Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjos S. P. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. G., T. K., V. G., valstybės įmonė (toliau - VĮ) „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, jog pareiškėjos mama L. G. mirė (duomenys neskelbtini). Po mamos mirties liko turtas (butas), kurį po jos sutuoktinio I. G. mirties priėmė valdyti L. G., tačiau šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų nėra. Nurodo, jog L. G. ir I. G. turėjo penkis vaikus: T. K., A. G., V. G., N. P. (mirė (duomenys neskelbtini)), S. P. Teigiama, jog L. G. objektyviais veiksmais perėmė mirusiojo turtą, kurį sudarė ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Turtas įgytas santuokos metu. Teigiama, jog L. G. perimdama mirusiojo turtą nežinojo, jog būtina atlikti kokią nors procedūrą, siekiant įregistruoti nuosavybės teises į priimtą palikimą. Teigia, jog juridinę reikšmę turintį faktą siekiama nustatyti todėl, nes nuo šio fakto buvimo priklauso po mirusiojo likusio palikimo statusas, kitaip tariant palikimo, kurį sudaro turtas ir turtinės teisės bei pareigos, priklausymas pareiškėjos motinai nuosavybes teise. Nurodo, jog pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių po tėvo mirties atsiradusio palikimo priėmimo fakto, nes pareiškėjos motina nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, o pradėjo turtą faktiškai valdyti. Teigia, jog ginčų dėl I. G. palikimo priėmimo nėra.

Suinteresuoti asmenys V. G. ir A. G. el. paštu pateikė atsiliepimus, kuriais patvirtino, jog po tėvo mirties mama L. G. perėmė buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), valdymą, rūpinosi jo priežiūra, remontais, mokėjo visus mokesčius. Nurodė, jog į buto dalį nepretenduoja.

Suinteresuotas asmuo T. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas pareiškimas tenkintinas visiškai.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo vietos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Iš 2023-06-02 Gyventojų registro pažymos, medicininio mirties liudijimo matyti, jog L. G. mirė (duomenys neskelbtini) (pareiškėja klaidingai nurodo 20 dieną), būdama našle. L. G. sutuoktinis I. G. mirė (duomenys neskelbtini). Šeimoje gimė penki vaikai: T. K., A. G., V. G., N. P. (mirė (duomenys neskelbtini)), S. P. Iš 2023-10-27 Gyventojų registro pažymos matyti, jog santuoka tarp L. G. ir I. G. įregistruota (duomenys neskelbtini). Pažymoje nurodoma, jog kitų duomenų apie I. G. santuokų įregistravimą Lietuvos Respublikos gyventojų registre nėra. I. G. mirties vieta yra (duomenys neskelbtini).

Į bylą pateiktas 2023-10-24 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, iš kurio matyti, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso L. G. 1992-08-31 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 16-2487 pagrindu.

Iš 2023-10-03 Vilniaus mieto 36-ojo notarų biuro pažymos dėl informacijos pateikimo žinoma, jog po I. G., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, Vilniaus miesto 36-ajame notarų biure paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Po L. G., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, Vilniaus mieto 36-ajame notaro biure paveldėjimo byla yra užvesta, nes yra gautas testamentinės įpėdinės S. P. pareiškimas dėl palikimo priėmimo. Byloje nėra duomenų apie kitus asmenis, kurie pretenduotų į palikėjo turtą.

Nagrinėjamu atveju palikėjo I. G. turtą L. G. priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti. Suinteresuoti asmenys V. G. ir A. G. atsiliepimuose nurodė, jog po tėvo I. G. mirties mama L. G. perėmė buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), valdymą, rūpinosi jo priežiūra, remontais, mokėjo visus mokesčius. Nurodė, jog į buto dalį nepretenduoja. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu teismo prašė pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Prieštaravimų dėl pareikšto pareiškimo byloje nėra.

Atsižvelgiant į tai, kad L. G. po I. G. mirties toliau rūpinosi palikėjo turtu kaip savo ir tęsė aktyvius valdymo veiksmus, pareiškėjos pareiškimas tenkinamas. Nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad L. G. po sutuoktinio I. G. mirties priėmė palikimą, faktiškai jį valdydama (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra, suinteresuoti asmenys pateiktam pareiškimui neprieštaravo.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai S. P. yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 ir 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos S. P. patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. G., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio I. G., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties ((duomenys neskelbtini)) atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Juridinio fakto nustatymas yra pagrindas išduoti pareiškėjai S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimo kopiją siųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.