Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) statybininku, gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Š., 2019 m. gruodžio 13 d., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, (duomenys neskelbtini) mieste, vairavo kelių transporto priemonę – jam priklausantį automobilį „Toyota Avensis", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai apie 01.10 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams sustabdžius jo vairuojamą transporto priemonę ir patikrinus jo blaivumą alkotesteriu „Alcotest 6810“, prietaiso Nr. ARFM – 0424, turinčiu metrologinę patikrą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančią iki 2020-03-24, 01.18 val. jam alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 1,70 promilės girtumas, 01.33 val. nustatytas 1,73 promilės girtumas), t. y, tai yra vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas

Kaltinamasis E. Š. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. gruodžio 12 d. su draugu išgėrė alaus ir iki 24.00 val. pabuvęs sugalvojo važiuoti į namus. 2019 m. gruodžio 13 d. iš draugo, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), važiavo automobiliu „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Jo vairuojamą ir jam priklausantį automobilį „Toyota Avensis“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). sustabdė policija. Policija paprašė dokumentų, klausė dėl alkoholio vartojimo. Alkotesteriu jam du kaltus tikrino girtumą, t.y. pirmą kartą girtumas buvo 1,70 promilių, o antrą kartą 1,73 promilių. Savo elgesį vertina blogai. Prašo taikyti laidavimą, laiduotoju skirti jo tėvą, daugiau taip nebesielgs.

Proceso dalyviams teisiamojo posėdžio metu sutikus bei įvykdžius Lietuvos Respublikos (toliau – BPK) 291 straipsnyje numatytus reikalavimus, įrodymų tyrimas byloje vykdytas sutrumpinta tvarka, vadovaujantis BPK 273 straipsnio nuostatomis, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia jokių abejonių. Be kaltinamojo E. Š. visiško prisipažinimo ir išsamių įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių paaiškinimo teisiamojo posėdžio metu, jo kaltė įrodama sekančiai išvardinamais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Liudytojo A. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2019 m. gruodžio 13 d. pradėjo tarnybą nuo 18.00 val. ir dirbo ekipaže ,,1703“ kartu su vyr. patruliu R. B.. Patruliavimo metu važiavo (duomenys neskelbtini), jis pamatė "Toyota" markės, sidabrinės spalvos automobilį, kuris jam sukėlė įtarimą, nes buvo įjungtas dešinės pusės posūkis. Jie tuo metu įsuko į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur ir turėjo sukti automobilio vairuotojas, rodęs posūkį. Tačiau, pamatęs jų tarnybinį automobilį vairuotojas nebesuko. Jie apsisuko ir sustabdė automobilį. Jo kolega nuėjo prie vairuotojo, jis liko automobilyje, kol kolega paėmė vairuotojo dokumentus. Jis su alkotesteriu nuėjo prie vairuotojo, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Patikrinus jo blaivumą, pirmu putimu vairuotojas pripūtė 1,70 prom., laukė dar 15 minučių ir antrą kartą patikrino jo girtumą alkotesteris rodė 1,73 prom. girtumą. Kadangi už tokį girtumą yra baudžiamoji atsakomybė, apie tai radijo ryšiu pranešė budėtojui. Vairuotojas sakė, kad važiuoja namo. Iš įvykio vietos automobilis buvo išvežtas į saugojimo aikštelę, o įtariamasis sulaikytas, pristatytas į laikino sulaikymo patalpas (b. l. 32-34)

Liudytojas J. Š. apklaustas posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis E. Š. yra jo sūnus. Sūnus labai pergyvena dėl to įvykio, gailisi, supranta, kad blogai pasielgė ir žino kokios skaudžios paseklės jo laukia. Jo santykiai su sūnumi yra geri, teigiamą poveikį darys savo pavyzdžiu. Sūnus nebuvo linkęs vairuoti išgėręs, alkoholinius gėrimus vartoja nedažnai. Jis yra dirbantis, taip pat turi neįgalumą dėl širdies, yra du kartus baustas administracine tvarka, baudas sumokėjęs. Laiduotojas sutinka būti savo noru, prašo jo sūnų E. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės be užstato, paskiriant jį laiduotoju.

Panevėžio apskrities VPK Panevėžio m. ir r. PK NVRS tyrėjos S. G. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kad 2019 m. gruodžio 13 d. apie 01.10 val. (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (01.18 val. alkoholio kiekio matuokliu (alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM – 0424, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytas 1,70 promilės girtumas, 01.33 val. atlikus pakartotinį tikrinimą alkotesteriu, kurio metu buvo nustatytas 1,73 promilių girtumas) vairavo automobilį „Toyota Avensis", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-6).

Panevėžio AVPK Patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. B. tarnybiniu pranešimu, kam 2019 m. gruodžio 13 d. dirbant ekipaže su vyr. patruliu A. R. apie 1.10 val., patruliuojant (duomenys neskelbtini) gatvėje pastebėjo įtartiną automobilį „Toyota", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris važiavo (duomenys neskelbtini), su įjungtu posūkio signalu. Įjungus tarnybinio automobilio spec. mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlį ir garsinį signalą, minėtas automobilis sustojo ties (duomenys neskelbtini) namu. Priėjus prie vairuotojo buvo paprašyta pateikti automobilio dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą. Vairuotojas pateikė savo galiojantį vairuotojo pažymėjimą, tai buvo E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), automobilio tech. apžiūrą ir automobilio draudimą. Automobilis priklausė E. Š.. Bendraujant su vairuotoju iš salono ir vairuotojui iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, todėl vairuotojui buvo patikrintas girtumas su alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM – 0424, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmu putimu vairuotojas įpūtė 1,70 prom. (01.18 val.), po 15 min. buvo atliktas antras putimas ir vairuotojas įpūtė 1,73 prom. (01.33 val.). Apie neblaivų vairuotoją buvo informuoti Panevėžio AVPK OVS budėtojai ir į įvykio vietą iškviestas tralas. Vairuotojas E. Š. paaiškino, jog važiavo namo, alkoholį vartojo prieš maždaug 2 valandas. E. Š. vykti į Panevėžio miesto ligoninę duoti kraujo atsisakė. Automobilis „Toyota", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvežtas į (duomenys neskelbtini) miesto saugojamą aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 7, 14).

Apžiūros protokole, fotolentelėse užfiksuota įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) pastatu. Automobilis „Toyota Avensis", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovi ant važiuojamosios dalies krašto. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilis „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jo raktelis su pakabuku (b. l. 8-12).

2019 m. gruodžio 13 d. Panevėžio apskr. VPK Panevėžio m. ir r. PK Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos S. G. nutarimu automobilis „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jo raktelis su pakabuku perduotas saugoti į UAB (duomenys neskelbtini) aikštelę (b. l. 15-16)

2019 m. gruodžio 13 d. neblaivumo nustatymo akte, kuris surašytas 01.20 val., nurodyta, kad E. Š. neblaivumo požymiai – iš burnos sklido alkoholio kvapas, buvo neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti veiksmai. Įvertinęs bendrą asmens būklę nustatė, kad E. Š. eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Asmeniui nurodžius, kad vartojo alkoholį prieš 2 val., atliko tikrinimą. Pirmojo tikrinimo metu – 01.18 val. rodmenys – 1,70 promilės, antrojo tikrinimo metu – 01.33 val. rodmenys – 1,73 promilės. E. Š. su tikrinimo rezultatais sutiko. E. Š. informuotas, kad nesutikdamas su tikrinimo rezultatais ne vėliau kaip per valandą po to, kai atliktas tikrinimas, gali pats kreiptis, o jei sulaikytas – prašyti būti pristatomas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra savo lėšomis (b. l. 13)

VĮ „Regitra“ pažyma, kad automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas-valdytojas yra E. Š., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 28).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis apie autotransporto kainas Lietuvoje, nustatyta, kad automobilio „Toyota Avensis“ (kuras dyzelinas), variklio galia 110 kW/149 AG, variklio darbinis tūris 2231 cm³, pasirinkti metai 2006, vidutinė kaina Lietuvoje 2019 m. gruodį buvo 3008 Eur be PVM mokesčio ir 3640 Eur su PVM mokesčiu (b. l. 29).

Dėl veikos kvalifikavimo

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas E. Š. vairavus kelių transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio pasitvirtino. Teisiamajame posėdyje nustatyta, kad E. Š., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, 2019 m. gruodžio 13 d., vairavo automobilį „Toyota Avensis", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam 01.18 val. alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 1,70 promilės girtumas, o 01.33 val. nustatytas 1,73 promilės girtumas, kas yra daugiau nei 1,5 promilės. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, girtumo laipsnis nustatytas alkotesterio parodymais, vairavimo faktą patvirtina liudytojo A. R. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo faktas bei kiti rašytiniai įrodymai. E. Š. veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Teismas, remdamasis išvardintų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma konstatuoja, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo E. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo E. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

Pagal BK 40 straipsnį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą E. Š. padarė būdamas neteistas (b. l. 77-79), baustas administracine tvarka (b. l. 80-829), dirbantis (b. l. 86), darbovietės charakterizuojamas teigiamai (b. l. 111), Panevėžio rajono psichikos sveikatos centro apskaitoje nėra. Panevėžio r. PSC Priklausomybės ligų kabinetas duomenų apie asmenį neturi (b. l. 85), jo atžvilgiu nėra pradėti jokie kiti ikiteisminiai tyrimai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis prisipažino visiškai, davė nuoseklius parodymus apie įvykį, nuoširdžiai galėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos.

BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį, galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat laiduotojo charakteristiką, pateiktą darbovietės administracijos ar visuomeninės organizacijos, kuriai toks asmuo priklauso.

Teismo posėdžio metu buvo pateiktas kaltinamojo tėvo J. Š. prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybėn pagal laidavimą be užstato, tačiau neprieštarautų ir dėl užstato, jeigu tik tokiai aplinkybei esant, būtų nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą (b. l. 101). Posėdžio metu J. Š. nurodė, kad su sūnumi E. Š. sutaria gerai, dėl šio įvykio bendravo su sūnumi, sūnus labai gailisi, jis pats yra neteistas, turi neįgalumą, yra dirbantis, t.y. turi pastovius darbo santykius, nors ir baustas administracine tvarka, tačiau 2017 metais, bei baudas yra sumokėjęs (114-115), todėl neabejoja, jog jis tikrai sūnui, t. y. kaltinamajam E. Š., darys teigiamą įtaką.

Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis, nekyla abejonių dėl laiduotoju sutikusiu būti J. Š. asmenybės, dėl jo galimybės kaltinamajam daryti teigiamą poveikį, todėl teismas daro išvadą, kad yra visi BK 40 straipsnyje numatyti pagrindai, todėl kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo J. Š. atsakomybei be užstato 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams ir baudžiamąją bylą nutraukiant.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 68 straipsnyje yra numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Šiame straipsnyje yra nurodyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs šias taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010).

Nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad E. Š. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam – 01.18 val. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,70 promilės girtumas, o 01.33 val. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,73 promilės girtumas, nors anksčiau ir nebuvo baustas administracine tvarka už panašaus pobūdžio nusižengimus, tačiau yra baustas administracine tvarka, iš jų du kartus už kelių eismo taisyklių pažeidimus, t.y. greičio viršijimas ir automobilio apgadinimas bei pasišalinimas iš eismo įvykio vietos. Atsižvelgiant į tai, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, užtikrinti visuomenės saugumą, teismas laiko tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metams 8 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 13 d. (kardomosios priemonės - specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo dienos) (b. l. 62-64).

Teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Turto konfiskavimo klausimus reglamentuoja BK 72 straipsnis, kurio 2 dalis įtvirtina, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad teismas, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, turi įvertinti šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui. Turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad veikos padarymas be šio turto panaudojimo nebūtų įmanomas. Šis kriterijus teismų praktikoje taikomas nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką. Taigi, nusikaltimo padarymo priemonės – tai įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie darant nusikalstamą veiką ir kėsinantis į nusikaltimo objektą, dalyką tiesiogiai pastarųjų neveikia, nekeičia, nežaloja, tačiau jais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jos padarymą. Taigi transporto priemonė, kuria padaryta veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, t. y. konfiskuotinas turtas. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus; jo įgyvendinimo tvarka bendriausia prasme nustatyta šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Konstitucinio Teismo doktrinoje pripažįstama, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala (1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Nors BK 67 straipsnyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, tačiau 2 šio straipsnio dalis leidžia šias priemones taikyti ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam, tame tarpe ir atleistam pagal laidavimą, asmeniui. Kaip teigiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju ir jų pasirinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai, tačiau ši teismo diskrecija visais atvejais turi būti argumentuota. Nors anksčiau E. Š. nėra sulaikytas vairuojantis neblaivus, tačiau yra baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą. E. Š. jam pačiam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavo miesto teritorijoje, norėdamas iš draugo grįžti į namus, būdamas neblaivus, kai 01.18 val. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,70 promilės girtumas, o 01.33 val. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,73 promilės girtumas, t. y. ženkliai viršijanti maksimalią leistiną ribą, tuo sukeldamas realią grėsmę kitiems eismo dalyviams ir sau. Įvertinus visas aptartas aplinkybes, yra visos būtinos sąlygos konfiskuoti automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su rakteliu, saugomus UAB (duomenys neskelbtini) aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) ( b. l. 15-16), bei jis įsiteisėjus šiam nuosprendžiui – konfiskuotinas valstybės naudai. Taip pat, konfiskuotinas ir automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas prie bylos.

Civilinio ieškinio nėra.

Dėl Kardomųjų priemonių.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – dokumento – E. Š. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimas (b. l. 65-67, 68), specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 62-64) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintinos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas E. Š. vardu ir saugomas voke prie bylos, perduotinas saugojimui VĮ „Regitra“.

E. Š. laikinajame sulaikyme buvo nuo 2019 m. gruodžio 13 d. 01.18 val. iki 2019 m. gruodžio 13 d. 13.40 val. (viena para) (b. l. 40-41, 42-43).

Dėl proceso išlaidų.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašyme dėl patirtų išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis (b. l. 20, 21-25), nurodyta, kad automobilis „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo apsvaigęs nuo alkoholio E. Š., nuo 2019 m. gruodžio 13 d. saugomas UAB (duomenys neskelbtini) saugojimo aikštelėje, esančioje adresu – (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-16). Už saugojimo paslaugą moka Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Nuvežimo įkainis – 36,30 Eur, vienos paros saugojimo įkainis – 0,28 Eur (b. l. 27-33). Iš kaltinamojo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos priverstinio automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvežimo išlaidos – 36,30 Eur ir saugojimo išlaidos – 0,28 Eur už kiekvieną dieną nuo 2019 m. gruodžio 13 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kurios BPK 103 straipsnio 5 punkto pagrindu laikytinos proceso išlaidomis.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), perduodant jį laiduotojo J. Š. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą E. Š. atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui, kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui, kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, valstybės naudai konfiskuoti E. Š. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, saugomą UAB „Tomadas“ saugojimo aikštelėje, esančioje adresu – (duomenys neskelbtini).

Konfiskuoti automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie bylos byloje.

Iki automobilio konfiskavimo, automobilyje „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), esančius E. Š. asmeninius daiktus, kurie nėra automobilio sudedamosios dalys, grąžinti E. Š..

Paskirti E. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant šį terminą nuo 2019 m. gruodžio 13 d.

Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemonės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti. Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą E. Š. vardu, saugomą prie bylos, įsiteisėjus nuosprendžiui perduoti VĮ „Regitra“.

Priteisti iš E. Š. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai priverstinio automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvežimo išlaidas – 36,30 Eur ir saugojimo išlaidas – 0,28 Eur už kiekvieną dieną nuo 2019 m. gruodžio 13 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nurodant jas įmokėti į Panevėžio AVPK, Tulpių g. 60, Panevėžys, įstaigos kodas (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam – nuo nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).