Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. K. gynėjo advokato Romualdo Lincevičiaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. K. pratęsta kardomoji priemonė-suėmimas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. gruodžio 27 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundu ir skundui nagrinėti pateikta baudžiamosios bylos Nr. 1-56-348/2016 medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180 str. 1 d., 196 str. 3 d., t. y. tuo, kad jis 2014 m. liepos 18 d., apie 19.00 val., prie (duomenys neskelbtini), Kaune, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą – M. R. priklausantį mobilaus ryšio telefoną bei sunaikinti jame esančius elektroninius duomenis apie jos bendravimą su juo ir kitais asmenimis, savo vairuojamu automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užblokavo išvažiavimą automobiliui „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kiemo išvažiuojančiai M. R., pribėgo prie automobilio „VW Golf“ atidarė kairės pusės priekines dureles ir panaudojo fizinį smurtą prieš už vairo sėdinčią M. R. – pagriebė rankomis jai už kaklo, veido, ją tąsė ir stumdė, ištraukė iš užvedimo spynelės raktelius ir numetė į pievą, kumščiais smogė ne mažiau kaip 4 smūgius M. R. į pilvą, dešinę ranką, dešinį šoną, reikalaudamas atiduoti telefoną, išvertė M. R. rankinėje buvusius asmeninius daiktus ant galinės automobilio sėdynės, suradęs pagrobė M. R. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Nokia Lumia“ su sim kortele, bendros 500 litų vertės, tuo padarydamas M. R. 500 litų turtinę žalą, po ko nusinešė minėtą telefoną į savo vairuojamą automobilį „BMW“ ir išvažiavo, tada naudodamasis šiuo telefonu pateko į interneto portale „ieškok.lt“ esančią M. R. paskyrą ir, siekdamas sunaikinti anketą bei joje užfiksuotą bendravimą su kitais asmenimis, pasinaudodamas anketos savininkui suteiktomis funkcijomis, sustabdė anketos veikimą, dėl ko anketos vėl neaktyvavus per 6 mėn., ji automatiškai ištrinama, taip pat jis ištrynė visus telefone buvusius gautus ir siųstus sms pranešimus, šiais veiksmais sunaikino nedidelės vertės privačius M. R. elektroninius duomenis, po ko paminėtą telefoną grąžino M. R. tik Kauno apskrities VPK Dainavos policijos komisariato patalpose, sužinojęs, kad M. R. ten nuvyko ir dėl jo veiksmų kreipėsi į šią policijos įstaigą.

A. K. taip pat kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 6 p., 146 str. 2 d., t. y. tuo, kad jis 2014 m. liepos 20 d., laikotarpyje nuo 02.30 val. iki 03.30 val., prie (duomenys neskelbtini), Kaune, turėdamas tikslą neteisėtai atimti laisvę M. R. bei atlikti prieš ją smurtinius veiksmus, pagriebė iš J. A. automobilio „BMW 730“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išlipusią M. R., jėga stūmė ją į savo naudojamo automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinę, nepavykus to padaryti, jėga įstūmė ją į automobilio saloną ant galinės sėdynės, pats atsisėdęs greta, liepė automobilį vairavusiam V. S. važiuoti, tada važiuojančiame automobilyje atliko prieš M. R. smurto veiksmus – sudavė jai kumščiais ne mažiau kaip 5 smūgius į galvą bei ne mažiau kaip 10 kartų spyrė kojomis į nugarą, krūtinę, pilvą, važiuojant greitkeliu Vilnius-Kaunas-Klaipėda Vilniaus kryptimi, toliau rankomis ir kojomis nenustatytą skaičių kartų rankomis ir kojomis smūgiavo M. R. į įvairias kūno vietas, tąsė už plaukų ir juos rovė, grasindamas užmušti, pakasti arba paskandinti, nuplėšęs važiuojančio ir užrakinto automobilio galinių dešinės pusės durelių vidinę apdailą, tokiu būdu atidarė automobilio dureles ir ne mažiau kaip 5 kartus stūmė M. R. iš važiuojančio automobilio, grasino ją išmesti iš važiuojančio automobilio ir pervažiuoti galvą automobilio ratu, po ko nuplėšta automobilio durelių vidine apdaila smogė ne mažiau kaip 20 kartų M. R. į galvą ir kitas kūno vietas, šaukė, jog veža į mišką ir pakas, paėmęs automobilio salone buvusį atsuktuvą, jo smaigalį įrėmęs jai į kaklo dešinę pusę ne mažiau kaip du kartus juo rėžė per kaklą, grasindamas perpjauti gerklę. Automobiliui važiuojant Technikos g., ties pastatu Nr. 10, Kaune, vėl atidarė važiuojančio automobilio dešinės pusės galines dureles ir išstūmė M. R. iš važiuojančio automobilio, o šiai iškritus ir atsitrenkus galva į kelio dangą, išlipęs iš automobilio, sugriebė ją už plaukų, atitempė ją prie automobilio, prispaudė jos plaukus galinėmis dešinės pusės durelėmis, reikalavo vairuotojo V. S. važiuoti ir vilkti M. R. automobiliu gatvės važiuojamąja dalimi, tačiau V. S. atsisakius, o nukentėjusiajai išsivadavus, atidarė bagažinės dangtį, stūmė ir grūdo M. R. į bagažinę, o nepavykus uždaryti bagažinės – nemažiau kaip du kartus bagažinės dangčiu smogė M. R. per galvą ir kaklą, grasindamas nukirsti jai kaklą, šaukdamas, kad neturi ko prarasti, kartojo, kad nužudys ir tuo tikslu veža M. R. į mišką, visais šiais veiksmais, panaudodamas smurtą, neteisėtai atėmė M. R. laisvę, sukeldamas pavojų jos sveikatai ir gyvybei, sukėlė jai dideles fizines ir psichologines kančias ir padarė poodines kraujosruvas akių vokuose, ausų kaušeliuose, pereinančias į spenines sritis, kaklo šonus, sprandą dešinėje, dešiniame petyje, kairiame žaste, kairėje veido pusėje, pereinantį į pažandę, kraujosruvą po dešinės akies obuolio jungine, pogleivio kraujosruvas lūpose, odos nubrozdinimus dešiniame skruoste, pereinant į žandą, dešinėje plaštakoje, dešiniame delne, juosmens dešinėje, kryžmenyje, kairiajame petyje, pereinant į žastą, dešiniame delne, klubuose, kairiame kelyje, pėdose, kojų nykščiuose, kaklo, odos nubrozdinimus ir poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje, lengvą smegenų sukrėtimą, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairiame pusrutulyje, kairio stipinkaulio lūžį – nesunkų sveikatos sutrikdymą, šiais veiksmais pasikėsino nužudyti M. R., tačiau nusikalstamos veikos – nužudymo kankinant ar kitaip itin žiauriai, nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi iš automobilio pasišalinęs V. S. telefonu pranešė policijai ir policijos pareigūnams sustabdžius automobilį, jis buvo sulaikytas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. K. laikinai sulaikytas 2014 m. liepos 20 d. Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis Kauno apylinkės teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. vasario 12 d. nutartimi A. K. iš suėmimo paleido ir paskyrė švelnesnes kardomąsias priemones. Įtariamajam pažeidus kardomąsias priemones bei bandžius paveikti nukentėjusiąją ir liudytojus, Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 4 d. nutartimi švelnesnes kardomąsias priemones pakeitė į suėmimą. Vėlesnėmis šio teismo nutartimis suėmimas buvo tęsiamas, paskutinį kartą Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2015 m. gruodžio 27 d.

Skunde pažymima, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis galimai padarė jam inkriminuojamus nusikaltimus. Gynėjas mano, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog A. K. įvykdė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, liudytojų parodymai užrašyti neteisingai. Pasak advokato, tam, kad suėmimo terminas būtų tęsiamas tokį ilgą laiko tarpą, byloje būtina surinkti pakankamą įrodymų visumą, kuri leistų neabejoti inkriminuojamų kaltinimų pagrįstumu. Gynėjas mano, kad per pakankamai ilgą bylos tyrimo laikotarpį tokia įrodymų visuma nebuvo surinkta, faktinių duomenų, leidžiančių A. K. kaltinti inkriminuojamų nusikaltimų padarymu, kiekis nepadidėjo.

Advokatas pažymi, kad byloje visi duomenys yra surinkti, užfiksuoti, todėl jokios reikšmės manymui, jog kaltinamasis gali padaryti kažkam įtaką, neturi, be to kaltinamasis jokios įtakos niekam daryti ir neketina. A. K. neturi tikslo pažeisti įstatymų, daryti nusikaltimų, trukdyti bylos nagrinėjimo. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad teismas, spręsdamas dėl kardomosios priemonės - suėmimo pratęsimo, vadovavosi iš esmės tik nukentėjusiosios teiginiais apie galimai daromą poveikį jai. Pasak advokato, nukentėjusiosios teiginiai, kad ji buvo sekama, jos automobilio ratas buvo nuleistas, būsto langai apmėtyti žaliais kiaušiniais ir pan., yra niekuo pagrįsti. Byloje nėra duomenų, kad šiuos veiksmus atliko kaltinamasis ar jam palankūs asmenys, siekdami paveikti ar įbauginti nukentėjusiąją. Gynėjas mano, kad vien ta aplinkybė, jog kaltinamasis kaltinamas labai sunkaus ir apysunkio nusikaltimo padarymu, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą sąrašą, nėra pagrindas jam pratęsti suėmimo terminą.

Advokatas taip pat nurodo, kad teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, tinkamai neįvertino kaltinamojo socialinių ryšių, t. y. aplinkybių, jog jis yra neteistas, turi ilgametę sugyventinę, dukrą, sergančią mamą, kurią prižiūri ir išlaiko, dėl to pažeidė BPK 121 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Gynėjas mano, kad nurodytos aplinkybės turi reikšmės nustatant, ar kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, tačiau teismas jų net nesvarstė lakoniškai nurodydamas tik tiek, kad šios aplinkybės kardomosios priemonės suėmimo pakeitimui į lengvesnę kardomąją priemonę įtakos neturi.

Advokatas pažymi, kad teismas neapsvarstė švelnesnių kardomųjų priemonių paskyrimo galimybės, nors tą padaryti privalėjo. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad kaltinamajam būnant ilgą laiką įkalintam, labai pablogėjo jo sveikatos būklė, nukrito kūno svoris, nusilpo organizmas. Būdamas suimtas jis negali mokėti kreditorinių įsipareigojimų, tinkamai pasirūpinti ne tik savo šeima, bet ir savimi (savo sveikata). Advokatas mano, kad šiuo atveju kaltinamojo buvimas nelaisvės sąlygomis dėl jo sveikatos būklės tolygus kankinimui. Suėmimas tęsiamas jau ilgą laiką, o byla nėra nei didelės apimties, nei ypatingai sudėtinga (nėra didelis nukentėjusiųjų ar liudytojų skaičius, byloje gautos visos specialistų išvados), todėl vien ta aplinkybė, kad įtariamasis ir nukentėjusioji yra artimai bendravę, kartu leisdavo laisvalaikį, nesudaro pagrindo laikyti bylą sudėtinga ar didelės apimties ir taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą. Gynėjas nurodo, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti ir be kardomosios priemonės – suėmimo, pavyzdžiui, paskyrus vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.

Kaltinamojo A. K. gynėjo advokato Romualdo Lincevičiaus skundas netenkinamas.

Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai. Dėl to teisėjų kolegija nevertina duomenų pakankamumo kaltei pagrįsti aspektu.

Nagrinėjamu atveju A. K. kaltinamas galimai padaręs nusikalstamas veikas, už kurių padarymą gresia didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė. Todėl esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Kauno apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. ar 5 d. numatytų pagrindų.

Kauno apygardos teismas kaltinamajam A. K. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis trukdys procesui ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.

Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis ar kaltinamasis trukdys procesui. Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 3 d. įtvirtinta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti: 1) paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius; 2) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Teismų praktikoje išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatyto kardomosios priemonės-suėmimo pagrindo buvimas turi būti pagrįstas baudžiamosios bylos medžiagos duomenimis (pavyzdžiui, baudžiamojoje byloje turi būti duomenų, kad įtariamasis pats arba per kitus asmenis bandė paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus ir kt.). Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. vasario 12 d. nutartimi A. K. iš suėmimo paleido ir paskyrė švelnesnes kardomąsias priemones. A. K. buvo įpareigotas nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja M. R., liudytojais V. S., J. Ž., A. O. ir J. A., tačiau jau 2015 m. vasario 13 d. nukentėjusioji M. R. informavo tyrimui vadovaujantį prokurorą apie jai pradėtą daryti poveikį nurodė, kad ją seka įtartini automobiliai, skambina asmuo iš jai nežinomo telefono numerio ir tyli. Apklausta nukentėjusioji nurodė ir tai, kad jos kambario langas, balkono turėklai buvo apmėtyti žaliais kiaušiniais, be to, nuleistas kieme stovėjusio jos automobilio ratas. Nors gynėjas skunde nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl kardomosios priemonės - suėmimo pratęsimo, vadovavosi iš esmės tik nukentėjusiosios teiginiais apie galimai daromą poveikį jai, tačiau nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojai R. J., J. Ž., J. A.. Liudytoja R. J. parodė, kad A. K. jai skambino telefonu ir klausinėjo apie M. R., prašė susitikti, pasikalbėti. Liudytoja J. Ž. parodė, kad jai į „Facebook“ paskyrą parašė A. K. draugas T. Š., jog A. K. nori susitikti, reikia jam padėti. Liudytojas J. A. parodė, kad 2015 m. vasario 21 d. apie 21 val. jį, sustojusį su automobiliu prie sankryžos, priėjęs kalbino A. K., paprašė sustoti kelkraštyje, privažiavo savo automobiliu, klausinėjo apie M. R., prašė eiti pasikalbėti, bet liudytojas nesutiko. Taigi šie liudytojai patvirtino, kad A. K. ieškojo ryšių su nukentėjusiąja, bandė ją paveikti. Nors nukentėjusioji jau buvo apklausta pirmosios instancijos teisme, tačiau dar apklausti ne visi liudytojai, kurie ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus apie A. K. galimai padarytas nusikalstamas veikas. Taigi skundo argumentai, atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šis suėmimo pagrindas nėra išnykęs ar pasikeitęs, todėl pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, pagrįstai suėmimo terminą pratęsė Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, motyvuodamas, kad kaltinamasis gali trukdyti procesui.

Kardomoji priemonė – suėmimas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. nustatytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo įtariamas ar kaltinamas padaręs bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų. A. K. yra kaltinamas pasikėsinęs padaryti labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 2 d. 6 p., ir padaręs apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d., kurie patenka į Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. numatytą nusikalstamų veikų sąrašą. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajai M. R. kreipusis į policiją dėl A. K. jos atžvilgiu galimai padarytų nusikalstamų veikų, po kelių dienų A. K. galimai pasikėsino padaryti antrą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, dėl ko jam pateiktas kaltinamas dėl pasikėsinimo nužudyti, kankinant ar kitaip itin žiauriai pagal BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 6 p. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, A. K. Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-397-311/2015 teistas už tyčinius nusikaltimus, padarytus dar iki aptariamų veikų, nagrinėjamų Kauno apygardos teisme. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog A. K. būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, gali daryti naujus nusikaltimus, todėl Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.

Gynėjas skunde atkreipia dėmesį, kad kaltinamajam būnant ilgą laiką įkalintam, labai pablogėjo jo sveikatos būklė, nukrito kūno svoris, nusilpo organizmas. Advokatas mano, kad šiuo atveju kaltinamojo buvimas nelaisvės sąlygomis dėl jo sveikatos būklės tolygus kankinimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, kad dėl turimų sveikatos problemų kaltinamajam negali būti taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. Suėmimo vykdymo įstatymo 45 str. 1 d. numatyta, kad

suimtiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Pažymėtina, kad kvalifikuota medicinos pagalba kaltinamajam gali būti suteikta Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Suimtajam reikalinga būtinoji medicinos pagalba, kurią suteikti laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių, gali būti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose užtikrinant suimtojo apsaugą (Suėmimo vykdymo įstatymo 45 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas A. K., pobūdį ir sunkumą, šiuo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi pratęsdamas kaltinamajam A. K. suėmimo terminą 3 mėnesiams, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidė, toks teismo sprendimas neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų suformuotai praktikai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, todėl nėra teisinių pagrindų panaikinti skundžiamą Kauno apygardos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

kaltinamojo A. K. gynėjo advokato Romualdo Lincevičiaus skundą atmesti ir Kauno apygardos teismas 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi kaltinamajam A. K. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.