Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo H. S. prašymą dėl bylų peržiūrėjimo ir bausmės sumažinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas nuteistojo H. S. prašymas, atsižvelgiant į 2025 m vasario 1 d. įsigaliojusius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimus. peržiūrėti jo bylą, taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 54 straipsnio 3 dalį, 75 straipsnio 4 dalį, ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą d2 metas, paskiriant pirmųjų 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant nuo 23 val. iki 5 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, išskyrus jei tai susiję su mokslu ar darbu; viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ilgiau kaip 7 paroms.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad H. S. teistas:

1. 2015 m. sausio 22 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, paskirta bauda 414,26 eurų. Į paskirtos bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas (2 paros) ir paskirta galutinė bausmė - 7 MGL dydžio, t. y. 263,62 eurų bauda. 2015 m. vasario 22 d. bauda sumokėta;

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

BK 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus dėl nuteistajam priimtų nuosprendžių taiko vėliausią nuosprendį priėmęs apylinkės teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija.

2024 m. lapkričio 7 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147¹, 147², 148, 149, 150, 151, 151¹, 152, 152¹, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182¹, 185, 188, 189, 189¹, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 1981, 1982, 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249¹, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 267¹, 267², 267³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302¹, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas, kuris įsigaliojo 2025 m. vasario 1 d.

Taip pat 2024 m. balandžio 25 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymas, kuris įsigaliojo 2025 m. vasario 1 d.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo H. S. atžvilgiu priimtais nuosprendžiais, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo, atsižvelgus į nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus, lengvinti nuteistojo teisinę padėtį.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu H. S. nuteistas už vienos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Atsižvelgiant į tai, kad 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu bei 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymu BK 260 straipsnio 1 dalis nebuvo pakeista, šiuo atveju nėra pagrindo perkvalifikuoti H. S. nusikalstamos veikos ar švelninti minėtu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės.

Savo prašymu nuteistasis H. S. taip pat prašo teismo jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ir 75 straipsnio nuostatas ir jam taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Teismas atkreipia dėmesį, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 24 d. nuosprendžio priėmimo metu galiojusioje BK 75 straipsnio redakcijoje nebuvo numatyta galimybė asmenims, padariusiems sunkius nusikaltimus, numatytus BK XXXVII skyriuje, kuriems priskiriamas ir H. S. padarytas BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, visiškai ar iš dalies atidėti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl bausmės vykdymo atidėjimo klausimas H. S. atžvilgiu priimant minėtą nuosprendį nebuvo svarstomas.

Naujos įstatymo Nr. XIV-2573 redakcijos BK 75 straipsnio 3 dalyje išliko draudimas iš dalies atidėti už padarytą sunkų nusikaltimą, numatytą jau minėtame BK XXXVII skyriuje, kuriame yra ir BK 260 straipsnis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau minėtas straipsnis papildytas naujos redakcijos 4 dalimi. Joje reglamentuota, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Naujos redakcijos BK 75 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Savo ruožtu minėtu įstatymu Nr. XIV-2573 buvo papildyta ir BK 54 straipsnio 3 dalis. Joje išdėstyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Teismų praktikoje iki šiol buvo laikomasi nuoseklios pozicijos, kad taikant BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms. Taigi, šis bausmės švelninimo pagrindas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, Nr. 2K-382/2012, Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-412/2014, Nr. 2K-383-895/2015, Nr. 2K-126-693/2018, Nr. 2K-233-976/2021 ir kt.). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-18-648/2016, Nr. 2K-235-648/2017, Nr. 2K-233-976/2021 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-125-689/2021 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti taip pat labai svarbi yra kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas; vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-187-976/2023, Nr. 2K-262-511/2024 ir kt.). Teismo vertinimu, spręsdamas klausimą dėl naujos redakcijos BK 54 straipsnio 3 dalies ir 75 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo, vertindamas, ar paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, teismas turi vadovautis tais pačiais teismų praktikoje jau suformuluotais kriterijais.

Nuteistasis savo kaltę pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose pripažino tik iš dalies, neigė turėjęs tikslą narkotines medžiagas parduoti. Pirmos instancijos teismas jį pripažino kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismas šį nuosprendį paliko nepakeistą. Pažymėtina, kad nuteistasis savo kaltės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nepripažįsta ir dabar, ką jis nurodė savo kasaciniame skunde. Tai rodo, kad jis nebendradarbiavo su teisėsauga ir nepadėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamas veikas. Nuteistasis pabrėžia turintis sveikatos problemų, nurodo, kad laisvėje gydėsi dėl priklausomybės narkotikams. Tačiau nuteistasis dėl savo veiksmų nesigaili, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad jo atžvilgiu taikytos bausmės tikslai jau galėjo būti pasiekti ir jis daugiau nenusikals. Taigi, šiuo atveju nėra sąlygų taikyti naujos redakcijos BK 62 straipsnio 1 dalį. Teismui įvertinus ne tik paminėtus duomenis, bet ir kitas bylos aplinkybes, apibūdinančias padarytos nusikalstamos veikos ir paties nuteistojo asmenybės pavojingumą, teismas šiuo atveju minėto baudžiamojo įstatymo netaiko. Be to, nėra pagrindo ir išvadai, kad šiuo atveju paskirta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui, o bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tad netaikytinos ir BK 54 straipsnio 3 dalies bei 75 straipsnio 4 dalies nuostatos.

Nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis padarė vieną sunkų nusikaltimą, sietiną su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, tačiau šie veiksmai buvo atlikti turint tikslą šias medžiagas platinti. Pažymėtina, kad nuteistasis jau anksčiau buvo teistas pagal BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalį, kas leidžia spręsti apie pakankamai didelę nuteistojo patirtį draudžiamų medžiagų platinimo srityje, kuria jis, be kita ko, dar ir siekė pasidalinti su kitais asmenimis. Šie duomenys apibūdina nuteistojo asmenybės pavojingumą, jo atsainų požiūrį į draudžiamų medžiagų keliamą riziką.

Aptarti tiek padarytų nusikalstamų veikų, tiek ir H. S. asmenybės pavojingumą apibūdinantys duomenys turi būti vertinami visumoje. Be to, teismas privalo atsižvelgti ir į tai, kad baudžiamajame įstatyme įstatymo leidėjas numatė itin griežtas bausmes už nusikalstamas veikas, sietinas su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, taip siekdamas sumažinti tokių medžiagų prieinamumą visuomenei, jų vartojimą. Prekyba draudžiamomis medžiagomis kelia didelį pavojų visuomenės sveikatai, saugumui ir gerovei, todėl kovojant su tokio pobūdžio veikomis turi būti imamasi ir griežtų teisinių priemonių. Jos negali būti formalios, neturinčios reikšmingo poveikio kaltininkui, nes taip būtų paneigti baudžiamojo proceso esmė ir paskirtis, nebūtų pasiekti visi BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžti bausmės tikslai, tarp jų ir prevenciniai.

Teismas sprendžia, kad nuteistajam parinkta bausmės rūšis ir dydis atitinka byloje nustatytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visumą, pagrindo taikyti BK 62 straipsnio 1 dalį, 54 straipsnio 3 dalį, 75 straipsnio 4 dalį nėra. Nors byloje yra teigiamai nuteistojo asmenybę apibūdinančių duomenų, taip pat yra nustatyti konkretūs jo veiksmai siekiant pakeisti savo gyvenimo būdą, nebevartoti draudžiamų medžiagų ir gydytis turimą priklausomybę joms, tai yra siekiant eliminuoti pagrindinius veiksnius, lėmusius jo nusikalstamą elgesį, visgi šias aplinkybes vertinant kartu su kitais bylos duomenimis, apibūdinančiais padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, taip pat nuteistojo asmenybės pavojingumą, teismas sprendžia, kad nuteistajam parinkta bausmės rūšis bei jos dydis nėra aiškiai prieštaraujantys teisingumo principui, yra proporcingi, o bausmės tikslai gali būti pasiekti tik skiriant realų laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Kartu teismas pažymi, kad nuteistajam H. S. bausmės atlikimo metu vykdant taikomas resocializacijos priemones, toliau aktyviai siekiant mažinti savo nusikalstamo elgesio riziką, esant įstatyme numatytoms sąlygoms, yra galimas lygtinio paleidimo taikymas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo H. S. prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo H. S. prašymo netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.