Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-05-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-319-398/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2015-12-15Panevėžio apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-05-02Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-02
Bylos Nr.
1A-319-398/2016
Teisminio proceso Nr.
1-06-1-04034-2012-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Pranytė-Zalieckienė, Violeta Ražinskaitė, Svajūnas Knizleris (pran.)
Nuteistasis
V. V.
Advokatai
Juozas Gaudutis
Baudžiamoji byla Nr. 1A-319-398/2016Teisminio proceso Nr. 1-06-1-04034-2012-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.1.1.; 1.2.14.5.2.; 1.2.14.6.2.; 1.2.18.8.; 1.2.18.10.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 2 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio (pranešėjo),teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės, Violetos Ražinskaitės,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui,nuteistajam V. V. ,gynėjui advokatui Juozui Gaudučiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingo UAB „A“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos tvarkymo) 250 MGL (9 415 Eur) dydžio bauda, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl apgaule UAB „A“ naudai įgytos turtinės teisės į grąžintiną iš valstybės PVM), vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda, pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (dėl žinomai neteisingų duomenų įrašymo į UAB „A“ pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) deklaracijas) 150 MGL (5 649 Eur) dydžio bauda; pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (dėl žinomai neteisingų duomenų įrašymo į UAB „A“ pelno mokesčio deklaracijas) 150 MGL (5 649 Eur) dydžio bauda; pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „A“ didelės vertės turto pasisavinimo), vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 350 MGL (13 181 Eur) dydžio bauda, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingo UAB „B“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos tvarkymo) 280 MGL (10 544 Eur) dydžio bauda; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl apgaule UAB „B“ naudai įgytos turtinės teisės į grąžintiną iš valstybės PVM), vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 330 MGL (12 427 Eur) dydžio bauda, pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (dėl žinomai neteisingų duomenų įrašymo į UAB „B“ PVM deklaracijas) 180 MGL (6 778 Eur) dydžio bauda, pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (dėl žinomai neteisingų duomenų įrašymo į UAB „B“ pelno mokesčio deklaracijas) 180 MGL (6 778 Eur) dydžio bauda; pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „B“ didelės vertės turto pasisavinimo), vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 380 MGL (14 310 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 d dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo bei dalinio sudėjimo būdais ir V. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė 500 MGL (18 830 Eur) dydžio bauda, įpareigojant V. V. baudą sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, taikytas 49 294,15 Eur vertės turto konfiskavimas, šią sumą išieškant iš V. V. .

Tenkintas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys ir iš V. V. priteista 6 358,61 Eur žalos atlyginimo, taip pat tenkintas BUAB „A“ bankroto administratoriaus UAB „Admivita“ įgaliotojo atstovo civilinis ieškinys ir iš V. V. priteista 12 2210 Eur žalos atlyginimo. Procesas dėl Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos pareikšto civilinio ieškinio nutrauktas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. nuteistas už tai, kad būdamas UAB „A“, kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingu už UAB „A“ apskaitos organizavimą ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas, ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 13 straipsnio 1 dalies reikalavimus – privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai, laikotarpyje nuo 2009-12-04 iki 2011-11-30 apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, t. y. UAB „A“ buhalterinėje apskaitoje panaudojo UAB „C“ (duomenys pakeisti) vardu įformintus juridinės galios neturinčius, žinomai suklastotus apskaitos dokumentus, t. y. pateikė UAB „A“ apskaitą tvarkiusiems buhalteriams R. J. (laikotarpiu nuo 2009-12-04 iki 2011-01-06) ir T. P. (laikotarpiu nuo 2011-01-06 iki 2011-02-28), nežinantiems apie jo daromą nusikalstamą veiką, suklastotus dokumentus – PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderių kvitus dėl paslaugų – remonto ir gerbūvio darbų pirkimo iš UAB „C“ už 304 689,94 Lt (88 244,30 Eur) bei apmokėjimo už jas pagal 2009-10-08 sutartį Nr.09/10/08-01/32 tariamai atliktus darbus, nors UAB „C“ realiai jokių darbų neatliko ir pinigų negavo. Buhalteriai, vykdydami savo tiesioginę pareigą, į apskaitos registrus įtraukė šias suklastotas PVM sąskaitas faktūras dėl realiai neįvykusių ūkinių operacijų:

1 lentelė

Eil.Nr.DataPVM sąskaitos faktūros Nr.Apmokestinamoji vertė (Lt)PVM(Lt)Iš viso su PVM (Lt)1.2009 12 04(duomenys neskelbtini)30 678,786 442,5437 121,322.2010 03 05(duomenys neskelbtini)48 765,010 240,6559 005,653.2010 05 17(duomenys neskelbtini)57 663,012 109,2369 772,234.2011 01 13(duomenys neskelbtini)16 243,03 410,5419 653,545.2011 01 13(duomenys neskelbtini)29 285,06 149,8535 434,856.2011 01 14(duomenys neskelbtini)40 515,58 508,2549 023,757.2011 01 25(duomenys neskelbtini)28 660,06 018,6034 678,60Iš viso:251 810,2852 879,66304 689,94

bei šiuos suklastotus kasos pajamų orderius dėl tariamo atsiskaitymo su UAB „C“:

2 lentelė

Eil. Nr.Apmokėjimo dataKasos pajamų orderio serija ir Nr.Apmokėta suma (Lt)1.2009-12-23KPO016865312 0002.2009-12-24KPO016865412 0003.2009-12-28KPO016865913 121,324.2010-03-05KPO016870020 0005.2010-03-08KPO016871220 0006.2010-03-09KPO016871419 005,657.2010-05-17KPO016871612 5008.2010-05-18KPO016872212 5009.2010-05-19KPO016872412 50010.2010-05-20KPO016872612 50011.2010-05-21KPO016876119 772.2312.2010-12-27(duomenys neskelbtini)16944120 00013.2010-12-28(duomenys neskelbtini)16944240 00014.2011-01-14(duomenys neskelbtini)1694438 677,2915.2011-01-19(duomenys neskelbtini)16944635 434,8516.2011-02-28(duomenys neskelbtini)16945234 678,60Iš viso:304 689,94

Be to, V. V. pateikė UAB „A“ apskaitą tvarkiusiai buhalterei R. J. , nežinančiai apie jo daromą nusikalstamą veiką, žinomai suklastotą dokumentą – 2010-12-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl transporto paslaugų už 82 247,33 Lt (67 973,00 Lt + 14 274,33 Lt (PVM)) (23 820,47 Eur) suteikimo UAB „C“, nors šiai bendrovei UAB „A“ jokių paslaugų nesuteikė ir apmokėjimo negavo, o buhalterė, vykdydama savo tiesiogines pareigas, jam žinomai suklastotą dokumentą įtraukė į bendrovės apskaitos registrus.

Be to, V. V. UAB „A“ buhalterinėje apskaitoje panaudojo UAB „D“ (duomenys pakeisti) vardu įformintus juridinės galios neturinčius, žinomai suklastotus apskaitos dokumentus, t. y. pateikė bendrovės buhalteriui T. P. , nežinančiam apie jo daromą nusikalstamą veiką, suklastotus dokumentus – PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderių kvitus dėl paslaugų – patalpų remonto darbų pirkimo iš UAB „D“ už 117 276,85 Lt (33 965,72 Eur) bei apmokėjimo už jas pagal 2011-09-13 statybos rangos sutartį tariamai atliktus darbus, nors UAB „D“ realiai jokių darbų neatliko ir pinigų negavo. Buhalteris T. P. , vykdydamas savo tiesiogines pareigas, į apskaitos registrus įtraukė šias suklastotas PVM sąskaitas faktūras dėl realiai neįvykusių ūkinių operacijų:

3 lentelė

Eil.Nr.DataPVM sąskaitos faktūros Nr.Apmokestinamoji vertė (Lt)PVM (Lt)Iš viso su PVM (Lt)1.2011-10-21(duomenys neskelbtini)10 7752 262,7513 037,752.2011-10-21(duomenys neskelbtini)10 2482 152,0812 400,083.2011-10-21(duomenys neskelbtini)8 1001 7019 801,04.2011-10-21(duomenys neskelbtini)6 265,201 315,697 580,895.2011-10-24(duomenys neskelbtini)19 7424 145,8223 887,826.2011-10-26(duomenys neskelbtini)8 181,821 718,189 900,07.2011-11-25(duomenys neskelbtini)8 2641 735,449 999,4482011-11-25(duomenys neskelbtini)8 2501 732,509 982,59.2011-11-25(duomenys neskelbtini)8 8051 849,0510 654,0510.2011-11-25(duomenys neskelbtini)8 2921 741,3210 033,32Iš viso:96 923,0220 353,83117 276,85

bei šiuos suklastotus kasos pajamų orderius dėl tariamo atsiskaitymo su UAB „D“:

4 lentelė

Eil. Nr.Apmokėjimo dataKasos pajamų orderio serija ir Nr.Apmokėta suma (Lt)1.2011-10-21(duomenys neskelbtini)13 037,752.2011-10-21(duomenys neskelbtini)9 9003.2011-10-24(duomenys neskelbtini)120004.2011-10-24(duomenys neskelbtini)9 8005.2011-10-25(duomenys neskelbtini)11 887,826.2011-10-25(duomenys neskelbtini)9 9917.2011-10-26(duomenys neskelbtini)9 99182011-11-25(duomenys neskelbtini)9 999,449.2011-11-28(duomenys neskelbtini)10 033,3210.2011-11-29(duomenys neskelbtini)10 654,0511.2011-11-30(duomenys neskelbtini)9 982,50Iš viso:117 276,88

Dėl šių pažeidimų nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „A“ 2009-2011 metų veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir jų struktūros.

V. V. taip pat nuteistas už tai, kad būdamas minėtos bendrovės – UAB „A“ direktoriumi, Panevėžio rajone, tiksliau nenustatytoje vietoje, laikotarpiu nuo 2009-12-04 iki 2012-03-29, siekdamas apgaule įgyti turtinę teisę į grąžintiną iš valstybės 73 234 Lt (21 210 Eur) PVM, UAB „A“ darbuotojams ir kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems fiziniams asmenims UAB „A“ teritorijoje atlikus remonto ir gerbūvio tvarkymo darbus, žinodamas, kad faktiškai tarp UAB „A“ ir UAB „D“ bei UAB „A“ ir UAB „C“ jokių sandorių neįvyko ir minėtos bendrovės jokių darbų neatliko, UAB „A“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiems buhalteriams R. J. ir T. P. , nežinantiems apie jo daromą nusikalstamą veiką, pateikė juridinės galios neturinčius, žinomai suklastotus dokumentus – 1-oje ir 3-ioje lentelėje išvardintas PVM sąskaitas faktūras dėl tariamai remonto ir gerbūvio tvarkymo darbų pirkimo iš UAB „C“, UAB „D“, kurias buhalteriai, vykdydami savo tiesiogines pareigas, įtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą. Po to pagal minėtas suklastotas PVM sąskaitas faktūras tariamai sumokėtą pirkimo PVM įtraukė į bendrovės 2009 m. gruodžio mėnesio, 2010 m. kovo ir gegužės mėnesių, 2011 m. sausio, spalio ir lapkričio mėnesių PVM deklaracijas ir pateikė jas Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai adresu Durpyno g. 3, Panevėžys (toliau – Panevėžio apskrities VMI). Tokiu būdu, siekdamas išvengti mokesčių, į PVM deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „A“ pajamas, pelną ir turtą, kurias pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) bei apgaule UAB „A“ naudai viso įgijo didelės 73 234 Lt (21 210 Eur) vertės turtinę teisę į grąžintiną iš valstybės PVM.

V. V. taip pat nuteistas už tai, kad būdamas minėtos bendrovės – UAB „A“ direktoriumi, Panevėžio rajone, tiksliau nenustatytoje vietoje, laikotarpiu nuo 2009-12-04 iki 2012-03-29, pažeisdamas 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo (toliau – Pelno mokesčio įstatymas) Nr. IX-675 11 straipsnio 4 dalies reikalavimus – išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos rekvizitus, siekdamas išvengti 11 626 Lt (3 367 Eur) pelno mokesčio sumokėjimo (iš jų: 2010 m. – 5 262 Lt (1 524 Eur), 2011 m. – 6 364 Lt (1 843 Eur) į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, į metines pelno mokesčio deklaracijas už 2009, 2010 ir 2011 metus įrašė žinomai neteisingus duomenis apie patirtas sąnaudas ir ūkinės veiklos rezultatus (2009 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje nurodė, kad bendrovė 2009 metais turėjo 158 192 Lt nuostolį, nors bendrovė turėjo 127 513 Lt nuostolį, 2010 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje nurodė, kad bendrovė 2010 metais turėjo 56 167 Lt apmokestinamojo pelno, nors bendrovė turėjo 162 595 Lt pelno, 2011 metinėje pelno mokesčio deklaracijoje nurodė, kad bendrovė 2011 metais turėjo 169 200 Lt nuostolį, nors bendrovė turėjo 42 426 Lt apmokestinamojo pelno) ir šias deklaracijas su žinomai neteisingais duomenimis pateikė Panevėžio apskrities VMI.

V. V. taip pat nuteistas už tai, kad būdamas minėtos bendrovės – UAB „A“ direktoriumi, būdamas materialiai atsakingu už bendrovės turtą, turėdamas tikslą pasisavinti jo žinioje buvusį, UAB „A“ priklausantį turtą – pinigines lėšas, laikotarpiu nuo 2009-12-04 iki 2011-11-30, nenustatytoje vietoje, panaudodamas suklastotus dokumentus – pateikdamas UAB „A“ buhalteriams R. J. ir T. P. , nežinantiems apie jo daromą nusikalstamą veiką, įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą juridinės galios neturinčius, žinomai suklastotus, jo pasirašytus dokumentus dėl neįvykusių ūkinių operacijų su UAB „C“ bei UAB „D“: 2009-10-08 statybos rangos sutartį Nr. 09/10/08-01/32, sudarytą su UAB „C“, PVM sąskaitas faktūras, kurios išvardintos 1-oje lentelėje, dėl tariamo UAB „A“ paslaugų pirkimo iš UAB „C“ ir 304 689,94 Lt (88244,30 Eur) apmokėjimo už jas pagal 2-oje lentelėje išvardintus kasos pajamų orderius, nors UAB „C“ jokių paslaugų nesuteikė ir pinigų pagal nurodytus kasos pajamų negavo; 2011-09-13 statybos rangos sutartį, sudarytą su UAB „D“, PVM sąskaitas faktūras, išvardintas 3-ioje lentelėje, eil. Nr. 2, 3, 4, 6, 7, dėl UAB „A“ tariamo paslaugų pirkimo iš UAB „D“ ir 49 681,41 Lt (14388,73 Eur) apmokėjimo už jas pagal kasos pajamų orderius, išvardintus 4-oje lentelėje, eil. Nr. 2, 4, 6, 7, 8, nors UAB „D“ jokių paslaugų nesuteikė ir pinigų pagal nurodytus kasos pajamų orderius negavo, pagal šiuos suklastotus kasos pajamų orderius kaip atskaitingas asmuo iš bendrovės kasos gavęs 354 371,35 Lt (102 633 Eur), juos pasisavino.

Be to, nurodydamas UAB „A“ gamybos vadovui T. T. , nežinančiam apie jo daromą nusikalstamą veiką, pasirašyti juridinės galios neturinčius, žinomai suklastotus dokumentus: PVM sąskaitas faktūras, išvardintas 3-ioje lentelėje, eil. Nr. 1, 5, 8, 9, 10, dėl tariamai UAB „D“ atliktų UAB „A“ darbų už bendrą 67 595,44 Lt (19 576,99 Eur) sumą, nors UAB „D“ tų darbų neatliko, paimdamas iš T. T. , kaip atskaitingo asmens, grynuosius pinigus tariamai apmokėti UAB „D“ už atliktus darbus bei pateikdamas T. T. pasirašyti suklastotus UAB „D“ kasos pajamų orderius kvitus, išvardintus 4-oje lentelėje, eil. Nr. 1, 3, 5, 9, 10, 11, bei šiuos suklastotus dokumentus pateikdamas bendrovės vyr. buhalteriui T. P. , nežinančiam apie jo daromą nusikalstamą veiką, įtraukti į UAB „A“ buhalterinę apskaitą, pasisavino 67 595,44 Lt (19 576,99 Eur) T. T. jam perduotų bendrovės pinginių lėšų.

Tokiu būdu V. V. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą, UAB „A“ priklausantį turtą – 421 966,79 Lt (122 210,02 Eur) piniginių lėšų, padarydamas bendrovei 421 966,79 Lt (122 210,02 Eur) turtinę žalą.

Be to, V. V. nuteistas už tai, kad būdamas UAB „B“, kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vieninteliu akcininku, neįteisinęs savo veiklos, tačiau faktiškai pats vadovavęs įmonės ūkinei komercinei veiklai ir realiai ją vykdęs, duodamas nurodymus asmenims, nežinantiems apie daromą nusikalstamą veiką, t.y. UAB „B“ direktorei J. G. , pagal Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 (su vėlesniais pakeitimais) 21 straipsnio 1 dalį atsakingai už bendrovės apskaitos organizavimą, bei buhalterei R. B. , pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 ir jo pakeitimo 2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. IX-1914 11 straipsnio nuostatas, atsakingai už buhalterinių įrašų teisingumą, pažeisdamas 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas, ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 13 straipsnio 1 dalies reikalavimus – privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai, laikotarpyje nuo 2009-11-02 iki 2012-09-28 apgaulingai organizavo teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, t. y. UAB „B“ buhalterinėje apskaitoje panaudojo UAB „C“ vardu įformintus juridinės galios neturinčius, žinomai suklastotus apskaitos dokumentus, t. y. pateikė bendrovės direktorei J. G. , o pastaroji – bendrovės buhalterei R. B. , nežinančioms apie jo daromą nusikalstamą veiką, suklastotus dokumentus PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderių kvitus dėl valymo paslaugų pirkimo iš UAB „C“ už 245 327,68 Lt (71 051,80 Eur) bei apmokėjimo už tariamai atliktus darbus, nors UAB „C“ realiai jokių darbų neatliko ir pinigų negavo. Buhalterė R. B. , vykdydama savo tiesiogines pareigas, į apskaitos registrus įtraukė šias suklastotas PVM sąskaitas faktūras dėl realiai neįvykusių ūkinių operacijų:

5 lentelė

Eil. Nr.DataPVM sąskaitos faktūros Nr.Apmokestinamoji vertė (Lt)PVM (Lt)Iš viso su PVM (Lt)1.2009-11-0209/11/0233 020,476 934,2939 954,762.2009-11-3009/11/3041 022,828 614,7949 637,613.2009-12-3009/12/3030 537,276 412,8236 950,094.2010-01-29(duomenys neskelbtini)8 495,291 784,0110 279,35.2010-10-08(duomenys neskelbtini)10 353,612 174,2512 527,866.2010-11-12(duomenys neskelbtini)11 542,312 423,8913 966,207.2010-12-08(duomenys neskelbtini)6 841,611 436,748 278,358.2010-12-23(duomenys neskelbtini)6 672,621 401,258 073,879.2010-12-31(duomenys neskelbtini)16 518,933 468,9719 987,9010.2011-03-15(duomenys neskelbtini)7 245,121 521,488 766,6011.2011-03-31(duomenys neskelbtini)6 135,891 288,547 424,4312.2011-04-04(duomenys neskelbtini)7 808,971 639,899 448,8613.2011-04-26(duomenys neskelbtini)8 255,381 733,639 989,0114.2011-05-31(duomenys neskelbtini)8 299,871 742,9710 042,84Iš viso:202 750,1642 577,52245 327,68

bei šiuos suklastotus kasos pajamų orderius dėl tariamo atsiskaitymo su UAB „C“:

6 lentelė

Eil. Nr.Mokėjimo dataKasos pajamų orderio kvitasSuma (Lt)1.2010-01-15KPO Nr.016868610 000,002.2010-01-19KPO Nr.016868410 000,003.2010-02-22KPO Nr.016867410 000,004.2010-03-18KPO Nr.01686739 550,005.2010-03-19KPO Nr.01686729 550,006.2010-05-13KPO Nr.01686859 997,007.2010-05-14KPO Nr.01686879 997,008.2010-05-17KPO Nr.01686889 997,009.2010-05-18KPO Nr.01687019 997,0010.2010-05-19KPO Nr.01687089 997,0011.2010-05-20KPO Nr.01687049 997,0012.2010-05-20KPO Nr.016871010 351,0013.2010-10-28(duomenys neskelbtini)Nr.016943312 527,8614.2010-11-24(duomenys neskelbtini) Nr.016943413 966,2015.2010-12-08(duomenys neskelbtini) Nr.01694358 278,3516.2010-12-23(duomenys neskelbtini)Nr.01694368 073,8717.2011-01-19(duomenys neskelbtini) Nr. (nenurod.)9 992,9018.2011-01-28(duomenys neskelbtini)Nr.01694389 995,0019.2011-03-15(duomenys neskelbtini) Nr.01694398 766,0020.2011-03-31(duomenys neskelbtini) Nr.01694407 424,4321.2011-04-04(duomenys neskelbtini)Nr.01694419 448,8622.2011-04-26(duomenys neskelbtini)Nr.01694429 989,0123.2011-06-02(duomenys neskelbtini) Nr.016944310 042,84Iš viso:227 939,72

Be to, V. V. UAB „B“ apskaitoje panaudojo UAB „D“ vardu įformintus juridinės galios neturinčius, žinomai suklastotus apskaitos dokumentus, t.y. pateikė bendrovės direktorei J. G. , o pastaroji – bendrovės buhalterei R. B. , nežinančioms apie jo daromą nusikalstamą veiką, suklastotus dokumentus – PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderių kvitus dėl valymo paslaugų pirkimo iš UAB „D“ už 98 876,58 Lt (28 636,63 Eur) bei apmokėjimo už tariamai atliktus darbus, nors UAB „D“ realiai jokių darbų neatliko ir pinigų negavo. Buhalterė R. B. , vykdydama tiesiogines pareigas, į apskaitos registrus įtraukė šias suklastotas PVM sąskaitas faktūras dėl realiai neįvykusių ūkinių operacijų:

7 lentelė

Eil. Nr.DataPVM sąskaitos faktūros Nr.Apmokestinamoji vertė (Lt)PVM (Lt)Iš viso su PVM (Lt)1.2011-06-15(duomenys neskelbtini)8 2531 733,139 986,132.2011-06-30(duomenys neskelbtini)8 313,491 745,8410 059,333.2011-08-05(duomenys neskelbtini)8 181,821 718,199 900,014.2011-09-26(duomenys neskelbtini)8 184,241 718,699 902,935.2011-10-24(duomenys neskelbtini)8 009,891 682,089 691,976.2011-12-15(duomenys neskelbtini)9 891,782 077,2811 969,067.2011-12-30(duomenys neskelbtini)6 635,881 393,548 029,428.2012-03-02(duomenys neskelbtini)6 089,691 278,837 368,529.2012-03-26(duomenys neskelbtini)9 977,882 095,3612 073,2410.2012-04-02(duomenys neskelbtini)8 178,491 717,489 895,97Iš viso:81 716,1617 160,429 8876,58

bei šiuos suklastotus kasos pajamų orderius dėl tariamo atsiskaitymo su UAB „D“:

8 lentelė

Eil. Nr.DataKPO kvitas Nr.Suma (Lt)1.2011-06-30(duomenys neskelbtini)10 059,332.2011-07-01(duomenys neskelbtini)9 986,133.2011-08-05(duomenys neskelbtini)9 900,014.2011-09-28(duomenys neskelbtini)9 902,935.2011-10-24(duomenys neskelbtini)9 691,976.2011-12-15(duomenys neskelbtini)11 969,067.2012-01-16(duomenys neskelbtini)8 029,428.2012-03-02(duomenys neskelbtini)7 368,529.2012-03-26(duomenys neskelbtini)12 073,2410.2012-04-02(duomenys neskelbtini)9 895,97Iš viso:98 876,58

Be to, V. V. UAB „B“ apskaitoje panaudojo UAB „E“ (duomenys pakeisti) vardu įformintus juridinės galios neturinčius, žinomai suklastotus apskaitos dokumentus, t.y. pateikė bendrovės direktorei J. G. , o pastaroji – bendrovės buhalterei R. B. , nežinančioms apie jo daromą nusikalstamą veiką, suklastotus dokumentus – PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderių kvitus dėl transporto paslaugų pirkimo iš UAB „E“ už 39 187,53 Lt (11 349,50 Eur) bei apmokėjimo už jas pagal 2012-01-11 sutartį Nr. 2012-01-11 tariamai atliktus darbus, nors UAB „E“ realiai jokių paslaugų nesuteikė ir pinigų negavo. Buhalterė R. B. , vykdydama tiesiogines pareigas, į apskaitos registrus įtraukė šias suklastotas PVM sąskaitas faktūras dėl realiai neįvykusių ūkinių operacijų:

9 lentelė

Eil. Nr.DataPVM sąskaitos faktūros Nr.Apmokestinamoji vertė (Lt)PVM (Lt)Iš viso su PVM (Lt)1.2012-07-12(duomenys neskelbtini)14093,392 959,6117 0532.2012-09-10(duomenys neskelbtini)182933 841,5322 134,533.Iš viso:32386,396 801,1439 187,53

bei šiuos suklastotus kasos pajamų orderius dėl tariamo atsiskaitymo su UAB „E“:

10 lentelė

Eil. Nr.Mokėjimo dataKasos pajamų orderio kvitasSuma (Lt)1.2012-07-12KPO Nr.000139 100,002.2012-08-31KPO Nr. (nenurodytas)7 953,003.2012-09-04KPO Nr. (nenurodytas)8 500,004.2012-09-28KPO Nr. (nenurodytas)13 634,54Iš viso:39 187,54

Dėl šių pažeidimų nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „B“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009-2012 metus.

V. V. taip pat nuteistas už tai, kad būdamas minėtos bendrovės – UAB „B“ vieninteliu akcininku, neįteisinęs savo veiklos, tačiau faktiškai pats vadovavęs bendrovės ūkinei komercinei veiklai ir realiai ją vykdęs, o nuo 2013-02-05 būdamas šios bendrovės direktoriumi, Vilniaus mieste, tiksliau nenustatytoje vietoje, laikotarpiu nuo 2009-11-02 iki 2013-04-09, siekdamas apgaule įgyti turtinę teisę į grąžintiną iš valstybės 66 539 Lt (19 271 Eur) PVM, iš anksto žinodamas, kad faktiškai tarp UAB „B“ ir UAB „D“, UAB „C“ bei UAB „E“ jokių sandorių neįvyko ir minėtos bendrovės jokių paslaugų nesuteikė, bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei R. B. , nežinančiai apie jo daromą nusikalstamą veiką, pateikė juridinės galios neturinčius, žinomai suklastotus dokumentus – 5-oje, 7-oje ir 9-oje lentelėse išvardintas PVM sąskaitas faktūras dėl tariamo valymo ir transporto paslaugų pirkimo iš UAB „D“, UAB „C“ bei UAB „E“, kurias buhalterė, vykdydama savo tiesiogines pareigas, įtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą, po to bendrovės direktorė J. G. , nežinanti apie jo daromą nusikalstamą veiką, bei jis pats pagal minėtas suklastotas PVM sąskaitas faktūras tariamai sumokėtą pirkimo PVM įtraukė į bendrovės 2009 m. lapkričio, gruodžio mėnesių, 2010 m. sausio, spalio-gruodžio mėnesių, 2011 m. kovo-birželio, rugpjūčio-spalio ir gruodžio mėnesių, 2012 m. kovo, balandžio, liepos ir rugsėjo mėnesių PVM deklaracijas ir pateikė jas Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Ulonų g. 2, Vilniuje (toliau – Vilniaus apskrities VMI). Tokiu būdu, siekdamas išvengti mokesčių, į PVM deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „B“ pajamas, pelną ir turtą, kurias pateikė VMI bei apgaule UAB „B“ naudai viso įgijo didelės vertės turtinę teisę į grąžintiną iš valstybės 66 539 Lt (19271 Eur) PVM.

V. V. taip pat nuteistas už tai, kad būdamas minėtos bendrovės – UAB „B“ vieninteliu akcininku, neįteisinęs savo veiklos, tačiau faktiškai pats vadovavęs įmonės ūkinei komercinei veiklai ir realiai ją vykdęs, o nuo 2013-02-05 būdamas bendrovės direktoriumi, Vilniaus mieste, tiksliau nenustatytoje vietoje, laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2013-07-05, pažeisdamas 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 11 straipsnio 4 dalies reikalavimus – išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos rekvizitus, siekdamas, kad UAB „B“ išvengtų turtinės prievolės valstybei – 44 262 Lt (12 819 Eur) pelno mokesčio sumokėjimo (iš jų: 2009 m. – 20 916 Lt (6 058 Eur), 2010 m. – 9 064 Lt (2 625 Eur), 2011 m. – 14 282 Lt (4136 Eur) į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, pateikė bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai buhalterei R. B. , nežinančiai apie jo daromą nusikalstamą veiką, įtraukti į buhalterinę apskaitą juridinės galios neturinčius, žinomai suklastotus dokumentus – PVM sąskaitas faktūras dėl tariamai valymo ir transporto paslaugų pirkimo iš UAB „D“, UAB „C“ bei UAB „E“, po ko bendrovės direktorė J. G. , nežinanti apie jo daromą nusikalstamą veiką, vykdydama savo tiesiogines pareigas, į 2009, 2010 ir 2011 metų metines pelno deklaracijas, ir jis pats, kaip bendrovės direktorius, į 2012 m. metinę pelno deklaraciją įrašė jam žinomai neteisingus duomenis apie gautas apmokestinamąsias pajamas ir ūkinės veiklos rezultatus (2009 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje nurodė, kad bendrovė 2009 metais turėjo 27 670 Lt apmokestinamojo pelno, nors bendrovė turėjo 132 251 Lt apmokestinamojo pelno, 2010 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje nurodė, kad bendrovė 2010 metais turėjo 42 116 Lt apmokestinamojo pelno, nors bendrovė turėjo 102 540 Lt apmokestinamojo pelno, 2011 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje nurodė, kad bendrovė 2011 metais turėjo 6 157 Lt apmokestinamojo pelno, nors bendrovė turėjo 101 372 Lt apmokestinamojo pelno, 2012 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje nurodė, kad bendrovė 2012 metais turėjo 49 268 Lt nuostolį, nors bendrovė turėjo 25 022 Lt nuostolį) ir šias deklaracijas su žinomai neteisingais duomenimis pateikė Vilniaus apskrities VMI.

V. V. taip pat nuteistas už tai, kad būdamas minėtos bendrovės – UAB „B“ vieninteliu akcininku, neįteisinęs savo veiklos, tačiau faktiškai pats vadovavęs įmonės ūkinei komercinei veiklai ir realiai ją vykdęs, turėdamas tikslą pasisavinti jo žinioje buvusį UAB „B“ priklausantį turtą – pinigines lėšas, Vilniaus mieste, tiksliau nenustatytoje vietoje, laikotarpiu nuo 2009-11-02 iki 2012-09-28, panaudodamas suklastotus dokumentus – pateikdamas UAB „B“ direktorei J. G. ir vyr. finansininkei R. B. , nežinančioms apie jo daromą nusikalstamą veiką, pasirašyti ir įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą juridinės galios neturinčius, žinomai suklastotus dėl neįvykusių ūkinių operacijų su UAB „C“, UAB „D“ ir UAB „E“: atliktų darbų aktus Nr. 1 (2009-10-30), Nr. 2 (2009-11-30), Nr. 3 (2009-12-30), Nr. 4 (2010-01-29), Nr.10-04 (2010-10-04), Nr.11-11 (už 2010 m. spalio mėn., be konkrečios datos), Nr. 12-08 (už 2010 m. lapkričio mėn., be konkrečios datos), Nr. 12-23 (už lapkričio mėn., be konkrečios datos), Nr.12-31 (2010-12-31), Nr. 11/0315 (už vasario mėn., be konkrečios datos), Nr. 11/0331 (už vasario mėn., be konkrečios datos), Nr. 11/0404 (už kovo mėn., be konkrečios datos), Nr.11/0426 (už balandžio mėn., be konkrečios datos), Nr. 11/0531 (už gegužės mėn., be konkrečios datos), bei suklastotas PVM sąskaitas faktūras, kurios išvardintos 5-oje lentelėje, dėl UAB „C“ tariamo valymo paslaugų pardavimo UAB „B“; atliktų darbų aktus Nr. 11/0615 (už balandžio mėn., be konkrečios datos), Nr. 11/0630 (už birželio mėn., be konkrečios datos), Nr. 11/0805 (be liepos mėn., be konkrečios datos), Nr. 11/0927 (už rugpjūčio mėn. liepos mėn., be konkrečios datos), Nr. 11/1024 (už rugpjūčio mėn. rugsėjo mėn., be konkrečios datos), Nr. 11/1130 (už spalio ir lapkričio mėn., be konkrečios datos), Nr. 11/1228 (už gruodžio mėn., be konkrečios datos), Nr. 12/0330 (už vasario mėn., be konkrečios datos), Nr. 12/0130 (už sausio mėn., be konkrečios datos), Nr. 12/0229 (už vasario mėn., be konkrečios datos), Nr. 11/0630 (už birželio mėn., be konkrečios datos), bei suklastotas PVM sąskaitas faktūras, kurios išvardintos 7-oje lentelėje, dėl UAB „D“ tariamo valymo paslaugų pardavimo UAB „B“; atliktų darbų aktus Nr. 12/0404 (be datos), Nr. 12/0712 (be datos), Nr. 12/0921 (be datos), Nr. 12/0928 (be datos) bei suklastotas PVM sąskaitas faktūras, kurios išvardintos 9-oje lentelėje, dėl UAB „E“ tariamo transportavimo paslaugų pardavimo UAB „B“. Po to, nurodęs bendrovės direktorei J. G. iš bendrovės kasos išmokėti jam grynuosius pinigus bei pagal kasos išlaidų orderių kvitus: 2010-01-15 Nr. KASA00000933, 2010-01-20 Nr. KASA00000934, 2010-02-22 Nr.10/0202, 2010-03-19 Nr. KASA00000959, 2010-03-18 Nr. KASA00000958, 2010-05-13 Nr. KASA00000986, 2010-05-14 Nr. KASA00000987, 2010-05-17 Nr. KASA00000988, 2010-05-18 Nr. KASA00000990, 2010-05-19 Nr. KASA00000992, 2010-05-20 Nr. KASA00000994, 2010-05-21 Nr. KASA00000995, 2010-10-28 Nr. KASA00001083, 2010-11-24 Nr. KASA00001099, 2010-12-08 Nr. KASA00001112, 2010-12-23 Nr. KASA00001119, 2011-01-19 Nr. KASA00001135, 2011-01-28 Nr. KASA00001136, 2011-03-15 Nr. KASA00001173, 2011-03-31 Nr. KASA00001174, 2011-04-04 Nr. KASA00001175, 2011-04-26 Nr. KASA00001179, 2011-06-02 KIO Nr. KASA00001196; 2011-07-01 Nr. KASA00001215, 2011-06-30 Nr. KASA00001216, 2011-08-05 Nr. KASA00001235, 2011-09-28 Nr. KASA00001259, 2011-10-24 Nr. KASA00001268, 2011-12-15 Nr. KASA00001319, 2012-01-16 Nr. KASA00001320, 2012-03-02 Nr. KASA00001350, 2012-03-26 Nr. KASA00001351, 2012-04-02 Nr. KASA00001355; 2012-07-12 Nr. KASA00001473, 2012-08-31 Nr. KASA00001474, 2012-09-04 Nr. KASA00001475, 2012-09-28 Nr. KASA00001476 gavęs 366 003,84 Lt (106 002,03 Eur), o vėliau UAB „B“ buhalterijai pateikęs suklastotus kasos pajamų orderių kvitus, kurie išvardinti 6-oje lentelėje, patvirtinančius tariamai įvykusius atsiskaitymus 227 939,72 Lt (66 015,90 Eur) sumai su UAB „C“, kasos pajamų orderių kvitus, kurie išvardinti 8-oje lentelėje, patvirtinančius tariamai įvykusius atsiskaitymus 98 876,58 Lt (28 636, 63 Eur) sumai su UAB „D“, kasos pajamų orderių kvitus, kurie išvardinti 10-oje lentelėje, patvirtinančius tariamai įvykusius atsiskaitymus 39 187,54 Lt (11 349,50 Eur) sumai su UAB „E“, pasisavino jo žinioje buvusį svetimą, UAB „B“ priklausantį didelės vertės turtą – 281 003,84 Lt (81 384,34 Eur) piniginių lėšų, gautų iš neįvykusių ūkinių operacijų, padarydamas bendrovei 281 003,84 Lt (81 384,34 Eur) turtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis V. V. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (UAB „A“ didelės vertės turto pasisavinimas), 183 straipsnio 2 dalį (UAB „B“ didelės vertės turto pasisavinimas), 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas UAB „B“ buhalterinės apskaitos tvarkymas), 220 straipsnio 1 dalį (žinomai neteisingų duomenų įrašymas į UAB „B“ PVM deklaracijas), 220 straipsnio 1 dalį (žinomai neteisingų duomenų įrašymas į UAB „B“ pelno mokesčio deklaracijas), 182 straipsnio 2 dalį (turtinės teisės į grąžintiną iš valstybės PVM įgijimas apgaule UAB „A“ naudai), 182 straipsnio 2 dalį (turtinės teisės į grąžintiną iš valstybės PVM įgijimas apgaule UAB „B“ naudai), ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes neapdaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi konfiskuoti 49 294,15 Eur ir kuria tenkintas UAB „A“ bankroto administratoriaus UAB „Admivita“ civilinis ieškinys, šį ieškinį atmesti. Taip pat sušvelninti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas UAB „A“ buhalterinės apskaitos tvarkymas), BK 220 straipsnio 1 dalį (žinomai neteisingų duomenų įrašymas į UAB „A“ PVM deklaracijas), BK 220 straipsnio 1 dalį (žinomai neteisingų duomenų įrašymas į UAB „A“ pelno mokesčio deklaracijas) paskirtas bausmes.

Nuteistasis V. V. nurodo, kad jis pilnai pripažino, jog bendrovėms „A“ ir „B“ pateikė suklastotus kaltinime išvardintus UAB „C“, UAB „D“ ir UAB „E“ vardu įformintus dokumentus, todėl teismas pagrįstai pripažino, kad jokios ūkinės operacijos su šiomis bendrovėmis nebuvo atliktos. Tačiau mano, kad apygardos teismas, pripažindamas jį kaltu dėl UAB „A“ ir UAB „B“ priklausančio turto pasisavinimo, nebuvo nuoseklus, nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, dėl to šioje dalyje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį. Teigia, kad teismas nuosprendyje neatskleidė turto pasisavinimo veikos mechanizmo ir nepagrįstai konstatavo, kad jis UAB „A“ ir UAB „B“ priklausančias lėšas neatlygintinai pasisavino. Visų pirma, pasak apelianto, teismas neteisingai nurodė, kad inkriminuotos kaip pasisavintos piniginės lėšos jam buvo išduotos suklastotų dokumentų pagrindu. Tokių jo parodymų byloje nėra ir negali būti, nes jis teisėtai, pagrįstai ir tinkamai įforminus iš kasos gaudavo avansą, kuris būdavo rodomas apskaitoje kaip jo įsiskolinimas bendrovėms, o vėliau, kai pateikdavo suklastotus dokumentus, pateisinančius jo išlaidas tariamai bendrovių naudai, avansinis įsiskolinimas būdavo sumažinamas. Formaliai tokia veika atitiktų BK 183 straipsnio 2 dalis dispoziciją, tačiau, pasak apelianto, teismas nepagrįstai atmetė jo parodymus, kad už šias pinigines lėšas jis pirko bendrovėms turtą ir mokėjo darbuotojams už viršvalandžius pinigus be apskaitos, ir nepagrįstai konstatavo, kad bendrovėms priklausančias lėšas jis neatlygintinai pasisavino. Apeliantas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog turto pasisavinimo neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį turtą ar turtinę teisę paverčia savo turtu ar turtine teise arba juos perleidžia, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę nėra atlyginama arba atlyginama aiškiai neteisingai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-373/2013, 2K-411/2012, 2K-526/2010). Šiuo atveju tiek jis pats, tiek liudytojai patvirtino, kad daiktai buvo įgyti jam būnant UAB „A“ direktoriumi. Byloje yra pakankamai įrodymų konstatuoti faktą, jog daiktai buvo šioje bendrovėje ir jie buvo naudojami, tokių duomenų, kad turtas būtas pirktas iš kitų lėšų ar kitu laiku, byloje nėra. Teismo teiginys, kad nėra dokumentų, kurie galėtų patvirtinti pirkimo faktą, neužkerta kelio baudžiamojo proceso priemonėmis įrodinėti daiktų be dokumentų įgijimo faktą, jį patvirtina antstolės surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame detaliai išvardinti daiktai, susiję su bendrovės veikla. Teismas nuosprendyje taip pat nurodė, kad neaiški turto vertė, tačiau jis – V. V. , pateikdamas dokumentus, nurodė ir turto vertę, t.y. daiktų pardavimo kainas pagal internetą. Kito kelio ir būdo nustatyti kainai nėra, turto vertintojai atsisakė vertinti, nes nėra metodikos tokiems specifiniams daiktams įvertinti. Teismas taip pat konstatavo, kad UAB „A“ esanti įranga yra surūdijusi, tačiau ji pagaminta iš nerūdijančio plieno.

Apeliantas teigia, kad byloje yra kito teismo nustatytas faktas dėl UAB „B“ 281 003,84 Lt lėšų panaudojimo, t. y. kad UAB „B“ naudojo pinigines lėšas neoficialiems atlyginimams mokėti, už ką buvo nubausta direktorė J. G. . Liudytoja L. K. teisme taip pat patvirtino, kad neoficialūs atlyginimai, kaip priedai, buvo mokami viešbučio „X“ (duomenys pakeisti) darbuotojams. Be to, teismui buvo pateikti darbo valandų žiniaraščiai, patvirtinantys, kad darbuotojai dirbo viršvalandžius, ir jiems už tai buvo apmokama. Pinigus direktorei J. G. duodavo jis – V. V. , o ši perduodavo tiesiogiai L. K. , kuri teisme ir patvirtino vadinamas „išmokas vokeliuose“. Pasak nuteistojo, tai laikytina pakankamu pagrindu paneigti kaltinimą dėl UAB „B“ lėšų pasisavinimo. Lietuvos Aukščiausiasis teismas kasacinėje nutartyje Nr. 2K-7-84/201 nurodė, kad turi būti tiriamos ir vertinamos bylos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios pinigų panaudojimo įmonės reikmėms faktą, tačiau šiuo atveju teismas to nepadarė, rėmėsi tik kaltinimu ir prokuroro išsakytais teiginiais dėl įrodymų vertinimo. Nesant nepagrįsto praturtėjimo, pasak apelianto, teismas nepagrįstai jo atžvilgiu taikė ir BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Nuteistasis nurodo, kad apygardos teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl apgaulingo UAB „B“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, netinkamai aiškino ir pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį akcininkas nėra atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą, jis nėra šiame straipsnyje numatytas kaip specialusis subjektas. Kadangi, būdamas akcininkas, jis nepasirašė ir šios bendrovės PVM bei pelno mokesčio deklaracijų, mano, kad jis nėra ir BK 220 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas.

Apeliantas nesutinka ir su nuosprendžio dalimi, kuria jis nuteistas dėl apgaule UAB „A“ ir UAB „B“ naudai įgytos turtinės teisės į grąžintiną iš valstybės biudžeto PVM. Nurodo, kad teismas nuosprendyje konstatavo, jog jam inkriminuotose sąskaitose faktūrose, kurios buvo įtrauktos tiek į bendrovės UAB „A“, tiek į UAB „B“ buhalterinę apskaitą, užfiksuotos ūkinės operacijos iš tiesų neįvyko, ir kelia klausimą, ar už neįvykusias ūkines operacijas priklauso mokėti PVM ir kaip vertinti tai, kad bendrovė PVM deklaracijoje nurodė, jog jai priklauso padaryti atskaitą ir sumoka ne visą mokėtiną sumą už tą laikotarpį. Teismas šios problemos teisiniu aspektu nesprendė, nepasisakė ir nevertino. Tuo tarpu Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas. Prievolė apskaičiuoti PVM už teikiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai išrašoma PVM sąskaita faktūra, kuri atspindi ūkinę operaciją. Šioje byloje ūkinė operacija neatlikta, PVM sąskaitos faktūros suklastotos, išrašytos ne to ūkio subjekto. Bendrovės PVM valstybei nebuvo sumokėjusios ir jos nesusigrąžino, todėl tai laikytina nepriemoka ir klausimas spręstinas civilinės teisenos tvarka. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „B“ deklaracijas rengė ir pasirašė ne jis, tuo metu jis buvo tik akcininkas, o direktorės pareigas ėjo J. G. . Taip pat pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija dėl BK 182 straipsnio 2 dalies taikymo nurodė, kad nusikalstamos veikos finansų sistemai (BK XXXII skyrius) pirmiausia identifikuojamos pagal jų priešingumą pinigų ir vertybių popierių apyvartos saugumui, taip pat valstybės fondų (biudžetų) formavimo bei naudojimo tvarkai. Teisingas mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo įmokų apskaičiavimas ir mokėjimas – būtina valstybės biudžeto surinkimo sąlyga, taigi tokio pobūdžio mokestiniai pažeidimai pirmiausia laikytini priešingais būtent finansų sistemai. Nusikalstamų veikų, susijusių su mokesčių apskaitos ir mokėjimų pažeidimais, sistema išdėstyta BK XXXII skyriuje, tai lemia išvadą, kad tokių veikų dirbtinis kvalifikavimas pagal turtinių nusikalstamų veikų normas (iš esmės vien dėl jų griežtesnio pobūdžio) neatitinka baudžiamojo įstatymo tikslų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakomybę už įvairius mokestinius pažeidimus nustato ne tik baudžiamieji įstatymai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-176-303/2015).

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis V. V. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo V. V. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. V. apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis V. V. apeliaciniame skunde savo kaltės ir veiksmų kvalifikavimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas UAB „A“ buhalterinės apskaitos tvarkymas), 220 straipsnio 1 dalį (žinomai neteisingų duomenų įrašymas į UAB „A“ PVM deklaracijas), 220 straipsnio 1 dalį (žinomai neteisingų duomenų įrašymas į UAB „A“ pelno mokesčio deklaracijas) neginčija. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, numatytų BPK 320 straipsnio 3 dalyje, apygardos teismo nuosprendį V. V. atžvilgiu patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą paduoto apeliacinio skundo ribose teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė V. V. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamų įvykių, nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sudėties, jo kaltės padarius nusikaltimus, numatytus BK 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas UAB „B“ buhalterinės apskaitos tvarkymas), 182 straipsnio 2 dalyje (turtinės teisės į grąžintiną iš valstybės PVM įgijimas apgaule UAB „A“ naudai ir turtinės teisės į grąžintiną iš valstybės PVM įgijimas apgaule UAB „B“ naudai), 220 straipsnio 1 dalyje (žinomai neteisingų duomenų įrašymas į UAB „B“ PVM deklaracijas ir žinomai neteisingų duomenų įrašymas į UAB „B“ pelno mokesčio deklaracijas), 183 straipsnio 2 dalyje (UAB „A“ didelės vertės turto pasisavinimas ir UAB „B“ didelės vertės turto pasisavinimas), pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertintais įrodymais, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo V. V. apeliaciniame skunde.

Šiuo konkrečiu atveju byloje surinktais, teisiamojo posėdžio metu ištirtais ir skundžiamame apygardos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais nustatyta, kad V. V. jo vadovaujamos UAB „A“ apskaitą tvarkiusiems buhalteriams R. J. ir T. P. pateikė jam žinomai suklastotus dokumentus dėl realiai neįvykusių ūkinių operacijų – statybos rangos sutartis, PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderių kvitus dėl paslaugų pirkimo iš UAB „C“, iš viso už 304 689,94 Lt (88 244,30 Eur), ir UAB „D“, iš viso už 117 276,85 Lt (33 965,72 Eur), bei apmokėjimo už jas, nors minėtos bendrovės realiai jokių darbų neatliko ir pinigų negavo. To pasekoje minėtos PVM sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderiai bendrovės buhalteriams, nežinojusiems, kad šie dokumentai yra suklastoti, tiesiogiai vykdant savo pareigas, buvo įtraukti į UAB „A“ buhalterinę apskaitą ir tokiu būdu neteisėtai pagrįstas V. V. kaip atskaitingo asmens asmeniškai arba per T. T. iš bendrovės kasos gautų pinigų, iš viso 421 966,79 Lt (122 210,02 Eur), panaudojimas. Be to pagal paminėtas PVM sąskaitas faktūras tariamai sumokėtas pirkimo PVM, iš viso 73 234 Lt (21 210 Eur), buvo įtrauktas į bendrovės 2009 m. gruodžio mėnesio, 2010 m. kovo, gegužės mėnesių, 2011 m. sausio, spalio ir lapkričio mėnesių PVM deklaracijas ir šios deklaracijos pateiktos VMI. Byloje surinktais įrodymais taip pat nustatyta, kad V. V. UAB „B“ apskaitą tvarkiusiai vyr. finansininkei R. B. per šios bendrovės direktorę J. G. pateikė jam žinomai suklastotus dokumentus dėl realiai neįvykusių ūkinių operacijų – atliktų darbų aktus, PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderių kvitus dėl paslaugų pirkimo iš UAB „C“, iš viso už 245 327,68 Lt (71 051,80 Eur), UAB „D“, iš viso už 98 876,58 Lt (28 636,63 Lt), ir UAB „E“, iš viso už 39 187,53 Lt (11 349, 50 Lt), bei apmokėjimo už jas, nors minėtos bendrovės realiai jokių darbų neatliko ir pinigų negavo. To pasekoje minėtos PVM sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderiai, J. G. ir R. B. nežinant, kad šie dokumentai suklastoti, bendrovės vyr. finansininkei tiesiogiai vykdant savo pareigas, buvo įtraukti į UAB „B“ buhalterinę apskaitą ir tokiu būdu neteisėtai pagrįstas V. V. pagal kasos išlaidų orderius iš bendrovės kasos paimtų pinigų, iš viso 281 003,84 Lt (81 384,34 Eur), panaudojimas. Be to, pagal paminėtas PVM sąskaitas faktūras tariamai sumokėtas pirkimo PVM, iš viso 66 539 Lt (19 271 Eur), buvo įtrauktas į bendrovės 2009 m. lapkričio, gruodžio mėnesių, 2010 m. sausio, spalio-gruodžio mėnesių, 2011 m. kovo-birželio, rugpjūčio-gruodžio mėnesių, 2012 m. kovo, balandžio, liepos ir rugsėjo mėnesių PVM deklaracijas, o į 2009-2012 metų metines pelno deklaracijas įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie gautas apmokestinamąsias pajamas bei ūkinės veiklos rezultatus, ir visos šios deklaracijos pateiktos VMI. Kaip matyti iš nuteistojo V. V. apeliacinio skundo turinio, pastarasis šių apygardos teismo nustatytų faktinių aplinkybių neginčija, tačiau nesutinka su teismo išvada, kad pirmiau aptartais veiksmais jis padarė nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje. Visų pirma, apeliantas teigia, kad jam inkriminuotų UAB „A“ ir UAB „B“ priklausančių piniginių lėšų jis nepasisavino, o panaudojo šių bendrovių reikmėms, t. y. pirko UAB „A“ reikalingą gamybinę įrangą, mokėjo neapskaitytą darbo užmokestį UAB „B“ darbuotojams. Tokias įvykių versijas V. V. kėlė ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Jis parodė, kad už iš UAB „A“ kasos gautus pinigus – 421 966,79 Lt, kurių panaudojimą pagrindė kaltinime nurodytais suklastotais dokumentais, 2010-2012 metais iš bankrutuojančių įmonių, taip pat iš verslo partnerio Slovakijoje pirko bendrovės veiklai reikalingą pjaustymo įrangą (mėsos pjaustymo stalus, lentas, sterilizatorius, nerūdijančio plieno vežimėlius, skerdienos apžiūros tiltelį, šaldymo, paukščių pešimo aparatus, kaulų ir mėsos rūšiavimo įrangą, smulkintuvus (kuterius), tai pat statybines medžiagas – metalinį angarą, sienines „Sandwich“ tipo plokštes, langus, duris, t. y. turtą, išvardintą teismui pateiktuose 2013 m. balandžio 8 d. vienintelio akcininko sprendime bei 2013-05-20 antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (priedo prie baudžiamosios bylos 3-4, 9-11 lapai). Šį turtą pirko be įsigijimą patvirtinančių dokumentų, nes taip pigiau, ir bendrovėje neapskaitė. Iš UAB „B“ kasos gautus pinigus – 281 003,84 Lt, kurių panaudojimą pagrindė kaltinime nurodytais suklastotais dokumentais, jis sumokėjo viešbutyje „X“ dirbusiems bendrovės darbuotojams už viršvalandžius arba skubius iškvietimus, kurių oficialiai negalėjo parodyti, nes viršijo nustatytas normas (t. 12, b. l. 110-113, 130-134). Šios nuteistojo iškeltos versijos teisiamojo posėdžio metu buvo tikrinamos ir pirmosios instancijos teismo pagrįstai atmestos, nes kitais faktiniais bylos duomenimis nepasitvirtino. Iš byloje apklaustų UAB „A“ darbuotojų D. A. , L. R. , K. M. , A. S. parodymų matyti, kad darbui jie naudojo paprasčiausią įrangą, kuri, kaip ir metalo sandėlis bei stoginė, įmonėje buvo jau nuo 2005 metų, sugedusi įranga paprastai nebuvo keičiama, ji buvo remontuojama, o perkamos tik smulkesnės prekės (t. 12, b. l. 67-68, 93). Liudytojas A. M., UAB „A“ bankrutavus įdarbintas ūkvedžiu, parodė, kad perimant bendrovės turtą V. V. iniciatyva sutikrino ir pastarojo nurodytą įmonės teritorijoje buvusį neapskaitytą turtą, tačiau tai buvo tik dalis turto, kuris yra išvardintas byloje esančiame 2013 m. balandžio 8 d. vienintelio akcininko sprendime, ir jis negalėjo būti tokios didelės vertės, kaip kad nurodyta šiame sprendime, t. y. 479 450 Lt, nes pagal savo būklę tai iš esmės buvo nurašyti daiktai. Tai buvo naudotos durys, vartai, stelažai, vežimėliai, kurie buvo stipriai nudėvėti, demontuoti, apdraskyti. „Sandwich“ tipo plokštės taip pat buvo naudotos, nuo kažkur nuimtos ir sumestos, vargu ar jas dar galima kur nors panaudoti. Plastikinės užuolaidos buvo padėvėtos, apmusijusios, suplyšusios, plastikinių dėžių buvo tik kelios, o ne 50 vienetų, pakabų mėsai taip pat gerokai mažiau nei 300 vienetų, plunksnų pešimo aparatai buvo savadarbiai. Daiktų kiekiai atitiko nurodytus jam pateiktame ir jo pasirašytame sąraše, jis pasitikėjo V. V. žodžiu, kad jo rodomas turtas bendrovėje neapskaitytas (t. 12, b. l. 167-168). Liudytoju apklaustas BUAB „A“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo A. G. taip pat parodė, kad šios įmonės teritorijoje buvę daiktai, kuriuos V. V. rodė kaip neapskaitytą turtą, buvo panašūs į metalo laužą. V. V. nurodytos daiktų vertės nerealios, jų bendra vertė negalėjo siekti 479 450 Lt sumos, todėl parašė tik tiek, kad kiekiai atitinka (t. 12, b. l. 166-167). Aptarti liudytojo A. M. ir A. G. parodymai, apibūdinant UAB „A“ teritorijoje buvusius daiktus, kurių įsigijimui V. V. teigia išleidęs 421 966,79 Lt bendrovės lėšų, kaip nurašytą turtą, visiškai atitinka ir paties nuteistojo teismui kartu su 2013-05-20 antstolės R. Mikliušienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu pateiktose fotonuotraukose užfiksuotas aplinkybes (priedo prie baudžiamosios bylos 12-47 lapai). Pažymėtina ir tai, kad V. V. pateiktuose dokumentuose, t. y. pirmiau paminėtuose 2013 m. sausio 22 d. ilgalaikio turto priėmimo-perdavimo akte, 2013 m. balandžio 8 d. vienintelio akcininko sprendime, taip pat apeliacinės instancijos teismui pateiktame daiktų sąraše, kuriame yra A. M. parašas, patvirtinantis, kad sąraše nurodytų ir įmonėje buvusių daiktų kiekiai atitinka (t. 13, b. l. 188), išvardinti daiktai ir jų vertės daugeliu atveju skiriasi. UAB „A“ gamybos vadovu dirbęs T. T. , su kuriuo, pasak V. V. , buvo derinami visi gamybinės įrangos pirkimo be dokumentų bei jų kainų klausimai ir kuris visą nupirktą neapskaitytą įrangą iki šiol naudoja kitos įmonės veikloje, apklaustas liudytoju teisme net negalėjo konkretizuoti, kokia įranga ir kaip jo darbo UAB „A“ metu buvo perkama, be to, nurodė net nežinantis, ar jo pasirašytame 2013 m. sausio 22 d. ilgalaikio turto priėmimo-perdavimo akte (priedo prie baudžiamosios bylos 1 lapas) išvardinti įrenginiai iš tikrųjų buvo įmonės teritorijoje (t. 12, b. l. 39-40). Liudytoja apklausta UAB „A“ buhalterė R. J. , kuri, pasak V. V. , patarė jam nupirktas statybines medžiagas vėliau užpajamuoti per nebaigtą statybą ir taip padidinti bendrovės įstatinį kapitalą, tokių aplinkybių taip pat nepatvirtino, ji parodė, kad tik tiek, kad V. V. apie tai, kur naudoja pagal avansines apyskaitas paimtas pinigines lėšas, jai niekada neaiškino, o šių lėšų panaudojimą pagrindžiančius suklastotus dokumentus jai teikė kaip tikrus. (t. 12, b. l. 36-37). Jokių kitų objektyvių faktinių duomenų, kurie patvirtintų V. V. aiškinimą apie jam inkriminuotų UAB „A“ priklausančių lėšų panaudojimą šios bendrovės naudai, byloje nėra. Be to, ir paties nuteistojo V. V. parodymai dėl UAB „A“ priklausančių piniginių lėšų panaudojimo viso proceso metu nebuvo nuoseklūs. Kaip teisingai nuosprendyje pažymėjo apygardos teismas, versiją apie gamybinei veiklai būtinos įrangos pirkimą V. V. iškėlė tik bylą nagrinėjant teisme, tuo tarpu apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu tokių aplinkybių nenurodė, teigė, kad UAB „A“ priklausančios piniginės lėšos buvo panaudotos atsiskaitymui su UAB „C“ bei UAB „D“ už realiai UAB „A“ naudai atliktus darbus, kuriuos jis asmeniškai priimdavo pagal atliktų darbų aktus. Taigi, visos šios aplinkybės leido apygardos teismui daryti išvadą, kad V. V. parodymai apie UAB „A“ priklausančių piniginių lėšų – 421 966,79 Lt panaudojimą bendrovės veiklai reikalingo turto įsigijimui, kaip ir jo teikiami duomenys apie šio turto vertę neatitinka tikrovės. Nenuosekli V. V. pozicija buvo ir dėl UAB „B“ priklausančių lėšų panaudojimo. Šiuo atveju pastarasis taip pat tik teisme pripažino, kad UAB „C“, UAB „D“ ir UAB „E“ vardu įforminti dokumentai buvo suklastoti, bei nurodė, kad iš UAB „B“ kasos paimtos piniginės lėšos buvo panaudotos bendrovės veiklai reikalingai valymo įrangai įsigyti bei darbo užmokesčiui „X“ darbuotojams išmokėti. Pažymėtina, kad apygardos teismas, nustatęs, jog V. V. nurodyti daiktai (valymo įrenginiai, biuro technika), kurie, nors nebuvo apskaityti UAB „B“, tačiau yra vertingi ir realiai naudojami įmonės veikloje, šio turto vertę atitinkančios sumos – 85 000 Lt pasisavinimą iš V. V. pareikšto kaltinimo pašalino. Kita vertus, byloje nėra tokių faktinių duomenų, kurie patvirtintų V. V. aiškinimą, jog kita dalis iš bendrovės kasos gautų pinigų – 281 003,84 Lt, kurių panaudojimą jis pagrindė suklastotais dokumentais, buvo išmokėta kaip neapskaitytas darbo užmokestis. Nuteistasis V. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iš kasos paimtus pinigus neoficialiems atlyginimams išmokėti jis perduodavo L. K. ir kad šie atlyginimai buvo mokami viešbutyje dirbantiems darbuotojams, kurių buvo apie 27, už viršvalandžius arba už skubius iškvietimus, taip pat iš kitų objektų į viešbutį iškviestiems bendrovės darbuotojams, atsiskaitoma buvo tą pačią darbo dieną. Tačiau tokie nuteistojo parodymai prieštarauja liudytojos L. K. teisiamojo posėdžio metu duotiems parodymams, kad V. V. pinigų neapskaitytam darbo užmokesčiui išmokėti jai niekada nėra perdavęs, juos ji gaudavo iš bendrovės direktorės J. G. , neapskaitytas darbo užmokestis buvo išmokamas tik vieną kartą per mėnesį, o darbuotojų, t. y. kambarinių, kurioms buvo mokamas toks užmokestis, iš viso buvo tik šešios, iškviesti darbuotoją į viešbutį iš kito objekto dėl viešbučio specifikos iš viso nebuvo galimybės (t. 12, b. l. 168-169). Jokių kitų objektyvių faktinių duomenų, kurie patvirtintų pirmiau paminėtus V. V. teiginius, byloje nėra. Nuteistasis pirmosios instancijos teismui pateikė savo paties paskaičiavimus (priedas prie baudžiamosios bylos) dėl bendrovės darbuotojams kas mėnesį išmokėtos neapskaityto darbo užmokesčio sumos (nuo 3950 Lt iki 9970 Lt), o apeliacinės instancijos teismui pateikė 2016 m. vasario 21 d. UAB „B“ raštą, kuriame nurodytas darbuotojų apskaitytas ir faktiškai dirbtas darbo laikas, tačiau nepateikė jokių duomenų, kuriais remiantis minėti paskaičiavimai buvo atlikti. Be to, įvertinus darbo viešbutyje sezoninį pobūdį, tai, kad neapskaityti pinigai buvo mokami tik už papildomą darbą, o tokius atsiskaitymus, pasak liudytojos L. K. , gaudavo vos šešios kambarinės, nuteistojo pateikti duomenys apie bendrovės darbuotojų faktiškai dirbtus viršvalandžius bei už jas išmokėtas sumas taip pat kelia pagrįstų abejonių dėl jų teisingumo. Šią išvadą patvirtina ir apeliaciniame skunde minimos administracinės bylos duomenys, iš kurių matyti, kad nuo 2010 m. sausio iki liepos mėn. t. y. 7 mėnesių laikotarpyje neapskaitytas darbo užmokestis galėjo būti išmokėtas penkioms minėtame viešbutyje dirbusioms darbuotojoms, o bendra suma galėjo sudaryti iš viso 10 015,40 Lt. Taigi, įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog nenuoseklūs nuteistojo V. V. parodymai apie jam inkriminuotų UAB „A“ priklausančių piniginių lėšų – 421 966,79 Lt (122 210,02 Eur) bei UAB „B“ priklausančių piniginių lėšų – 281 003,84 Lt (81 384,84 Eur) panaudojimą šių įmonių reikmėms, kurių nepatvirtina jokie kiti objektyvūs faktiniai duomenys, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad pastarasis šį jo žinioje buvusį minėtų bendrovių turtą pasisavino. Nuteistojo V. V. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, atitinkamai pagrįstai iš nuteistojo priteistas turtinės žalos atlyginimas BUAB „A“ naudai, o nesant UAB „B“ civilinio ieškinio pagrįstai, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, konfiskuota pastarojo iš nusikalstamos veikos gautą turtinę naudą atitinkanti pinigų suma.

Apeliaciniame skunde nuteistasis V. V. taip pat teigia, kad apygardos teismas, pripažindamas jį kaltu dėl UAB „B“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir žinomai neteisingų duomenų įrašymo į šios bendrovės PVM ir pelno mokesčio deklaracijas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes jis, kaip bendrovės akcininkas, nėra šių nusikalstamų veikų subjektas, ne jis rengė ir pasirašė bendrovės mokesčių administratoriui pateiktas deklaracijas. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nusikaltimo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tai atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą. Šiuo atveju ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkas; 2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris) – kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių. Ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris ir ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkai; 3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tokiomis įmonėmis; 4) už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą atsako veiką padaręs asmuo. Įmonės vadovas pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą. Tačiau, nors pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), pagal teismų formuojamą praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsakomybėn už apgaulingą apskaitos tvarkymą savarankiškai gali būti patrauktas ir įmonės vadovas arba faktinis įmonės vadovas (pvz., vienintelis akcininkas), nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Tokiu atveju, kai nustatoma, kad apskaitą tvarkančiam asmeniui sąmoningai nepateikiami visi buhalterinės apskaitos dokumentai arba jam pateikiami buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuose užfiksuoti neobjektyvūs, tikrovės neatitinkantys duomenys, arba suklastoti buhalterinės apskaitos dokumentai, baudžiamosios atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį subjektu, vadovaujantis tarpinio vykdymo institutu (nusikaltimo padarymas panaudojant kitus nekaltus asmenis), laikomas asmuo, kuris teikia tokius dokumentus apskaitą tvarkančiam subjektui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-422-303/2015, 2K-454-2012, 2K-208-788/2015, 2K-310-788/2015, 2K-387-677/2015, 2K-515-976/2015 ir kt.). Aptartos nuostatos šiuo atveju aktualios ir sprendžiant V. V. atsakomybės pagal BK 220 straipsnio 1 dalį klausimą. Faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad V. V. UAB „B“ direktoriaus pareigas pradėjo eiti nuo 2013 m. vasario 5 d., o iki to, t. y. visą jam pagal BK 222 straipsnio 1 dalį inkriminuotą laikotarpį (nuo 2009-11-02 iki 2012-09-28) ir didesnę dalį pagal BK 220 straipsnio 1 dalį inkriminuoto laikotarpio (nuo 2010-10-01 iki 2013-07-05), buvo UAB „B“ pagrindinis akcininkas. Šios bendrovės apskaitą tvarkė vyr. finansininkė R. B. , direktorės pareigas iki 2013 m. vasario 5 d. ėjo J. G. . Kita vertus, faktiniai bylos duomenys, įskaitant ir paties nuteistojo V. V. parodymus, patvirtina, kad realiai UAB „B“ visą laiką valdė būtent pastarasis, jis faktiškai vadovavo tiek direktorės pareigas ėjusiai J. G. , tiek vyr. finansininkei R. B. . Be to ir UAB „C“, UAB „D“ bei UAB „E“ vardu įformintus suklastotus pirminius apskaitos dokumentus – PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius, kuriuose užfiksuotos realiai neįvykusios ūkinės operacijos, žinodamas, kad šiuose dokumentuose įrašyti duomenys neatitinka tikrovės, UAB „B“ buhalterinę apskaitą tvarkančiam subjektui – vyr. finansininkei R. B. per bendrovės direktorės pareigas ėjusią J. G. pateikė ne kas kitas, o nuteistasis V. V. . Tuo tarpu tiek J. G. , tiek R. B. apie tai, kad V. V. įtraukimui į bendrovės apskaitą pateikti dokumentai yra suklastoti, nebuvo žinoma. Byloje esanti specialisto išvada dėl UAB „B“ ūkinės finansinės veiklos (t. 10, b. l. 11-36) patvirtina, kad būtent dėl minėtų V. V. pateiktų suklastotų dokumentų įtraukimo į apskaitą nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „B“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009-2012 metus, be to, šių dokumentų pagrindu į UAB „B“ PVM ir pelno mokesčio deklaracijas, pateiktas VMI, buvo įrašyti neteisingi duomenys apie šios bendrovės pajamas, pelną, turtą ir ūkinės veiklos rezultatus. Taigi, šiuo atveju V. V. , būdamas faktiniu UAB „B“ vadovu, pasinaudodamas bendrovės direktorės pareigas ėjusia J. G. ir vyr. finansininke R. B. , nežinojusiomis apie jo nusikalstamus veiksmus, apgaulingai tvarkė UAB „B“ buhalterinę apskaitą ir įrašė į šios bendrovės PVM bei pelno mokesčio deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ir ūkinės veiklos rezultatus. Nustačius, kad V. V. veikė per jo nusikalstamų veiksmų nesuvokusius asmenis (BK 24 straipsnio 3 dalis), jis pagrįstai pripažintas tinkamu atsakomybės subjektu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai ginčijama ir nuosprendžio dalis, kuria V. V. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl didelės vertės turtinės teisės į grąžintiną iš valstybės PVM įgijimo apgaule UAB „A“ ir UAB „B“ naudai. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad sukčiavimas PVM srityje paprastai reiškiasi PVM sąskaitų faktūrų klastojimu (pvz., PVM sąskaita faktūra įforminant realiai neįvykusius sandorius dėl prekių tiekimo ar paslaugų teikimo) ir jų pagrindu sukurtų suklastotų PVM deklaracijų ar kitų dokumentų pateikimu mokesčių inspekcijai, suklaidinant šią instituciją dėl mokestinės prievolės dydžio nustatymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171-2010, 2K-587-2013, 2K-9-303-2015). Pažymėtina, kad tokiai teismų praktikai, kuomet veiksmai, į įmonės apskaitą įtraukiant suklastotas PVM sąskaitas faktūras ir mokesčių administratoriui pateikiant suklastotas PVM deklaracijas ar kitus dokumentus, taip siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti PVM prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu, kvalifikuojami kaip sukčiavimas, pritarta ir apelianto cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, kurioje taip pat paaiškinta, kad tokia praktika susiformavo atsižvelgiant į PVM mokėjimo teisinio reguliavimo specifiką ir galimybę suklastotų sąskaitų faktūrų ir PVM deklaracijų pagrindu sukurti fiktyvią teisę į šio mokesčio sugrąžinimą (tiesiogiai ar užskaitos būdu) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-176-303/2015). Tokios aplinkybės nustatytos ir šioje byloje. Kaip jau minėta, V. V. UAB „A“ ir UAB „B“ apskaitą tvarkiusiems subjektams pateikė suklastotus dokumentus dėl realiai neįvykusių ūkinių operacijų, t. y. UAB „A“ atveju: PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderių kvitus dėl paslaugų pirkimo iš UAB „C“, iš viso už 304 689,94 Lt (88 244,30 Eur), ir UAB „D“, iš viso už 117 276,85 Lt (33 965,72 Eur), bei apmokėjimo už jas; UAB „B“ atveju: PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderių kvitus dėl paslaugų pirkimo iš UAB „C“, iš viso už 245 327,68 Lt (71 051,80 Eur), UAB „D“, iš viso už 98 876,58 Lt (28 636,63 Lt), ir UAB „E“, iš viso už 39 187,53 Lt (11 349, 50 Lt), bei apmokėjimo už jas, nors realiai minėtos įmonės jokių darbų neatliko ir pinigai joms nebuvo mokami. UAB „A“ ir UAB „B“ buhalterinę apskaitą tvarkantys asmenys, nežinodami, kad V. V. pateikti dokumentai, įskaitant PVM sąskaitas faktūras, yra suklastoti, įtraukė juos į bendrovių apskaitą ir atitinkamai šiose PVM sąskaitose faktūrose išskirtą pirkimo PVM (UAB „A“ atveju iš viso 73 234 Lt (21 210 Eur), UAB „B“ atveju iš viso 66 539 Lt (19 271 Eur), kurio realiai šios bendrovės nesumokėjo, įtraukė į PVM deklaracijas. Taigi, šiuo atveju UAB „A“ ir UAB „B“ PVM deklaracijose, pateiktose VMI, buvo nurodytos didesnės pirkimo PVM sumos, negu šios bendrovės faktiškai buvo įsigijusios paslaugų su pirkimo PVM, atitinkamai paminėtomis sumomis buvo neteisėtai padidinta UAB „A“ ir UAB „B“ PVM atskaita, o mokesčių administratorius suklaidintas dėl šių bendrovių teisės į paminėto dydžio PVM mokesčio susigrąžinimą. Nekyla abejonių, kad V. V. , pateikdamas įtraukimui į bendrovių buhalterinę apskaitą suklastotas PVM sąskaitas faktūras, suprato, kad šiuose dokumentuose užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys apie UAB „A“ ir UAB „B“ sumokėtą pirkimo PVM bus įtraukti į bendrovių PVM deklaracijas, kurias pateikus mokesčių administratoriui, bus apgauta valstybė, numatė, kad dėl šių jo veiksmų bendrovės be pagrindo įgis teisę į šio mokesčio sugrąžinimą ir norėjo taip veikti, ką iš esmės teisiamojo posėdžio metu pripažino ir pats nuteistasis. Taigi, pastarasis pagrįstai patrauktas atsakomybėn ir pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Ta aplinkybė, koks konkretus asmuo faktiškai parengė ir pateikė mokesčių administratoriui UAB „B“ PVM deklaracijas, kuriose įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie sumokėtą pirkimo PVM, V. V. veiksmų teisiniam vertinimui nėra reikšminga, nes, kaip jau minėta, pastarasis šiuo atveju veikė per tarpininkus – bendrovės direktorę ir vyr. finansininkę, kurios nežinojo, kad nuteistojo įtraukimui į bendrovės buhalterinę apskaitą pateikti dokumentai yra suklastoti, taigi dėl nusikalstamos veikos nėra kaltos. Teisiškai reikšmingi nėra ir veiksmai, atlikti po to, kai suklastotų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu surašytos PVM deklaracijos buvo pateiktos mokesčių administratoriui, o taip pat UAB „B“ valstybei sumokėtos PVM sumos už atitinkamą laikotarpį.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuosprendžio dalis dėl bausmių skyrimo nuteistajam V. V. taip pat yra teisėta ir pagrįsta. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, apygardos teismas, skirdamas bausmes V. V. , įvertino tai, kad jis padarė dešimt nusikalstamų veikų, keturias iš kurių baudžiamasis įstatymas priskiria sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis, 182 straipsnio 2 dalis, 183 straipsnio 2 dalis), dvi – apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis, 222 straipsnio 1 dalis) ir keturias – nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 220 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat įvertino tai, kad nuteistojo nusikalstami veiksmai buvo savanaudiški, vykdomi dviejose įmonėse, truko pakankamai ilgą laikotarpį, pinigų sumos, kurios pasisavintos ir į kurias apgaule įgyta turtinė teisė, buvo didelės. Kita vertus, teismas atsižvelgė į tai, kad V. V. praeityje nebuvo teistas, duomenų, kad būtų padaręs naujų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų, byloje nėra, dirba, turi išlaikytinių bei paramos ir priežiūros reikalingus tėvus. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis visiškai atlygino padarytą žalą Panevėžio apskrities VMI, taip pat atlygino didesnę dalį Vilniaus apskrities VMI padarytos žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus aukščiau paminėtas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apygardos teismo nuosprendžiu nuteistajam V. V. už sunkius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirtos švelnesnės negu įstatyme numatytos baudos bausmės, žymiai mažesnės nei BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytas šios bausmės, skiriamos už sunkius nusikaltimus, vidurkis, taip pat už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, paskirtos baudos bausmės, žymiai mažesnės nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose numatytas šios bausmės vidurkis, nėra aiškiai per griežtos, jos atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus. Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės tinkamai subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnyje įtvirtintomis bausmių bendrinimo taisyklėmis. Švelninti už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes bei nustatytą galutinę subendrintą bausmę nėra teisinio pagrindo.

Apygardos teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo V. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Svajūnas KnizlerisTeisėjai Daiva Pranytė-ZalieckienėVioleta Ražinskaitė