- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-10
- Bylos Nr.
- e2-6940-231/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01098-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Česlava Malinovska
- Atsakovas
- T. R.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 2.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškinį atsakovui T. R. dėl kompensacijos, išmokėtos dėl galimai padaryto smurtinio nusikaltimo, grąžinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Lietuvos Respublika, atstovaujama LR Teisingumo ministerijos, ieškiniu dėl kompensacijos, išmokėtos dėl galimai padaryto smurtinio nusikaltimo, grąžinimo, prašo: priteisti iš atsakovo T. R. 1882,53 Eur valstybės naudai.
Ieškinyje nurodoma, kad 2014-01-29 buvo gautas T. R. prašymas avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, nes buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl atsakovo sunkaus sveikatos sutrikdymo. 2014-03-28 sprendimu Nr. (1.34.)7R-2153 prašymą tenkinus iš dalies, atsakovui buvo išmokėta 1882,53 Eur (6500 Lt) kompensaciją Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo Įstatymo pagrindu.
Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2015-04-15 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-144- 562/2015 konstatavo, kad kaltinamasis A. V. atsakovo atžvilgiu padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str.1 d. kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl paminėtas įstatymas nenumato minėtos kompensacijos mokėjimo. Nurodo, kad, pagal Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 14 str. 2 d. valstybė turi teisę iš asmenų, kuriems šio įstatymo nustatyta tvarka kompensuota smurtiniais nusikaltimais padaryta žala, teismo tvarka išieškoti jiems sumokėtas kompensacijas, jeigu paaiškėja, kad asmuo, kuriam buvo kompensuota smurtiniu nusikaltimu padalyta žala, neturėjo teisės į žalos kompensavimą.
Šalies argumentai
Atsakovas buvo informuotas, kad jis neturėjo teisės įstatymo nustatyta tvarka gauti kompensacijos dėl padaryto smurtinio nusikaltimo ir kad gražintų jam sumokėtą sumą, tačiau atsakovas jam išmokėtos kompensacijos negrąžino, todėl šiuo ieškiniu prašo priteisti ieškovui jam išmokėtą 1882,53 Eur.
Teismo posėdyje ieškovo atstovas nedalyvavo, prašė ieškinį tenkinti ir nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti, nes 2014-01-29 pateikus ieškovui prašymą avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą neturtinę žalą, tuo metu nebuvo aplinkybių dėl kurių nebūtų galima kompensuoti avansu žalos, todėl buvo priimtas atitinkamas sprendimas ir jam buvo išmokėta 6500 Lt ir pervestą į jo banko sąskaitą. Nurodė, kad 2013-2014 m. vyko ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, kurioje buvo patrauktas A. V. , o jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju , nes A. V. be kitų nusikaltimų buvo kaltinamas pasikėsinimu į sunkaus nusikaltimo padarymą jo (atsakovo) atžvilgiu. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas , išnagrinėjęs bylą, A. V. veiksmus kvalifikavo pagal pasekmes , todėl perkvalifikavo A. V. veiksmus iš BK 22 str. 1 d. 135 str. 2 d. 8 p. į BK 140 str. 1 d. Nurodo, kad jis (T. R.) nukentėjo nuo smurtinių kaltinamojo veiksmų ir sužinojęs apie galimybę avansu gauti kompensaciją, šia teise pasinaudojo, tai yra veikę sąžiningai ir nesiekė apgaule ar sukčiaudamas gauti turtinės naudos. Be to, mano jog yra praleistas senaties terminas ieškiniui pateikti, dėl ko ieškinys atmestinas.
Atsakovas teismo posėdyje nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes. Atsakovas po įvykio, kai buvo sužalotas, tyrėjos patartas, kreipėsi į ministeriją dėl kompensacijos išmokėjimo. Atsakovas nurodo, jog tuo metu išmoka buvo išmokėta pagal sužalojimą. Sužalota atsakovui buvo kairė koja, darytos šešios siūlės, tuo metu net vaikščioti negalėjo. Pažymėjo, jog jis buvo užpultas peiliu ir jam būtų buvę sunkios pasekmes, jei jis laiku nebūtų pasišalinęs ir tokiu būdu išvengė sunkių pasekmių. Atsakovo atstovė papildė, jog veikos padarymo metu atsakovas buvo pripažintas nukentėjusiuoju, o jo epizode A. V. buvo kaltinamas pasikėsinimu į sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymą. Dėl tos priežasties ir buvo išmokėta kompensacija, t.y. ne dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, o būtent dėl pasikėsinimo į sunkų sveikatos sutrikdymą. Atsakovo atstovė nurodo, jog tik vėliau Vilniaus apygardos teismas įvertino kaip nežymų sveikatos sutrikdymą. Papildomai nesutinka dėl to, jog sumos negali būti išreikalautos, jeigu gavėjas veikė sąžiningai, o šiuo atveju atsakovas veikė sąžiningai. Atsakovo atstovė prašo teismo taikyti senaties terminą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalį, kaip reikalavimui dėl žalos atlyginimo, kadangi ieškovas savo reikalavimus grindžia 2015-04-15 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, nuo kurio praėję daugiau kaip treji metai. Mano, jog ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas, prašo priteisti išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – Teisingumo ministerija) 2014-01-29 gavo atsakovo T. R. prašymą avansu kompensuoti 2027 Eur (7000 Lt) suma smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą pagal pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo. 2014-03-28 Teisingumo ministerija tenkino atsakovo prašymą iš dalies, priėmė sprendimą Nr. (1.34)7R-2153 išmokėti 1882,53 Eur (6500 Lt) kompensaciją.
2015-04-15 Vilniaus apygardos teismas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-144-562/2015 nusprendė, jog kaltinamasis A. V. atsakovo atžvilgiu padarė nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas). Tokiu pagrindu ieškovas ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti avansu sumokėtą kompensaciją, nes pagal LR Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymą (toliau – Kompensavimo įstatymas), kurio pagrindu kompensacija ir buvo išmokėta, LR Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nežymus sveikatos sutrikdymas nėra smurtinis nusikaltimas ir dėl to kompensacija atsakovui nepriklauso.
Ieškiniu ieškovas, prašydamas atsakovo grąžinti avansu sumokėtą kompensaciją, remiasi Kompensavimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, kuroje numatyta, jog valstybė turi iš asmenų, kuriems šio Kompensavimo įstatymo nustatyta tvarka kompensuota smurtiniais nusikaltimais padaryta žala, teismo tvarka išieškoti jiems sumokėtas kompensacijas, jeigu paaiškėja, kad asmuo, kuriam buvo kompensuota smurtiniu nusikaltimu padaryta žala, neturėjo teisės į žalos kompensavimą. Teismo vertinimu, ieškovas netinkamai taiko Kompensavimo įstatymo nuostatas ir dėl tos priežasties nepagrįstai reikalauja iš atsakovo grąžinti sumokėtą kompensaciją avansu.
Teismas nurodo, jog pagal Kompensavimo įstatymą skiriamos dviejų rūšių kompensacijos: smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimas ir smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimas avansu (Kompensavimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimas – smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimas iš specialiosios Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos, kai smurtinį nusikaltimą padaręs asmuo ar už jo veiką atsakingas asmuo neatlygina priteistos žalos ar teismo patvirtintoje sutartyje dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo ar pašalinimo nurodytos žalos (Kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimas avansu – smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimas iš specialiosios Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos, kai nėra teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo iš smurtinį nusikaltimą padariusio asmens ar už jo veiką atsakingo asmens (Kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalis). Atitinkamai pagal kiekvieną kompensacijos pobūdį Kompensavimo įstatymo nuostatose numatytos ir skirtingos procedūros teikti prašymą, jį vertinti ir priimti sprendimą. Įvertinus išdėstytą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, jog Kompensavimo įstatymas numato du smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimo būdus, taikomus skirtingais atvejais: žalos kompensavimas taikomas, kai smurtinį nusikaltimą padaręs asmuo ar už jo veiką atsakingas asmuo neatlygina priteistos žalos ar teismo patvirtintoje sutartyje dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo ar pašalinimo nurodytos žalos, o kompensavimas avansu taikomas, kai nėra teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo.
Atsakovui kompensacija išmokėta 2014-03-28 Teisingumo ministerijos, kaip kompetentingo subjekto pagal Kompensavimo įstatymo 6 straipsnį, sprendimo Nr. (1.34)7R-2153 pagrindu. Byloje nėra duomenų, jog minėtas sprendimas būtų pripažintas negaliojančiu. Sprendimas priimtas Kompensavimo įstatyme numatytais kompensacijos avansu išmokėjimo pagrindais, įvertinus visas Kompensavimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos avansu kompesavimo sąlygas. Atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, 2014-01-29 nutarimu atsakovas pripažintas civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje Nr. 28-1-00543-13, smurtinis nusikaltimas padarytas Vievyje, kaltas asmuo atsakovui žalos atlyginęs nebuvo, o duomenų dėl baudžiamojo persekiojimo atsakovo atžvilgiu, teistumo už smurtinius nusikaltimus, piktnaudžiavimo ir kt. duomenų sprendimo priėmimo metu nebuvo, Teisingumo ministerija teisėtai ir pagrįstai sprendė, jog tuo metu buvo visos sąlygos, numatytos Kompensavimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje. Sprendimas atitiko visas Kompensavimo įstatyme numatytas sąlygas, sprendžiant dėl kompensacijos avansu išmokėjimo ir jos dydžio klausimą. Todėl teismas daro išvadą, jog ieškovas nepagrįstai remiasi Kompesavimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, nes kompesacijos avansu išmokėjimo metu buvo visos būtinos sąlygos išmokėti kompensanciją avansu, o atsakovas turėjo teisę į žalos kompensavimą.
Pabrėžtina, jog Civilinio kodekso 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, jog negali būti išreikalaujama kaip be pagrindo įgytos sumos, be pagrindo išmokėtos kaip dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atsiradusios žalos atlyginimas, darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, pensija ir išlaikymas, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos. siekiant nustatyti, ar asmuo elgėsi sąžiningai (buvo sąžiningas) CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų taikymo aspektu, būtina įvertinti objektyvųjį (asmens elgesio objektyviuosius požymius, patvirtinančius jo rūpestingumą, atidumą, apdairumą) ir subjektyvųjį (asmens vidinius motyvacinius veiksnius) kriterijus.
Iš byloje pateiktų dokumentų ir atsakovo teiktų paaiškinimų teismo posėdyje darytina išvada, jog atsakovas šioje situacijoje veikė sąžiningai, teisės aktų nustatyta tvarka 2014-01-29 pateikė prašymą avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, nurodydamas išsamius ir teisingus duomenis, byloje nėra duomenų (įrodymų), jog atsakovas būtų bandęs suklaidinti ieškovą, nuslėpti tam tikrus duomenis, pavyzdžiui, žalos atlyginimą iš nusikalstamą veiką padariusio asmens ar būtų kitaip trukdęs ir daręs įtaką ieškovo priimtam sprendimui atsakovo atžvilgiu. Todėl laikytina, jog atsakovas veikė sąžiningai CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme.
Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tada, kai asmuo, be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti (CK 6.237 straipsnio 1 dalis). Praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika (CK 6.242 straipsnio 3 dalis). Teismų jurisprudencijoje laikoma, jog CK 6.242 straipsnio taikymo esmė yra ta, kad prielaidas konstatuoti nepagrįstą, nesąžiningą praturtėjimą kito asmens sąskaita ir atitinkamai prievolę atlyginti nuostolius asmeniui, kurio sąskaita praturtėta, sukuria ne faktas, kad nebuvo arba buvo, bet išnyko teisinis turto įgijimo pagrindas, kaip CK 6.237 straipsnio taikymo atveju, bet aplinkybė, kad asmuo be teisinio pagrindo, nesąžiningai sutaupo ar gauna kitokios tiesioginės turtinės naudos. Teismo vertinimu, atsakovo veiksmai nagrinėjamoje situacijoje nelaikytini nepagrįstu ir nesąžiningu praturtėjimu, nes kompensaciją avansu atsakovas gavo teisėtai, t.y. 2014-03-28 Teisingumo ministerijos sprendimo pagrindu, ir veikdamas sąžiningai.
Nagrinėjamoje byloje atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį, kaip reikalavimui atlyginti žalą. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovui išmokėtos kompensacijos avansu pagal Kompensavimo įstatymą pagrįstumo ir nepagrįstai gautų lėšų išieškojimo. Pagal ieškovo prašymą grąžinti jau išmokėtą kompensaciją teismas įvertino kompensacijos išmokėjimo metu galiojusias Kompensavimo įstatymo nuostatas ir sąlygas tokio pobūdžio kompensacijoms mokėti. Nagrinėjamoje byloje ieškovas nekėlė žalos (nuostolių) klausimo, todėl teismas nevertino galimų nuostolių atsiradimo, jų reikalavimo atlyginti pagrįstumo klausimo. Tokiu būdu nespręstinas ir atsakovo keliamas ieškinio senaties reikalavimams atlyginti žalą taikymo klausimas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles (CPK 99 straipsnio 2 dalis). Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Kadangi ieškovas (Lietuvos Respublika) yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), jo ieškinys atmestas, o atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo (Lietuvos Respublikos) 182 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybės naudai, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas negali būti tenkintas, nes tokio prašymo atžvilgiu skolininkas ir kreditorius yra tas pats asmuo – Lietuvos valstybė.
Bylos nagrinėjimo metu patirta 3,58 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 2 dalis, 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 99 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263, 265, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.