Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, nedalyvaujant pareiškėjui R. U., jo atstovei advokatei D. M., suinteresuotam asmeniui D. U., suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo R. U. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys D. U., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo ir suinteresuoto asmens D. U. tėvas E. U., gyvenęs (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvas mirė išsituokęs (santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini)). E. U. turėjo 2 vaikus: pareiškėją R. U. ir D. U. (suinteresuotas asmuo). Po tėvo mirties pareiškėjas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes palikėjas jokio turto neturėjo. Dabar neseniai tik sužinojo, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ tėvo sąskaitoje dar yra likusių piniginių lėšų, tačiau tikslios sumos nežino, kol nepriėmė palikimo, o jei bus atnaujintas terminas ir priims palikimą – bankas išduos pažymą apie sąskaitoje esančių lėšų likutį. Todėl prašo teismo atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.

Suinteresuotas asmuo D. U. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Teismas negavo suinteresuoto asmens procesinių prašymų.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl termino atnaujinimo tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjas, kaip palikėjo įpėdinis, yra praleidęs trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą. Palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjas teismo prašo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjas R. U. ir suinteresuotas asmuo D. U. yra E. U. sūnūs. E. U. mirė (duomenys neskelbtini), mirė išsituokęs. (duomenys neskelbtini) notarės N. M. 2024-06-07 liudijime nurodyta, kad po E. U. mirties notarų biure palikimas nėra priimtas. Pareiškimas teismui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pateiktas 2024-08-06. Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas patvirtina, kad E. U. neturėjo jokio jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. Suinteresuotas asmuo D. U. į palikimą nepretenduoja. Nagrinėjamu atveju terminas priimti palikimą po E. U. mirties suėjo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas iki minėto laiko į notarą dėl tėvo palikimo priėmimo nesikreipė. Jis pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo teismui pateikė 2024-08-06, t. y. terminą praleido beveik 4 mėnesius.

Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016). Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2011).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas elgėsi aktyviai – žinodamas, kad tėvas mirties dienai neturėjo jokio nekilnojamojo ar kitokio turto, t. y. nėra jokio palikimo, buvo įsitikinęs, jog nėra pagrindo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau tik sužinojęs apie tėvo banko sąskaitoje esančius pinigus, kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Teismo vertinimu aukščiau nurodyti pareiškėjo veiksmai ir išvados yra pakankami spręsti, kad pareiškėjas turėjo valią priimti tėvo palikimą, ėmėsi aktyvių veiksmų palikimo faktui išsiaiškinti ir tik nepakankama informacija sąlygojo jo sprendimą įstatymo nustatytu terminu nesikreipti į notarą. Taigi, teismo vertinimu, egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą ir jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą. Be to, laikotarpis, praleistas nuo termino palikimui priimti pabaigos iki kreipimosi į teismą dėl šio termino atnaujinimo, laikytinas praleistu nežymiai. Notarės liudijimas patvirtina, kad po E. U. mirties paveldėjimo byla nėra pradėta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 7). Palikimo nėra priėmusi ir valstybė. Taigi, tenkinus pareiškimą, jokio kito įpėdinio interesai nebūtų pažeisti, juo labiau, kad pareiškėjo brolis nurodė, jog atnaujinus terminą palikimui priimti, jis neprieštarautų, kad palikimą priimtų jo brolis.

Teismas, spręsdamas, ar remiantis šios bylos aplinkybėmis yra pagrindas atnaujinti terminą palikimui priimti, atsižvelgia į byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo argumentus dėl termino palikimui priimti praleidimo priežasčių, t. y. jog jis terminą palikimui pagal įstatymą priimti praleido dėl įsitikinimo, kad tėvas jokio turto, kuri reikia priimti, nepaliko, taip pat į pareiškėjo aktyvius veiksmus, jog jis, sužinojęs apie banke esančias pinigines lėšas, nedelsiant ėmėsi veiksmų palikimui priimti, kreipėsi į notarą, inicijavo teisminį procesą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo veiksmuose teismas neįžvelgia aplaidumo, sąmoningo vilkinimo palikimui priimti, todėl sprendžia, jog byloje nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl jis turi būti atnaujintas (CK 5.57 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 576-578, 580-582 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą trijų mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po E. U., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pagal įstatymą.

Nutartis per 7 dienas nuo paskelbimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.