Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą. nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ staklių derintojo padėjėju, gyv. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neteistas;

V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas;

S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas:

1) 2006-07-21 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. – 4 MGL (500 Lt) bauda. Bauda išieškota 2007-01-25;

2) 2008-12-24 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d. – 5 MGL (650 Lt) bauda;

E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, neteistas,

kaltinami Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P., V. S., S. G. ir E. K. pažeidė viešąją tvarką o būtent:

jie, 2009-04-26, apie 03. 00 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, elgdamiesi ypatingai įžūliai ir rodydami aiškų visuomenės negerbimą, viešoje vietoje – namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kieme - E. K. puolė V. K. ir sudavė jam vieną smūgį kumščiu į veidą, o V. K. atsiklaupus, E. K. sudavė pastarajam 10 smūgių rankomis per galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. K. kraujosruvas ir nubrozdinimus lūpų gleivinėse, kraujosruvą dantenose, dešinės pusės pirmo viršutinio danties panirimą, odos nubrozdinimus kairio kelio sąnario srityje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tuo pačiu metu J. P. su V. S. puolė V. K. ir sudavė pastarajam po keturis smūgius rankomis ir po keturis smūgius spyrė kojomis į įvairias kūno vietas, tuo sukeldami nukentėjusiajam V. K. fizinį skausmą. Po ko V. S. puolė E. P. ir sudavė pastarajam vieną smūgį kumščiu į kairįjį žandikaulį ir pargriovęs ant žemės, penkis kartus spyrė kojomis į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam E. P. odos nubrozdinimus rankose, poodinę kraujosruvą kairėje pėdoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. J. P. tuo pačiu metu puolė E. P. ir sudavė pastarajam vieną smūgį kumščiu į nosį, vieną smūgį kumščiu į galvą ir penkis kartus spyrė kojomis į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam E. P. poodinę kraujosruvą kaktoje, odos nubrozdinimus rankose, poodinę kraujosruvą kairėje pėdoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Po ko S. G., pribėgęs prie nukentėjusiojo E. P., koja spyrė jam 1 smūgį į veidą, tačiau nepataikė, nes nukentėjusysis atmušė smūgį savo kojomis. Vėliau S. G. metė į E. P. galvą rąstigalį ir pataikė į kairę E. P. ranką, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą. Tokiais veiksmais J. P., V. S., S. G. ir E. K. pademonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tuo padarydami nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis J. P. teisiamajame posėdyje savo kaltės nepripažino, nurodydamas, jog jis nukentėjusiojo V. K. nemušė ir toje vietoje, kur vyko muštynės, apskritai nebuvo. 2009-04-26, apie 03.00 val., jis susitiko su E. K., V. S. ir O. L.. Kadangi lauke buvo šalta ir tamsus paros metas, jie užėjo į namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laiptinę, parūkyti. Jiems stovint laiptinės antrame aukšte, iš vieno buto išėjo kažkokie žmonės ir pradėjo rėkti, kad jie triukšmauja. Tuomet atvažiavo V. K. ir taip pat pradėjo ant jų šaukti. Po to iš kitų butų išėjo žmonės ir visi ant jų rėkė dėl keliamo triukšmo. Nenorėdami kelti konflikto, jie iš laiptinės išėjo į lauką. Lauke J. P. kažkas užpuolė, du vyrai prispaudė jį prie žemės bei puolė mušti. Gindamasis jis galėjo suduoti smūgį V. K.. Kaltinamasis su kaltinimu nesutinka, kadangi pats nukentėjusiojo nepuolė bei jo nemušė. Prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jis taip pat nebuvo nuėjęs ir į buto duris neskambino. S. G. ėjo pro šalį tuo metu, kai jie stovėjo lauke prie namo. Jis paprašė jų parūkyti ir tada prasidėjo konfliktas. Namo kiemas buvo apšviestas, prie namo stovėjo 5-7 žmonės, tarp kurių buvo merginos, kurias kaltinamasis pažįsta tik iš matymo. Muštynėse dalyvavo 1-2 žmonės iš laiptinės, kaltinamasis jų nepuolė, o tik bandė nuo jų gintis. Po muštynių jam buvo sulaužytas šonkaulis bei liko mėlynė. Į medikus dėl patirtų sužalojimų jis nesikreipė, tyrėjas jam taip pat neišrašė užduoties dėl sveikatos apžiūros.

Kaltinamasis V. S. savo kaltės nepripažino bei parodė, kad įvykio dieną jis susitiko su J. P., E. K., O. L.. Jie užėjo į namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laiptinę parūkyti, nes lauke buvo šalta, elgėsi tyliai. Iš vieno buto išėjo kažkokie vaikinai ir merginos, iš kurių kaltinamasis atpažino vieną merginą vardu Natalija. Jie paprašė jų išsiskirstyti be konflikto. Nenorėdami kelti konflikto, jie išėjo į lauką ir tuo metu atvažiavo jų pažįstamas nukentėjusysis V. K., su kuriuo prasidėjo žodinis konfliktas. Po to prasidėjo susistumdymas ir muštynės. Kas ir ką tiksliai puolė, kaltinamasis nurodyti negali, tačiau tų vaikinų buvo daugiau nei jų. Gindamasis V. S. galėjo kam nors iš užpuolikų suduoti, bet tyčia jis nieko nemušė, o prie V. K. net nebuvo priėjęs. Vėliau jį ir O. L. policijos pareigūnai sulaikė prie parduotuvės „Iki“. Po šių muštynių kaltinamasis buvo sužalotas, tačiau į medikus jis nesikreipė, nes manė, kad muštynėmis viskas ir baigsis.

Kaltinamasis S. G. savo kaltės nepripažino bei parodė, kad tiksliai datos neatsimena, apie 03.00 val. nakties, eidamas pro šalį, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, susitiko V. S., J. P., E. K. bei su jais buvusią merginą. Jis paprašė jų parūkyti. Jokio konflikto tuo metu nebuvo. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo triukšmas, grojo muzika. Tuomet prie namo atvažiavo V. K. ir iš buto išėjo išgėrusi kompanija, prasidėjo susistumdymas. Kas ką mušė kaltinamasis nesuprato, nes buvo didelė sumaištis. Jis pats nieko nedarė, tik žiūrėjo. Po to pakėlė prie kojų gulėjusį pagalį, nesitaikydamas jį metė bei pataikė į E. P.. Dėl prieš tai patirtos galvos traumos kaltinamasis neatsimena, ar trenkė koja V. K.. Jam taip pat nežinoma, ką kiti kaltinamieji veikė prie tos laiptinės.

Kaltinamasis E. K. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies bei parodė, kad įvykio dieną, eidamas namo, susitiko J. P., V. S. ir merginą O. L.. Jie visi užėjo į namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laiptinę parūkyti. Tuo metu iš vieno buto išėjo girta kompanija – 3-4 vaikinai ir 1-2 merginos ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Nenorėdami konfliktuoti, jie išėjo į lauką. Tuo metu prie namo atvažiavo kaltinamojo pažįstamas V. K.. Parūkęs su draugais jis susiruošė eiti link namų, kai jį kažkas iš nukentėjusiojo kompanijos išvadino necenzūriniais žodžiais ir šaukė grįžti atgal. Jam sugrįžus, prie laiptinės buvo apie 10 žmonių, iš jų 8-7 vaikinai, tarp jų ir V. K.. Kaltinamasis mušėsi gindamasis nuo V. K., tačiau pirmas jam tikrai nesudavė. Jam kažkas trenkė į galvą ir jis nukrito ant žemės. Muštynių metu jis taip pat patyrė sužalojimus, tačiau niekam nesiskundė, į medikus nesikreipė ir pareiškimo policijai nerašė. Kaltinamasis nurodė, kad įvykio dieną jis buvo truputį išgėręs, į butą, esantį adresu Linksmoji g. 63-18, Vilniuje, užėjęs nebuvo ir į šio buto duris neskambino. N. M. jis nepažįsta.

Nukentėjusysis V. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad tikslios datos neatsimena, apie 03.00 val. grįždamas iš tėvų jis užsuko pas pažįstamą Nataliją, gyvenančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nes kaip tik tą dieną ji šventė savo gimtadienį. Kadangi automobilio prie namo nebuvo kur priparkuoti, jis pastatė jį šiek tiek toliau. Prie namo (duomenys neskelbtini) stovėjo E. P. ir I. M., kurie jam pasakė, kad įvyko konfliktas. Atsisukęs jis pamatė prieinančius pažįstamus J. P., V. S., E. K., S. G., su kuriais norėjo pasisveikinti. Staiga E. K. sudavė jam smūgį kumščiu į veidą. Nesitikėdamas smūgio nukentėjusysis suklupo ant kelių, rankomis apkabino E. K. kojas, kad šis negalėtų pataikyti jam į veidą. E. K. jį mušant, pribėgo J. P. ir V. S., kurie taip pat jį mušė. Nukentėjusiojo draugas E. P. stengėsi atskirti jį nuo užpuolikų, o I. M. nubėgo kviesti pagalbos į butą. Nukentėjusysis su E. K. voliojosi ant žemės ir matė, kaip J. P., V. S. spardė E. P., o S. G. metė pagalį į E. P. ir pataikė jam į galvą. Paskui E. K. jam išslydo ir kraujuojantis nukentėjusysis nuėjo į Natalijos butą, kur iškvietė greitąją pagalbą. Tuo metu J. P., V. S., S. G. ir E. K. pabėgo. Nukentėjusysis nurodė, kad jį daugiausiai kojomis spardė J. P. ir V. S., S. G. jo nemušė, jis tik taikėsi ir metė pagalį tiesiai E. P. į galvą. Apie prieš tai buvusį konfliktą nukentėjusysis nieko nežinojo. Tik po muštynių jis sužinojo, kad E. K. kelis kartus brovėsi į Natalijos butą, nors buvo nekviestas. Kadangi E. K. į butą niekas neįleido, todėl antrą kartą jis grįžo su kompanija aiškintis. Nukentėjusysis nurodė, kad tą naktį jis buvo blaivus, nes vairavo automobilį, nuo kaltinamųjų sklido alkoholio kvapas. Savo 9603,77 Lt dydžio civilinį ieškinį jis palaiko, prašo jį priteisti solidariai iš kaltinamųjų. Kadangi S. G. jo tikrai nemušė, prašo dėl jo spręsti teismo nuožiūra.

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis E. P. parodė, kad jis 2010-04-25 kartu su seserimi K. P. buvo pakviestas į gimtadienį pas N. M., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Gimtadienyje, be jų, buvo D. G., M. L., Natalijos brolis I. M. bei kiti jam nepažįstami žmonės. Apie 2.00-3.00 val. nakties į buto duris paskambino jam iš matymo pažįstamas E. K. bei užėjo į butą, kadangi durys buvo neužrakintos. Buto šeimininkė N. M. pasakė, kad ji šio asmens į gimtadienį nekvietė. Tuomet I. M. jį išprašė iš buto ir užrakino duris. E. K. labai nesipriešino, tik siūlė D. G. su juo pasikalbėti, sakydamas „jūs dar pasigailėsit“. Po valandos jie vėl išgirdo skambutį į duris. Atidarius duris pamatė E. K. su S., P., G. ir dar dviem merginomis. Jie buvo supykę dėl to, kad E. K. buvo išvarytas iš buto. Tuomet nukentėjusysis, I. M., D. G. išėjo į laiptinę ir ten tarp jų įvyko žodinis konfliktas. N. M. prašė atėjusios kompanijos negadinti jai gimtadienio, siūlė taikiai išsiskirstyti, priešingu atveju žadėjo kviesti policiją. E. K., V. S., P., G. ir dar dvi merginos išėjo į lauką. Jiems iš paskos į lauką išėjo parūkyti I. M.. Nukentėjusysis ir N. M. nuėjo kartu su juo. Tuo metu atvažiavo nukentėjusysis V. K. ir paklausė kas atsitiko. E. P. pasakė, kad įvyko žodinis konfliktas ir V. K. priėjo prie lauke esančių E. K. ir jo kompanijos. Atsisukęs E. P. pamatė, kad V. K. guli ant žemės, rankomis apsikabinęs E. K. kojas, o V. S. spardo V. K. kojomis. Jis pribėgo ginti V. K., bandė juos išskirti, griebdamas V. S. už peties, tačiau jis jam trenkė kumščiu į veidą ir tuomet jį užpuolė V. S. ir J. P.. Ant žemės be sąmonės gulėjo M. L.. Staiga nukentėjusiajam kažkas sušuko: „Edgarai, atsargiai“. E. P., pamatęs, kad į jo pusę lekia rąstigalis, prisidengė veidą ir gavo juo per galvą. Merginos pradėjo rėkti, kad iškvies policiją, todėl E. K., V. S., S. G., J. P. iš įvykio vietos pabėgo. Nukentėjusysis pažymėjo, kad nugriuvęs ant žemės jis matė, kaip V. S. ir J. P. spardė V. K.. Po muštynių nukentėjusysis kreipėsi į medikus, nes be kitų kūno sužalojimų, jam buvo vidinis kraujavimas ir tris dienas jis turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Civilinio ieškinio E. P. nereiškė.

Liudytoja N. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2010-04-25 ji bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šventė savo gimtadienį. Apie 1.00 val. nakties pro neužrakintas duris į butą atėjo jai nepažįstamas E. K.. Liudytoja, jos brolis I. M. ir M. L. paprašė, kad vaikinas išeitų iš buto gražiuoju. Jis išėjo, sakydamas, kad dar sugrįš ir jie užrakino duris. Praėjus tam tikram laikui liudytoja išgirdo skambutį ir atrakino duris. Už durų stovėjo jai nepažįstama keturių vaikinų ir dviejų merginų kompanija, tarp kurių buvo E. K.. Vaikinai elgėsi agresyviai, todėl E. P. ir I. M., išėję į laiptinę, paprašė, kad jie išeitų į lauką ir kompanija pakluso. Paskui juos į lauką išėjo E. P. su I. M.. Neužilgo į butą atbėgo liudytojos brolis I. M. ir pasakė, kad lauke prasidėjo muštynės. Liudytoja kartu su K. P. išbėgo į lauką, tačiau muštynių jau nebuvo, tik suklupęs V. K. už kojų laikė E. K.. Liudytoja pažymėjo, kad ji kvietė į savo gimtadienį V. K., tačiau tą pačią dieną buvo jo tėvo gimtadienis, todėl jis žadėjo atvažiuoti, kai tik atsilaisvins. Liudytoja taip pat nurodė, kad ji matė sumuštą V. K. ir E. P.. V. K. labai skaudėjo dantį. Ji nežino, kodėl į jos butą atėjo kaltinamieji, o jos brolis į lauką išėjo tada, kai buvo sumuštas M. L.. Tą vakarą ji iš savo mobilaus telefono niekur neskambino.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja K. P. parodė, kad 2009-04-25 ji su broliu E. P. atėjo į svečius pas N. M. adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur šventė Natalijos gimtadienį. Naktį be kvietimo į butą užėjo neblaivus nepažįstamas vaikinas, tačiau I. M. išprašė jį išeiti iš buto. Išeidamas nepažįstamas vaikinas suriko, kad dar sugrįš ir po kiek laiko jis sugrįžo su 4 vaikinų ir 2 merginų kompanija. Tarp atėjusių ir bute buvusių vaikinų kilo žodinis konfliktas. Po to visi išėjo į lauką, paskui juos į lauką išėjo E. P. ir I. M.. Neužilgo per virtuvės langą liudytoja pamatė, kad lauke vyksta muštynės. Išbėgusi į lauką matė, kaip V. K. laikė E. K. už kojų. Po to matė, kaip į E. P. lėkė rąstigalys, liudytoja dar jam spėjo surikti: „Edgarai, atsargiai“. Matė ant žemės gulintį kruviną M. L.. Buvo didelė sumaištis. V. K. iš pradžių gimtadienyje nebuvo, jis žadėjo atvažiuoti, kai tik atsilaisvins.

Liudytojas I. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2009-04-25 jie namuose adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šventė jo sesers N. M. gimtadienį. Naktį į butą atėjo nekviestas ir jiems tuo metu nepažįstamas E. K.. Jis sakė, kad nori pasveikinti liudytojo seserį su gimtadieniu. Kadangi Natalija jo nepažinojo, E. K. gražiuoju buvo išprašytas išeiti iš buto. Išeidamas jis pasakė, kad dar sugrįš. Vėliau jie vėl išgirdo skambutį ir kažkas atidarė buto duris. Už buto durų stovėjo jiems tuo metu nepažįstami keturi vaikinai – J. P., V. S., S. G., E. K. ir dvi merginos. Liudytojas kartu su seserimi išėjo į laiptinę bei tarp jų ir atėjusios kompanijos kilo žodinis konfliktas dėl to, kad E. K. nebuvo įleistas į butą. Jie bandė juos išprašyti išeiti iš laiptinės be policijos pagalbos ir jie visi išėjo į lauką. Liudytojas kartu su E. P. nuėjo į lauką parūkyti. Tuo metu atvažiavo V. K. ir kaltinamieji kažko sugrįžo. V. K., eidamas link E. K., norėjo su juo pasisveikinti, tačiau E. K. trenkė V. K. į veidą. Nuo staigaus smūgio V. K. suklupo ant kelių ir rankomis suėmė E. K. kojas. Pamatęs, kad lauke muštynės, I. M. nubėgo į butą kviesti pagalbos. Į lauką išbėgo M. L., D. G.. Liudytojui grįžus į lauką, jis matė gulinčius ant žemės ir besigrumiančius E. K. ir V. K.. Vėliau E. K. pavyko išsilaisvinti ir pabėgti. M. L. gulėjo kruvinas ant žemės, todėl liudytojas nuvedė jį į butą. Buvo iškviesta greitoji pagalba ir policija. Kaltinamieji po muštynių pabėgo. I. M. pažymėjo, kad jokių necenzūrinių žodžių jie kaltinamųjų atžvilgiu nenaudojo. V. K. tikrai pažinojo kaltinamuosius, nes norėjo su jais pasisveikinti, tačiau gavo smūgį kumščiu iš E. K. į veidą. Į lauką muštynių metų buvo išbėgusios N. M., K. P., D. G., M. L. E. P., ir jis.

Liudytojas D. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2009-04-25 jis atėjo į svečius pas N. M. adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur buvo švenčiamas jos gimtadienis. Naktį į butą įsibrovė E. K. ir pradėjo jam kažką aiškinti. Liudytojas, nesupratęs ko iš jo norima, padedamas Ivano ir N. M. išprašė E. K. gražiuoju išeiti iš buto. Netrukus vėl pasigirdo skambutis ir kažkas atidarė buto duris. Už durų stovėjo kaltinamieji ir dvi merginos. Su jais kilo žodinis konfliktas dėl to, kad E. K. buvo išvarytas iš buto. Liudytojas kartu su M. L., E. P. ir I. M. išėjo į laiptinę pasiaiškinti, prašė, kad ši kompanija išeitų ir jie išėjo į lauką. Jiems iš paskos į lauką išėjo parūkyti E. P. ir I. M.. Netrukus į butą grįžo I. M., pasakė, kad lauke prasidėjo muštynės, prašė pagalbos. Liudytojas kartu su M. L. išėjo į lauką ir pamatė ant žemės gulinčius ir besigrumiančius V. K. ir E. K.. D. G. bandė išskirti V. K. su E. K., tačiau pats gavo smūgius. M. L. gulėjo ant žemės. Buvo iškviesta greitoji pagalba. Tą naktį buvo sumušti E. P., V. K. ir M. L..

Liudytojas M. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2009-04-25 jis atėjo pas N. M. į svečius, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur šventė jos gimtadienį. Naktį jam kažkas pasakė, kad į butą buvo užėjęs kažkoks vaikinas, tačiau buvo iš jo išprašytas. M. L. asmeniškai pats to nematė. Vėliau vėl buvo paskambinta ir kažkas atidarė duris. Už durų stovėjo 4 vaikinai ir dvi merginos. Jis, D. G., N. M. ir I. M. išėjo į laiptinę su jais pasikalbėti ir tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl to, kad iš buto buvo išprašytas E. K.. Jie paprašė gražiuoju visus išeiti, kad nereiktų kviesti policijos. Minėta kompanija išėjo į lauką, liudytojas grįžo atgal į butą, o E. P. ir I. M. išėjo į lauką parūkyti. Po kurio laiko grįžo I. M. ir pasakė, kad muša draugus. Tada jis kartu su D. G. išbėgo į lauką, tačiau gavo smūgį į kaklo sritį ir nukrito. Liudytojas pažymėjo, kad jis asmeniškai nei vieno iš kaltinamųjų nepažinojo. Išbėgęs į lauką jis matė, kaip V. K., gulėdamas ant žemės, grumėsi su vienu iš kaltinamųjų, o kiti trys vaikinai spardė E. P.. Pribėgęs prie E. P. jis bandė juos išskirti, tačiau pats gavo smūgį. Jis nematė, kuris iš kaltinamųjų jam trenkė.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas R. C. parodė, kad tą naktį, tikslios datos neatsimena, jis žiūrėjo televizorių. Po to išėjo iš savo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, į lauką parūkyti. Matė iš gretimo namo laiptinės išeinantį pažįstamą E. K. su dar 2-3 vaikinais ir mergina. Iš tos pačios laiptinės išėjo dar 3-4 vaikinai, kelios merginos, kurie įžeidinėjo E. K. su draugais. Tada E. K. sugrįžo atgal prie laiptinės ir kažkas iš vaikinų sudavė E. K. į veidą, prasidėjo muštynės. Matė, kaip E. K. spardė 2-3 žmonės. Parūkęs liudytojas nuėjo namo, nes nenorėjo turėti jokių problemų, policijos taip pat nekvietė.

Liudytojas – policijos pareigūnas R. R. teisiamajame posėdyje patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2009-04-26, apie 3.00 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad prie namo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vyksta muštynės. Atvykus nurodytu adresu į juos kreipėsi N. M., V. K., kurie paaiškino, jog švenčiant gimtadienį į butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje įsibrovė grupė vaikinų bei prasidėjo muštynės. Iki policijos atvykimo, vaikinai pasišalino. Vežant nukentėjusiuosius į policijos komisariatą, prie namo, esančio Parko g. 32, Vilniuje, nukentėjusieji atpažino grupę jaunuolių, kurie juos užpuolė. Buvo sulaikyti V. S., gim. 1987 m. ir O. L., gim. 1992 m., kiti pabėgo (3 t., b.l. 74-76). Papildomai liudytojas nurodė, kad jis matė ant nukentėjusiojo V. K. sumušimo žymes bei nubrozdinimus.

Liudytoja O. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad tą naktį ji su drauge Ksenija vaikščiojo po Naujosios Vilnios rajoną. Ten susitiko E. K., V. S., J. P., su kuriais sėdėjo ir kalbėjosi kieme. Kadangi buvo šalta, jie nusprendė nueiti į namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laiptinę, pasišildyti. Jiems stovint laiptinėje iš vieno buto pirmame aukšte išėjo girti vaikinai, kurie pradėjo rūkyti bei ant jų šaukti. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Nenorėdami kelti konfliktų, jie išėjo iš laiptinės ir norėjo eiti namo, tačiau kompanija iš buto taip pat išėjo iš laiptinės. Tuo metu atvažiavo dar vienas vaikinas ir kompanija iš buto pradėjo vartoti jų atžvilgiu necenzūrinius žodžius, įžeidinėti. Tada prie jų arčiau priėjo V. S., E. K., J. P. ir pradėjo aiškintis, prasidėjo muštynės. Liudytoja neatsimena, kas pradėjo muštynes, nes su drauge stovėjo toliau. Ji tik matė, kaip V. K. pirmas sudavė smūgį E. K.. Kas ką mušė ji neįsidėmėjo. Liudytoja nurodė, kad tą naktį jie buvo išgėrę, laiptinėje buvo apie valandą ir į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, niekas iš jų kompanijos užėjęs nebuvo. Ji neatsimena, kur muštynių metu buvo S. G..

Nors kaltinamieji iš esmės savo kaltės nepripažįsta, tačiau nusikalstamos veikos aplinkybės aiškios, o kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina E. K., J. P., V. S. ir S. G. pateiktų kaltinimų pagrįstumą.

1) įvykio vietos apžiūros protokolu buvo apžiūrėta nusikalstamos veikos padarymo vieta – kiemas prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (1 t., b.l. 22-27; 2 t., b.l. 39-43);

2) specialisto išvadoje Nr. G 1650/09 (01) nurodyta, kad V. K. padaryta kraujosruvos ir nubrozdinimai lūpų gleivinėse, kraujosruva dantenose, dešinės pusės pirmo viršutinio danties panirimas, odos nubrozdinimas kairio kelio sąnario srityje, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2009-04-26. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b.l. 62-63);

3) specialisto išvadoje Nr. G 673/10 (01) nurodyta, kad V. K. padaryta kraujosruvos ir nubrozdinimai lūpų gleivinėse, kraujosruva dantenose, dešinės pusės pirmo viršutinio danties panirimas, odos nubrozdinimas kairio kelio sąnario srityje. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kūno sužalojimus V. K. galėjo pasidaryti pats (pvz. krisdamas, atsitrenkdamas į kietus paviršius ir kt). Nukentėjusysis sužalojimų padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse. Tikimiausias jo ir jį mušusio asmens tarpusavio išsidėstymas – priešprieša. Sužalojimai padaryti 2-ais trauminiais poveikiais (2 t., b.l. 66-67);

4) nukentėjusiojo V. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriuo jis nurodė vietą, kur vyko muštynės, nurodė vietą, kur gavo pirmą smūgį nuo E. K., po ko jį mušė S. P. ir V. S., nurodė vietą, kur jis grūmėsi su E. K. ant žemės (2 t., b.l. 58-61);

5) specialisto išvada Nr. G 1649/09 (01), kurioje teigiama, kad E. P. padaryta poodinė kraujosruva kaktoje, odos nubrozdinimai rankose, poodinė kraujosruva kairėje pėdoje, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2009-04-26. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b.l. 80-81);

6) specialisto išvadoje Nr. G 674/10 (01) nurodyta, kad E. P. padaryta poodinė kraujosruva kaktoje, odos nubrozdinimai rankose, poodinė kraujosruva kairėje pėdoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu metu. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kūno sužalojimus E. P. galėjo pasidaryti pats (pvz. krisdamas, atsitrenkdamas į kietus paviršius ir kt). Nukentėjusysis sužalojimų padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse. Tikimiausias jo ir jį mušusio asmens tarpusavio išsidėstymas – priešprieša. Sužalojimai padaryti 4-ais trauminiais poveikiais (2 t., b.l. 84-85);

7) nukentėjusiojo E. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriuo jis nurodė vietą, kur vyko muštynės, nurodė vietą, kur S. P. sudavė jam smūgius į nosį ir galvą, kur V. S. sudavė jam smūgį į žandikaulį, po ko S. P. ir V. S. mušė jį į įvairias kūno vietas. Po to nurodė vietą, kur jį kažkas pagriovė, nuo ko jis apibrozdino kaktą, rankas bei susižalojo pėdą. Taip pat nurodė kryptį, iš kur į jo pusę buvo numestas rąstigalis (2 t., b.l. 76-79);

8) Vilniaus apskrities VPK operatyvaus valdymo skyriaus pranešimu, iš kurio matyti, kad 2009-04-26, 03.03 val., apie prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vykstančias muštynes policijai buvo pranešta iš K. P. telefono (1 t., b.l. 107-108; 2 t. 25-26);

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyti (LAT nutartys 2K-426/2008, 2K-159/2009).

Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, kaltinamasis E. K., būdamas neblaivus, naktį nekviestas atėjo į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo švenčiamas N. M. gimtadienis. Nors kaltinamasis E. K. neigia šį faktą, tačiau teismo posėdyje apklausti liudytojai N. M., I. M., K. P., D. G. ir nukentėjusysis E. P. patvirtino šią aplinkybę, nurodydami, jog I. M. išprašė gražiuoju E. K. išeiti iš buto bei užrakino duris. Liudytojų teigimu, kaltinamasis nesipriešino išvedamas iš buto, tačiau pažadėjo dar sugrįžti. Netikėti šiais liudytojų ir nukentėjusiojo parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi tas pačias aplinkybes nukentėjusysis E. P. nurodė savo pareiškime policijai, rašytame iš karto po įvykio (2 t., b.l. 5-6) ir tuo metu derinti savo poziciją su kitais liudytojais, patvirtinančiais nekviesto E. K. atėjimo į butą faktą, jis neturėjo nei laiko, nei galimybės.

Byloje taip pat nustatyta, kad įsižeidęs kaltinamas E. K. kartu su kitais kaltinamaisiais ir dviem merginomis praėjus tam tikram laiko tarpui vėl grįžo prie to paties buto, norėdamas išsiaiškinti, kodėl buvo išprašytas iš gimtadienio. Tarp kaltinamųjų ir gimtadienyje buvusių asmenų laiptinėje prie durų kilo žodinis konfliktas. Nenorėdami kelti triukšmo bei trukdyti kaimynų poilsio, E. P. ir I. M. išprašė juos išeiti į lauką. Jie patys taip pat išėjo į lauką parūkyti. Tuo metu prie namo atvažiavo nukentėjusysis V. K.. Nukentėjusiųjų E. P., V. K. ir liudytojo I. M. teigimu, V. K., pamatęs pažįstamus kaltinamuosius, su kuriais mokėsi vienoje mokykloje, ėjo link jų, norėdamas pasisveikinti, tačiau netikėtai iš E. K. gavo smūgį į veidą, nuo kurio suklupo bei, siekdamas išvengti kitų smūgių į veidą, apkabino rankomis E. K. kojas. Tuo metu prie V. K. pribėgo J. P. ir V. S., kurie taip pat jį mušė. Nukentėjusiajam E. P. bandant atitraukti kaltinamuosius nuo V. K., J. P. ir V. S. spardė E. P., o S. G. metė pagalį į E. P. bei pataikė jam į galvą. Tokiu būdu, nukentėjusieji ir liudytojas I,M. nuo pat pradžių kategoriškai tvirtino, kad pirmą smūgį V. K. netikėtai sudavė būtent E. K., po to kiti kaltinamieji spardė nukentėjusiuosius bei sudavė smūgį į lauką išbėgusiam M. L., kuris nuo smūgio nukrito. Šiuos nukentėjusiųjų ir liudytojo I. M. parodymus patvirtino liudytoja N. M., kuri išbėgusi į lauką matė sumuštus nukentėjusiuosius. Liudytoja K. P. posėdyje patvirtino, kad išbėgusi į lauką matė į E. P. pusę lekiantį rąstigalį, todėl dar spėjo jam surikti: „Edgarai, atsargiai“, taip pat matė ant žemės gulintį kruviną M. L.. Liudytojai M. L. ir D. G. nurodė, kad jiems išbėgus į lauką, jie matė kaip V. K., gulėdamas ant žemės, grūmėsi su vienu iš kaltinamųjų, o kiti trys vaikinai spardė E. P.. M. L., pribėgęs prie E. P., bandė juos išskirti, tačiau pats gavo smūgį ir nukrito. Atvykęs į įvykio vietą policijos pareigūnas R. R. matė ant nukentėjusiojo V. K. sumušimo žymes bei nubrozdinimus.

Be šių parodymų, nukentėjusiųjų V. K. ir E. P. sužalojimo faktą patvirtina byloje esančios specialisto išvados, iš kurių matyti, kad nukentėjusiesiems po šio incidento buvo nustatyti nežymūs sveikatos sutrikdymai. Specialisto išvadose nurodyti teiginiai (2 t., 62-63; 66-67; 80-81; 84-85), kad nukentėjusieji galėjo susižaloti patys, krisdami ir atsitrenkdami į kietus paviršius, nepaneigia nukentėjusiųjų nurodytų įvykio aplinkybių, kad jie nuo kaltinamųjų suduotų smūgių krito ant žemės ir tokiu būdu susižalojo, nes visi sužalojimai, specialistės teigimu, atsirado galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2009-04-26.

Įvertinęs šiuos nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, teismas neturi pagrindo jais netikėti, kadangi jie yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems ir byloje surinktiems rašytiniams įrodymams. Nukentėjusiųjų teisiamajame posėdyje duoti parodymai yra analogiški jų parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jie patvirtino parodymų patikrinimo vietoje (2 t., b.l. 58-61; 76-79) bei akistatos su kaltinamaisiais metu (1 t., b.l. 124-126; 131-133; 145-147; 149-152; 174-176). Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos bei pačių kaltinamųjų parodymų, nukentėjusysis V. K. kaltinamuosius pažinojo, nes jie mokėsi vienoje mokykloje, jokių konfliktų tarp jų prieš tai nebuvo. Nukentėjusysis E. P. bei aukščiau minėti liudytojai kaltinamųjų apskritai nepažinojo arba pažinojo tik iš matymo, iki minėtos dienos su jais susidūrę nebuvo bei nekonfliktavo, todėl apkalbėti kaltinamųjų neturėjo jokio pagrindo.

Kaip jau buvo minėta, byloje neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis E. K. buvo įsibrovęs į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo švenčiamas N. M. gimtadienis bei išprašytas iš buto pažadėjo sugrįžti. Nukentėjusysis E. P., liudytojai N,M, I. M., K. P., D. G. bei M. L. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad vėliau agresyviai nusiteikę kaltinamieji ir dar dvi merginos vėl buvo atėję prie jų buto, norėdami išsiaiškinti, kodėl E. K. nebuvo įleistas į vidų, ko pasekoje kilo konfliktas. Todėl kaltinamųjų ir liudytojos O. L. parodymai apie tai, kad būtent po to, kai E. K. buvo išprašytas iš aukščiau minėto buto, jie to paties namo laiptinėje nakties metu atsidūrė atsitiktinai, norėdami tik pasišildyti, vertintini kritiškai, kaip bandymas švelninti savo padėtį.

Tuo tarpu kaltinamųjų parodymai apie įvykio aplinkybes yra prieštaringi. Nei vienas iš kaltinamųjų negalėjo konkrečiai nurodyti dėl ko prasidėjo muštynės, visi tik teigė, jog jie gynėsi nuo nukentėjusiųjų. Kaltinamasis J. P. nurodė, kad muštynėse dalyvavo 1-2 žmonės iš laiptinės. V. S. tai pat negalėjo nurodyti kas ką puolė, tačiau, jo teigimu, tų vaikinų buvo daugiau nei jų. S. G. apskritai nesuprato, kas ką mušė, nes buvo didelė sumaištis, jis pats nieko nedarė, tik pakėlęs pagalį numetė, netyčia juo pataikydamas į nukentėjusįjį E. P.. E. K. nurodė, kad pirmas smūgį jam sudavė V. K., nuo kurio jis nugriuvo. Liudytoja O. L. parodė, kad ji neatsimena, kas pradėjo muštynes, tačiau matė, kaip V. K. pirmas sudavė smūgį E. K.. Ji taip pat neįsidėmėjo kas ką mušė. Visi kaltinamieji nurodė, kad jie taip pat patyrė kūno sužalojimų. Akistatos tarp V. K. ir J. P. metu, kaltinamasis J. P. nurodė, kad S. G. muštynių metu apskritai nebuvo įvykio vietoje (1 t., b.l. 131-133).

Tokius kaltinamųjų parodymus teismas vertina kritiškai, kaip bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi jie prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, policija į įvykio vietą buvo iškviesta iš liudytojos K. P. telefono (1 t., b.l. 107-108; 2 t., b.l. 25-26), tačiau kaltinamieji, neva be priežasties užpulti nukentėjusiųjų, policijos pareigūnų nesulaikė bei pabėgo. Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad vežant nukentėjusiuosius į policijos komisariatą rašyti pareiškimų, prie namo, esančio Parko g. 32, Vilniuje, jie atpažino grupę jaunuolių, kurie juos užpuolė. Policijos pareigūnai sulaikė V. S. ir O. L., kiti jaunuoliai nuo policijos pabėgo (1 t., b.l. 16, 18). Šie įrodymai leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamieji, bėgdami nuo policijos, siekė išvengti gresiančios atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu. Nors kaltinamieji teigė, jog jie muštynių metu taip pat patyrė kūno sužalojimus, tačiau byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių šį faktą. Policijos pareigūnams besivejant kaltinamuosius bei jiems sulaikius kaltinamąjį V. S. ir liudytoją O. L., kaltinamieji puikiai suprato, jog nukentėjusieji kreipėsi į policiją. Nepaisant šios aplinkybės, jie nesikreipė į teismo ekspertus bei nepateikė policijos pareigūnams jokių kitų rašytinių įrodymų (medicininių dokumentų), patvirtinančių jų sužalojimo faktą.

Liudytojo R. C. parodymai apie tai, jog jis naktį, stovėdamas prie savo namo, matė, kaip 2-3 žmonės spardė E. K., vertintini kritiškai, kaip bandymas švelninti E. K. padėtį, nes bylos duomenimis, muštynės įvyko nakties metu neapšviestame kieme, todėl mažai tikėtina, kad liudytojas, stovėdamas daug atokiau nuo įvykio vietos, apkritai galėjo įžiūrėti kas buvo mušamas. Be to, neva matydamas, kaip jo pažįstamą E. K. spardo keli žmonės, jis nesiėmė jokių veiksmų, nekvietė policijos, o parūkęs abejingai nuėjo namo.

Gynėjai teigia, kad kaltinamųjų veiksmai šiuo atveju negali būti kvalifikuotini kaip viešosios tvarkos pažeidimas, kadangi konfliktas tarp jų ir nukentėjusiųjų įvyko iš asmeninių paskatų, naktį, neapšviestame namo kieme ir byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog dėl to buvo sutrikdyta visuomeninė rimtis ir tvarka. Gynybos manymu, už viešosios tvarkos pažeidimą šiuo atveju turėtų atsakyti kompanija, šventusi gimtadienį, kadangi oficialus poilsio metas yra nuo 22.00 val. iki 06.00 val.

Teismas nesutinka su tokia gynybos pozicija, kadangi niekas iš aplinkinių policijai dėl švenčiamo gimtadienio nesiskundė, todėl traukti tuos asmenis baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn nebuvo jokio pagrindo. Kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, muštynės įvyko daugiabučių namų kieme (1 t., b.l. 22-27; 2 t., b.l. 39-43). Teismų praktikoje viešąja vieta pripažįstama tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininkų veiksmų patirs nepatogumų (LAT nutartys Nr. 2K-796/2007, Nr. 2K-122/2008 ir kt.). Šiuo atveju teismui nekyla jokių abejonių, jog daugiabučio namo kiemas yra viešoji vieta ir kad smurto veiksmai buvo atlikti būtent viešoje vietoje. Nors kaltinamųjų elgesio paskatos galbūt buvo asmeniniai nesutarimai, tačiau smurtaudami kaltinamieji suprato, kad tai daro viešoje vietoje, numatė, kad šiais veiksmais bus padaryta žala ne tik nukentėjusiesiems, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, nes nukentėjusiųjų draugai patyrė ne tik neigiamus išgyvenimus, stresą, bet ir fizinį smurtą, buvo sutrikdyta įprastoji viešoji tvarka ir rimtis, nutrauktas gimtadienio šventimas, kviečiama policija ir greitoji medicinos pagalba.

Teismas taip pat kritiškai vertina kaltinamojo S. G. parodymus apie tai, kad jis įvykio vietoje atsidūrė atsitiktinai, paėmė ant žemės gulintį pagalį, jį numetė ir netyčia pataikė nukentėjusiajam E. P. į galvą, jokių kitų smurto veiksmų neatliko. Kaip matyti iš nukentėjusiojo E. P. ir liudytojų, šventusių gimtadienį, parodymų, E. K., išprašytas iš buto, vėliau prie to paties buto atėjo su kitais agresyviai nusiteikusiais trimis kaltinamaisiais ir dviem merginomis. Jiems išėjus į lauką ir prasidėjus muštynėms, S. G. aktyviai jose dalyvavo, tyčia mesdamas nukentėjusiajam E. P. į galvą rąstigalį, ką patvirtino nukentėjusysis V. K. bei liudytoja K. P., mačiusi, kaip į E. P. pusę lekia rąstigalis ir spėjusi jam sušukti, kad šis pasisaugotų. Liudytojo M. L. teigimu, lauke V. K. grūmiantis su E. K., kiti trys vaikinai spardė E. P.. Netikėti šio liudytojo parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi jis anksčiau S. G. nepažinojo ir apkalbėti jo neturi jokio pagrindo. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje ir gali būti išreikštas bet kokia forma, tame tarpe ir konkliudentiniais veiksmais. Šiuo atveju, S. G., bendrais veiksmais kartu su kitais kaltinamaisiais, dalyvaudamas muštynėse ir nukentėjusiojo E. P. nežymaus sveikatos sutrikdymo procese, taip pat yra laikomas šio nusikaltimo vykdytoju ir turi atsakyti už jį kartu su kitais kaltinamaisiais.

Teismas nesutinka su gynybos pozicija, kad kaltinamųjų veiksmuose galima įžvelgti būtinosios ginties požymių. Kaip matyti iš pačių kaltinamųjų parodymų, jiems išėjus iš laiptinės ir einant link namų, nukentėjusieji su kompanija neva pradėjo įžeidinėti juos necenzūriniais žodžiais. Nukentėjusieji ir liudytojai šį faktą neigia. Įsižeidę kaltinamieji sugrįžo, norėdami išsiaiškinti santykius ir tuomet žodinis konfliktas peraugo į muštynes. Nei vienas iš kaltinamųjų neparodė, kad jiems einant link namų, nukentėjusieji, ar kažkas iš jų kompanijos vytųsi juos ar naudotų fizinį smurtą, nepaisant to, jog kaltinamųjų teigimu, nukentėjusieji su draugais turėjo prieš juos kiekybinę persvarą. Įvertinęs šiuos parodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų iškelta versija, jog juos užpuolė nukentėjusieji, o jie tik gynėsi, vertinama kritiškai, kaip bandymas išvengti gresiančios atsakomybės, nes nukentėjusiųjų ir jų kompanijos veiksmai nebuvo tokie pavojingi, kad kaltinamiesiems aktyviais veiksmais reikėtų nuo jų gintis.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje esančius įrodymus, yra pakankamas pagrindas išvadai daryti, kad kaltinamieji įžūliais veiksmais, viešoje vietoje naudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius ir liudytojus kitų asmenų akivaizdoje, tarp kurių buvo ir merginos, pažeidė viešąją tvarką, kadangi jų veika turėjo neigiamą poveikį ne tik nukentėjusiesiems, bet ir kitiems asmenims, šventusiems gimtadienį. Tokiu būdu, kaltinamųjų veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį, nes jų veiksmuose yra visi būtinieji šio nusikaltimo sudėtį atitinkantys požymiai.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kaltinamųjų asmenybes.

Kaltinamieji padarė nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.), turtinė žala neatlyginta. Jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstama veika yra padaryta bendrininkų grupėje ir neblaivių asmenų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.).

E. K. psichiatrinėse ligoninėse nesigydė (2 t., b.l. 157), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (2 t., b.l. 156), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b.l. 179). E. K. buvo šio nusikaltimo organizatoriumi bei aktyviausiu jo vykdytoju, nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir nenustatyta lengvinančių aplinkybių. Jis slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, žinodamas, jog jam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, todėl buvo paskelbta kaltinamojo paieška bei kardomoji priemonė pakeista į suėmimą. Suradus kaltinamąjį, suėmimo terminas buvo pratęstas ir bylos nagrinėjimo metu E. K. suėmime išbuvo daugiau kaip tris mėnesius. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad E. K. anksčiau nebuvo teistas, jam už nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1 d., padarymą tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę, mažesnę, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Į atlikos bausmės laiką įskaitytina viena laikino sulaikymo para nuo 2011-03-09 iki 2011-03-10 bei kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2011-03-10 iki 2011-06-23 (1 t., b.l. 195-196; 209; 4 t., b.l. 55-56; 74-75) ir jis laikytinas atlikusiu bausmę pagal šį nuosprendį.

J. P. psichiatrinėse ligoninėse nesigydė (2 t., b.l. 193, 194) , į Vilniaus priklausomybės ligų centro grupę neįrašytas (2 t., b.l. 195), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2t., b.l. 189-190).

V. S. psichiatrinėse ligoninėse nesigydė (3 t., b.l. 36, 38), į Vilniaus priklausomybės ligų centro grupę neįrašytas (3 t., b.l. 37), administracine tvarka nebaustas (3 t., b.l. 33), mokymo įstaigoje buvo charakterizuojamas teigiamai (3 t., b.l. 87).

Atsižvelgiant į tai, kad J. P. ir V. S. anksčiau nebuvo teisti, kaltinami padarę nesunkų nusikaltimą, yra jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jiems tikslinga skirti sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę.

S. G. anksčiau buvo teistas du kartus už nusikaltimus nuosavybei (3 t., b.l. 97-98), duomenų apie jo patraukimą administracinėn atsakomybėn nėra. Kadangi S. G. buvo pats pasyviausias šio nesunkaus nusikaltimo vykdytojas, jam taip pat tikslinga skirti sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamiesiems skirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti – naikintini (LR BPK 307 str. 1 d. 6 p.; 2 t., b. l. 181-182; 3 t., b.l. 26-27; 94-95; 4 t., b.l. 74-75; 76).

Nukentėjusysis V. K. pareiškė 9603, 77 Lt dydžio civilinį ieškinį (3 t., b.l. 43-44), kurį sudaro 6403,77 Lt turtinė žala (danties gydymo išlaidos), 2000 Lt neturtinė žala ir 1200 Lt advokato paslaugų išlaidos. Teismo manymu, pateiktas ieškinys yra pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais – čekiais, pardavimo sąskaitomis faktūromis, pinigų priėmimo kvitu (3 t., b.l. 45-46, 47-54) ir specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad V. K., be kitų sužalojimų, buvo nustatytas dešinės pusės pirmo viršutinio danties panirimas. Netikėti pateiktais įrodymais, patvirtinančiais turtinės žalos atsiradimą, teismas neturi jokio pagrindo, todėl jo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo ir advokato paslaugų išlaidų priteisimo tenkintinas. Nukentėjusiojo V. K. reikalavimas dėl 2000 Lt dydžio neturtinės žalos priteisimo taip pat visiškai tenkinamas, nes prašoma priteisti suma nėra pernelyg didelė už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus bei pažeminimą. Atsižvelgiant į tai, kad smurto veiksmus nukentėjusiojo V. K. atžvilgiu atliko trys kaltinamieji, o S. G. smurtavo tik prieš nukentėjusįjį E. P., V. K. ieškinys dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos priteistinas solidariai iš kaltinamųjų E. K., J. P. ir V. S., advokato išlaidos priteistinos lygiomis dalimis iš visų kaltinamųjų (LR BPK 115 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308, 313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. K. (E. K.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 3 (trijų) mėnesių ir 14 (keturiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Į atlikos bausmės laiką įskaityti vieną laikino sulaikymo parą nuo 2011-03-09 iki 2011-03-10, kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2011-03-10 iki 2011-06-23 ir laikyti E. K. atlikusiu bausmę pagal šį nuosprendį.

E. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

J. P. (J. P.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant:

be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą turtinę žalą; būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Bausmės pradžią J. P. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

J. P. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. S. (V. S.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant:

be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą turtinę žalą;būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Bausmės pradžią V. S. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. S. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

S. G. (S. G.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant:

be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje; būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Bausmės pradžią S. G. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

S. G. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų E. K., J. P. ir V. S. nukentėjusiojo V. K. naudai 6403,77 Lt (šešis tūkstančius keturis šimtus tris litus 77 ct) turtinės ir 2000 Lt (du tūkstančius litų) neturtinės žalos.

Priteisti lygiomis dalimis iš kaltinamųjų E. K., J. P., V. S. ir S. G. nukentėjusiojo V. K. naudai po 300 Lt (tris šimtus litų) advokato paslaugoms apmokėti, iš viso – 1200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.