Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus A. J. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimo, kuriuo tenkintas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lingesta“ nemokumo administratoriaus D. J. prašymas dėl įmonės pabaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo bankrutavusios atsakovės veikla pripažinta pasibaigusia dėl bankroto, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

10. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

11. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimo ir 2021 m. kovo 3 d. nutarties kopijas, 2014 m. gruodžio 31 d. J. R. vekselio kopiją, kreditorių rašto bankroto administratoriui kopiją. Nemokumo administratorius, teikdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą, taip pat pridėjo dokumentus – 2020 m. rugsėjo 9 d. kreditoriaus A. V. rašto nemokumo administratoriui, nemokumo administratoriaus atsakymo į raštą kopijas, Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 17 d. sprendimo kopiją, Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutarties kopiją, Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutarties kopiją.

12. Nei apeliantė, nei nemokumo administratorius dėl pridedamų naujų įrodymų nepasisakė, nenurodė jokių aplinkybių, kurios pagrįstų įrodymų pateikimo būtinybę apeliacinės instancijos teisme. Kaip matyti iš pridedamų įrodymų, dalis jų yra byloje, be to, pridedami teismo procesiniai sprendimai, kurie buvo priimti šioje byloje. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nepriima apelianto bei bankrutavusios UAB „Lingesta“ kartu su procesiniais dokumentais teikiamų įrodymų.

Dėl apeliacinio skundo papildymo

13. Lietuvos apeliaciniame teisme 2021 m. gegužės 17 d. buvo gautas apelianto procesinis dokumentas, įvardijamas kaip apeliacinio skundo papildymas, kuriame nurodomos naujos aplinkybės, reiškiami procesiniai prašymai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2021 m. balandžio 20 d. civilinė byla Nr. 2A-701-881/2021 buvo išnagrinėta ir nutartimi atidėtas procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas. Taigi, apelianto procesiniai prašymai apeliacinės instancijos teismui pateikti jau bylą išnagrinėjus iš esmės, kas sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti priimti apelianto pateiktą procesinį dokumentą, kuris įvardinamas kaip apeliacinio skundo papildymas. Dar daugiau, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama ((duomenys neskelbtini) straipsni).

Dėl UAB „Lingesta“ veiklos pabaigos teisėtumo ir pagrįstumo

14. Bankroto bylos nagrinėjimas susideda iš kelių etapų – bankroto bylos iškėlimo, kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tvirtinimo, įmonės likvidavimo dėl bankroto, taip pat kitų su bankrotu susijusių procedūrų. Likvidavimo procedūros baigiamoji stadija yra juridinio asmens pabaiga.

15. Nemokumo administratoriaus prašymas dėl įmonės pabaigos, atsižvelgiant į JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teisme buvo sprendžiamas pagal ĮBĮ nuostatas. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad nutartis dėl bankrutavusios UAB „Lingesta“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto buvo priimta galiojant ĮBĮ, todėl sprendžiant dėl įmonės pabaigos taikomos ĮBĮ nuostatos.

16. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl bankrutavusios UAB „Lingesta“ pabaigos. Įvertinus apeliacinio skundo argumentus matyti, kad apeliantas apeliaciniu skundu neginčija procesinio pobūdžio sąlygų pripažinti įmonės veiklą pasibaigusia dėl bankroto. Nesutikimą su skundžiamu sprendimu apeliantas grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog nemokumo administratorius netinkamai atliko savo pareigas: bankroto procesas buvo vykdomas netinkamai, nes nemokumo administratorius nė karto nepateikė kreditoriams išsamios ataskaitos apie atliekamų procedūrų eigą, nors buvo prašoma raštu; administratorius per tris mėnesius nepasiekė, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamo bankroto; administratorius nepagrįstai pateikė teismui tvirtinti buvusios UAB „Lingesta“ direktorės J. R. pasirašytą vekselį UAB „Ekodas“ naudai.

17. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad materialaus pobūdžio sąlygos sprendimui dėl įmonės pabaigos priimti vertinimas turi būti atliekamas tikslu įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, jog kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesniu mastu, jeigu būtų atlikti papildomi veiksmai, susiję su bankroto procedūrų vykdymu. Tuo tarpu vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus. Bankroto procedūros be pagrindo negali būti vilkinamos, o siekiant šio tikslo bankroto bylos proceso šalys – tiek bankroto administratorius, tiek kreditoriai turi atidžiai ir rūpestingai įgyvendinti savo teises ir pareigas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-520-241/2019).

18. ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatyta, kad bankroto administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat padaręs prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių, kreipiasi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Taigi, bankroto administratorius, patikrinęs įmonės sandorius, sprendžia, ar yra pagrindas ir tikslinga juos ginčyti, ar egzistuoja prielaidos įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 11 punktas).

19. Nei apeliantas, nei įmonės kreditorių susirinkimas negali įpareigoti nemokumo administratoriaus kreiptis į teismą dėl bendrovės bankroto pripažinimo nusikalstamu. Nemokumo administratorius turi tokią teisę, bet ne pareigą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas, įgyvendindamas ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintą teisę, pats turėjo galimybę kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto pripažinimo nusikalstamu. Bylos duomenimis nustatyta, kad būtent tokia teise pasinaudojo kitas bendrovės kreditorius A. V.. Be to, kaip matyti, Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-144-413/2019 UAB „Lingesta“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Nutartį buvo nutarta pateikti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Kieno iniciatyva, nemokumo administratoriaus ar įmonės kreditoriaus, buvo kreiptasi dėl UAB „Lingesta“ bankroto pripažinimo nusikalstamu, sprendžiant dėl įmonės pabaigos, neturi teisinės reikšmės.

20. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl tyčinio bankroto nėra kliūtis priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-701-798/2016). Be to, kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad pasibaigus juridiniam asmeniui, kuris buvo skolingas kreditoriui bankroto byloje neišieškotą finansinio reikalavimo sumą, pasibaigia ir bankroto byla, kurioje teikiamas prioritetas visų to juridinio asmens kreditorių lygiateisiškumui. Nuo to momento kiekvienas dėl tyčinio bankroto likviduotos bendrovės kreditorius, kurio finansiniai reikalavimai (jų dalis) nebuvo patenkinti bankroto byloje, turi teisę individualiai reikšti tiesioginius reikalavimus dėl žalos (skolininkės bankroto byloje neišieškotos finansinio reikalavimo sumos) atlyginimo atsakingam dėl tyčinio bankroto asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Tai reiškia, kad apeliantas ar kiti kreditoriai, ateityje, nustačius dėl nusikalstamo bankroto kaltus asmenis, savo galimai pažeistas teises dėl bankrutavusios UAB „Lingesta“ nusikalstamo bankroto galės ginti ir po šios įmonės likvidavimo bei išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, reikšdami tiesioginius ieškinius dėl nusikalstamo bankroto atsakingam asmeniui(-ims).

21. Apeliantas, teigdamas, kad bankroto procesas vyko netinkamai, tvirtina, jog nemokumo administratorius nė karto nepateikė kreditoriams išsamios ataskaitos apie atliekamų procedūrų eigą, nors buvo prašoma raštu. Tačiau apeliantas teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų šiuos teiginius. Byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad nemokumo administratorius neteikė informacijos įmonės kreditoriams (CPK 178 straipsnis). Iš byloje esančių kreditorių susirinkimų protokolų matyti, kad pats apeliantas kai kuriuose kreditorių susirinkimuose nedalyvavo (pavyzdžiui, 2019 m. lapkričio 14 d. susirinkimas Nr. 2). Paskutinis kreditorių susirinkimas Nr. 5, kurio metu buvo sprendžiamas įmonės pabaigos klausimas, vyko 2020 m. gruodžio 28 d., jo metu nemokumo administratorius teikė ataskaitą, kuri buvo patvirtinta kreditorių susirinkimo nutarimu. Be to, šio susirinkimo metu 84,85 proc. kreditorių pritarė įmonės pabaigai, apeliantas šio nutarimo neskundė. Pirmosios instancijos teismui sprendžiant dėl įmonės pabaigos, apeliantas teismui taip pat nepateikė jokių duomenų. Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto argumentus dėl nesuteiktos informacijos, juos laiko deklaratyviais. Apeliantas, teigdamas, kad jam nebuvo teikiama informacija, nedetalizuoja, kokia konkreti informacija jam nebuvo suteikta, kokią esminę įtaką ši informacija galėtų turėti, sprendžiant, ar egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, jog kreditorių finansiniai reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi. Vien subjektyvaus pobūdžio apelianto argumentai (keliamos abejonės dėl nemokumo administratoriaus veiksmų) nepaneigia sąlygų pripažinti įmonės veiklą pasibaigusia dėl bankroto egzistavimo.

22. Apeliaciniu skundu keliamos abejonės dėl byloje esančio buvusios UAB „Lingesta“ direktorės J. R. 2014 m. gruodžio 31 d. pasirašyto 33 040 Eur vekselio UAB „Ekodas“ naudai. Viena vertus, teisėjų kolegija neturi pagrindo pakartotinai vertinti įrodymus, kuriais vadovaujantis buvo patvirtintas UAB „Ekodas“ finansinis reikalavimas bankrutavusios UAB ,,Lingesta“ bankroto byloje, nes šis klausimas buvo išspręstas įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 17 d. nutartimi. Kita vertus, apeliantas nepagrįstai teigia, jog vekselį teismui pateikė nemokumo administratorius. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2016 m. liepos 19 d. antstolis V. Z. perdavė Kauno apygardos teismui vykdomąją bylą Nr. 0137/15/01173, kuri buvo vykdoma išieškotojos UAB „Ekodas“ naudai. Kartu su vykdomąja byla perduotas tiek 2014 m. gruodžio 31 d. vekselis, tiek notarės L. V. 2015 m. gruodžio 14 d. vykdomasis įrašas. Vadovaudamasis šiais, iš antstolio gautais duomenimis, nemokumo administratorius 2017 m. lapkričio 20 d. teismui pateikė prašymą dėl bankrutavusios UAB „Lingesta“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo tikslinimo.

23. ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos po to, kai bankroto administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nurodytus dokumentus ir Aplinkos apsaugos departamento pažymą. Pagal ĮBĮ 31 straipsnio 8 punktą, likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius pateikia teismui likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus. Taigi, bankroto procedūros ĮBĮ 32 straipsnio pagrindu gali būti užbaigiamos, bankroto administratoriui pateikus teismui minėtus dokumentus (procesinio pobūdžio sąlygos) bei įrodymus, jog buvo išnaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (materialaus pobūdžio sąlyga). Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškimą dėl įmonės pabaigos, atsižvelgė į minėtus ĮBĮ reikalavimus, tinkamai įvertino pateiktus įrodymus ir nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl pagrįstai nusprendė dėl bankrutavusios UAB „Lingesta“ pabaigos.

Dėl procesinės bylos baigties

24. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl bankrutavusios UAB „Lingesta“ pabaigos, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o apelianto A. J. S. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.