Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisėjas J. Jeglinskis Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00338-2010-0

2012 m. kovo 29d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Kisieliaus,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. P. (J. P.) ir V. S. (V. S.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo J. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteistas 1 metų laisvės apribojimo bausme, V. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteistas 1 metų laisvės apribojimo bausme.

J. P. ir V. S. įpareigoti be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą turtinę žalą, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Iš E. K., J. P. ir V. I. priteista nukentėjusiojo V. K. naudai 6403,77 Lt turtinės ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, priteista lygiomis dalimis iš E. K., J. P., V. S. ir S. G. nukentėjusiojo V. K. naudai po 300 Lt advokato paslaugoms apmokėti, iš viso – 1200 Lt.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti E. K. (E. K.) ir S. G. (S. G.), tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. ir V. S. nuteisti už tai, kad jie, 2009-04-26, apie 03. 00 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje su E. K. ir S. G., elgdamiesi ypatingai įžūliai ir rodydami aiškų visuomenės negerbimą, viešoje vietoje – namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme - E. K. puolė V. K. ir sudavė jam vieną smūgį kumščiu į veidą, o V. K. atsiklaupus, E. K. sudavė pastarajam 10 smūgių rankomis per galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. K. kraujosruvas ir nubrozdinimus lūpų gleivinėse, kraujosruvą dantenose, dešinės pusės pirmo viršutinio danties panirimą, odos nubrozdinimus kairio kelio sąnario srityje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tuo pačiu metu J. P. su V. S. puolė V. K. ir sudavė pastarajam po keturis smūgius rankomis ir po keturis smūgius spyrė kojomis į įvairias kūno vietas, tuo sukeldami nukentėjusiajam V. K. fizinį skausmą. Po ko V. S. puolė E. P. ir sudavė pastarajam vieną smūgį kumščiu į kairįjį žandikaulį ir pargriovęs ant žemės, penkis kartus spyrė kojomis į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam E. P. odos nubrozdinimus rankose, poodinę kraujosruvą kairėje pėdoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. J. P. tuo pačiu metu puolė E. P. ir sudavė pastarajam vieną smūgį kumščiu į nosį, vieną smūgį kumščiu į galvą ir penkis kartus spyrė kojomis į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam E. P. poodinę kraujosruvą kaktoje, odos nubrozdinimus rankose, poodinę kraujosruvą kairėje pėdoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Po ko S. G., pribėgęs prie nukentėjusiojo E. P., koja spyrė jam 1 smūgį į veidą, tačiau nepataikė, nes nukentėjusysis atmušė smūgį savo kojomis. Vėliau S. G. metė į E. P. galvą rąstigalį ir pataikė į kairę E. P. ranką, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą. Tokiais veiksmais J. P., V. S., S. G. ir E. K. pademonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tuo padarydami nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje nuteistieji J. P. ir V. S. ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti.

Prokuroras prašė nuteistųjų J. P. ir V. S. apeliacinius skundus atmesti.

Apylinkės teismas, teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus bei juos įvertinęs, padarė pagrįstą išvadą, jog J. P. ir V. S. pažeidė viešąją tvarką.

Sprendžiant kaltininko tokio pobūdžio veikos kvalifikavimo klausimą, ypatingas dėmesys turi būti kreipiamas į tai, ar dėl nusikalstamos veikos nepažeista būtent viešoji tvarka. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba per poveikį papildomiems objektams – žmogaus sveikatai arba turtui.

Praktikoje neretai kaip vienas viešosios tvarkos pažeidimo požymių yra tai, kad veiksmai padaryti viešoje vietoje. Viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nepadarytų nepatogumų kitiems žmonėms, netrikdytų įprasto jiems gyvenimo būdo, nepažeistų jų teisės į normalią ir ramią aplinką.

Dėl nuteistojo J. P. skundo argumentų

Bylos duomenimis įrodyta, kad J. P. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Bylos medžiaga nustatyta, kad J. P. su V. S. puolė V. K. ir sudavė pastarajam po keturis smūgius rankomis ir po keturis smūgius spyrė kojomis į įvairias kūno vietas, tuo sukeldami nukentėjusiajam V. K. fizinį skausmą. Po ko V. S. puolė E. P. ir sudavė pastarajam vieną smūgį kumščiu į kairįjį žandikaulį ir pargriovęs ant žemės, penkis kartus spyrė kojomis į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam E. P. odos nubrozdinimus rankose, poodinę kraujosruvą kairėje pėdoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. J. P. tuo pačiu metu puolė E. P. ir sudavė pastarajam vieną smūgį kumščiu į nosį, vieną smūgį kumščiu į galvą ir penkis kartus spyrė kojomis į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam E. P. poodinę kraujosruvą kaktoje, odos nubrozdinimus rankose, poodinę kraujosruvą kairėje pėdoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokiais veiksmais J. P. ir V. S. pademonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tuo padarydami nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis E. P. teisme parodė, kad 2010-04-25 kartu su seserimi K. P. buvo gimtadienyje pas N. M., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Jo teigimu, apie 2-3 val. nakties į duris paskambino ir užėjo E. K., kurį jis pažinojo iš matymo. Buto šeimininkė N. M. nurodė, kad šio asmens ji į gimtadienį nekvietė, todėl I. M. išprašė E. K. iš buto ir užrakino duris. E. K. per daug nesipriešino, tačiau siūlė D. G. su juo pasikalbėti ir sakė, kad „dar pasigailėsit“. Po valandos, nukentėjusiojo teigimu, jie vėl išgirdo skambutį į duris, o atidarę pamatė E. K. su V. S., J. P., S. G. ir dar dviem merginomis. Tuomet E. P., I. M. ir D. G. išėjo į laiptinę, kur ir įvyko žodinis konfliktas. N. M. prašė atėjusių asmenų išsiskirstyti, kitu atveju, žadėjo iškviesti policiją. E. K., V. S., J. P., S. G. ir dar 2 merginos išėjo į lauką. Jiems iš paskos išėjo ir I. M., E. P. ir N. M.. Nukentėjusysis parodė, kad tuo metu atvažiavo nukentėjusysis V. K., kuris paklausė, kas atsitiko. E. P. paaiškinus, kad įvyko žodinis konfliktas, V. K. nuėjo prie E. K. ir su juo buvusių asmenų. Atsisukęs E. P. pamatė, kad V. K. guli ant žemės, rankomis apkabinęs E. K. kojas, o V. S. spardo V. K. kojomis, tuomet pribėjo prie jų, bandė juos išskirti, tačiau V. S. trenkė jam kumščiu į veidą ir kartu su J. P. užpuolė. Vėliau jis girdėjo, kaip kažkas sušuko „Edgarai, atsargiai“ ir pamatė, kad į jo pusę lekia rąstgalis, kuris pataikė jam per galvą. Merginoms pradėjus rėkti, kad iškvies policiją, E. K. su V. S., J. P. ir S. G. pabėgo.

Šiuo parodymus patvirtino ir kito nukentėjusiojo V. K. bei liudytojos N. M. parodymai. Apklaustas teisiamajame posėdyje V. K. parodė, kad tikslios datos neatsimena, apie 3 val. nakties grįždamas iš tėvų užsuko pas pažįstamą N., gyvenančią (duomenys neskelbtini), nes tą dieną buvo jos gimtadienis. Prie namo stovėjo E. P. ir I. M., kurie pasakė jam, kad įvyko konfliktas. Atsisukęs jis pamatė prieinančius pažįstamus K., V. S., J. P., S. G., su kuriais norėjo pasisveikinti, tačiau staiga E. K. sudavė jam smūgį kumščiu į veidą, tuomet jis suklupo ant kelių ir kojomis apkabino E. K. kojas, kad šis negalėtų pataikyti jam į veidą. Prie jo taip pat pribėgo J. P. ir V. S., kurie taip pat jį mušė. E. P. bandė atskirti jį nuo užpuolikų I. M. nubėgo kviesti pagalbos į butą. Nukentėjusiojo teigimu, jis voliojosi ant žemės su E. K. ir matė, kaip S. G. metė pagalį į E. P. ir pataikė pastarajam į galvą. Tik po muštynių nukentėjusysis sužinojo, kad E. K. kelis kartus brovėsi į N. M. butą, nors buvo nekviestas. Liudytojo N. M. parodė, kad 2010-04-25 šventė savo gimtadienį bute, adresu (duomenys neskelbtini). Apie 1 val. nakties į butą atėjo jai nepažįstamas E. K., kuris kviestas nebuvo. Paprašius jai, broliui I. M. ir M. L. jis išėjo, tačiau sakydamas, kad dar sugrįš. Praėjus kuriam laikui, liudytojos teigimu, išgirdo skambutį į duris. Už durų stovėjo jai nepažįstama keturių vaikinų kompanija ir dvi merginos. Vaikinai elgėsi agresyviai, todėl E. P. ir I. M. paprašė, kad jie išeitų į lauką, o paskui minėtą kompaniją išėjo ir jie. Neužilgo į butą atbėgo liudytojos brolis I. M. ir pasakė, kad lauke prasidėjo muštynės. Liudytojos teigimu, ji kartu su K. P. išbėgo į lauką, tačiau muštynių ten nebuvo, tik suklupęs V. K. už kojų laikė E. K.. V. K. buvo kviestas į gimtadienį, tačiau jis žadėjo atvažiuoti, kai atsilaisvins, nes tą pačią dieną buvo jo tėvo gimtadienis.

Nukentėjusiųjų ir liudytojos N. M. parodymus iš dalies patvirtina liudytojų K. P. ir I. M. parodymai bei MRU Teismo medicinos instituto specialisto išvados Nr. G 1650/09 (01), G 673/10 (01), G 1649/09 (01), G 674/10 (01) kuriomis konstatuota, kad V. K. padaryta kraujosruvos ir nubrozdinimai lūpų gleivinėse, kraujosruva dantenose, dešinės pusės pirmo viršutinio danties panirimas, odos nubrozdinimas kairio kelio sąnario srityje, sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Be to, taip pat konstatuota, kad E. P. padaryta poodinė kraujosruva kaktoje, odos nubrozdinimai rankose, poodinė kraujosruva kairėje pėdoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu metu ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nukentėjusysis E. P. savo duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija pažymi, kad nukentėjusiųjų ir minėtų liudytojų parodymai buvo išsamūs ir nuoseklūs, vieni kitus patvirtino ir papildė, byloje taip pat nustatyta, kad nukentėjusysis V. K. nuteistuosius pažinojo, nes jie mokėsi vienoje mokykloje, tačiau jokių konfliktų tarp jų nebuvo, nukentėjusysis E. P. bei aukščiau minėti liudytojai nuteistųjų nepažinojo arba pažinojo tik iš matymo, susidūrę nebuvo, nekonfliktavo, todėl apkalbėti neturėjo jokio objektyvaus pagrindo.

Nors nuteistasis skunde nurodo, kad teismas nenurodė motyvų, kuo remiantis, nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veikimą bendrininkų grupėje, nevertino ir neatsižvelgė į baudžiamojoje byloje surinktus duomenis – paties nuteistojo parodymus, nuteistųjų E. K., V. S., liudytojų O. L. ir I. M. parodymus, iš kurių turėjo būti aišku, kad jokio bendrininkavimo tarp apelianto ir kitų nuteistųjų nebuvo, šis skundo argumentas yra atmestinas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nustatyta, kad E. K. atėjo pas N. M., gyvenančią (duomenys neskelbtini), tą dieną šventusią gimtadienį, tačiau buvo išprašytas. Išeidamas jis žadėjo sugrįžti ir, iš tikrųjų, po kurio laiko grįžo su V. S., J. P., S. G. bei dviem merginomis ir buvo agresyviai nusiteikę. Akivaizdu, kad nuteistasis ne atsitiktinai sugrįžo į vietą, iš kurios jau buvo išprašytas, manytina, su tikslu konfliktuoti. Pažymėtina, kad pagal LR BK 25 str. 2 d., bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jeigu bent du iš jų yra vykdytojai. Kaip neginčijamai nustatyta bylos medžiaga, nuteistieji veikė kartu ir visi vartojo fizinį smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Nuteistasis nurodo, kad teismas taip pat nepagrįstai rėmėsi liudytojos I. B. parodymais dėl apelianto smūgių sudavimo, nes ji, būdama nukentėjusiojo sugyventine, yra suinteresuota šios baudžiamosios bylos baigtimi, be to, teismas nenurodė, kodėl liudytojų V. L. ir G. J. parodymus vertina kaip bandymą padėti išvengti apeliantui baudžiamosios atsakomybės. Kolegija pažymi, kad vadovaujantis BPK 20 str. 2 d., ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįsta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi teismas neprivalo pasisakyti dėl visų liudytojų parodymų, jeigu jie neturi jokios įrodomosios reikšmės ir jais nesiremiama pagrindžiant apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytojai V. L. ir G. J. buvo asmeniškai pažįstami su nuteistuoju, be to, įvykį matė iš toliau, nebūdami šalia, priešingai nei liudytoja I. B., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai liudytojų V. L. ir G. J. duotus parodymus įvertino kaip bandymą nuteistajam išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Dėl nuteistojo V. S. skundo argumentų

Apeliantas skunde nurodo, jog apylinkės teismas pagrindinį dėmesį teikė fizinio smurto panaudojimo apimčiai, intensyvumui, tačiau neanalizavo konflikto priežasčių, nes konfliktas peraugo į muštynes tik atvažiavus nukentėjusiajam V. K.. Kolegija pažymi, kad, kaip minėta aukščiau, bylos medžiaga nustatyta, kad J. P. su V. S. puolė V. K. ir sudavė pastarajam po keturis smūgius rankomis ir po keturis smūgius spyrė kojomis į įvairias kūno vietas, tuo sukeldami nukentėjusiajam V. K. fizinį skausmą. Byloje nebuvo nustatyta, kad konfliktą būtų sukėlęs ir nuteistiesiems kokius nors kūno sužalojimus padaręs pats nukentėjusysis V. K.. Byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiųjų ir liudytojos N. M. parodymus iš dalies patvirtino liudytojų K. P. ir I. M. parodymai bei MRU Teismo medicinos instituto specialisto išvados Nr. G 1650/09 (01), G 673/10 (01), G 1649/09 (01), G 674/10 (01).

Kaip neginčijamai nustatyta bylos medžiaga, nuteistieji veikė kartu ir visi vartojo fizinį smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaujantis BPK 20 str. 2 d., ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįsta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi teismas neprivalo pasisakyti dėl visų liudytojų parodymų, jeigu jie neturi jokios įrodomosios reikšmės ir jais nesiremiama pagrindžiant apkaltinamąjį nuosprendį. Apelianto skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai neįvertino liudytojos O. L. parodymų, yra nepagrįstas, deklaratyvaus pobūdžio ir vertintinas kaip nuteistojo siekis išvengti ar sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, apylinkės teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, jį panaikinti pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistųjų J. P. (J. P.) ir V. S. (V. S.) apeliacinius skundus atmesti.