- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-16
- Bylos Nr.
- e2S-2312-603/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10287-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“
- Skolininkas
- I. Č., V. Č.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (suinteresuoto asmens) V. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“ pareiškimą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys skolininkė I. Č., V. Č., antstolis Dainius Šidlauskas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Finansų administravimas“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolininkės I. Č. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo su sutuoktiniu V. Č., kuriuo prašė nustatyti, kad skolininkei I. Č. priklauso ½ sutuoktinio V. Č.: gaunamų pajamų iš UAB „SK Design“; piniginių lėšų, kurios yra „Swedbank“, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); nuolatinio pobūdžio išmokos, gaunamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Utenos skyriaus Švenčionių skyriaus. Pareiškėjas nurodė, kad antstolis Dainius Šidlauskas vykdo Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1-9000 dėl skolos ir palūkanų išieškojimo kreditoriui UAB „Finansų administravimas“ iš skolininkės I. Č.. Pareiškėjas gavo antstolio siūlymą kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su bendraturčiu nustatymo. Antstoliui vykdant vykdomąją bylą, nustatyta, kad skolininkės sutuoktinis dirba ir gauna darbo užmokestį, gauna nuolatinę išmoką iš VSDFV Utenos skyriaus Švenčionių skyriaus, taip pat sutuoktinio banko sąskaitoje yra piniginės lėšos.
Atsiliepimas
2. Suinteresuoti asmenys skolininkė I. Č., V. Č. ir antstolis Dainius Šidlauskas atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 25 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Finansų administravimas“ pareiškimą patenkino ir nustatė, kad I. Č. tenka ½ dalis V. Č. darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų pajamų, išmokos, gaunamos iš VSDFV Utenos skyriaus Švenčionių skyriaus, ir lėšų, esančių banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB.
4. Teismas nustatė, kad antstolis Dainius Šidlauskas vykdo 2017 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1-9000 dėl 1 867,75 Eur ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo kreditoriui UAB „Finansų administravimas“ iš skolininkės I. Č.. Antstolis, vykdymo proceso metu nustatęs, kad skolininkės sutuoktinis V. Č. dirba ir gauna darbo užmokestį, gauna išmoką iš VSDFV Utenos skyriaus Švenčionių skyriaus, skolininkės sutuoktinio vardu yra atidaryta banko sąskaita, 2018 m. balandžio 4 d. patvarkymu pasiūlė išieškotojui kreiptis dėl skolininkės turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
5. Teismas taip pat nustatė, kad skolininkės I. Č. ir V. Č. santuoka sudaryta 1999 m. rugsėjo 25 d., todėl skolininkės prievolė mokėti išieškotojui skolą pagal 2017 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1-9000 atsirado santuokos metu. Duomenų, kad I. Č. ir V. Č. būtų sudarę vedybų sutartį nėra. Vedybų sutarčių registre duomenų apie galiojančias vedybų, sugyventinių ir turto padalijimo sutartis taip pat nėra, todėl pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad sutuoktinių turtui taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.
6. Remdamasis VSDFV duomenimis pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. Č. dirba UAB „SK Design“ ir kas mėnesį gauna darbo užmokestį, taip pat gauna išmoką iš VSDFV Utenos skyriaus Švenčionių skyriaus. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, skolininkės sutuoktinio vardu banke „Swedbank“, AB yra atidaryta sąskaita, kurios Nr. (duomenys neskelbtini).
7. Vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, V. Č. darbo užmokestis, gaunama išmoka ir jo lėšos „Swedbank“, AB sąskaitoje yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Duomenų, patvirtinančių, kad darbo užmokestis, gaunama išmoka ar lėšos, esančios banko sąskaitoje, yra V. Č. asmeninė nuosavybė, į bylą nebuvo nepateikta.
8. Pirmosios instancijos teismas įstatyme numatytų pagrindų, dėl kurių reikėtų nukrypti nuo CK 3.117 straipsnio 1 dalyje numatytos prezumpcijos, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, nenustatė. Nesant priešingų duomenų teismas sprendė, kad yra pagrindas konstatuoti, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl skolininkės I. Č. dalis V. Č. darbo užmokestyje, gaunamoje išmokoje ir areštuotose pinginėse lėšose sudaro ½ dalį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Suinteresuotas asmuo V. Č. atskiruoju skundu prašo įvykdyti teisminį procesą iš naujo, atsižvelgiant į jo finansinius įsipareigojimus UAB „Julianus Inkaso“ ir antstolei Nijolei Viešchnickienei ir tai, kad šiuo metu apeliantas bedarbis.
10. Atskirajame skunde nurodyta, kad apeliantas nesutinka su visa Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartimi, kurioje paminėta, kad 1/2 apelianto gaunamo darbo užmokesčio ir jam prilyginamą pajamų, išmokos, gaunamos už invalidumo grupę iš VSDFV Utenos skyriaus Švenčionių skyriaus, tenka jo žmonai I. Č.. Teigia, kad UAB Finansų administravimas“ Vilniaus miesto apylinkės teismui nepateikė visų reikalingų dokumentą apie jo asmeninę finansinę padėtį, tad nebuvo atsižvelgta į tai, kad apeliantas turi asmeninių finansinių įsipareigojimų UAB „Julianus Inkaso“ ir antstolei Nijolei Viešchnickienei, taip pat į tai, kad nuo 2018 m. balandžio 6 d. nebedirba UAB „SK Design“, yra bedarbis.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolis Dainius Šidlauskas nurodė, kad jo nuomone, skundžiama nutartis yra pagrįsta, turi būti palikta nepakeista. Teigia, kad apeliantas nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartimi tik dėl to, kad neatsižvelgta į jo turimus finansinius įsipareigojimus. Kitų argumentų dėl minėtos nutarties apeliantas nepateikė. Antstolis pažymi, kad pirmosios instancijos teismui I. Č. ir V. Č. atsiliepimų į pareiškėjo UAB „Finansų administravimas“ prašymą nepateikė.
12. UAB „Finansų administravimas“ ir I. Č. atsiliepimų į apelianto atskirąjį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
14. Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo.
15. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Išieškotojo reikalavimu, teismas nutartimi nustato skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje (CPK 667 str. 2 d., 4 d.).
16. Taigi, įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į skolininko turto dalį, esančią jungtinėje nuosavybėje. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
17. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CPK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.
18. Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantas turi asmeninių finansinių įsipareigojimų UAB „Julianus Inkaso“ ir antstolei Nijolei Viešchnickienei, taip pat į tai, kad nuo 2018 m. balandžio 6 d. nebedirba UAB „SK Design“, yra bedarbis. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė 2017 m. spalio 23 d. taikos sutartį, kurią sudarė apeliantas V. Č. su UAB „Julianus Inkaso“. Taikos sutartyje apeliantas įsipareigojo sumokėti UAB „Julianus Inkaso“ iš viso 1 023,46 Eur kas mėnesį mokant įmokas (nuo 2017 m. lapkričio 12 d. iki 2018 m. rugsėjo 12 d.). Atskirojo skundo pateikimo metu (2018 m. gegužės 9 d.) apeliantas pagal taikos sutartį buvo skolingas UAB „Julianus Inkaso“ 373,46 Eur.
19. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu taip pat pateikė 2018 m. gegužės 3 d. pranešimą dėl reikalavimo teisės perleidimo, kuriuo apeliantas buvo informuotas, kad reikalavimo teisę į jo skolą iš UAB „Mokilizingas“ perėmė UAB „Gelvora“. Tačiau iš minėto pranešimo turinio ir kitų apelianto nurodytų aplinkybių nėra galimybės nustatyti kokios dydžio įsiskolinimą apeliantas turi UAB „Gelvora“ ir kokio dydžio vykdymo išlaidas yra apskaičiavusi antstolė Nijolė Viešchnickienė. Taigi apeliantas atskirojo pateikimo metu iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jo turtinę padėtį, tačiau pagrindė tik 373,46 Eur dydžio skolos pagal taikos sutartį egzistavimą.
20. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis (taip pat ir atskirasis, remiantis 338 straipsniu) skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai negalėjo vertinti apelianto nurodytų aplinkybių, kadangi jos pirmosios instancijos teismui nurodytos nebuvo, o apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti ir spręsti dėl aplinkybių, jam nurodytų pažeidžiant CPK 306 straipsnio 2 dalies nuostatas.
21. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011; kt.).
22. Taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus. Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2012).
23. Pirmosios instancijos teismas įstatyme numatytų pagrindų, dėl kurių reikėtų nukrypti nuo CK 3.117 straipsnio 1 dalyje numatytos prezumpcijos, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, nenustatė, kadangi apeliantas duomenų, sudarančių pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nepateikė. Pažymėtina, kad apeliantui 2018 m. balandžio 14 d. buvo įtekti pirmosios instancijos teismo siųsti procesiniai dokumentai dėl atsiliepimo į pareiškėjos prašymą pateikimo, tačiau apeliantas teise pateikti atsiliepimą nepasinaudojo. Nesant priešingų duomenų teismas sprendė, kad yra pagrindas konstatuoti, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl skolininkės I. Č. dalis V. Č. darbo užmokestyje, gaunamoje išmokoje ir areštuotose pinginėse lėšose sudaro ½ dalį (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnis, 3.118 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartis yra nepagrįsta ar neteisėta.
24. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008).
25. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas konstatuoti, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl skolininkės I. Č. dalis V. Č. darbo užmokestyje, gaunamoje išmokoje ir areštuotose pinginėse lėšose sudaro ½ dalį ir apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.