Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, susipažinęs su pareiškėjų L. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir V. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundu dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka A. D. bei E. B.,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde nurodoma, kad A. D. ir E. B., konflikto metu nežymiai sutrikdė pareiškėjų sveikatą, o būtent, kaltina A. D. bei E. B., jog 2015-02-27 laikotarpyje nuo 12.30 val. iki 15.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), E. B. ir A. D. rankomis sudavė kelis smūgius į pareiškėjų įvairias kūno vietas, dėl ko pareiškėjams konstatuoti sužalojimai buvo įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Pareiškėjai mano, kad tokiais savo veiksmais A. D. ir E. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d., t. y. nežymiai sužalojo pareiškėjų sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Privataus kaltinimo skundas grąžintinas pareiškėjams.

Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 412 straipsnyje nurodyta, jog skunde turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2012-01-10 nutartis Nr. IS-28-318/2012, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-10-21 nutartis Nr. PK-65-784/2009, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-05-04 nutartis Nr. PK-440-818/2010, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-09-10 nutartis Nr. PK-686-818/2010, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-12 nutartis Nr. PK-912-503/2011) privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybes, turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, joje turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, kadangi nukentėjusiojo skundas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, o nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi turėti veiksmingą galimybę realizuoti teisę į gynybą, - nesant aiškaus kaltinimo, tokios teisės įgyvendinimas taptų neįmanomas. Šie didesni keliami įstatymo reikalavimai privataus kaltinimo tvarka paduodamam skundui išplaukia ir iš to, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Baudžiamojo proceso kodeksą, teismas nėra baudžiamąjį persekiojimą inicijuojantis subjektas. Viena iš kaltinamo nusikalstamų veikų padarymu asmens teisių yra teisė žinoti, kuo kaltinamas. Asmeniui pareiškiamą kaltinimą sudaro faktinės aplinkybės: inkriminuojamo pažeidimo padarymo vieta, laikas, esmė, ir šių aplinkybių teisinis vertinimas - juridinis pažeidimo kvalifikavimas. Aiškumo, išsamumo ir tikslumo kriterijai taikomi tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui. Į šiuos reikalavimus ne kartą dėmesį yra atkreipęs Europos Žmogaus Teisių Teismas aiškindamas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkto nuostatas, pagal kurias reikia atkreipti ypatingą dėmesį į pranešimą kaltinamam pažeidimu asmeniui apie kaltinimą.

Pareiškėjai prašo A. D. ir E. B. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 str. 1 d. Pateikto skundo aprašomojoje dalyje pareiškėjai nurodė, jog 2015-02-27 bute adresu (duomenys neskelbtini), A. D. ir E. B. konflikto metu smurtavo prieš L. V. ir V. K.. Tačiau skunde nėra išsamiai įvardinti privataus kaltinimo tvarka kaltinamų asmenų galimai neteisėti veiksmai, t. y. smurto panaudojimas, o būtent kokie veiksmai kiekvieno nukentėjusiojo atžvilgiu buvo panaudoti (smūgio sudavimas ir jų kiekis kiekvieno nukentėjusiojo atžvilgiu; spardymas; kumščiavimas; nenurodytos kūno vietos, į kurias buvo suduoti smūgiai). Neturint šių duomenų teismui nėra aiškios asmenų sumušimo aplinkybės, vertinant šiuos duomenis su pateiktų specialisto išvadų duomenimis ir jų atitikimas nagrinėjamo įvykio aplinkybėms. Kaip seka iš skundo turinio, 2015-02-27 į aukščiau minėtą butą kartu su pareiškėjais buvo užėjusi ir antstolio M. D. padėjėja, kuri galimai matė konflikto aplinkybes ir esant pagrindui gali būti kviečiama į teismo posėdį. Tačiau šio asmens anketinių duomenų (vardas, pavardė, gyvenamoji vieta) pareiškėjai nėra įvardinę. Skunde taip pat minimas V. K. sutuoktinis V. K., kuris galėjo stebėti skunde įvardinto įvykio aplinkybes. Šis asmuo nėra įvardintas kaip įvykio liudytojas. Teismo vertinimu, skunde nėra įvardinti policijos pareigūnai, medicinos darbuotojai, kurie apžiūrinėjo įvykio vietą bei bendravo su konflikto dalyviais, suteikinėjo pirmąją medicininę pagalbą, nesant šiems duomenims (asmenų anketiniai duomenys, jų darbovietės adresai, nepateikti jokie dokumentai, kurių pagrindu pareigūnai bei medicinos tarnybos darbuotojai fiksavo įvykio aplinkybes ir galimus kūno sužalojimus) yra apsunkinta galimybė kviesti juos į teismo posėdį. Taip pat skunde nėra nurodyti traukiamų baudžiamojon atsakomybėn asmenų anketiniai duomenys (gimimo data, asmens kodas, asmens gyvenamoji vieta), nes šie duomenys reikalingi, teismui priėmus sprendimą dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, kviečiant A. D. ir V. K. į posėdį bei renkant charakterizuojančią medžiagą.

Teismas pažymi, jog kaltinimas turi būti konsoliduotas vienoje vietoje ir tik po juo dėstomi argumentai ir įrodymai (teismui pateiktame skunde kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t.y. turi būti galimai padaryta veika nurodyta ne dviprasmiškai, nukreipiant į priedus ar pan., o suformuluota aiškiai, konkrečiai ir suprantamai). Privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu (pareiškimu) asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kad būtų nagrinėjamas teisme, todėl tokiems skundams (pareiškimams) keltini didesni formalūs reikalavimai negu kreipimaisi, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas (Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutartis b.b. Nr. 1A-540/2007). Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą (BPK 408 straipsnis). BPK 412 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiu būdu nukentėjęs nuo nusikaltimo asmuo ar jo atstovas gali realizuoti savo teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Iš įstatymo nuostatos seka, jog privataus kaltinimo bylose nukentėjusysis yra aktyvus baudžiamojo proceso dalyvis ir jis turėtų užtikrinti, kad pateikiamas kaltinis būtų suformuotas tinkamai.

BPK 413 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai teisme privataus kaltinimo tvarka gautas nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, nukentėjusysis ir (ar) jo teisėtas atstovas, ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo šaukiami pas teisėją sutaikyti. Nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui kartu su šaukimu išsiunčiamas ir skundo nuorašas. Jis privalo žinoti, kokius konkrečius jo veiksmus, žodžius prašoma pripažinti nusikalstamais ir už tai nubausti.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog L. V. ir V. K. skundas paduotas nesilaikant Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje keliamų reikalavimų, dėl ko skundas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 3 dalimi, grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 3 dalimi, teismas,

nutarė:

Pareiškėjų L. V. ir V. K. skundo nepriimti ir skundą grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutarties nuorašą su teismui pateikta medžiaga grąžinti L. V. ir V. K., gyv. (duomenys neskelbtini)

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.