- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-10
- Bylos Nr.
- 2-1800-486/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-04-3-01441-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski
- Pareiškėjas
- J. P.
- Kreditorius
- V. K.
- Kategorijos
- 113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. P. prašymą suinteresuotiems asmenims antstoliui M. D. ir išieškotojui V. K. dėl nuosprendžio vykdymo išaiškinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. P. kreipėsi į teismą, prašydamas išaiškinti sprendimo (nuosprendžio) vykdymo tvarką, o būtent paaiškinti kada įsiteisėjo jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje; iki kada turėjo būti išmokėta nukentėjusiajam priteista turtinė žala pagal šį nuosprendį; ar išieškotojas teisėtai pateikė vykdymui vykdomuosius raštus nepraėjus šešiems mėnesiams po nuosprendžio įsiteisėjimo ir ar pareiškėjas privalo mokėti vykdymo išlaidas antstoliui, jeigu išieškotojas pateikė vykdomuosius raštus anksčiau laiko. Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti nukentėjusiajam V. K. išduotus vykdomuosius raštus ir išduoti naujus, kuriuose būtų nurodytas žalos atlyginimo terminas pagal nuosprendį. Nurodo, kad teismo nuosprendžiu jis buvo įpareigotas atlyginti priteistą žalą nuketėjusiajam per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šis terminas dar nėra pasibaigęs, tačiau išieškotojas – nukentėjusysis V. K. pateikė antstoliui M. D. vykdymui vykdomuosius raštus dėl priteistos žalos išieškojimo priverstine tvarka.
Nors Lietuvos Respublikos CPK 589 straipsnis numato, kad dėl sprendimo (nuosprendžio) vykdymo tvarkos išaiškinimo į teismą gali kreiptis tik antstolis, tačiau atsižvelgiant į proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, teismas tenkina pareiškėjo prašymą, išaiškindamas nuosprendžio vykdymo tvarką bei atmeta prašymą dėl išduotų vykdomųjų raštų panaikinimo ir naujų išdavimo dėl žemiau išvardintų motyvų.
Susipažinus su baudžiamosios bylos Nr. 1-26-486/2011 medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas J. P. buvo nuteistas Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą turtinę žalą; būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Šiuo nuosprendžiu solidariai iš kaltinamųjų E. K., J. P. ir V. S. nukentėjusiojo V. K. naudai buvo priteista 6 403,77 Lt turtinei ir 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Be to, iš visų kaltinamųjų, taip pat ir iš J. P. nukentėjusiojo V. K. naudai buvo priteista po 300 Lt advokato paslaugoms apmokėti (4 t., b.l. 99-109). Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartimi nuteistųjų J. P. ir V. S. apeliaciniai skundai buvo atmesti (4 t., b.l. 154-159).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos BPK 336 straipsnio 2 dalis numato, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos. Tokiu būdu, J. P. atžvilgiu priimtas Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-10-26 apkaltinamasis nuosprendis įsiteisėjo 2012-03-29.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas šią konstitucinę nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad valstybė yra konstituciškai įpareigota teisinėmis, materialinėmis, organizacinėmis priemonėmis užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo neteisėto kėsinimosi ir ribojimo, nustatyti pakankamas žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir gynimo priemones (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d. ir 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai), o būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2000 m. gruodžio 13 d. ir 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai). Ši konstitucinė nuostata, esant nusikalstama veika padarytai žalai, įgyvendinama vadovaujantis ne tik baudžiamojo proceso teisės, bet ir civilinės, civilinio proceso teisės normomis. Tinkamas teisės normų, reglamentuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, aiškinimas ir taikymas užtikrina efektyvų dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo turtinės ar neturtinės žalos patyrusio asmens teisės gauti žalos atlyginimą įgyvendinimą, kartu atsižvelgiant į kitų asmenų teises ir teisėtus interesus.
Baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis).
Laisvės apribojimo bausmės esmę sudaro terminuotas įstatymo ir teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam, kuris privalo nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Nuteistam asmeniui vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
BPK normos nereglamentuoja teismo nuosprendžio dalies, kuria, patenkinus civilinį ieškinį, iš nuteistojo yra priteista nukentėjusiajam turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimas, vykdymo. Šiuos klausimus reglamentuoja CPK normos. CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismo nuosprendžiai, nutartys ir nutarimai baudžiamosiose bylose, tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles. Pagal CPK 588 straipsnio 1 dalį teismo nuosprendžiai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai. Pagal CPK 646 straipsnio 1 dalį tuo atveju, kai išieškoma nusikalstama veika padaryta žala, teismas, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, vykdomąjį raštą išieškotojui išduoda ir be pastarojo prašymo. CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad vykdomajame rašte turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui.
Jei teismas baudžiamojoje byloje tenkina nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) civilinį ieškinį ir priteisia iš nuteistojo atlyginti padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, tai nėra kliūtis taikyti BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatytą įpareigojimą. Kita vertus, jei teismas baudžiamojoje byloje nuosprendžiu įpareigoja nuteistąjį per nustatytą terminą atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, tenkina nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) civilinį ieškinį bei priteisia iš nuteistojo atlyginti padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, tai nuteistojo įpareigojimas per nustatytą terminą atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą nėra kliūtis dar nepasibaigus tam terminui vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio dalies dėl turtinės (neturtinės) žalos atlyginimo priteisimo. Aptariamo įpareigojimo aiškinimas taip, kad kol nėra suėjęs teismo nuosprendžiu nustatytas terminas įpareigojimui įvykdyti, tol nuosprendžio dalis dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo negali būti vykdoma ir nukentėjęs dar neturi reikalavimo teisės skolininkui (nuteistajam), reikštų dalinį teisės gauti žalos atlyginimą dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui paneigimą ir neatitiktų teisės aktuose įtvirtinto teisinio reglamentavimo. Šis įpareigojimas skirtas nuteistajam ir jo elgesį kontroliuojančiai institucijai, o ne nukentėjusiajam. Terminas, nustatytas aptariamam įpareigojimui įvykdyti, nevertintinas kaip reiškiantis nuosprendžio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo įvykdymo atidėjimą ar įvykdymo termino nustatymą. Šio termino paskirtis ir tikslas – ne atidėti nuosprendžio dalies dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo įvykdymą ar nustatyti įvykdymo terminą, o realiai patikrinti ir įsitikinti, jog bausmės tikslai pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tai neturi ir negali būti atliekama nukentėjusiojo sąskaita, pažeidžiant jo interesus.
Teismas atmeta pareiškėjo argumentus, kad Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nuosprendžiu nustatytas šešių mėnesių terminas vertinamas kaip nuosprendžio dalies dėl žalos atlyginimo priteisimo įvykdymo terminas, tik kuriam suėjus atsiranda išieškotojo reikalavimo teisės skolininkui. Konstatuotina, kad šis terminas reiškia laiko tarpą, per kurį skolininkas, skiriant laisvės apribojimo bausmę, buvo įpareigotas atlyginti padarytą žalą, ir yra reikšmingas sprendžiant dėl BK nustatytų baudžiamojo teisinio pobūdžio padarinių taikymo, tuo tarpu šis terminas neturi teisinės reikšmės civilinio proceso teisės normų, reglamentuojamam nuosprendžio dalies, kuria priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas, vykdymui. Vadovaujantis CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata konstatuotina ir tai, kad minėtas nuosprendžiu nustatytas terminas, kaip nesusijęs su priteistos žalos atlyginimo išieškojimu, neturėjo būti nurodytas pagal teismo nuosprendį išduotame vykdomajame rašte dėl žalos atlyginimo priteisimo (LAT 2010-01-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2010).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad nuosprendžiu nustatytas šešių mėnesių žalos atlyginimo terminas yra skirtas nuteistajam ir jo elgesį kontroliuojančiai institucijai, o ne nukentėjusiajam, šis terminas neturi teisinės reikšmės civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių priverstinį žalos išieškojimą, taikymui, todėl pareiškėjo prašymas dėl išduotų vykdomųjų raštų panaikinimo ir naujų išdavimo, kuriuose būtų nustatytas konkretus žalos atlyginimo terminas, atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 589 str. str., teismas
nutarė:
Pareiškėjo (skolininko) prašymą dėl nuosprendžio vykdymo išaiškinimo tenkinti.
1) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-10-26 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-26-486/2011 įsiteisėjo 2012-03-29;
2) Teismo nuosprendis pradedamas vykdyti po to, kai jis įsiteisėja, t.y. nuo 2012-03-29. Nuteistajam J. P. skirtas teismo įpareigojimas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą turtinę žalą teisinės reikšmės vykdymo procese dėl žalos priverstinio išieškojimo neturi, jis yra skirtas tik nuteistajam ir jo elgesį kontroliuojančiai institucijai, bet ne nukentėjusiajam, bei yra reikšmingas tik sprendžiant BK nustatytų baudžiamojo teisinio pobūdžio padarinių taikymui nuteistajam už nuosprendžio nevykdymą ar netinkamą vykdymą;
3) Išieškotojas V. K. teisėtai pateikė vykdymui vykdomuosius raštus, nepraėjus šešiems mėnesiams po nuosprendžio įsiteisėjimo;
Atsisakyti panaikinti nukentėjusiajam V. K. išduotus vykdomuosius raštus bei atsisakyti išduoti naujus vykdomuosius raštus, kuriuose būtų nustatytas konkretus žalos atlyginimo terminas pagal nuosprendį.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo datos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.