- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-12
- Bylos Nr.
- 2A-2091-324/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02825-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė (pirm.), Virginija Gudynienė (pran.), Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- T. K.
- Atsakovas
- O. K.
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės (pranešėja), Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. K. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-76-336/2014 pagal ieškovo T. K. ieškinį atsakovei O. K. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, atsakovės O. K. priešieškinį ieškovui T. K. dėl priteisto išlaikymo dydžio ir nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo, išvadą duodanti institucija – Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1625-736/2012 patvirtintas taikos sutarties sąlygas dėl vaiko N. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo ir nustatyti vaiko N. K. gyvenamąją vietą kartu su T. K., priteisti iš O. K. išlaikymą vaikui N. K. periodinėmis 200 Lt dydžio piniginėmis išmokomis, indeksuojamomis LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atžvelgiant į infliaciją, pavesti lėšas, skirtas vaiko išlaikymui, uzufrukto teise tvarkyti T. K. Nurodė, kad atsakovė nepakankamai rūpinasi vaiku, dėl to vaikas buvo sužalotas. Atsakovė neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nedirba, vaikas gyvena pas senelius. Vaikas nori gyventi su ieškovu, kuris gauna pastovias pajamas, turi gyvenamąjį plotą, todėl gali sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas.
Atsakovė nesutiko su ieškiniu, priešieškiniu prašė pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1625-736/2012 iš T. K. priteisto 200 Lt per mėnesį išlaikymo dydį ir priteisti iš T. K. 1 000 Lt išlaikymą N. K., mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšų valdytoja paskiriant O. K., išlaikymo sumą pervedant į jos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1625-736/2012 nustatytą T. K. bendravimo su sūnumi N. K. tvarką ir nustatyti, kad T. K. bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgalį, pasiimdamas sūnų kas antro penktadienio vakare nuo 18 iki 20 valandos, ir pristato atgal į O. K. gyvenamąją vietą iki sekančio sekmadienio 18 valandos. Nurodė, kad po skyrybų ieškovo turtinė padėtis pagerėjo (iki skyrybų jo darbo užmokestis buvo minimalus, o dabar sudaro apie 3 000 Lt), todėl yra pagrindas priteisti iš ieškovo šalių sūnui po 1 000 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis mokamą išlaikymą. Atsakovė per mėnesį išleidžianti apytiksliai 1 475 Lt šalių sūnaus poreikių tenkinimui: medicinos, higienos prekės ir paslaugos – 265 Lt, komunalinės ir ryšio paslaugos – 250 Lt, maitinimosi išlaidos – 500 Lt, transporto išlaidos – 150 Lt, apranga, avalynė – 50 Lt, buities išlaidos – 100 Lt, žaislai, darželio mokestis ir papildomas lavinimas – 160 Lt. Atsakovė nedirba, neturi nekilnojamojo turto, gyvena pas tėvus, kurie jai padeda išlaikyti sūnų. Ieškovas daro blogą įtaką sūnui, jį nuteikinėja prieš atsakovę. Grįžęs iš tėvo, sūnus būna agresyvus, naudoja netinkamus žodžius. Ieškovas savo elgesiu kelia grėsmę šalių sūnui, piktnaudžiauja tėvo valdžia ir teisėmis, nesilaiko teismo sprendimu patvirtintos tvarkos ir šalių susitarimų, todėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu nustatyta bendravimo tvarka pakeistina.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 27 d. sprendimu atmetė ieškinį, iš dalies patenkino priešieškinį. Pakeitė Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1625-736/2012 iš T. K. priteisto 200 Lt per mėnesį išlaikymo dydį (5 punktas) ir priteisė iš T. K. 500 Lt išlaikymą N. K., mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2013 m. gruodžio 13 d. iki N. K. pilnametystės, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant O. K., išlaikymo sumą pervedant į jos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, pakeitė Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu byloje Nr. 2-1625-736/2012 nustatytą T. K. bendravimo su sūnumi N. K. tvarką (3 ir 4 punktai) ir nustatė, kad T. K. bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgalį, pasiimdamas sūnų N. K. kas antro penktadienio vakare nuo 18 iki 20 valandos, ir pristato atgal į O. K. gyvenamąją vietą iki sekančio sekmadienio (dviem dienoms) 18 valandos, nustatė, kad šalys turi teisę raštu susitarti laikinai pakeisti nustatytą bendravimo grafiką, priteisė iš ieškovo 131 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei ir 4 244 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei.
Padarė išvadą, kad po šalių santuokos nutraukimo nėra iš esmės pasikeitusios aplinkybės, dėl kurių būtų pagrindas keisti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su vaiko tėvu, todėl nėra pagrindo ieškovo prašomam sprendimui (dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo) priimti. Pažymėjo, kad nustatytos aplinkybės (po 2013 m. lapkričio mėn. metu įvykusio konflikto, kurio metu atsakovei nežymiai sutrikdyta sveikata, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o atsakovė pripažinta nukentėjusiąja, ieškovui skirta kardomoji priemonė – nebendrauti ir neieškoti ryšių su atsakove ir šalių mažamečiu vaiku, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. nuosprendžiu ieškovas nuteistas už tai, kad 2012 m. vasario 11 d., apie 7.00 val., konflikto metu tyčia du kartus kumščiu sudavė į kairį antakį atsakovei, kuriai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, ieškovas teistas už viešosios tvarkos pažeidimą, jo atžvilgiu vyksta keli ikiteisminiai tyrimai, vienas iš jų – dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimo, ieškovas 2012 m. balandžio 30 d. baustas administracine tvarka už pažeidimą, numatytą ATPK 181 straipsnyje, padarytą mažamečio N. K. atžvilgiu, ieškovas vien per 2013 metus 6 kartus baustas administracine tvarka) išimtinai neigiamai charakterizuoja ieškovą. Atmetęs ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, atmetė ir reikalavimą dėl išlaikymo iš atsakovės priteisimo. Atsižvelgęs į institucijos, teikiančios išvadą byloje, nuomonę, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaiko raidos centro rekomendacijas, kad vaiko buvimo vietą ir aplinką tikslinga keisti kuo rečiau, sprendė, kad šalių susitarimu praeityje nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, pagal kurią antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį T. K. pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos šeštadienį iki vienuolikos valandų, pirmadienį nuvedant į ugdymo įstaigą, kiekvieną savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 18 valandos T. K. pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos, O. K. perduodant vaiką asmeniškai, ir nuvedant kitą dieną į ugdymo įstaigą, prieštarauja vaiko interesams ir toks bendravimas yra netinkamas. Padarė išvadą, kad tikslinga pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu nustatytą bendravimo tvarką (3 ir 4 punktus), nustatant kad T. K. bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgalį, pasiimdamas sūnų kas antro penktadienio vakare nuo 18 iki 20 valandos, ir pristato atgal į O. K. gyvenamąją vietą iki sekančio sekmadienio (2 dienoms) 18 valandos. Konstatavo, kad šiuo metu Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu nustatytas 200 Lt išlaikymas šalių nepilnamečiui sūnui yra per mažas, tačiau 1 000 Lt suma per mėnesį būtų pakankama jo poreikiams patenkinti, ji neviršija vaiko poreikių, yra reali ir būtina. Sprendė, kad šalių galimybė dirbti ir jų turtinė padėtis teiktino išlaikymo dydžio aspektu yra panaši, todėl išlaikymo naštą šalims padalino per pusę. Pažymėjęs, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduotinų maksimalių dydžių, byla buvo pakankamai sudėtinga, jos nagrinėjimas truko 6 mėnesius, teismas sumažino tik prašomo priteisti išlaikymo vaikui dydį, visas atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš ieškovo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.
Nebuvo pagrindo atmesti ieškinį, nes į bylą pateiktais ir teismo surinktais įrodymais nustatyta, jog ieškovo reikalavimai yra teisėti, pagrįsti ir įrodyti.
Padaryta neteisinga išvada, kad po šalių santuokos nutraukimo nėra pasikeitusios aplinkybės, dėl kurių būtų pagrindas pakeisti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su ieškovu. Pateikti įrodymai, kad vaiko interesus geriausiai atitiktų gyvenimas kartu su ieškovu, nes jis turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba ir gauna pastovias pajamas, turi nuosavybės teise butą, kuriame gyveno kartu su sūnumi ir atsakove, netoli gyvenamosios vietos yra vaiko lankomas darželis. Byloje nustatyta, kad dėl atsakovės kaltės (neblaivumo ir vaiko nepriežiūros) buvo sužalotas šalių sūnus, atsakovė charakterizuojama neigiamai – piktnaudžiauja alkoholiu, dėl to vaikas dažniau būna pas atsakovės tėvus, nei su ja, atsakovė nedirba, neturi pastovios gyvenamosios vietos, po teismo sprendimo priėmimo išsikėlė iš jos tėvų gyvenamosios vietos, vaikui nėra sudarytos geros sąlygos atsakovės nuomojamuose butuose.
Padarius neteisingą išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nepagrįstai tenkinti priešieškinio reikalavimai dėl išlaikymo dydžio ir nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1625-736/2012 nustatyta bendravimo su T. K. tvarka atitiko vaiko interesus, o skundžiamu sprendimu nustatyta bendravimo tvarka – kas antrą savaitgalį, pasiimant sūnų kas antro penktadienio vakare nuo 18 iki 20 val. ir pristatant jį atgal į atsakovės gyvenamąją vietą iki sekančio sekmadienio 18 valandos – visiškai neatitinka vaiko bendravimo su abiem tėvais proporcingumo principo, pažeidžia vaiko ir ieškovo interesus matytis ir bendrauti.
Nepagrįstai iš ieškovo atsakovei priteistos 4 244 Lt bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
Prašo pakeisti sprendimą ir ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo sprendimo nekeisti. Teigia, kad apeliantas nenurodė teisinių argumentų ar aplinkybių dėl Kėdainių rajono aplinkės teismo priimto sprendimo netinkamumo, nepagrįstumo ar neatitikimo teisės aktams. Atsakovė turi pastovią gyvenamąją vietą, ji gyvena su savo tėvais. 2013 m. rugpjūčio mėn. nutikęs įvykis, kai autoįvykio metu buvo nežymiai sutrikdyta šalių sūnaus sveikata, negali reikšti, kad atsakovė nesirūpina sūnumi, greičiau priešingai –įvykio medžiagoje aprašomas didelis atsakovės išgąstis dėl vaiko sveikatos. Apelianto pateikti argumentai apie atsakovę yra abejotini ir nepagrįsti, nes neigiamai atsakovę charakterizuoja tik pats apeliantas ir jam palankūs liudytojai. Apeliantą, kaip agresyvų, linkusį į smurtą ir girtauti, neigiamai charakterizuoja oficialūs rašytiniai įrodymai (pvz., Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. nuosprendis, kita byloje surinkta medžiaga). Priteistino išlaikymo dydis, atsižvelgiant į galiojantį LR Vyriausybės patvirtintą minimalų mėnesinį atlyginimą, turi būti ne mažesnis nei 500 Lt per mėnesį. Apelianto turtinė padėtis yra žymiai pagerėjusi, paties apelianto teigimu jo pajamos siekia apie 3 000 Lt per mėnesį, todėl paskirta 1 000 Lt (po 500 Lt abiems tėvams) vaiko išlaikymo suma yra nors ir nepakankama atsakovei vienai auginti sūnų, tačiau neturėtų būti mažinama. Apelianto bendravimo su vaiku tvarka buvo pagrįstai pakeista, nes, bendraudamas su sūnumi pagal anksčiau teismo nustatytą tvarką, vaiko tėvas darė jam neigiamą įtaką, pažeidinėjo nustatytą tvarką. Nustatant bendravimo tvarką, buvo atsižvelgta į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaiko raidos centro rekomendacijas, kuriose teigiama, kad pernelyg dažnas vaiko buvimo vietos keitimas daro neigiamą įtaką vaiko auklėjimui ir ugdymui bei prieštarauja vaiko interesams. Apeliantas nenurodė, kodėl iš jo neturėjo būti priteistos bylinėjimosi išlaidos atsakovei.
Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog po šalių santuokos nutraukimo aplinkybės nėra pasikeitusios taip, kad sudarytų pagrindą pakeisti teismo sprendimu, kuriuo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nustatytą nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina (atsakove) į gyvenamąją vietą su tėvu (ieškovu), ar pagrįstai iš dalies pakeitė tėvo (ieškovo) bendravimo su vaiku tvarką bei teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo
Atmestini apelianto argumentai apie neteisingą pirmosios instancijos teismo išvadą dėl ieškinio nepagrįstumo.
Ieškovas 2013 m. lapkričio 14 d. parengtą ieškinį pareiškė remdamasis tuo, kad atsakovė pažeidė sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, t.y. pakankamai nesirūpina vaiku, dėl nepakankamos priežiūros vaikas buvo sužalotas automobilio, atsakovė neturi pastovios gyvenamosios vietos, vaikas gyvena su jos tėvais, prie ieškovo labai prisirišęs, atsakovė yra nervingo būdo, visą gyvenimą nedirba, kai išgeria, būna neprognozuojama, elgiasi neadekvačiai, neatsakingai. Nurodė, jog po skyrybų kartu negyveno labai trumpą laiką, bendras gyvenimas tęsėsi iki 2013 m. lapkričio 12 d., kai atsakovė, palikusi jam vaiką, išvyko atskirai gyventi su draugu.
Atsakovė priešieškinyje nurodė, jog 2013 m. lapkričio 12 d. ieškovas bute ją sumušė, suduodamas ne mažiau 17 smūgių į įvairias kūno vietas, o po dviejų dienų pasakė nusižudysiąs ir nužudysiąs sūnų (dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas). Pradėjus gyventi atskirai, vaikas su tėvu bendrauja pagal nustatytą tvarką, tačiau tėvas jam daro blogą įtaką (nustatinėja prieš motiną ir jos šeimos narius), grįžęs iš tėvo vaikas būna piktas, pradeda muštis, pasikeičia jo bendravimas su broliu (kai vaikas nebendrauja su tėvu, tampa kitoks). Kas antrą dieną, kaip nustatyta teismo sprendimu, vaikas su tėvu matytis negali, toks bendravimas yra netinkamas, todėl koreguotinas.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad teismo sprendimas dėl šalių santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo buvo priimtas 2012 m. gruodžio 10 d., po to šalys su nepilnamečiu sūnumi N. K. gyveno kartu, atskirai ėmė gyventi po 2013 m. lapkričio mėn. metu įvykusio konflikto, kurio metu atsakovei nustatytas sveikatos sutrikdymas. Šalių nepilnametis vaikas N. K. nuo šio laiko gyvena kartu su atsakove ir netikru broliu, gimusiu (duomenys neskelbtini), atsakovės tėvams priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini).
Tokiu būdu, nors nepilnametis vaikas su motina pradėjo gyventi prieš pat ieškinio pareiškimą, tokią jo gyvenamąją vietą šalys nustatė tarpusavio susitarimu. Nesutiktina su apeliantu, kad jis yra įrodęs pagrindą pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, ją nustatant su ieškovu, nes tai geriausiai atitiktų vaiko interesus.
Aplinkybės, jog apeliantas turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba ir gauna pastovias pajamas, o atsakovė šiuo metu nedirba, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso butas, netoli kurio yra vaiko lankomas darželis, nėra naujos. Jos egzistavo 2012 m. gruodžio 10 d. teismo sprendimo priėmimo metu, tvirtinant šalių susitarimą dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo. Atsakovė gyvena ne nuomojamuose butuose, o turi pastovią gyvenamąją vietą, t.y. gyvena su savo tėvais, kurių pajamos kartu su atsakovės gaunama 550 Lt socialine pašalpa yra jos pragyvenimo šaltinis. Byloje nėra duomenų apie tai, kad tokios pajamos neužtikrina atsakovės šeimos pragyvenimo, priešingai – Kėdainių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikti šalių buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktai patvirtina, jog atsakovė gyvena tėvams priklausančiame name, būstas yra su visais patogumais, nėra įsiskolinimo už komunalines paslaugas, šalių sūnus gyvena viename kambaryje su mama, kambaryje sudarytos sąlygos vaiko poilsiui, laisvalaikio praleidimui. Faktas, kad atsakovė buvo neblaivi 2013 m. rugpjūčio 17 d. nutikusio autoįvykio metu, kai kito asmens vairuojamas automobilis, vykdamas atbuline eiga, pervažiavo šalių sūnaus pėdą ir dėl to buvo nežymiai sutrikdyta jo sveikata, leidžia spręsti apie atsakovės kaltę, konkrečiu atveju nevykdžius motinos pareigos tinkamai prižiūrėti mažametį vaiką, tačiau, atsižvelgiant į nebuvimą duomenų daryti išvadai, jog piktnaudžiavimas alkoholiu yra atsakovės gyvenimo būdas (abiejų šalių liudytojai neigiamai apibūdina priešingą šalį, be to, ieškovo liudytojams nežinomos aplinkybės apie atsakovę, šalims pradėjus gyventi atskirai; vaiko teisių apsaugos institucija neturi objektyvių neigiamų duomenų apie atsakovę), į patį apeliantą charakterizuojančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, jog vien su autoįvykiu susiję aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo vaiko gyvenamosios vietos pakeitimui. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių apie tai, jog po 2013 m. lapkričio mėn. įvykusio konflikto, kurio metu atsakovei padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr.22-1-01208-13, kurioje apeliantui paskirta kardomoji priemonė nebendrauti ir neieškoti ryšių su O. K. ir su mažamečiu N. K.; kad 2012 m. birželio 28 d. teismo nuosprendžiu apeliantas buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, jog 2012 m. vasario 11 d. konflikto, kilusių dėl asmeninių nesutarimų, metu tyčia du kartus kumščiu sudavė į kairį antakį O. K., kuriai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata; kad apeliantas yra teistas už viešosios tvarkos pažeidimą, jo atžvilgiu vyksta keli ikiteisminiai tyrimai, vienas jų – dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimo; 2012 m. balandžio 30 d. yra nubaustas administracine tvarka už pažeidimą, numatytą ATPK 181 str. (tėvų valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams), daugkartinį baustumą administracine tvarka 2013 metais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog visa tai ieškovą charakterizuoja išimtinai neigiamai ir nesudaro pagrindo konstatuoti teisiškai reikšmingų faktų, įgalinančių nuspręsti dėl šalių sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimo, ją nustatant kartu su ieškovu.
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo
Formuodamas teismų praktiką, nustatant tėvų bendravimo su vaiku tvarką, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-1176/203 civilinėje byloje pagal ieškovo A. U. ieškinį atsakovei G. U., trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo).
Pagal šalių sutartos bendravimo su vaiku tvarkos 3 ir 4 punktus ieškovas su sūnumi bendrauja antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį iki vienuolikos valandos, pirmadienį nuvesdamas į ugdymo įstaigą; taip pat kiekvieną savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 18-os valandos, ieškovui pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir nuvedant kitą dieną į ugdymo įstaigą. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl šios tvarkos pakeitimo yra pagrįsta VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaiko raidos centro 2014 m. sausio 14 d. pateiktomis rekomendacijomis, pagal kurias kaip galima rečiau keistina vaiko buvimo vieta ir aplinkybės, laikytinasi nuoseklumo, vaiką auklėjant ir ugdant, bei Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada apie kuo retesnį vaiko buvimo vietos ir aplinkos keitimą. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas yra ikimokyklinio amžiaus, į konfliktinius šalių santykius, tai, kad, pabuvęs pas ieškovą vaikas grįždavo piktas, grasindavo „susidorosiąs“, mušdavosi, nurimdavo tik po kurio laiko, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalių susitarimu praeityje nustatyta bendravimo su vaiku tvarka prieštarauja vaiko interesams dėl savo intensyvumo (du sykius per savaitę vaikas nakvoja pas tėvą, būna pas jį kas antrą savaitgalį po dvi dienas). Remiantis medikų rekomendacijomis spręstina, jog kassavaitinis vaikui įprastų gyvenimo sąlygų, įprastinės aplinkos keitimas, vaiko grąžinimas ne į jo gyvenamąją vietą, o į ugdymo įstaigą, neatitinka vaiko interesų. Mažametis vaikas turi laikytis vienodo dienos režimo, atitinkamai pasirengti vykti į ugdymo įstaigą (išsimaudyti, išsimiegoti toje pačioje vietoje ir kt.), todėl nurodomo pobūdžio bendravimas tokio amžiaus vaikui laikytinas labai intensyviu. Vaiko buvimo su tėvu kas antrą savaitgalį tvarka, ieškovui pasiimant sūnų kas antro penktadienio vakare nuo 18 iki 20 valandos, ir pristatant atgal į O. K. gyvenamąją vietą iki sekančio sekmadienio (2 dienoms) 18 valandos, atitinka vaiko amžių, nuoseklumo jį auklėjant ir ugdant poreikius, šiuo aspektu geriau užtikrina vaiko interesus, todėl nelaikytina pažeidžiančia vaiko bendravimo su abiem tėvais proporcingumo principą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Iš dalies sutiktina su apeliantu, jog ne visa iš jo atsakovei priteista 4244 Lt bylinėjimosi išlaidų suma atitinka CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, t.y. ši suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytą maksimalų dydį.
Už atstovavimą teismo posėdžiuose atsakovei buvo priteista 1600 Lt. Iš bylos duomenų matyti, jog 2014 m. kovo 25 d. teismo posėdis truko 2val.21 min. (b.l.139). Pagal Rekomendacijų 8.18 punktą maksimali kaina už vieną atstovavimo valandą teisme tuo metu buvo 150 Lt, todėl už atstovavimą šiame posėdyje iš ieškovo maksimaliai galėjo būti priteista 300 Lt (pažymėtina, kad konsultacijų įkainavimas Rekomendacijose nenustatytas). 2014 m. sausio 23 d. teismo posėdis truko 45 min (b.l.79), todėl už atstovavimą jame galėjo būti priteista 150 Lt. 2014 m. vasario 27 d. teismo posėdis truko 1 val. (b.l.126,127), maksimali atstovavimo kaina – 150 Lt. 2014 m. gegužės 7 d. teismo posėdis truko 1 val. 45 min (b.l.156), maksimalus atstovavimo įkainavimas už dvi valandas – 300 Lt. Tokiu būdu už atstovavimą teismo posėdžiuose iš ieškovo maksimaliai galėjo būti priteista ne 1600 Lt, o 900 Lt. Kadangi 2500 Lt priešieškinio parengimo kaina neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto dydžio, o kitą išlaidų dalį sudaro atsakovės sumokėtas 144 Lt žyminis mokestis (b.l.3,37,38), iš teismo nurodytos 4244 Lt bylinėjimosi išlaidų sumos šalintini 700 Lt, priteisti už atstovavimą teismo posėdžiuose (4244-700).
Netinkamai pritaikius nurodytą procesinės teisės normą, buvo netinkamai apskaičiuotos advokato pagalbos išlaidos, dėl to ši sprendimo dalis pakeistina (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-7-375/2011 pagal ieškovo S. R. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Generalinės prokuratūros, Teisingumo ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, dėl žalos, padarytos neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo veiksmais, atlyginimo).
Už apeliacinį skundą yra sumokėta 144 Lt žyminio mokesčio. Kadangi keičiama tik sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, apeliacinės instancijos teisme žyminis mokestis apeliantui iš atsakovės nepriteistinas. Atsakovė už atsiliepimą į apeliacinį skundą sumokėjo 300 Lt (t.2b.l.7). Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, todėl atsakovei iš ieškovo priteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1,3 dalys).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovo atsakovei priteistą 4244 Lt sumą sumažinant iki 3544 (trijų tūkstančių penkių šimtų keturiasdešimt keturių) Lt.
Priteisti iš ieškovo T. K. (a.k. (duomenys neskelbtini)) atsakovei O. K. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 300 (tris šimtus) Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Likusią sprendimo dalį palikti iš esmės nepakeistą.