Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens notarės R. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą dėl notarės veiksmų, suinteresuoti asmenys – Vilniaus miesto 8-ojo notarų biuro notarė R. Š., D. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

24. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas iš dalies patenkino pareiškėjo skundą dėl notarės veiksmų, panaikino notarės atsakymą dėl vykdomojo įrašo pagal vekselį išdavimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti vykdomuosius įrašus pagal neapmokėtus paprastuosius vekselius bei įpareigojo notarę iš naujo spręsti klausimą dėl vykdomųjų įrašų pagal neapmokėtus paprastuosius vekselius išdavimo pareiškėjui.

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. S. 2022 m. balandžio 30 d. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį įsipareigojo 2022 m. gegužės 10 d. sumokėti pareiškėjui 2 500 Eur, o 2022 m. gegužės 6 d. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį įsipareigojo 2022 m. gegužės 10 d. sumokėti pareiškėjui 1 000 Eur. 2022 m. balandžio 30 d. vekselyje nurodyta, kad vekselio turėtojas yra A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokėjimo vieta – (duomenys neskelbtini). 2022 m. gegužės 6 d. vekselyje nurodyta, kad vekselio turėtojas yra A. K., asmens kodas nenurodytas, mokėjimo vieta – (duomenys neskelbtini). 2022 m. birželio 29 d. el. paštu pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto 8-ojo notarų biurą, nurodydamas, kad yra du neapmokėti vekseliai iš vieno ir to pačio skolininko, paaiškino, kad per 4 d. po apmokėjimo termino pabaigos, negavus apmokėjimo, buvo išsiusti 2 registruoti laiškai, taip pat nurodė, kad reikia vykdomojo rašto. Prie pašymo pareiškėjas pateikė ginčo vekselių nuotraukas; 2022 m. gegužės 11 d. ir 2022 m. gegužės 13 d. laiškų adresuotų D. S., kuriuose nurodyta, kad pasibaigus mokėjimo terminui nebuvo sumokėta pagal du paprastuosius vekselius, todėl reikalauja sumokėti 2500 Eur pagal vieną vekselį ir 1000 Eur pagal kitą vekselį, nuotraukas; 2022 m. gegužės 11 d. ir 2022 m. gegužės 13 d. AB Lietuvos pašto kvitų, patvirtinančių laiškų išsiuntimą adresu (duomenys neskelbtini), nuotraukas. Notarų biuro atstovas 2022 m. rugpjūčio 10 d. atsakyme nurodė, kad negali išduoti vykdomojo įrašo, nes: 1) viename iš vekselių negali identifikuoti kreditoriaus; 2) pareiškėjas neturi atskirų pranešimų skolininkui apie neapmokėtus atskirus vekselius. Atsižvelgdamas į gautą notarų biuro atsakymą, pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 11 d. el. laišku informavo notarų biurą, kad rytojaus dieną atvyks į notarų biurą bei paprašė paruošti atsakymą raštu, kad galėtų jį pateikti teismui. Vilniaus miesto 8-ojo notarų biuro notarė R. Š. 2022 m. rugpjūčio 16 d. pateikė skundžiamą atsakymą dėl vykdomojo įrašo pagal vekselį išdavimo, kuriame nurodė, kad negali išduoti vykdomojo įrašo pagal pateiktus neapmokėtus vekselius. Atsakyme nurodyta, kad 2022 m. gegužės 6 d. vekselyje nėra nurodytas nei asmens kodas, nei gimimo data asmens, kuriam skolininkas yra įsipareigojęs sumokėti vekselyje nurodytą sumą, pateiktuose vekseliuose skirtingai nurodyta kreditoriaus pavardė, todėl nurodytos aplinkybės neleidžia notarui tinkamai identifikuoti ar vekselį turintis asmuo yra teisėtas jo turėtojas. Atsakyme pažymėta, jog pateikti dokumentai neįrodo, kad skolininkas yra tinkamai informuotas apie neapmokėtus vekselius.

26. Notariato įstatymo 1 straipsnyje numatyta, kad notariatas yra visuma notarų, kuriems pagal šį įstatymą suteikiama teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų ar kitų organizacijų ir jų padalinių (toliau – juridiniai asmenys) subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. To paties įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. To paties įstatymo 40 straipsnyje įtvirtinta, kad notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, rašytiniu prašymu atsisakymo priežastis ir šio atsisakymo apskundimo tvarka ir terminai išdėstomi raštu. Atsisakyme atlikti notarinį veiksmą turi būti nurodyta: atsisakymo data, notaro vardas, pavardė ir notaro biuro pavadinimas, asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, tapatybę patvirtinantys duomenys (vardas, pavardė ir asmens kodas arba gimimo data), veiksmas, kurį buvo prašoma atlikti, atsisakymo atlikti notarinį veiksmą motyvai ir teisiniai pagrindai, atsisakymo apskundimo tvarka ir terminai. Atsisakymą atlikti notarinį veiksmą notaras parengia per dešimt kalendorinių dienų nuo prašymo atlikti notarinį veiksmą gavimo dienos, jį pasirašo ir patvirtina savo antspaudu.

27. Civilinės teisės prasme vekselis – tai savarankiškas civilinių teisių objektas, piniginis vertybinis popierius (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnio 6 dalis). Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis).

28. ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas.

29. ĮPVĮ 47 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad vekselio turėtojas privalo pranešti indosantui, iš kurio jis gavo vekselį, ir vekselio davėjui apie tai, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, per keturias darbo dienas po protesto, o kai vekselyje įrašyta sąlyga „grąžinti be išlaidų“ ar „neprotestuotinas“, – per tiek pat laiko po vekselio pateikimo akceptuoti arba apmokėti.

30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nurodytos įstatymo normos (ĮPVĮ 40 ir 47 straipsniai) reglamentuoja dvi skirtingas, savarankiškas ir laiko atžvilgiu viena po kitos einančias teisines situacijas. Vekselio pateikimas apmokėti ir pranešimas apie neapmokėjimą yra skirtingi savo prigimtimi veiksmai, todėl negali būti atlikti vienu vekselio turėtojo aktu. Pirmiausia ĮPVĮ 40 straipsnyje nustatyta tvarka vekselio turėtojas turi pateikti vekselį apmokėti ir tik po to, jeigu vekselis nebuvo apmokėtas, turi ĮPVĮ 47 straipsnyje nustatytą pareigą informuoti apie tai pagal vekselį įsipareigojusius asmenis (2011 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-7-278/2011).

31. Tokių privalomų įstatyme nustatytų procedūrų atlikimo tikslas – apsaugoti vekselio davėjo ir kitų pagal vekselį įsipareigojusių asmenų interesus, užtikrinant, kad jie bus informuoti apie vekselio pateikimą apmokėti, o jeigu jis neapmokėtas, – apie jo neapmokėjimą, taip apribojant tikimybę, jog vekselio turėtojui pagal tą patį vekselį bus sumokėta daugiau nei vieną kartą, taip pat sudarant prielaidas įvykdyti pagal vekselį atsiradusią prievolę iki priverstinio vykdymo pradžios ir išvengti papildomų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2014; 2014 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-174/2014; 2015 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2015; kt.).

32. Vekselio buvimas pas vekselio turėtoją reiškia ir vekselio pateikimą apmokėti. Paneigti šią prezumpciją turi vekselio davėjas (ĮPVĮ 48 straipsnio 2 dalis, CPK 178 straipsnis). Taigi, vekselio buvimas pas turėtoją reiškia jo pateikimo apmokėti prezumpciją. Pagal kasacinio teismo praktiką tokią prezumpciją patvirtina ir vekselio turėtojo piniginių reikalavimų patenkinimą reglamentuojančios teisės normos (ĮPVĮ 81 straipsnis, Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2014; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-449-378/2015).

33. ĮPVĮ 81 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad kai atsiranda reikalavimo teisė vekselį užprotestavus arba atleidus vekselio turėtoją nuo pareigos įforminti protestą bei pranešus visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, vekselio turėtojo reikalavimai patenkinami ne ginčo tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vekselio turėtojui pateikus rašytinį prašymą pinigams iš skolininko išieškoti, notarai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka padaro vykdomuosius įrašus notaro užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose.

34. Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos (trumpinama – Tvarka), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988, 3 punkte nustatyta, notaras daro vykdomuosius įrašus pagal vekselio ar čekio turėtojo ar jo įgalioto asmens arba atgręžtinio reikalavimo teisę turinčio asmens (toliau – vekselio ar čekio turėtojas) rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko (toliau – prašymas). Kartu su prašymu pateikiamas vekselis (vekselio nuorašas) ar čekis, užprotestuoto vekselio ar čekio protestas, pakvitavimas, jeigu sumokėta vekselio ar čekio sumos dalis. Jeigu vekselis ar čekis surašytas užsienio kalba, kartu pateikiamas jo vertimas į lietuvių kalbą. Tvarkos 4 punkte reglamentuota, kad prašyme turi būti nurodyta: užprotestuoto arba neprotestuotino vekselio ar čekio turėtojo, taip pat jo įgalioto asmens: fizinio asmens – vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamoji vieta, juridinio asmens ar įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, – pavadinimas, registravimo kodas, buveinės adresas; skolininko, į kurį nukreipiamas išieškojimas: fizinio asmens – vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamoji vieta, juridinio asmens ar įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, – pavadinimas, registravimo kodas (jeigu jis žinomas vekselio ar čekio turėtojui), buveinės adresas; vekselio ar čekio apmokėjimo terminas; vekselio ar čekio suma; neakceptuota ar nesumokėta vekselio arba nesumokėta čekio sumos dalis; užprotestuoto vekselio ar čekio protestavimo data, protestavusio notaro vardas, pavardė ir notarinio registro numeris; ar vekselis ar čekis, kuriam neprivalomas protestas, nustatytuoju laiku pateiktas vekselio ar čekio mokėtojui ar davėjui arba trečiajam asmeniui ir iš jo pareikalauta: akceptuoti arba nurodyti akcepto datą, arba apmokėti, arba vizuoti ir nurodyti vizos datą vekselyje, arba apmokėti čekį; ar pranešta visiems pagal vekselį ar čekį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neakceptuotas arba nenurodyta akcepto data, arba neapmokėtas, arba nevizuotas ir nenurodyta vizos data, arba čekis neapmokėtas. Tvarkos 6 punkte nustatyta, kad notaras, priimdamas prašymą, patikrina, ar: vekselį ar čekį pateikiantis asmuo yra teisėtas jo turėtojas ar jo įgaliotas asmuo; vekselis ar čekis sudarytas pagal įstatymo reikalavimus; vekselis ar čekis užprotestuotas pagal Vekselių ir čekių protestavimo taisykles arba vekselio ar čekio turėtojas yra atleistas nuo pareigos įforminti protestą. Tvarkos 8 punkte numatyta, kad notaras, priėmęs prašymą, pareikalauja, kad vekselio ar čekio turėtojas pateiktų įrodymus, ar pranešta visiems pagal vekselį ar čekį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, arba nevizuotas, arba čekis neapmokėtas, ir nurodo, kuriam laikui notarinis veiksmas atidedamas (ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų). Vykdomasis įrašas išduodamas pasibaigus notarinio veiksmo atidėjimo laikui, tik įvykdžius Aprašo 8 punkto pirmosios pastraipos reikalavimą.

35. Kasacinio teismo praktikoje dėl aptartų įstatymo ir lydinčiųjų teisės aktų nuostatų įgyvendinimo išaiškinta, jog notaras gali išduoti vykdomąjį įrašą tik nustatęs, kad įvykdytos ĮPVĮ 81 straipsnyje nurodytos sąlygos: pirma, turi būti atsiradusi reikalavimo teisė; antra, turi būti pranešta pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neapmokėtas. Vekselio turėtojas, teikdamas notarui prašymą atlikti vykdomąjį įrašą, turi prašyme nurodyti, ar jis įvykdė ĮPVĮ 36 straipsnio 1 dalyje nurodytą pareigą pateikti vekselį apmokėti, tačiau nereikalaujama, jog jis kartu pateiktų tokios pareigos įvykdymą patvirtinančius įrodymus. Nepaisydamas to, notaras turi pareikalauti, o vekselio turėtojas turi pateikti įrodymus, kad jis ĮPVĮ 47 straipsnyje nustatyta tvarka pranešė visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims apie tai, jog vekselis nebuvo apmokėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2014).

36. Nagrinėjamu atveju skundžiamame 2022 m. rugpjūčio 16 d. atsakyme dėl vykdomojo įrašo pagal vekselį išdavimo notarė išdėstė aplinkybes, kurios, jos manymu, sudaro kliūtis vykdomiesiems įrašams išduoti, t. y. negalėjimas identifikuoti ar vekselį turintis asmuo yra teisėtas jo turėtojas, negalėjimas nustatyti, kad skolininkas yra tinkamai informuotas apie neapmokėtus vekselius, bei nurodė, jog negali išduoti pareiškėjui vykdomojo įrašo, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakymu notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjui vykdomuosius įrašus.

37. Minėta, jog byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. gegužės 11 d. ir 2022 m. gegužės 13 d. išsiuntė skolininkui D. S. pranešimus. Pranešimuose nurodyta, kad pasibaigus mokėjimo terminui nebuvo sumokėta pagal du paprastuosius vekselius, todėl pareiškėjas reikalavo sumokėti 2 500 Eur ir 1 000 Eur pagal vekselius, nurodė, kad vekseliai nepamokėti. 2022 m. gegužės 11 d. ir 2022 m. gegužės 13 d. AB Lietuvos pašto kvitai patvirtina, jog pranešimai išsiųsti skolininko D. S. gyvenamosios vietos adresu, nurodytu pačiuose vekseliuose (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad skolininkas yra tinkamai informuotas apie neapmokėtus vekselius. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas teismui pateikė įrodymus, kad skolininkas apie vekselių neapmokėjimą, be kita ko, buvo informuotas ir per LinkedIn platformą, kurioje vyko skolininko ir kreditoriaus susirašinėjimas vekselių apmokėjimo klausimais.

38. ĮPVĮ 77 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad paprastajame vekselyje turi būti: 1) žodžiai „paprastasis vekselis“ tekste ta kalba, kuria vekselis išrašytas; 2) besąlyginis įsipareigojimas sumokėti nurodytą sumą; 3) mokėjimo terminas; 4) mokėjimo vieta; 5) pavadinimas ar vardas, pavardė asmens, kuriam arba kurio įsakymu turi būti sumokėta; 6) išrašymo vieta ir data; 7) išrašančiojo paprastąjį vekselį asmens (paprastojo vekselio davėjo) parašas; 8) tais atvejais, kai paprastąjį vekselį išrašantis ūkio subjektas netvarko apskaitos pagal supaprastintos apskaitos taisykles, – tai patvirtinanti informacija.

39. Taigi, vekselyje turi būti nurodyta vardas, pavardė asmens, kuriam arba kurio įsakymu turi būti sumokėta. Asmens gimimo datos ar asmens kodo nurodymas nėra privalomas. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad aplinkybė, jog vekselyje nebuvo nurodyta kreditoriaus (pareiškėjo) gimimo data ar asmens kodas, nelaikytina vekselio trūkumu, sudarančiu pagrindą atsisakyti išduoti vykdomąjį įrašą pagal tokį vekselį. Minėta, kad 2022 m. balandžio 30 d. vekselyje nurodyta, kad vekselio turėtojas yra A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokėjimo vieta – (duomenys neskelbtini). Vekselyje nurodyta pavardė skiriasi nuo pareiškėjo pavardės (įterpta papildoma raidė „i“). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į aplinkybę, kad minėtame vekselį buvo nurodytas ir kreditoriaus asmens kodas, taip pat į aplinkybę, kad kreditorius turi nurodytą vekselį, aiški gramatinė klaida pavardėje neturėjo notarei sudaryti kliūčių kreditoriaus asmeniui identifikuoti, į ką pagrįstai atsižvelgė pirmosios instancijos teismas.

40. Minėta, kad notaras daro vykdomuosius įrašus pagal vekselio turėtojo rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko. Prašyme turi būti nurodyta atitinkama informacija. Pažymėtina, kad nei notarų biuro darbuotojai, susirašinėdami su pareiškėju elektroniniu paštu, nei pati notarė skundžiamame 2022 m. rugpjūčio 16 d. atsakyme nenurodė pareiškėjui, kad jis privalo pateikti tinkamos formos rašytinį prašymą dėl vykdomųjų įrašų išdavimo. Šia aplinkybe, į ką pagrįstai atsižvelgė pirmosios instancijos teismas. Taigi, labiau tikėtina, jog vykdomųjų įrašų neišdavimą sąlygojo ne atitinkamo prašymo nepateikimas (tuo labiau, kad atitinkamą prašymo formą pareiškėjas galėjo užpildyti į notarų biurą atvykęs), o 2022 m. rugpjūčio 16 d. notaro atsakyme pareiškėjui nurodyti trūkumai. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog skundžiama nutartimi teismas įpareigojo notarę iš naujo spręsti klausimą dėl vykdomųjų įrašų pagal neapmokėtus paprastuosius vekselius išdavimo pareiškėjui. Taigi, prieš išduodama vykdomuosius įrašus notarė gali pareikalauti atitinkamo prašymo užpildymo ar pateikimo (Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 4 punktas).

41. Atsižvelgdamas į šias nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjo skundą dėl notarės veiksmų nagrinėjamoje dalyje, ir pagrįstai panaikino notarės atsisakymą (atsakymą) išduoti pareiškėjui vykdomuosius įrašus pagal neapmokėtus paprastuosius vekselius dėl formalių pagrindų bei įpareigojo notarę iš naujo spręsti klausimą dėl vykdomųjų įrašų pagal neapmokėtus paprastuosius vekselius pareiškėjui išdavimo.

42. Dėl kitų atskirųjų skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes teismo vertinimu jie neturi esminės įtakos vertinant skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

43. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.