Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2S-1172-392/2014

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-05-09
Bylos Nr.: 2S-1172-392/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-31081-2013-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Virginijus Kairevičius
Atsakovas: A. L.
Ieškovas: UAB „Baltijos realizacijos centras“

Kategorijos

116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
122.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr.2S-1172-392/2014(Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31081-2013-8)Procesinio sprendimo kategorija: 116.5.3,122.2;122.4. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. gegužės 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nutarties sprendimo už akių peržiūrėjimo klausimu, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Baltijos realizacijos centras“ ieškinį atsakovui A. L. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, vienašalės restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą ir nurodė, kad 2006-10-05 šalys sudarė Pavedimo sutartį Nr. LT-2006/1501, kuria atsakovas perdavė ieškovui transporto priemonę Volkswagen Passat, 2005 m., identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kad ieškovas atsakovo vardu surastų pirkėją minėtam automobiliui pirkti ir vestų su juo derybas, o atsakovas įsipareigojo ieškovui sumokėti Pavedimo sutartyje nustatyta tvarka. Šalys susitarė, kad minėto automobilio kaina yra 63900 Lt. 2007-01-15 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2007/019 pagrindu atsakovas pardavė ieškovui automobilį, o pagal 2007-01-16 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. LT044902/PPS ieškovas pardavė automobilį UAB „Swedbank lizingas“. Šios sutarties 1.2 p. šalys susitarė, kad automobiliu naudosis R. Z. bei perdavė jam automobilį valdyti ir naudotis su sąlygą, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis R. Z. nuosavybės teise. 2011-06-18 Aktu buvo patvirtinta, kad R. Z. tinkamai ir visiškai sumokėjo lizingo sutartyje numatytas įmokas bei 2011-06-09 minėtą automobilį įregistravo savo vardu. 2012-01-26 VĮ „Regitra“ patikrinimo metu nustatė, kad automobilio identifikacinis numeris yra suklastotas bei 2012-01-27 Vilniaus apskrities VPK nusikaltimų tyrimo valdybos autotransporto priemonių grobimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-00131-12 pagal 306¹ str. 1 d. požymius. 2012-01-26 poėmio protokolu iš R. Z. buvo paimtas automobilis ir perduotas saugoti į LR policijos sandėlį. 2012-03-01 specialisto išvadoje Nr. 140-(1111)1S1-1409 buvo nustatyta, kad automobilio tikrasis VIN yra (duomenys neskelbtini) bei pagrobtas 2005-11-11 Italijoje, todėl ieškovo ir UAB „Swedbank lizingas“ bei ieškovo ir atsakovo pirkimo-pardavimo sutartys yra niekinės ir negaliojančios. Ieškovas prašė teismo pripažinti 2007-01-15 tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą Pirkimo-pardavimo sutartį niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento; taikyti vienašalę restituciją, iš atsakovo ieškovui išieškant 48000 Lt, sumokėtus už automobilį VW PASSAT, VIN kodas (duomenys neskelbtini) bei 5900 Lt nuostolių atlyginimo; priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks teismui parengiamųjų procesinių dokumentų (b.l. 1-5).

Atsakovui LR CPK 123 str. 1 d. ir 142 str. nustatyta tvarka buvo įteikta ieškinio kopija ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus, tačiau atsakovas nustatytais terminais atsiliepimo į ieškinį nepateikė (b.l. 47).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai. Sprendime nurodė, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad 2006-10-05 šalys sudarė Pavedimo sutartį Nr. LT-2006/1501, kuria atsakovas perdavė ieškovui transporto priemonę Volkswagen Passat, 2005 m., identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kad ieškovas atsakovo vardu surastų pirkėją minėtam automobiliui pirkti ir vestų su juo derybas, o atsakovas įsipareigojo ieškovui sumokėti Pavedimo sutartyje nustatyta tvarka bei pagal šio Pavedimo 1 p. šalys taip pat susitarė, kad kaina yra 63900 Lt (b.l. 9). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio taip pat nustatyta, kad 2007-01-15 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2007/019 pagrindu atsakovas pardavė ieškovui automobilį bei pagal 2007-01-16 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. LT044902/PPS ieškovas pardavė automobilį UAB „Swedbank lizingas“ bei pagal šios sutarties 1.2 p. šalys susitarė, kad automobiliu naudosis R. Z. bei perdavė jam automobilį valdyti ir naudotis su sąlygą, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis R. Z. nuosavybės teise ir 2011-06-18 Aktu buvo patvirtinta, kad R. Z. tinkamai ir visiškai sumokėjo lizingo sutartyje numatytas įmokas bei 2011-06-09 minėtą automobilį įregistravo savo vardu (b.l. 6,7,11-19,20-24). 2012-01-26 VĮ „Regitra“ patikrinimo metu nustatė, jog automobilio Volkswagen Passat identifikacinis numeris yra suklastotas bei 2012-01-27 Vilniaus apskrities VPK nusikaltimų tyrimo valdybos autotransporto priemonių grobimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-00131-12 pagal 306¹ str. 1 d. požymius ir 2012-01-26 poėmio protokolu iš R. Z. buvo paimtas automobilis ir perduotas saugoti LR policijos sandėlį (b.l. 25-31). Iš byloje esančios 2012-03-01 specialisto išvados Nr. 140-(1111)1S1-1409 turinio nustatyta, kad specialistas nustatė, kad automobilio tikrasis VIN yra (duomenys neskelbtini) bei buvo pagrobtas 2005-11-11 Italijoje (b.l. 32-33,34-35). Todėl pripažino 2007-01-15 tarp ieškovo UAB „Baltijos realizacijos centras“ ir atsakovo A. L. sudarytą Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2007/019 niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Taikė vienašalę restituciją, nusprendė iš atsakovo A. L., ieškovo UAB „Baltijos realizacijos centras“ naudai išieškoti 48000 Lt, sumokėtus už automobilį VW PASSAT, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 5900 Lt nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (53900 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t.y. nuo 2013-09-24) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 1647 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsiliepimas

Atsakovas A. L. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-13 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo ir nurodė, kad išsiuntė teismui atsiliepimą, o šaukimo į teismo posėdį negavo, todėl teismas negalėjo nagrinėti šios civilinės bylos jam nedalyvaujant, be to, teismas išnagrinėjo šią civilinę bylą neįtraukęs ginčo automobilio pirkėjo R. Z., UAB „Swedbank Lizingas“ bei VĮ „Regitra“ atstovų, be to, ieškovas nuslėpė tą aplinkybę, jog 2013-08-21 d. sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-2249-728/2013 m., iš dalies patenkino ieškovo R. Z. ieškinį, kurį atsakovas UAB „Baltijos realizacijos centras“ apskundė, todėl yra nežinoma ta aplinkybė, ar ieškovas turi reikalavimo teisę šioje civilinėje byloje, be to, baudžiamosios bylos Nr. 10-1-00131-12 tyrimas yra neužbaigtas ir teigti tai, kad atsakovas ieškovui pardavė vogtą ginčo automobilį nėra jokio teisinio pagrindo, be to, pagal 2007-01-15 d. Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 2007/019 iš atsakovo buvo įsigytas automobilis VW PASSAT (i/n (duomenys neskelbtini)), o reikalaujama grąžinti pinigus už automobilį su kitu kodu, t. y. (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini).

Ieškovas UAB „Baltijos realizacijos centras“ pateikė teismui atsiliepimą į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame nurodė, kad nesutinka su atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išdėstytais argumentais. Atsakovas ieškovui pardavė vogtą automobilį, o ieškovas šį ginčo automobilį pardavė klientui, ko pasėkoje tarp ieškovo ir UAB „Swedbank Lizingas“ sudaryta Pirkimo - pardavimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti, be to, teismas šį ieškinį priėmė be jokių trūkumų ir jokių kitų suinteresuotų asmenų šioje civilinėje byloje, kuriems priimtas sprendimas galėtų sukelti teisines pasekmes ir šis faktas yra pavirtinamas Vilniaus apygardos teismo priimtoje nutartyje, civilinėje byloje Nr. 2A-48-565/2014 m., be to, atsakovas, parduodamas ginčo automobilį, privalėjo patvirtinti ne tik tas aplinkybes, jog jis turi nuosavybės teisę į šį daiktą, bet ir tai, kad jo nuosavybės teisės į šį daiktą neriboja kitų asmenų teisės ar pretenzijos. Ginčo automobilis yra kilnojamasis daiktas ir jam yra privaloma teisinė registracija. Su ieškiniu teismui buvo pateikti visi įrodymai, kurie patvirtina tą aplinkybę, kad atsakovas ieškovui pardavė vogtą automobilį ir ši aplinkybė egzistavo jau sandorio sudarymo momentu, o ta aplinkybė, jog pardavėjas nežinojo ir neprivalėjo žinoti apie tai, kad parduoda vogtą automobilį, nėra reikšminga ir leidžia tokį ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu LR CK 1.80 str. nuostatų pagrindu, be to, pripažinus sandorį negaliojančiu, kiekviena iš sandorio šalių privalo grąžinti antrajai šaliai viską, ką yra gavusi pagal šį sandorį. Šiuo atveju pirkėjui yra grąžinama jo sumokėta kaina, o pripažinto neteisėto sandorio dalykas turi būti grąžinamas tikram daikto savininkui arba teisėtam valdytojui, todėl tiek ieškovo klientas, tiek ieškovas, sužinoję apie tai, jog ginčo automobilis yra vogtas ir ieškomas, šiuo ginčo automobiliu nedisponavo. Pritaikius vienašalę restituciją, atsakovo teisės šiuo atveju nėra pažeidžiamos, kadangi atsakovas turi teisę savo reikalavimus nukreipti į asmenį, iš kurio įsigijo šį vogtą ginčo automobilį.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 19 d. nutartimi atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Teismas konstatavo, kad teismas, priėmęs nagrinėti šį ieškinį, 2013-10-01 d. atsakovui išsiuntė ieškinio kopiją su priedais bei pranešimu apie atsiliepimo pateikimo tvarką ir terminus (b.l. 40, 42). 2013-10-25 d. teismas pakartotinai atsakovui išsiuntė ieškinio kopiją su priedais bei pranešimu apie atsiliepimo pateikimo tvarką ir terminus (b.l. 44-46). 2013-11-04 d. atsakovui asmeniškai buvo įteikta ieškinio kopija su priedais bei pranešimas apie atsiliepimo pateikimo tvarką ir terminus, tačiau nei suėjus procesiniam terminui pateikti atsiliepimą, nei vėliau iš atsakovo Vilniaus miesto apylinkės teisme šioje civilinėje byloje nebuvo gautas joks atsiliepimas į ieškinį, be to, ir prie pareiškimo dėl sprendimo už akių paržiūrėjimo atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių tą aplinkybę, kad visgi atsakovas buvo siuntęs teismui atsiliepimą į šį ieškinį, todėl atsakovui nepateikus atsiliepimo per nustatytą 14 dienų terminą, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-12-13 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovo ieškinį tenkino pilnutinai (LR CPK 176 str. – 179 str.) (b.l. 48-50). Iš LITEKO duomenų bazės nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Z. ieškinį atsakovui UAB „Baltijos realizacijos centras“ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia bei skolos išieškojimo, tretieji asmenys VĮ „Regitra“, UAB „Swedbank lizingas“ bei A. L. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-21 d. sprendimu 2007-01-16 d. Pirkimo - pardavimo sutartis, sudaryta tarp UAB „Baltijos realizacijos centras“ ir UAB „Swedbank Lizingas“, bei 2007-01-16 d. Lizingo sutartis Nr. LT044902, sudaryta tarp UAB „Swedbank Lizingas“ ir R. Z., pripažintos negaliojančiomis, iš atsakovo UAB „Baltijos realizacijos centras“ ieškovo R. Z. naudai išieškota 53900,97 Lt turto išpirkimo įmokų suma, 5 % dydžio metinės palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos. Vilniaus apygardos teismo 2014-01-28 d. nutartimi šis teismo sprendimas iš esmės buvo paliktas galioti ir yra įsiteisėjęs.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bei įvertinęs civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, padarė išvadą, jog nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-13 d. sprendimą už akių, kadangi atsakovas teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, jog teismo nustatytu procesiniu terminu, t. y. iki 2013-11-18 d. (imtinai) ar vėliau buvo pateiktas teismui atsiliepimas į ieškinį. Be to, teismas padarė išvadą, kad atsakovo argumentai apie tai, jog teismas šią civilinę bylą išnagrinėjo neįtraukęs ir kitų proceso dalyvių, t. y. automobilio pirkėjo R. Z., UAB „Swedbank Lizingas“ bei VĮ „Regitra“ atstovų, yra atmestini kaip nepagrįsti, kadangi šioje civilinėje byloje priimtas teismo sprendimas neturi ir neturės ateityje bei negali sukelti ateityje jokių teisinių pasekmių minėtiems asmenims, kadangi šių šalių ginčas jau yra pilnai išspęstas kitoje civilinėje byloje Nr. 2-2249-728/2013 m. ir teismo sprendimas šioje civilinėje byloje jau yra įsiteisėjęs, o šioje civilinėje byloje yra pareikštas tik regresinis ieškinys ieškovo UAB „Baltijos realizacijos centras“ atsakovui A. L., kuris yra kildinamas būtent iš minėto įsiteisėjusio teismo sprendimo, ir kuris nebesukels jokių teisinių pasekmių aukščiau nurodytiems asmenims, t. y. automobilio pirkėjui R. Z., UAB „Swedbank Lizingas“ bei VĮ „Regitra“, be to, minėtoje civilinėje byloje atsakovas A. L. dalyvavo kaip tretysis asmuo ir šiuo atveju įsiteisėjus 2013-08-21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimui atsakovui A. L. buvo pareikštas šis regresinis ieškinys. Visos ginčijamos aplinkybės jau yra išnagrinėtos civilinėje byloje pagal ieškovo R. Z. ieškinį atsakovui UAB „Baltijos realizacijos centras“ dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir skolos išieškojimo, kurioje atsakovas A. L. dalyvavo.

Šalies argumentai

Atsakovas A. L. atskiruoju skundu prašė Vilniaus apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš esmės. Nurodė, kad jis nesutinka su teismo teigimu, kad atsakovui apie teismo posėdžio vietą ir laiką yra pranešta tinkamai. Pranešimas apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovui nebuvo įteiktas nei vienu iš įstatyme numatytų būdų. Remiantis CK 4.23 str. 2 d. daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Vien tik galimas automobilio pagrobimo faktas, negali būti laikomas daikto neteisėto valdymo pagrindu, kadangi atsakovas kaip sąžiningas daikto įgijėjas, nežinojo ir negalėjo žinoti apie automobilio pagrobimą. CK 6.333 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Ši nuostata taikoma, kai sprendžiama dėl pardavėjo atsakomybės už netinkamą daiktų kokybę ir pirkėjas turi įrodyti neatitikimo kokybės reikalavimams faktą. Ji reglamentuoja pardavėjo atsakomybės už paslėptus trūkumus atvejį ir negali būti vertinama taip, kad pirkėjas turi įrodyti buvus tinkamą daikto naudojimą ar eksploatavimą. Nesuprantama, kodėl VĮ „Regitra“ techninės apžiūros metu nepastebėjo suklastoto identifikavimo numerio. Taip pat įtartina, kodėl tik po 5 metų automobilio eksploatavimo R. Z. nusprendė patikrinti VIN kodą. Pagal 2007-01-15 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2007/019 ieškovas įgijo iš atsakovo automobilį VW PASSAT su VIN kodu: (duomenys neskelbtini), o reikalauja grąžinti pinigus už automobilį su VIN kodu: (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini). Palyginus minėtus VIN kodus, akivaizdu, kad tai visai kitas automobilis, todėl paaiškėjus, kad byloje dalyvaujančių asmenų veiksmai turi nusikalstamos veikos požymių, teismas privalėjo apie tai pranešti prokuratūrai. Be to byloje būtinas VĮ „Regitra“ atstovo dalyvavimas, nes atsakovas registravo pirktą automobilį su VIN kodu: (duomenys neskelbtini) ir su šiuo identifikavimo numeriu 2006-10-05 pavedimo sutartimi pavedė pardavimui UAB „Baltijos realizacijos centras“, kuris 2007-01- 15 d. šį automobilį pirko ir įregistravo VĮ „Regitra“ bei tapo automobilio savininku. 2007-01-16 UAB „Baltijos realizacijos centras“ pagal lizingo sutartį Nr. LT044902 pardavė minėtą automobilį R. Z. ir automobilio savininku 5 metų laikotarpiui tapo UAB „Hansa Lizingas“, kuris jį privalėjo registruoti VĮ „Regitra“ ir išduoti R. Z. leidimą naudotis šiuo automobiliu. Tai reiškia, kad R. Z. pagal lizingo sutartį išnuomojo automobilį 5 metams ir visas iš sutarties kilusias pretenzijas galėjo pareikšti automobilio savininkui, t.y. UAB „Hansa Lizingas“. Minėtųjų aplinkybių išaiškinimas yra labai reikšmingas siekiant teisingai išnagrinėti šią bylą, nes R. Z. statusas nežinomas. Iš išdėstytų aplinkybių seka loginė išvada, kad tarp ieškovo ir R. Z. galimai egzistavo tam tikras susitarimas, siekiant neteisėtai praturtėti atsakovo sąskaita. LR CK 6.145 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, skelbianti, kad išimtiniais atvejais teismas gali netaikyti restitucijos, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Teismas neįvertinęs 5 metų automobilio eksploatacijos, negalėjo spręsti restitucijos taikymo klausimo, nes akivaizdžiai pablogino atsakovo padėtį. Be to ieškovas nėra šio automobilio savininkas ir valdytojas.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Baltijos realizacijos centras“ atsiliepimu į atskirąjį skundą su atsakovo atskiruoju skundu nesutiko ir prašė jį kaip nepagrįstą atmesti. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas savo 2014-02-19 nutartyje tinkamai motyvavo, jog iš civilinėje byloje surinktų rašytinių įrodymų akivaizdu, kad atsakovas turėjo pakankamus terminus realizuoti savo procesines teises ir to nepadaręs privalo priimti iš to kilusius teisinius padarinius, bei tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-2249-728/2013 (Vilniaus apygardos teismo 2014-01-28 nutartimi Nr. 2A-48-565/2014 sprendimas paliktas galioti) visos aplinkybės dėl ginčo dalyko yra įrodytos, bei šis ieškovo ieškinys yra atgręžtinis reikalavimas dėl restitucijos pritaikymo tarp šalių, todėl atskirasis skundas turėtų būti atmestas bei paliktas galioti 2013-12-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas. Atakovo skundo argumentai, jog Teismas ginčą sprendžia be kitų asmenų, tokių kaip R. Z., UAB „Swedbank lizingas“ ar VĮ „Regitra“ yra nepagrįsti. Civilinėje byloje Nr. 2- 2249-728/2013, kurią išsprendė Vilniaus miesto apylinkės teismas buvo įrodyta, kad atsakovas ieškovui pardavė vogtą automobilį, o ieškovas savo ruožtu šį automobilį pardavė klientui, dėl to ieškovo ir UAB „Swedbank lizingas“ sudaryta automobilio pirkimo - pardavimo sutartis buvo pripažinta niekine ir negaliojančia, analogiškai ir ieškovo bei atsakovo 2007 m. sausio 15 d. sudarytas automobilio pirkimo - pardavimo sandoris yra niekinis ir negaliojantis. Visos šios aplinkybės yra patvirtintos įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2014-01-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-48-565/2014, kuria buvo paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas. Civilinėje byloje Nr. 2A-48-565/2014 jau įrodyta, kad susiklosčius pirkimo - pardavimo teisiniams santykiams, pardavėjo pareiga perduoti daiktą apima ir jo pareigą patvirtinti daikto nuosavybės teisę. CK 6.317 straipsnio 2 dalyje nustatyta garantijos pagal įstatymą taisyklė reiškia, kad ne tik perduodamo daikto kokybė, bet ir jo nuosavybės teisės priklausymas pardavėjui yra vienas esminių reikalavimų jam vykdant pareigą perduoti daiktą. Taigi, pardavėjas turi užtikrinti, kad parduodamas daiktas jam priklauso nuosavybės teise. Tinkamas pardavėjo pareigos patvirtinti daikto, kuris yra pirkimo - pardavimo sutarties dalykas, nuosavybės teisę vykdymas reglamentuojamas CK 6.321 straipsnio nuostatose. Pardavėjas turi patvirtinti ne tik tai, kad jis turi nuosavybės teisę į daiktą, bet ir tai, jog jo nuosavybės teisės į daiktą neriboja kitų asmenų teisės ar pretenzijos. CK 6.321 straipsnis, kuriame įtvirtinta pardavėjo pareiga patvirtinti nuosavybės teisę į daiktą, taikomas ir tuo atveju, kai trečiųjų asmenų teisės ir pretenzijos atsirado ir buvo sudarant sutartį ir perduodant daiktą. Parduodamas vogtą automobilį, atsakovas pažeidė ir CK 6.317 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą garantuoti, kad pirkimo - pardavimo sutarties objektas atsakovui priklauso nuosavybės teise. Neabejotina, kad ieškovas, žinodamas, jog automobilis yra vogtas ir ieškomas, pirkimo - pardavimo sutarties nebūtų sudaręs. Atsakovas netinkamai interpretuoja teisės aktų normas, o būtent LR CK 6.145 str. 2 d. nuostatas, jog restitucija gali būti netaikoma, jei vienos iš šalių padėtį tai nesąžiningai pablogintų o kitos pagerintų, nes UAB „Baltijos realizacijos centras“ vykdydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-21 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2249-728/2013 dėl priteistų 53900,97 Lt sumos bei Vilniaus apygardos teismo 2014-01-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-48-565/2014 dėl priteistų išlaidų už advokato pagalbą 4350 Lt sumoje, R. Z. privalo sumokėti 63147,65 Lt, todėl nepritaikius restitucijos šioje byloje, ieškovo padėtis būtų nepagrįstai ir nesąžiningai pabloginta, o atsakovo pagerinta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė. Byla nagrinėjama atskirojo skundo ribose.

Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 288 straipsniu, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės jei nustato dviejų sąlygų visumą: 1) atsakovas neatvyko į teismo posėdį (nepateikė atsiliepimo ar parengiamojo procesinio dokumento) dėl svarbių priežasčių, ir 2) teismui pateikiami įrodymai, galintys turėti įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Įprastai, abi šios sąlygos yra būtinos siekiant teismo priimto sprendimo už akių peržiūrėjimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog tais atvejais, kai teismui pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad priimant sprendimą už akių, buvo padaryta teismo klaida arba tas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas, sprendimas už akių gali būti panaikinamas ir tuo atveju, jei netenkinama pirmoji sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Tačiau nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra įtvirtinta galimybė panaikinus sprendimą už akių atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tuo atveju, jei teismui nėra pateikiami jokie įrodymai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, taigi, net ir nustačius, jog atsakovas neatvyko į teismo posėdį (nepateikė atsiliepimo ar parengiamojo procesinio dokumento) dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku informuoti teismo, priimtas sprendimas už akių negali būti naikinamas vien dėl šios priežasties, nesant jokių įrodymų, leidžiančių pagrįstai abejoti šio sprendimo pagrįstumu. Tokia įstatymų leidėjo pozicija paaiškinama tuo, jog iš esmės teisingai išspręstos bylos proceso atnaujinimas dėl formalių priežasčių neatitiktų civilinio proceso ekonomiškumo principo reikalavimų, kuo greitesnės teisinės taikos atkūrimo tikslo.

Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas už akių priimtas atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad jam, nei vienu iš įstatyme numatytų būdų, nebuvo pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, todėl sprendimas už akių jo atžvilgiu priimtas nepagrįstai. Tačiau tokia apelianto pozicija nėra pagrįsta. Sprendimas už akių atsakovo atžvilgiu priimtas ne todėl, kad jis neatvyko į teismo posėdį, o dėl tos priežasties, kad jis, gavęs teismo siųstus dokumentus, nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Tokiu atveju teismo posėdis nėra skirimas ir šalys nekviečiamos. Todėl, esant įstatymo nustatytoms sąlygoms atsakovo atžvilgiu pagrįstai buvo priimtas teismo sprendimas už akių (CPK 285 str. 1 d.). Be to byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas atsiliepimą į ieškinį ne tik, kad būtų išsiuntęs, bet ir kad jį būtų surašęs.

Kaip jau minėta anksčiau, siekdamas sprendimo už akių panaikinimo, atsakovas turėtų įrodyti egzistuojant abi CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytas sąlygas, išskyrus tuos atvejus, kai teismui pateikiami įrodymai akivaizdžiai patvirtina teismo priimto sprendimo už akių neteisėtumą ir/ar nepagrįstumą. Taigi atsakovui, siekiančiam teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, ypač tais atvejais, kai nustatoma, jog jis negali pateisinti savo procesinio pasyvumo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu – atsakovo pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti teismo panaikintas nepaisant atsakovo netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis.

Siekdamas sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsakovas nurodė, kad atsakovas kaip sąžiningas daikto įgijėjas, nežinojo ir negalėjo žinoti apie tai, kad jo įsigytas ir parduotas automobilis buvo pagrobtas, todėl negali atsakyti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovo argumentais nesutinka. LR CK 6.321 str. 1 d. nurodyta, kad pardavėjas privalo patvirtinti, kad į perduodamus daiktus tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų, išskyrus atvejus, kai pirkėjas iš anksto sutiko priimti daiktus, kurie yra tokių teisių ar pretenzijų objektai, o pardavėjas apie jas tinkamai pranešė pirkėjui. Atsakovas parduodamas vogtą automobilį pažeidė įstatyme įtvirtintą pareigą garantuoti, kad pirkimo – pardavimo sutarties objektas atsakovui priklauso nuosavybės teise (LR CK 6.317 str. 2 d.), todėl ginčijama pirkimo-pardavimo sutartis pripažinta niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento pagrįstai.

Atsakovas teigia, jog šioje byloje buvo būtinas VĮ „Regitra“ atstovo dalyvavimas, nes atsakovas registravo pirktą automobilį su VIN kodu: (duomenys neskelbtini) ir su šiuo identifikavimo numeriu 2006-10-05 pavedimo sutartimi pavedė pardavimui UAB „Baltijos realizacijos centras“, kuris 2007-01- 15 d. šį automobilį pirko ir įregistravo VĮ „Regitra“ bei tapo automobilio savininku. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone VĮ „Regitra“ dalyvavimas šioje byloje nebuvo būtinas, nes Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo susijusią civilinę bylą pagal ieškovo R. Z. ieškinį atsakovui UAB „Baltijos realizacijos centras“ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia bei skolos išieškojimo, tretieji asmenys VĮ „Regitra“, UAB „Swedbank lizingas“ bei A. L. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-21 d. sprendimu paskesnė 2007-01-16 d. Pirkimo - pardavimo sutartis, sudaryta tarp UAB „Baltijos realizacijos centras“ ir UAB „Swedbank Lizingas“, bei 2007-01-16 d. Lizingo sutartis Nr. LT044902, sudaryta tarp UAB „Swedbank Lizingas“ ir R. Z., dėl to paties automobilio pripažintos negaliojančiomis, iš atsakovo UAB „Baltijos realizacijos centras“ ieškovui R. Z. priteista 53.900,97 Lt turto išpirkimo įmokų suma, palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos. Vadinasi visos aplinkybės susijusios su automobilio grobimu ir VĮ „Regitra“ veika registruojant vogtą automobilį jau yra išnagrinėtos minėtoje byloje.

Atsakovo nurodomos aplinkybės susijusios su pagrobtojo ginčo automobilio netikslumais nepagrįstai nurodant perkaltą jo VIN kodą (duomenys neskelbtini) vietoje (duomenys neskelbtini) laikytinos rašymo apsirikimu, nes visose dokumentose, taip pat ir atsakovui išduotame techiniame pase, perkaltasis VIN kodas yra (duomenys neskelbtini) o nurodomas VIN kodas (duomenys neskelbtini) yra automobilio originalus kodas iki jo pakeitimo.

Kiti neaptarti atsakovo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, nes ginčijamos nutarties pagrįstumo neįtakoja, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Atsakovui pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodžius aplinkybių ir nepateikus įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutarė:

Atsakovo A. L. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Virginijus Kairevičius