardavė ar kitaip platino. Dopingo kontrolės įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įstatyme minimų tam tikrų dopingo medžiagų sąrašus tvirtina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras.

8. Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 276¹ straipsnį už neteisėtą disponavimą Dopingo kontrolės įstatyme nurodytomis medžiagomis turint tikslą jas platinti baudžiamajame įstatyme įtvirtinta nuo 2016 m. sausio 1 d. (2015 m. gegužės 7 d. Nr. XII-1674 redakcija), tad iki minėto laiko išsami ir nuosekli teismų praktika dėl nurodytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, jos požymių aiškinimo nebuvo suformuota, taip pat nebuvo nagrinėjamas Dopingo kontrolės įstatyme nurodytų medžiagų platinimo pavojingumas per se (pats savaime). Esminius baudžiamosios atsakomybės pagal nurodytos baudžiamojo įstatymo normos aspektus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija aptarė baudžiamojoje byloje Nr. 2K-144-942/2021. Kasacinio teismo teisėjų kolegija minėtoje baudžiamojoje byloje nurodė, kad pagal baudžiamosios normos konstrukciją BK 276¹ straipsnyje nurodyta nusikalstama veika yra panaši į BK 260 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu). Sistemiškai lyginant šių teisės normų santykį matyti, kad skiriasi nusikalstamų veikų objektas, dalykas. BK 260 straipsnio prasme yra disponuojama narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, o BK 276¹ straipsnio prasme – dopingo medžiagomis. Kiti būtinieji nusikalstamų veikų sudėties požymiai BK 260 ir 276¹ straipsniuose sutampa (neteisėtas disponavimas (gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas), tikslas platinti, kaltė, amžius, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė, ir kt.). Taigi, aptariamos nusikalstamos veikos yra atribojamos pagal objektą ir nusikalstamos veikos dalyką: jeigu asmuo disponuoja narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas platinti, jam baudžiamoji atsakomybė kyla BK 260 straipsnio pagrindu, o jeigu turėdamas tikslą platinti neteisėtai disponuoja Dopingo kontrolės įstatyme nurodytomis dopingo medžiagomis – BK 276¹ straipsnio pagrindu. Toks įstatymo nuostatų aiškinimas atitinka pamatinius baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso principus. Taigi, disponavimas dopingo medžiagomis turint tikslą jas platinti kaip nusikalstama veika nėra izoliuotas nuo kitų baudžiamajame įstatyme nurodytų nusikalstamų veikų, todėl jo atitinkami pažymiai gali būti aiškinami atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuotas bendras teisės nuostatų aiškinimo taisykles (pvz., disponavimo požymio aiškinimas aktualus tiek sprendžiant dėl atsakomybės pagal BK 276¹ straipsnį, tiek pagal BK 260 straipsnį (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, 199² straipsnį (neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis), 256 straipsnį (neteisėtas disponavimas branduolinėmis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba kitais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais) ir kt. straipsnius).

9. Kaip matyti, apeliaciniu skundu nuteistasis D. Š. iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių jam pagal BK 276¹ straipsnio 1 dalyje inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių, nustatytų objektyviųjų BK 276¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, t. y. kad D. Š., atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, nusprendė įsigyti anabolinių androgeninių steroidų, t. y. Lietuvos Respublikos tam tikrų Dopingo kontrolės įstatyme nurodytų medžiagų. Šiam savo sumanymui realizuoti jis parengė nusikalstamos veikos planą, t. y. naudodamasis bausmės atlikimo vietoje nelegaliai turėtu mobiliuoju telefonu ir interneto ryšiu, juo susirado dopingo medžiagų pardavėją, nurodė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kada nuvykti šias medžiagas paimti, kaip sumokėti už šias medžiagas, gavus šiuos anabolinius androgeninius steroidus supakuotus į rutulinio dezodoranto „Loreal“ buteliuką, kur ir kam jas perduoti, o atlikdamas kartu su savo broliu G. Š. bausmę, pastarajam tiesiogiai bendraujant perdavė informaciją apie šių medžiagų perdavimo vietą ir laiką G. Š. sutuoktinei G. Š., kuri ilgalaikio pasimatymo su savo sutuoktiniu metu turėjo jam perduoti minėtas medžiagas, o G. Š. po to jas turėjo perduoti bausmę atliekančiam D. Š., tačiau šias medžiagas asmens kratos metu prieš ilgalaikį pasimatymą pas G. Š. surado ir paėmė Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo pareigūnai.

10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad tokias faktines nuteistajam D. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes patvirtina paties nuteistojo parodymai, taip pat rašytiniai įrodymai: dopingo medžiagas, įpakuotas rutuliniame dezodorante „Loreal“, asmens ir jos daiktų kratos metu pas G. Š. radusios kalėjimo darbuotojos tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės (1 t. b. l. 8), šio įtarimą sukėlusio rutulinio dezodoranto „Loreal“ paėmimas užfiksuotas asmenų, atvykusių į pasimatymą su nuteistaisiais asmens apžiūros ir jų daiktų patikrinimo protokole (1 t., b. l. 210), o jo perdavimas – savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole (1 t. b. l. 45–51); daiktų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad buvo apžiūrėtas rutulinis dezodorantas „Loreal“, 1 vnt., su viduje esančiomis neaiškios kilmės medžiagomis, galimai anaboliniais steroidais (1 t. b. l. 182–189); 2023 m. rugpjūčio 10 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada, patvirtinanti, kad tirti pateiktame skystyje, esančiame rutuliniame dezodorante „Loreal“, yra anabolinių androgeninių steroidų – trenbolono acetato, drostanolono propionato ir testosterono propionato (2 t. b. l. 62–64), o DNR laboratorijos specialisto išvadoje nurodyta, kad atlikus DNR tyrimą ant rutulinio dezodoranto „Loreal“, DNR profilio tinkamo vertinimui negauta (2 t. b. l. 65–68); kalėjimo specialisto pažyma dėl pateikimo vaizdo kamerų įrašų, kuriuose fiksuotas į ilgalaikį pasimatymą pas nuteistąjį G. Š. žmonos G. Š. atvykimas į kalėjimą (2 t. b. l. 1–7); kalėjimo specialisto tarnybinis pranešimas apie kalėjimo gyvenamojoje patalpoje atliktos neplaninės kratos metu bendro naudojimo spintelėje rastą ir paimtą mobiliojo ryšio telefoną, kurį specialistas pateikė reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (1 t. b. l. 67; 68–74) ir kuris (tai yra telefonas) buvo apžiūrėtas daiktų apžiūros protokolu (2 t. b. l. 10–19); savanoriškas daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad G. Š. pateikė savo naudoto mobilaus ryšio telefoną su dviem SIM kortelėmis(1 t. b. l. 52–59), į kurį šiuo atveju aktualiu laikotarpiu įeinantys ir išeinantys skambučiai fiksuoti tarnybiniame pranešime „Dėl mobiliojo ryšio telefonų abonentų išklotinių analizės“ (1 t. b. l. 176–179); daiktų apžiūros protokolas, kuriame fiksuota G. Š. pateikto mobilaus ryšio telefono su dviem SIM kortelėmis apžiūra, jos metu nustatytas susirašinėjimas apie būsimą G. Š. susitikimą su jos vyru ilgalaikio pasimatymo metu (2 t. b. l. 24–56); parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame nurodyta, kad G. Š. sutiko parodyti tikslią vietą, kur jai buvo perduotas rutulinis dezodorantas ir kurį ji turėjo pasimatymo metu paduoti savo vyrui G. Š. (2 t. b. l. 125–128). Pažymėtina ir tai, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog byloje nesurinkta patikimų įrodymų, jog G. Š. ir G. Š. būtų žinoję, kad rutuliniame dezodorante, kurį pasimatymo metu G. Š. turėjo perduoti savo sutuoktiniui, yra draudžiamos dopingo medžiagos, o byloje esantis prokuroro nutarimas patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas įtariamosios G. Š. atžvilgiu buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jos kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 276¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo (2 t. b. l. 144–147). Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines D. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes, šiuos įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija įrodymų vertinimo klaidų ar kitų esminių BPK pažeidimų šioje nuosprendžio dalyje nenustatė, todėl plačiau dėl jų nepasisako.

11. Nors ginčo dėl įrodymų vertinimo nustatant pirmiau minėtas faktines bylos aplinkybes nėra, vis dėlto, nuteistasis D. Š. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad jis organizavo dopingo medžiagų patekimą į kalėjimą turėdamas tikslą jas platinti kitiems asmenims. Jo vertinimu, teisminio nagrinėjimo metu nėra nustatyta jokių duomenų, jog jis turėjo tikslą parduoti dopingo medžiagas ar kitaip jas platinti. Tokį apeliacinio skundo motyvą nuteistas argumentuoja tuo, kad anabolinių androgeninių steroidų jis buvo nutaręs įsigyti savo asmeniniam naudojimui, tikslu tik gražiau (sportiškiau) atrodyti ir, kaip jam tada atrodė, kad tai bus naudinga sveikatai, todėl neturėtų būti laikoma, jog jos perduodamos kitiems (kitam) asmenims (asmeniui), t. y. platinamos. Be to, apeliaciniame skunde jis nurodo, kas byloje nėra duomenų, jog jis būtų gabenęs ar siuntęs nurodytas medžiagas. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

12. Atsižvelgus į paminėtą kasacinės instancijos baudžiamojoje byloje Nr. 2K-144-942/2021 išaiškinimą, jog teismai, aiškindami BK 276¹ straipsnio 1 dalies sudėtį, gali remtis teismų praktika, suformuota nagrinėjant bylas pagal BK 260 straipsnį, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl nuteistojo D. Š. tikslo platinti dopingo medžiagas pažymėtina, jog teismų praktikoje yra nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo tikslą patvirtina ne tik kaltininko parodymai, bet ir bylos faktinės aplinkybės: atlikti veiksmai, jų pobūdis, intensyvumas, būdas, pastangos juos padarant, šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, jų rūšis, kaina, paruoštų vartoti dozių skaičius, jų pakuotės (dydis, svoris), duomenys apie tai, ar kaltininkas anksčiau jas yra platinęs, ir pan. Taigi – BK 276¹ straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji – jis laikomas baigtu nuo bet kurio iš šios dalies dispozicijoje nurodytų alternatyvių veiksmų padarymo. Bet kurio kito dispozicijoje nurodyto alternatyvaus veiksmo įvykdymo stadija (baigtumas) ar tai, kad nusikaltimo dalykas nebuvo realizuotas (nepasiekė adresato) dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, neturi įtakos visos nusikalstamos veikos kvalifikavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2007, 2K-585/2010, 2K-618/2010, 2K-124/2011, 2K-451/2013, kt.).

13. Pažymėtina ir tai, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į pirmiau paminėtą kasacinės instancijos išaiškinimą (baudžiamoji byla Nr. 2K-144-942/2021) nagrinėjamu atveju pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-173/2014 suformuota aktualia teismų praktika baudžiamosiose bylose, kuriose pataisos namuose esantis asmuo organizuoja narkotinių ir psichotropinių medžiagų pateikimą į pataisos namus per laisvėje esančius tarpininkus (bendrininkus). Septynių teisėjų kolegija minėtoje baudžiamojoje byloje pažymėjo, kad galimos tokios teisinės situacijos, kai kaltininkas, siekdamas įgyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų asmeniniam vartojimui, panaudoja kitus asmenis (pvz., duoda jiems pinigus, kad šie jam nupirktų narkotinių ar psichotropinių medžiagų; atlieka parengiamuosius veiksmus ir vadovauja tokių medžiagų įgijimui). Sprendžiant, ar tokie kaltininko, panaudojančio kitus asmenis, bei šių asmenų veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip bendrininkavimas neteisėtai disponuojant narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti (BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalys), ar ne, atsižvelgtina į tarpusavio susitarimo pobūdį, ryšius, veiksmų bendrumą, suderinamumo lygį, organizuotumo laipsnį, bendrininkų atliktų veiksmų pobūdį ir pan. Paprastai asmuo, atlikęs parengiamuosius veiksmus ir vadovavęs narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimui net ir asmeniniam vartojimui, laikytinas neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti organizatoriumi.

14. Pirmiau minėtais pirmosios instancijos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtais rašytiniais įrodymais, o taip pat paties nuteistojo D. Š. teisme duotais parodymais neginčijamai nustatyta, kad jis, atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, siekdamas įgyti anabolinių androgeninių steroidų, tai yra Dopingo įstatyme uždraustų medžiagų, šiam nusikalstamam tikslui realizuoti pasitelkė kitus asmenis. O būtent – telefonu internete susiradęs asmenį, iš kurio gali įsigyti norimų medžiagų, D. Š. suderino su draugu, kurį įvardinti atsisakė (tai yra ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu), kad draugas tas medžiagas paims iš pardavėjo, sumokės už jas (iš kokių lėšų buvo atsiskaityta, nuteistasis įvardinti taip pat atsisakė) ir po to supakuos į dezodoranto buteliuką. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis parodė, kad jis sugalvojo, jog draugo nupirktus anabolinius androgeninius steroidus kalėjime jis gaus per kartu su juo bausmę atliekantį brolį G. Š.. Tai yra, kad broliui per ilgalaikį pasimatymą tas medžiagas perduos brolio žmona G. Š.. Pagal D. Š. nurodymą ir jam vadovaujant, draugas (ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo), nupirktus anabolinius steroidus perpylęs į dezodoranto „Loreal“ talpą, šią talpą perdavė nieko apie tai nežinančiai G. Š.. Tuo tarpu pastarajai atvykus į iš anksto suplanuotą pasimatymą kalėjime su sutuoktiniu G. Š., G. Š. asmens ir daiktų kratos metu uždraustas medžiagas, įpakuotas rutuliniame dezodorante „Loreal“, rado kalėjimo darbuotoja. Iš šių aplinkybių akivaizdu, kad D. Š., turėdamas nusikalstamą sumanymą įgyti jam rūpimas uždraustas medžiagas – anabolinius androgeninius steroidus, pirmiausia atlikęs esminius parengiamuosius veiksmus (telefonu internete susiradęs asmenį, iš kurio gali įsigyti norimų medžiagų), pasitelkė kitus asmenis, tai yra draugą (ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį) ir G. Š. bei G. Š., aktyviai jiems vadovavo ir koordinavo tiek kiekvieno iš jų atskirai, tiek jų veikimo kartu veiksmus, organizuojant Dopingo kontrolės įstatyme nurodytų medžiagų įgijimą, gabenimą ir patekimą į (duomenys neskelbtini) kalėjimą. Įrodymų, galinčių patvirtinti, kad G. Š. ir jo pasitelkti minėti kiti asmenys veikė bendrai BK 24 straipsnio prasme kaip bendrininkai, nenustatyta. Kaip minėta, savo draugą D. Š. įvardinti atsisakė, ikiteisminio tyrimo metu šis asmuo nebuvo nustatytas, o G. Š. bei G. Š. apie nuteistojo sumanymą nebuvo žinoma, dėl šios veikos jie nėra kalti. Taigi, vertinant D. Š. veiksmų pobūdį minėtų aukštesnio teismo nustatytų aplinkybių kontekste, konstatuotina, kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino, jog D. Š. intensyviais nusikalstamos veikos planavimo ir vadovavimo jai veiksmais organizavo, kad jo nusikalstamo sumanymo realizavimui pasitelkti asmenys įgytų ir laikytų kaltinime nurodytas dopingo medžiagas turint tikslą platinti ir jas platintų, t. y. jas nugabenus į kalėjimą perduotų D. Š., tokiu būdu D. Š. veikoje nustatyti būtinieji BK 276¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai – tikslas platinti dopingo medžiagas ir jų platinimas.

15. Skunde apeliantas taip pat teigia, kad teisminio nagrinėjimo metu nėra nustatyta jokių duomenų, jog jis būtų gabenęs ar siuntęs uždraustas medžiagas. Šie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi nuteistajam pateiktas kaltinimas dėl to, kad jis organizavo šiuo atveju aktualių medžiagų gabenimą, bet ne dėl to, kad jis pats tas medžiagas gabeno. Tuo tarpu medžiagų siuntimas (ar siuntimo organizavimas) D. Š. nebuvo inkriminuotas.

16. Apeliantas akcentuoja, kad skundžiame nuosprendyje konstatuota, jog: „Vien tik šis medžiagos kiekis nėra pakankamas spręsti, kad jos buvo skirtos ne tik pačiam kaltinamajam, bet ir kitiems nuteistiesiems. Jokių kitų duomenų, išskyrus medžiagos kiekį, iš kurių būtų galima spręsti, kad kaltinamasis jas keltino platinti (duomenys neskelbtini) kalėjime kitiems nuteistiesiems, nėra“. D. Š. mano, kad tai parodo, jog tyrimas neįrodė jo noro būtent platinti šias draudžiamas medžiagas ir teismas dargi nustatė, kad jam pateiktas kaltinimas platinti (duomenys neskelbtini) kalėjime kitiems nuteistiesiems šias medžiagas neteisingas ir todėl ši faktinė aplinkybė iš kaltinimo šalintina.

17. Iš bylos duomenų matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos metu D. Š. nuosekliai laikėsi pozicijos, kad jis sportuoja, todėl Dopingo kontrolės įstatyme uždraustų medžiagų įsigyti norėjo sau pačiam vartoti, tam, kad pasiektų geresnių sportavimo rezultatų. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu jis parodė, kad rastus anabolinius steroidus būtų vartojęs pats, šio kiekio jam būtų užtekę gal penkiems mėnesiams, kad vartoja injekcijomis kas kelios dienos, švirkštų injekcijoms įsigyja kalėjime, kad medžiagų platinti kalėjime nenorėjo ir tokio tikslo neturėjo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tokią nuteistojo poziciją, į medžiagų kiekį – 50 ml ir, kad pagal nuteistąjį jų jam būtų užtekę gal penkiems mėnesiams, vertino, kad vien tik šis medžiagos kiekis nėra pakankamas spręsti, kad jos buvo skirtos ne tik pačiam nuteistajam, bet ir kitiems nuteistiesiems. Teismas taip pat vertino, kad jokių kitų duomenų, išskyrus medžiagos kiekį, iš kurių būtų galima spręsti, kad D. Š. jas keltino platinti (duomenys neskelbtini) kalėjime kitiems nuteistiesiems, nėra. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, šią faktinę aplinkybę pirmosios instancijos teismas iš kaltinimo pašalino. Tačiau, atsakant į skundo argumentus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat pažymėjo, kad, kita vertus, net ir ši aplinkybė nėra esminė kvalifikuojant D. Š. padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 276¹ straipsnio 1 dalį. Teismas pagrįstai nurodė, jog šiuo atveju byloje nustatyta, jog D. Š. organizavo, kad kiti asmenys minimas medžiagas įgytų ir laikytų tikslu platinti ir jas išplatintų jam į kalėjimą, todėl net jei D. Š. tai darė asmeninio vartojimo tikslu, to pakanka tikslo platinti nustatymui, o nuteistojo veika, nors jis parengė nusikalstamą veiką ir jai vadovavo, teisingai kvalifikuota tik pagal BK 276¹ straipsnio 1 dalį, kadangi nusikalstamai veikai padaryti jis pasitelkė asmenis, kurie dėl šios veikos nėra kalti ( BK 24 straipsnio 3 dalis ). Todėl minėti apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkti ir aukščiau aptarti įrodymai, juos siejant į vieną nuoseklią logišką grandinę, patvirtina nuteistojo D. Š. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, o jo pasirinkta gynybinė pozicija paneigta byloje esančia įrodymų visuma. D. Š. inkriminuotoje veikoje nustatyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji šios nusikalstamo veikos požymiai, jis teisėtai ir pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu yra pripažintas kaltu pagal BK 276¹ straipsnio 1 dalį. Esant tokiai situacijai, apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas.

Dėl bausmės

19. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. Š. prašo paskirti jam švelnesnę bausmę. Nuteistojo vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu jam neturėtų būti paskirta su realiu laisvės atėmimu susijusi bausmė, kuri šiuo atveju akivaizdžiai yra per griežta.

20. Nagrinėjo klausimo kontekste svarbu akcentuoti, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 1–2 dalys). Vieningą bausmės paskirtį sudaro visų šių tikslų visuma. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai bei kaltininko asmenybei. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, teismas vadovaujasi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1–2 dalys). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-129-626/2023).

21. Už BK 276¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

22. Dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog teigti, kad pirmosios instancijos teismas, už BK 276¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirdamas nuteistajam D. Š. vienerių metų laisvės atėmimo bausmę nesilaikė įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, ir paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, parenkant apeliantui bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą – padarytas apysunkis nusikaltimas, kuris yra tyčinis ir baigtas, jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – teistas už įvairaus pobūdžio nusikaltimų padarymą, nusikaltimą padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje, buvo šios nusikalstamos veikos organizatorius, baustas už įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, bausmės atlikimo vietos administracijos charakterizuojamas patenkinamai. Teismas taip pat atsižvelgė ir į apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (nors ši aplinkybė, teisėjų kolegijos nuomone, negalėjo būti pripažinta nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi D. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teigė, jog Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas jis ketino naudoti tik savo reikmėms, taigi pripažino ne visas esmines kvalifikacijai reikšmingas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes), bei jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tai, kad nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinęs visų šių aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė apeliantui BK 276¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Taip pat aiškiai per griežtu ar neproporcingu, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, nelaikytinas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis, kuris yra ženkliai mažesnis už inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytą šios bausmės rūšies vidurkį. Kadangi, kolegijos vertinimu, D. Š. kaltės pripažinimas buvo tik dalinis (nors skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad D. Š. kaltę prisipažino), todėl BK 64¹ straipsnio nuostatos jo atžvilgiu pagrįstai nebuvo taikomos. Bausmių bendrinimo klausimas su paskutiniuoju nuteistojo atžvilgiu priimtu nuosprendžiu skirta bausme nebuvo sprendžiamas, siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo (vienas iš ankstesnių nuosprendžių, kuriuo bausmės buvo bendrintos, buvo neįsiteisėjęs).

23. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad D. Š. bausmė paskirta laikantis BK nuostatų, įtvirtinančių bausmių skyrimo pagrindus. Ši bausmė atitinka bausmių tikslus ir nėra pagrindo teigti, kad ji būtų neproporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir todėl neteisinga. Taigi darytina išvada, kad teismas, skirdamas nuteistajam minėtą laisvės atėmimo bausmę, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

24. Tuo tarpu švelninti bausmę, kaip prašoma apeliaciniame skunde, atsižvelgus į tai, kad po skundžiamo nuosprendžio nuteistasis gali būti perkeltas į kitą kalėjimą ir taip jį nubaudžiant išsiskyrimu su broliu, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Švelninti bausmės nėra ir tuo pagrindu, kad anabolinių steroidų nuteistasis, kaip jis nurodo, buvo nutaręs įsigyti savo naudojimui.

25. Esant tokiai situacijai, apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

26. Kauno apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. sausio 24 d. pažyma Nr. APD-2024-00862 dėl nuteistajam D. Š. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 100,00 (vienas šimtas) eurų.

27. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Kauno apygardos teismui raštu kreipusis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorių, prašant apeliantui D. Š. parinkti gynėją, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius jam ginti parinko advokatą Remigijų Uckų.

28. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajam D. Š. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Esant tokioms aplinkybėms, taip pat nuteistojo turtinę padėtį (nedirba, šiuo metu (duomenys neskelbtini) kalėjime atlieka laisvės atėmimo bausmę), šių išlaidų priteisimas nėra galimas. Atsižvelgiant į tai, proceso išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš nuteistojo valstybei nepriteistinos.

30. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas, o nuteistojo E. V. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo D. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo D. Š. valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.