Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs S. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nutarties, kuria Administracinės komisijos prie Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 18 d. nutarimas, kuriuo K. M., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188 straipsnį paskirtas įspėjimas, panaikintas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. M. Administracinės komisijos prie Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2013-02-18 nutarimu buvo nubaustas pagal ATPK 188 straipsnį už tai, kad 2012-09-19, apie 12 val., vykdydamas savo tariamą teisę valdyti ginčo pastatą, nors ši teisė yra ginčijama kito asmens, nesant dokumentų, patvirtinančių K. M. nuosavybės teisę į 100 procentų ginčo pastato, savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, atjungė elektros tiekimą į pastatą Nr. 3, esantį (duomenys neskelbtini), taip apsunkino patekimą į patalpas, nepadarydamas esminės žalos piliečių teisėms ir teisėtiems interesams.

Administracinės komisijos prie Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2013-02-18 nutarimą K. M. apskundė Klaipėdos rajono apylinkės teismui.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013-06-27 nutartimi K. M. skundą patenkino, Administracinės komisijos prie Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2013-02-18 nutarimą, kuriuo K. M. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188 straipsnį paskirtas įspėjimas, panaikino.

Apeliaciniame skunde S. G. teigia, kad apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Apelianto teigimu, teismas privalėjo vertinti nešališko liudytojo policijos patrulio A. V. parodymus, kad K. M. grasino atjungsiąs elektros energiją, o praėjus 5–10 minučių elektra iš tikrųjų dingo. K. M. mano, kad yra vienintelis pastato savininkas, vykdo savo tariamą ir ginčijamą teisę valdyti visą ginčo pastatą. Dėl nuosavybės teisės į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) , vyksta teisminiai ginčai. Pastatas Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas, duomenų apie oficialų pastato savininką nėra. Apelianto įsitikinimu, K. M., atjungdamas elektros tiekimą, savavaldžiavo, už tai pagal ATPK 188 straipsnį buvo nubaustas pagrįstai. Prašo skundžiamą nutartį panaikinti, palikti galioti Administracinės komisijos prie Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2013-02-18 nutarimą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą K. M. mano, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Nurodo, kad tam, kad būtų atjungtas elektros tiekimas tam tikroje patalpoje, nebūtina atjungti elektros tiekimo visame pastate. Tą dieną elektros nebuvo visame pastate. Nė vienas liudytojas apie tai, kad elektra dingo dėl K. M. veiksmų, neparodė. K. M. prašo skundžiamą nutartį palikti galioti.

Administracinės komisijos prie Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos pirmininkas D. L. sutinka su apeliacinio skundo motyvais, prašo skundą patenkinti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Iš teismo posėdyje duotų V. P. parodymų matyti, kad jis administracinio teisės pažeidimo protokolą K. M. surašė vadovaudamasis ikiteisminio tyrimo medžiaga, pats įvykio vietoje nebuvo, elektros atjungimo aplinkybių nesiaiškino, vadovavosi prielaida, kad elektros tiekimą atjungė K. M. (b. l. 114).

Teismo posėdyje liudytojai S. G., H. V., A. V. parodė, kad dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), tarp H. V. ir K. M. vyksta ginčas. Įvykio dieną K. M. grasino, jog atjungs elektros tiekimą į patalpas. Liudytojai S. G. ir H. V., D. D. patvirtino, kad konflikto dieną elektra dingo. Kas atjungė elektros tiekimą, nė vienas iš paminėtų liudytojų nematė (b. l. 96–99, 114).

Iš aptartų liudytojų parodymų matyti, kad dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini) , tarp H. V. ir K. M. vyksta ginčas, K. M. grasino, kad atjungs elektros tiekimą, tačiau, kad elektros tiekimą atjungė būtent K. M., nė vienas liudytojas nematė. Teismo posėdyje D. D. patvirtino, kad elektros instaliacija yra sena, todėl elektros tiekimas dingdavo dėl įvairių gedimų ir anksčiau (b. l. 98–99). Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto antrojo PK VPS tyrėjas V. P., prieš surašydamas K. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 188 straipsnį, aplinkybių dėl elektros atjungimo ar atsitiktinių elektros perdavimo trikdžių neišsiaiškino. Kad elektros tiekimą galėjo atjungti K. M., jokiais objektyviais duomenimis nenustatyta.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Esant aptartoms aplinkybėms, nesant byloje patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad K. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188 straipsnyje, apylinkės teismas Administracinės komisijos prie Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2013-02-18 nutarimą panaikino pagrįstai ir teisėtai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. G. apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis neskundžiama.