Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2012-07-13 · Civilinė byla Nr. 2-2732-563/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-07-13
Bylos Nr.
2-2732-563/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-00594-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Violeta Olcvikienė
Ieškovas
J. Š.
Atsakovas
Klaipėdos miesto savivaldybės
Trečiasis asmuo
T. Š., M. Š., V. Š.
Advokatai
Tatjana Borik
Kategorijos
  • 30.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2732-563/2012(Proceso Nr. 2-06-3-00594-2012-4)Procesinio sprendimo kategorija 30.6.; 116.1. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 13 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Olcvikienė, sekretoriaujant Algidai Guobei, dalyvaujant ieškovei J. Š., ieškovės atstovei advokatei Tatjanai Borik, atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės atstovei Eglei Deltuvaitei, tretiesiems asmenims T. Š., M. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. Š. patikslintą ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei, tretieji asmenys V. Š., T. Š., M. Š., dėl teisės privatizuoti butą pripažinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė patikslintu ieškiniu prašo pripažinti jai teisę privatizuoti nuomojamą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pagal LR Butų privatizavimo įstatymą bei įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybę sudaryti pagal LR Butų privatizavimo įstatymą su ieškove nuomojamo buto pirkimo-pardavimo sutartį. Nurodė, kad nuo 1983 m. ji kartu su šeima gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini). Ginčo butas LR Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu buvo privatizavimo objektas ir ieškovė norėjo šį butą privatizuoti, tačiau institucijos, atsakingos už buto privatizavimą, darbuotojai suklaidino ieškovę, nurodydami, kad negali būti leidžiama privatizuoti buto asmeniui, turinčiam įsiskolinimų už komunalinius patarnavimus, todėl ieškovė buto laiku neprivatizavo (b.l. 41-43). Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai paaiškino, kad dar 1992 m. kartu su uošviu A. Š. kreipėsi į Debreceno namų valdas dėl ginčo buto privatizavimo, buvo pradėti tvarkyti dokumentai, tačiau susirgus ir mirus uošviui privatizavimo procedūra nebuvo užbaigta. Ieškovė į tuometinę UAB „Debreceno valda“ vėl kreipėsi 1994 m., tačiau jai buvo paaiškinta, kad, turint skolų už komunalines paslaugas, ji negalės buto privatizuoti. Dėl sunkios finansinės padėties ieškovės šeima tik prieš dvejus metus baigė išmokėti skolas ir kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę dėl buto privatizavimo, tačiau Savivaldybės atstovai paaiškino, kad buto privatizavimo klausimas turi būti sprendžiamas teismo keliu.

Ieškovės atstovė prašo ieškinį tenkinti, nurodė, kad ginčo butas buvo privatizavimo objektas, o ieškovė tinkamas privatizavimo subjektas. Ieškovė išreiškė valią privatizuoti butą, tačiau butas nebuvo privatizuotas dėl atsakingos institucijos kaltės, teigusios ieškovei, kad pirmiausia turi būti sumokėtos skolos už butą.

Atsakovė su ieškiniu nesutinka, nurodė, kad Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu minėto įstatymo ir jį konkretizuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais ieškovė nesikreipė dėl nuomojamų gyvenamųjų patalpų privatizavimo, tarp ieškovės ir atsakovės nesusiklostė santykiai dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, todėl ieškovė neįgijo subjektinės teisės privatizuoti ginčo butą (b.l. 75-77). Atsakovės atstovė prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą, nurodė, kad ieškovė nepateikė į bylą šeimos narių sudaryto susitarimo dėl buto privatizavimo, be to, neaišku dėl kokių priežasčių po A. Š. mirties kiti pilnamečiai šeimos nariai nepabaigė tvarkyti buto privatizavimui reikalingų dokumentų.

Tretieji asmenys su ieškinio reikalavimais sutinka (b.l. 53, 54, 55). Teismo posėdžio metu tretysis asmuo T. Š. paaiškino, kad pirminiu privatizavimo etapu jis buvo dar vaikas, o nuo 2005 m. yra pagrindinis ginčo buto nuomininkas. Ne kartą lankantis Klaipėdos miesto savivaldybėje, atsakingi darbuotojai pripažino, kad būdavo neleidžiama privatizuoti butų su skolomis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė su šeima nuo 1983 m. iki šiol nuomininkės teisėmis gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei (b.l. 32). 2005-08-23 ir 2010-12-09 tarp atsakovės ir ieškovės sūnaus T. Š. sudarytos gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys Nr. J3-287 ir Nr. 46-1428 dėl gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos (b.l. 7-11, 63-65). Ieškovė nurodė, kad ji su uošviu A. Š. dar 1992 m. kreipėsi į tuometinę UAB „Debreceno valda“ su prašymu dėl buto privatizavimo, tačiau po uošvio mirties 1993-07-15 (b.l. 62) privatizavimo procedūra nebuvo užbaigta, todėl vadovaujantis LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktu prašo pripažinti teisę privatizuoti jos nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal LR Butų privatizavimo įstatymą.

1991-12-21 priimtame Butų privatizavimo įstatyme buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų teisė įsigyti privačion nuosavybėn jų nuomojamus valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamuosius namus, butus daugiabučiuose namuose ir bendrabučiuose. Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymas nustato valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo-pardavimo tvarką nuomininkams, iki 1992-12-01 pareiškusiems norą įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas, t. y. nustatė tam tikras sąlygas, kurioms esant įgyjama teisė privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas.

Butų privatizavimo įstatymas galiojo iki 2001-01-01, naikinamasis įstatymo galiojimo terminas negali būti pratęstas ar atnaujintas. Įstatymo pripažinimas netekusiu galios reiškia, jog šis neveikia į ateitį, tačiau nereiškia, jog išnyksta teisės ir pareigos, įgytos pagal galiojusį įstatymą. Taigi ir pasibaigus įstatymo galiojimui, galima įgyvendinti teisę, kuri buvo įgyta remiantis įstatymu, įstatymo galiojimo metu, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nebuvo įgyvendinta galiojant įstatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008). Ieškovė prašo pripažinti jai teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo (Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu – kai teismas sprendimu pripažįsta teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas šios kategorijos bylas yra išaiškinęs, kad teisė privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis gali būti pripažįstama nuomininkams, kurie Butų privatizavimo įstatymo nustatytu laiku ir tinkama forma išreiškė savo valią privatizuoti nuomojamas patalpas, t. y. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto norma suteikia galimybę apginti Butų privatizavimo įstatymo metu įgytas asmenų subjektines teises į nuomojamos patalpos privatizavimą, kurios buvo pažeistos, atsakovams atsisakius užbaigti pradėtą privatizavimo procedūrą (2002-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002, 2008-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008; 2008-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2008;ir kt.).

Sprendžiant dėl ieškovės teisės privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, reikia nustatyti visas šiame įstatyme įtvirtintas tokio privatizavimo sąlygas: 1) ieškovas yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); 2) nurodytas butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); 3) ieškovas kaip subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė ieškovo bei atsakovo kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2009-12-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2009). Taigi tam, jog būtų realizuota teisė lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą, asmuo turėjo būti valstybinio ar visuomeninio buto nuomininku, gyvenamoji patalpa (butas) galėjo būti privatizavimo objektu ir nuomininkas turėjo išreikšti ketinimą įsigyti nuosavybėn nuomojamas gyvenamąsias patalpas iki 1992-12-01 arba Seimo 1997-04-29 nutarimo Nr. VIII-206 numatyta tvarka buvo priimtas sprendimas leisti paduoti pareiškimą dėl buto privatizavimo iki 1997-12-31.

Aiškinantis šias aplinkybes byloje pateiktų įrodymų pagrindu nustatyta, kad byloje nėra ginčo, kad ieškovė pagal Butų privatizavimo įstatymą buvo tinkamas jos šeimai išnuomoto buto privatizavimo subjektas, ginčo butas buvo tinkamas privatizavimo objektas, todėl dėl šių aplinkybių nepasisakytina. Byloje kilo ginčas tik dėl to, ar ieškovė teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais kreipėsi į institucijas, įpareigotas spręsti butų privatizavimo klausimus.

Kreipimosi dėl butų privatizavimo tvarką nustatė Butų privatizavimo įstatymas (visa apimtimi galiojęs iki 1998-07-01) ir jo nuostatas konkretizuojantys teisės aktai: Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklės, patvirtintos Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu Nr. 309 “Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos”, Seimo 1993-04-01 nutarimas Nr. I-118 „Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo taikymo tvarkos”, Vyriausybės 1993-04-20 potvarkis Nr. 290p “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo taikymo tvarkos” vykdymo”.

Byloje keliamas klausimas, ar ieškovė įstatymo nustatyta tvarka ir terminais atliko veiksmus, būtinus įgyvendinti teisę privatizuoti butą. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad ji 1992-1993 m. kreipėsi į tuometinę UAB „Debreceno valda“ ir pateikė visus buto privatizavimui reikalingus dokumentus, tačiau jai buvo paaiškinta, kad buto jai tikriausiai nebus leidžiama privatizuoti, kadangi yra įsiskolinimų už komunalines paslaugas. Jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių šias ieškovės nurodytas aplinkybes, ieškovė nepateikė (b.l. 19). Liudytoja apklausta buvusi UAB „Debreceno valda“ direktorė V. K. patvirtino, kad jai nuo 1996 m. pradėjus dirbti UAB „Debreceno valda“ ieškovė ne kartą lankėsi įmonėje ir žodžiu kreipėsi bei domėjosi buto privatizavimo klausimais, tačiau jos darbo laikotarpiu jokie ieškovės dokumentai dėl buto privatizavimo savivaldybei pateikti nebuvo, jokių rašytinių prašymų ieškovė neteikė.

Kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmuo, nesidomėdamas savo teisėmis ir pareigomis, elgiasi neprotingai ir toks elgesys gali sukelti jam neigiamų padarinių, už kuriuos jis pats atsakingas. Nagrinėjamu atveju ieškovė, būdama apdairi ir rūpestinga, turėjo domėtis savo teisėmis, susijusiomis su jos šeimai skirto buto privatizavimu, o kilus dėl jų neaiškumų, – kreiptis į kompetentingus asmenis ar institucijas. Gavusi atsakymą iš institucijų, buvusių atsakingomis už butų privatizavimą, kad dėl įsiskolinimo už komunalines paslaugas, ginčo butas negali būti privatizuojamas, ieškovė galėjo ginti savo teises teismine tvarka Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu, tačiau to nepadarė. Pažymėtina ir tai, kad butų privatizavimo procesas įtraukė daugumą Lietuvos žmonių, apie šį procesą ir jo sąlygas visuomenė buvo šviečiama ir per masines informavimo priemones, taigi ieškovė, būdama atidi, apdairi, rūpestinga, turėjo žinoti apie savo teises ir rūpintis jų apsauga. Dėl nurodytų motyvų ieškovės argumentai, kad ji buvo suklaidinta atsakingų institucijų, laikytini nepagrįstais.

Pažymėtina, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog ieškovė būtų kreipusis dėl ginčo buto privatizavimo ir kad buto privatizavimo procedūra pagal Butų privatizavimo įstatymą buvo pradėta, bet neužbaigta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo ieškovės, konstatuotina, kad ieškovė teisės aktų nustatyta tvarka, forma ir terminais nesikreipė į institucijas, įpareigotas spręsti butų privatizavimo klausimus, taigi ieškovė neišreiškė, kaip to reikalavo įstatymas, savo valios (ketinimų) įsigyti nuosavybėn nuomojamas gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), todėl ieškovės teisės privatizuoti ginčo butą įgijimas ir tolesnis įgyvendinimas apskritai negalimas, nes ieškovė neįgijo subjektinės teisės privatizuoti ginčo butą (CPK 178 str., 185 str.). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, ieškovės ieškinys, kaip neįrodytas, atmestinas.

Atsakovei nepateikus duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas ir nepareiškus prašymo jas priteisti, bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 265, 268, 270, 279 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Violeta Olcvikienė