- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-02-13
- Bylos Nr.
- 1-39-641/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-96-1-00735-2011-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Milvydaitė
- Nukentėjusysis
- Z. K.
- Kaltinamasis
- V. K.
- Advokatai
- Edmundas Jankaitis
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), LR pilietis, išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas: 2000-07-10 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003-05-01) 225 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams, pritaikius 2000-04-11 įstatymą Nr. VIII-1619 „Dėl amnestijos akto“ 1 str. 1 d. 1 p., nuo neatliktos bausmės dalies atleistas; 2002-04-19 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003-05-01) 271 str. 3 d., 1250 Lt bauda su 100 Lt vertės turto konfiskavimu (teistumas išnykęs),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. sprendimu, iš jo priteisus išlaikymą nepilnametei dukrai E. K., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt nuo 2008 m. balandžio 28 d. iki dukters E. K. pilnametystės, žinodamas, kad iš jo priteistas išlaikymas, laikotarpyje nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2009 m. vasario 28 d. vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaiko išlaikymui, o būtent, nemokėjo Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytų mėnesinių įmokų, dėl ko susidarė 5314,41 Lt įsiskolinimas valstybei, atstovaujamai Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir 3385,59 Lt įsiskolinimas Z. K..
Dėl pareikšto kaltinimo V. K. prisipažino visiškai ir parodė, kad išlaikymo nepilnametei dukrai nemokėjo, nes niekur nedirbo, darbo biržoje neregistruotas, buvo išvykęs į užsienį, kur pragyveno iš pavienių darbų. Nurodė, kad savo elgesį supranta ir nuoširdžiai gailisi.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, gynėjas ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d., teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:
Nukentėjusioji Z. K. parodė, kad V. K. yra buvęs vyras, su kuriuo susituokė 1983 metais. Santuokoje su V. K. pragyveno beveik 15 metų ir 1999 metais išsituokė. Santuokoje su V. K. susilaukė dviejų vaikų: E. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. K. gim. (duomenys neskelbtini). Skyrybų su V. K. metu Šiaulių rajono apylinkės teismas 1999-01-25 priteisė alimentus vaikų Erikos ir Evelinos išlaikymui. Kažkur apie pusę metų V. K. teismo priteistus alimentus mokėjo, vėliau išėjo iš darbo, nes dažnai mėgdavo vartoti alkoholį ir alimentai vaikų išlaikymui nebuvo mokami. Apie 2004 metus, tikslaus laiko nurodyti negali, kai vyresnioji dukra Erika pradėjo studijuoti, kreipėsi į antstolio A. Bložės kontorą dėl pinigų išieškojimo, kadangi santuokoje su V. K. buvo pradėję statyti namą Drąsučių k., Šiaulių r. Kiek žino V. K. minėtą namą pardavė ir susikaupusias skolas vaikų išlaikymui padengė. Po minėto skolų padengimo V. K. ir toliau alimentų vaikų išlaikymui nemokėjo ir po keletos metų, kai susikūrė Vaikų išlaikymo fondas, ji vėl kreipiausi į Šiaulių rajono apylinkės teismą dėl 1999-01-25 Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimu dukrai E. K. nustatyto išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo. 2008-09-29 Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimu iš V. K. buvo priteista po 300 Lt kas mėnesį periodinių įmokų dukters E. K. išlaikymui iki jos pilnametystės. Kadangi jis pinigų dukters išlaikymui nemokėjo, todėl kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą, iš kurio buvo mokama po 195 Lt E. K. išlaikymui. Teigia, kad nuo skyrybų nei ji nei vaikai su juo nebendrauja ir jokių tarpusavio ryšių nepalaiko. Nors V. K. gyvena (duomenys neskelbtini), bet jis vaikų nelankė. Taip pat per visą laikotarpį V. K. nerėmė vaikų ir kitais būdais (37-38 b. l.)
Iš Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą, matyti, kad V. K. nepilnametei dukrai E. K. išlaikymo neteikia ir nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2009 m. vasario 28 d. yra įsiskolinęs Vaikų išlaikymo fondui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 5314,41 Lt (4-6 b. l.).
Iš antstolio A. Bložės pažymų matyti, jog V. K. vaikui E. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikyti nustatyta mokėti po ¼ dalį uždarbio pajamų, bet ne mažiau kaip 1 MGL periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, tačiau V. K. nemokėjo lėšų dukters išlaikymu (9, 11 b. l.).
Iš Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008-09-29 sprendimo matyti, kad V. K. turi mokėti išlaikymą nepilnametei dukrai E. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2008-04-28 po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomomis iki jos pilnametystės (42-43 b. l.).
Iš VSDFV duomenų matyti, jog V. K. niekur nedirba (25-26 b. l.).
Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje numatyta atsakomybė už vengimą pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti būtiną materialią paramą vaikui. Šios nusikalstamos veikos objektas - vaiko teisė į jo materialinį išlaikymą. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaikus iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą įsigaliojus teismo sprendimui išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (kasacinės nutartys Nr. 2K-124/2008, 2K-291/2008, 2K-7-68/2009).
Atsižvelgiant į kaltinamojo visišką prisipažinimą, įvertinant kitų byloje surinktų įrodymų dėl V. K. pareikšto kaltinimo visumą, teismas laiko, kad kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta.
Kaltinamojo veika pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 164 str. kvalifikuota teisingai, kadangi V. K. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką: E. K., gim. (duomenys neskelbtini).
Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tyčinis. Nusikaltimas yra baigtas.
V. K. nedirba, seniūnija dėl jo elgesio nusiskundimų nėra gavusi, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, teistas, teistumas išnykęs, todėl laikytinas teisiamu pirmą kartą, kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, todėl jam skirtina bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu. Skirtinas areštas. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kadangi nustatyta viena V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jam skirtina bausmė, mažesnė nei BK 49 str. 3 d. numatytos arešto bausmės vidurkis (BK 61 str. 1 d., 2 d.). Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kadangi kaltinamasis V. K., po jo paieškos, 2014 m. sausio 24 d. 12⁰⁰ val. buvo sulaikytas ir Šiaulių apylinkės teismo 2014-01-25 nutartimi suimtas 1 mėnesio terminui, pradedant skaičiuoti nuo 2014-01-24 (127, 133-134 b. l.), taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. 2 d. numatytą bausmių keitimo taisyklę, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo suėmimo laikas nuo 2014-01-24 iki 2014-02-13, skaičiuojant, kad viena suėmimo diena prilyginama 1 arešto parai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 304 str., 306 str., 307 str.,
nusprendė:
V. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str. dėl vengimo išlaikyti vaiką ir skirti jam 33 (trisdešimt trijų) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 22 (dvidešimt dviejų) parų areštą.
Į bausmės laiką įskaityti suėmimo laiką nuo 2014-01-24 iki 2014-02-13.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. K. patalpinimo į areštinę dienos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.