Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Lietuvos Respublika, atstovaujama LR Teisingumo ministerijos, ieškiniu dėl kompensacijos, išmokėtos dėl galimai padaryto smurtinio nusikaltimo, grąžinimo, prašo: priteisti iš atsakovo T. R. 1882,53 Eur valstybės naudai. Ieškinyje nurodoma, kad 2014-01-29 buvo gautas T. R. prašymas avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, nes buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl atsakovo sunkaus sveikatos sutrikdymo. 2014-03-28 sprendimu Nr. (1.34.)7R-2153 prašymą tenkinus iš dalies, atsakovui buvo išmokėta 1882,53 Eur (6500 Lt) kompensaciją Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo Įstatymo pagrindu. Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2015-04-15 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-144- 562/2015 konstatavo, kad kaltinamasis A. V. atsakovo atžvilgiu padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str.1 d. kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl paminėtas įstatymas nenumato minėtos kompensacijos mokėjimo. Nurodo, kad, pagal Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 14 str. 2 d. valstybė turi teisę iš asmenų, kuriems šio įstatymo nustatyta tvarka kompensuota smurtiniais nusikaltimais padaryta žala, teismo tvarka išieškoti jiems sumokėtas kompensacijas, jeigu paaiškėja, kad asmuo, kuriam buvo kompensuota smurtiniu nusikaltimu padalyta žala, neturėjo teisės į žalos kompensavimą. Atsakovas buvo informuotas, kad jis neturėjo teisės įstatymo nustatyta tvarka gauti kompensacijos dėl padaryto smurtinio nusikaltimo ir kad gražintų jam sumokėtą sumą, tačiau atsakovas jam išmokėtos kompensacijos negrąžino, todėl šiuo ieškiniu prašo priteisti ieškovui jam išmokėtą 1882,53 Eur.

2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2014-01-29 pateikus ieškovui prašymą avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą neturtinę žalą, tuo metu nebuvo aplinkybių dėl kurių nebūtų galima kompensuoti avansu žalos, todėl buvo priimtas atitinkamas sprendimas ir jam buvo išmokėta 6500 Lt ir pervestą į jo banko sąskaitą. 2013-2014 m. vyko ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, kurioje buvo patrauktas A. V., o jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju, nes A. V. be kitų nusikaltimų buvo kaltinamas pasikėsinimu į sunkaus nusikaltimo padarymą jo (atsakovo) atžvilgiu. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą, A. V. veiksmus kvalifikavo pagal pasekmes, todėl perkvalifikavo A. V. veiksmus iš BK 22 str. 1 d. 135 str. 2 d. 8 p. į BK 140 str. 1 d. Nurodo, kad jis (T. R.) nukentėjo nuo smurtinių kaltinamojo veiksmų ir sužinojęs apie galimybę avansu gauti kompensaciją, šia teise pasinaudojo, tai yra veikę sąžiningai ir nesiekė apgaule ar sukčiaudamas gauti turtinės naudos. Atsakovas po įvykio, kai buvo sužalotas, tyrėjos patartas, kreipėsi į ministeriją dėl kompensacijos išmokėjimo. Tuo metu išmoka buvo išmokėta pagal sužalojimą. Sužalota atsakovo koja, darytos šešios siūlės, tuo metu negalėjo vaikščioti. Buvo užpultas peiliu ir jam būtų buvę sunkios pasekmes, jei jis laiku nebūtų pasišalinęs. Veikos padarymo metu atsakovas buvo pripažintas nukentėjusiuoju, o jo epizode A. V. buvo kaltinamas pasikėsinimu į sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymą. Dėl tos priežasties ir buvo išmokėta kompensacija, t. y. ne dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, o būtent dėl pasikėsinimo į sunkų sveikatos sutrikdymą. Tik vėliau Vilniaus apygardos teismas sveikatos sutrikdymą įvertino kaip nežymų. Sumos negali būti išreikalautos, jeigu gavėjas veikė sąžiningai, o šiuo atveju atsakovas veikė sąžiningai. Prašo taikyti senaties terminą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalį, kaip reikalavimui dėl žalos atlyginimo, kadangi ieškovas savo reikalavimus grindžia 2015-04-15 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, nuo kurio praėję daugiau kaip treji metai.

8. Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Atsakovas T. R. 2014-01-29 Teisingumo ministerijai pateikė prašymą avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, nurodydamas, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jo sunkaus sveikatos sutrikdymo. Teisingumo ministerijai 2014-03-28 sprendimu Nr. (1.34.)7R-2153 prašymą tenkinus iš dalies atsakovui buvo išmokėta 1882,53 Eur (6500 Lt) kompensaciją Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo pagrindu. Vilniaus apygardos teismas 2015-04-15 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-144-562/2015 konstatavo, kad kaltinamasis A. V. atsakovo atžvilgiu padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. nežymiai sutrikdė atsakovo sveikatą. Įstatyme nenumatyta galimybė kompensuoti pareiškėjams, kurių atžvilgiu padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Pagal įstatymo 14 straipsnio 2 dalį valstybė turi teisę iš asmenų, kuriems šio įstatymo nustatyta tvarka kompensuota smurtiniais nusikaltimais padaryta žala, teismo tvarka išieškoti jiems sumokėtas kompensacijas, jeigu paaiškėja, kad asmuo, kuriam buvo kompensuota smurtiniu nusikaltimu padaryta žala, neturėjo teisės į žalos kompensavimą. Atsakovas buvo informuotas, kad jis neturėjo teisės Įstatymo nustatyta tvarka gauti kompensacijos dėl padaryto smurtinio nusikaltimo bei paragintas gražinti jam sumokėtą sumą, tačiau jam išmokėtos kompensacijos negrąžino.

8.2. Iš esmės skundžiamame sprendime vienintelis teismo nurodytas motyvas atmesti ieškinį yra CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta sąlyga - turtas, kurio negalima išreikalauti yra sumos, be pagrindo išmokėtos kaip dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atsiradusios žalos atlyginimas, darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, pensija ir išlaikymas, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos.

8.3. Pagal Įstatymo 14 straipsnio 2 dalį. valstybė turi teisę iš asmenų, kuriems šio Įstatymo nustatyta tvarka kompensuota smurtiniais nusikaltimais padaryta žala, teismo tvarka išieškoti jiems sumokėtas kompensacijas, jeigu paaiškėja, kad asmuo, kuriam buvo kompensuota smurtiniu nusikaltimu padaryta žala, neturėjo teisės į žalos kompensavimą. Kaip žinia, atsakovui buvo kompensuota įstatymo nustatyta tvarka, vadinasi sprendimo kompensuoti priėmimo metu buvo išpildytos visos įstatyme nurodytos būtinos sąlygos, reikalingos priimant teigiamą sprendimą pareiškėjo atžvilgiu. Tačiau užbaigus ikiteisminį ir teisminį tyrimą baudžiamojoje byloje paaiškėjo, kad pareiškėjas (atsakovas) neturi teisės į žalos kompensavimą. Pažymėtina, kad tokią informaciją, jog atsakovui pagal įstatymą kompensacija nepriklauso, Teisingumo ministerija iš kitų šaltinių gauti negalėjo, kaip tik gavusi įsiteisėjusį sprendimą baudžiamojoje byloje. Todėl nors įstatymo nustatyta tvarka atsakovui buvo kompensuota žala, to paties Įstatymo nustatyta tvarka ši kompensacija išieškoma.

8.4. Įstatymu yra įgyvendinama 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 2004/80/EB dėl žalos kompensavimo nusikaltimų aukoms. Todėl Įstatymo atžvilgiu turi būti taikomos CK 1.3 straipsnio 3 dalies nuostatos: Įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus, kituose įstatymuose gali būti nustatytos kitokios, negu nustato šis kodeksas, civilinius teisinius santykius reglamentuojančios normos. Tokiu atveju šis kodeksas taikomas tiek, kiek kiti įstatymai nenustato kitaip. Vadinasi konkuruojant CK ir Įstatymo normoms, Įstatymo normos laikytinos specialiosiomis CK normų atžvilgiu ir civiliniams teisiniams santykiams, susijusiems su teise į kompensaciją, visų pirma turi būti taikomas Įstatymas. Todėl teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai vadovavosi CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta sąlyga.