Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, sekretoriaujant Urtei Zagurskytei, Vilmai Marčiukaitytei, Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorams Tomui Stelioniui, Vytautui Gataveckui, kaltinamajai J. K., jos gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui, nukentėjusiajam A. M. (A. M.), vertėjai Veronikai Rybalčenko, VTAT atstovei J. G., specialistui L. U., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K., gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsituokusi, dirbanti UAB “(duomenys neskelbtini)” dažytoja, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji J. K. 2017 m. vasario 23 d. apie 19.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto dėl asmeninių nesutarimų su sugyventiniu A. M. metu, tyčia sudavė jam vieną smūgį peiliu į pilvo sritį, tuo padarė durtinę-pjautinę kiauryminę pilvo sienos žaizdą su žarnų pasaito sužalojimu, kuo sunkiai sužalojo savo šeimos narį - A. M., su kuriuo ji bendrai gyvena neįregistravusi santuokos, t.y. padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą, kuo padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 3 p.

Liudytoja M. S. paaiškino, kad kaimynę Jūratę pažįsta apie 7 metus. J. gyvena su sūnumi. A. M. ji kartais susitikdavo, tačiau ar jis ten gyvena, ji nežino. Apie įvykį nieko pasakyti negali, nes nieko nežino.

Teismas, vadovaudamasis LR BK 276 str. 1 d. 2 p. perskaito liudytojo J. V. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. V. paaiškino, kad 2017 m. vasario 23 d., po pietų, sutiko A. M., su kuriuo nusprendė išgerti. Tada nuėjo pas A. M. į namus, kur išgėrė degtinės. Kai jie gėrė degtinę, tai J. K., su kuria A. M. gyvena, namuose nebuvo. Kiek laiko išbuvo pas A. M. bute, pasakyti negali, kadangi dėl savo girtumo visko gerai nepamena. Tik pamena, kad A. M. dar parvedė jį namo, nes pats jau paeiti negalėjo. Apie tai, kad minėtos dienos vakarą J. K. namuose peiliu sužalojo A. M., jis sužinojo tik kitą dieną iš policijos pareigūnų. Dėl ko ji sužalojo A. M. ir kokiomis aplinkybėmis, jis nežino, nes po šio įvykio pas juos nuėjęs nebuvo ir apie tai su jais nekalbėjo. Tiek A. M., tiek A. K. mėgdavo išgerti, o kai bent vienas būdavo išgėręs, tai tarp jų dažnai kildavo konfliktai dėl visokių menkniekių. Dažniausiai konfliktus pradėdavo A. K., o A. M. yra ramesnio būdo, į konfliktus veldavosi rečiau ( t. 1., b. l. 73-74 ).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios pilno prisipažinimo, jos kaltę taip pat patvirtina byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai.

Kaip matyti iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo, J. K. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), virtuvėje bei būdą, kur 2017-02-23, vakare tarp jos ir A. M. vykusio konflikto metu, pastarajam sudavus jai du smūgius į galvą, po ko ji nugriuvo ant kėdžių, po to sudavus dar du smūgius į pečius, ji pasiėmė peilį ir peiliu sudavė vieną smūgį A. M. į pilvą ( t. 1., b. l. 188-194 ).

Kaip matyti iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo, nukentėjęs A. M. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), virtuvėje, kur 2017-02-23 vakare tarp jo ir J. K. vykusio konflikto metu, J. K. jį sužalojo peiliu, suduodama vieną smūgį jam į pilvą ( t. 1., b. l. 38-43 ).

Iš 2017-02-23 tarnybinio pranešimo dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo, matyti, kad 2017-02-23, 19.49 val. (duomenys neskelbtini) aps. VPK buvo gautas telefoninis pranešimas iš (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriaus apie tai, jog į gydymo įstaigą buvo atvežtas A. M., kuris apie 19.00 val. buvo sužalotas peiliu. A. M. nustatyta pilvo sienos žaizda, paguldytas į reanimacijos skyrių ( t. 1., b. l. 1).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2017-02-23 apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei paimtas virtuvinis peilis, grindų šluostė, vatos gabalėliai ir medvilninė šluostė su dėmėmis ( t. 1., b. l. 17-29 ).

Iš bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus 2017-03-01 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad, pateiktas 2017 m. vasario 23 d. 19.06 val. Centro informacinėje sistemoje užfiksuotas garsinis pranešimas, jog buvo iškviesta greitosios medicinos pagalba sužalotam vyriškiui ( t. 1., b. l. 85 ).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas iš Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus gautas garso įrašas dėl 2017 m. vasario 27 d. greitosios medicininės pagalbos iškvietimo sužalotam vyriškiui į butą, esantį (duomenys neskelbtini) ( t. 1., b. l. 108-111).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti J. K. ir (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) ligoninės slaugytojos pateikti drabužiai, kuriuos 2017-02-23 dėvėjo nukentėjusysis A. M. ( t. 1., b. l. 112-117 ).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas įvykio vietos apžiūros metu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), paimtas peilis, kuriuo buvo sunkiai sužalotas A. M. ( t. 1., b. l. 118-120 ).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos įvykio vietos apžiūros metu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir reikalaujamų daiktų pateikimo metu iš A. K. paimtos šluostės, kuriomis buvo išvalytas bute buvęs kraujas ir nušluostytas peilis ( t. 1., b. l. 121-124 ).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. M. durtinė-pjautinė kiauryminė pilvo sienos žaizda su žarnų pasaito sužalojimu galėjo būti padaryta aštraus duriamai pjaunančio daikto poveikyje galimai peiliu prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Daugiau tikimybės, kad sužalojimas padarytas pašalinio poveikio metu prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas dėl durtinės - pjautinės kiauryminės pilvo sienos žaizdos su žarnų pasaito sužalojimu vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tyrimui pateiktu peiliu, tiek peiliu, turinčiu panašias charakteristikas. Pateiktuose drabužiuose esantys pažeidimai atitinka jo kūne rastus sužalojimus. Nukentėjusiojo ir jį žalojusio asmens tarpusavio padėtis sužalojimo padarymo metu galėjo būti vienas priešais kitą ( t. 1., b. l. 138 ).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. K. poodinės kraujosruvos abiejų žastų srityje galėjo būti padarytos kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ( t. 1., b. l. 143 ).

Artimųjų giminaičių ir šeimos narių sąvoka apibrėžta BK 248 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Atkreipiamas dėmesys, kad kaltinamoji J. K. ikiteisminio tyrimo metu neneigė aplinkybės, kad ji ir A. M. yra sugyventiniai ( t. 1., b. l. 145-146 ). Analogiškai nurodė ir nukentėjusysis ( t.1., b. l. 33-34, 36-37 ). Dėl šios faktinės aplinkybės ginčo nebuvo. Versiją dėl to, kad su A. M. kartu negyveno, nevedė bendro ūkio, kaltinamoji J. K. iškėlė tik bylą nagrinėjant teisme. Analogiškai elgėsi ir nukentėjusysis. Siekiant patikrinti J. K. nurodytas aplinkybes, teisme apklausti liudytojai A. K., B. M. M., A. G., J. V. ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino, kad kaltinamoji ir nukentėjusysis gyveno kartu. Teisminio nagrinėjimo metu šie liudytojai dalinai suabejojo savo parodymų teisingumu, kuriuos jie davė ikiteisminio tyrimo metu, tačiau argumentuotai jų paneigti negalėjo. Todėl teismas daro išvadą, jog liudytojų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu objektyvūs, patikimi, o netikslumai atsiradę jų parodymuose duotuose teisminio nagrinėjimo metu traktuotini siekiu padėti išvengti kaltinamajai baudžiamosios atsakomybės. Analogiškai vertinami ir kaltinamosios paaiškinimai, kad su A. M. kartu negyveno, bendro ūkio nevedė, todėl nėra sugyventiniai, kurie taip pat vertintini kaip jos gynybinė pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Teismas, įvertinęs paminėtų asmenų paaiškinimus ir jais nustatytas faktines aplinkybes, neturi pagrindo konstatuoti, kad J. K. veiksmų kvalifikavimas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą yra neteisingas. Teismo posėdyje kaltinamoji ir nukentėjusysis teigė supratę, ką reiškia sugyventiniai, taip pat tvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu savo užrašytų paaiškinimų neskaitė, tačiau teismas tokiais jų paaiškinimais netiki. Tokie jų paaiškinimai paneigti liudytojo D. B. parodymais. Bylos medžiagoje jokių duomenų apie tai, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji ir nukentėjusysis buvo apklausti nesilaikant BPK reikalavimų, kad iš esmės būtų suvaržytos jų teisės ar daromas koks nors neleistinas poveikis, nėra. Nors J. K. teisme iškėlė naują versiją dėl sugyventinio statuso neigdama bendrą gyvenimą su A. M., tačiau teismo posėdyje nenurodė įtikinamų ir logiškų savo pozicijos dėl esminių šiai bylai aplinkybių pakeitimo priežasčių.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. M. patvirtino, kad pas J. K. tik užsukdavo pabūti, bendro ūkio nevedė, bendrų finansų neturėjo, su ja negyveno. Nukentėjusysis A. M. kaltinamosios paaiškinimus dėl to, kad jie nebuvo sugyventiniai, patvirtino taip pat. Teismo vertinimu, tikėti J. K. ir A. M. teisiamajame posėdyje duotais paaiškinimais ir juos laikyti patikimais nėra pagrindo, kadangi jie iš esmės prieštarauja kaltinamosios ir nukentėjusiojo pozicijai, išreikštai ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme, taip pat neatitinka faktinių aplinkybių, nustatytų remiantis liudytojų parodymais ir rašytiniais bylos duomenimis.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas D. B. paaiškino, kad jis šioje byloje atliko ikiteisminį tyrimą, apklausė kaltinamąją, nukentėjusįjį, atliko kitus procesinius veiksmus ir jam nekilo jokių abejonių dėl to, kad J. K. ir A. M. gyvena kartu, kaip sugyventiniai.

Kaltinamoji savo kaltės dėl esminių bylos aplinkybių neneigė, pripažino peiliu įdūrusi nukentėjusiajam į pilvo sritį kilus konfliktui tarp jos ir nukentėjusiojo, durdama peiliu tikslo sunkiai sužaloti nukentėjusiojo neturėjo. Teisminio bylos nagrinėjimo metu, kaltinamoji iškėlė versiją, jog nukentėjusįjį A. M. sužalojo netyčia, kuris užgriuvo svirduliuodamas ant peilio, kurį ji laikė rankoje. Ši jos nurodyta aplinkybė jokiais bylos duomenimis nepatvirtinta. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas L. U. nurodė, jog toks sužalojimo mechanizmas praktiškai yra mažai tikėtinas, nes padaryti tokį sužalojimą reikalinga jėga smūgiuojant peiliu, dėl to nukentėjusiajam buvo pradurti drabužiai ir pilvo siena, ko pasekoje buvo padarytas kiauryminis sužalojimas.

Teismas, ištyręs įvykio aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamosios veiksmas –dūris peiliu nukentėjusiajam į pilvą buvo neadekvatus nukentėjusiojo veiksmams – smūgių jai sudavimu. Peilio panaudojimas šioje situacijoje buvo realus pavojus nukentėjusiojo gyvybei. Todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamoji suvokė savo veiksmų pavojingumą ir realiai numatė pavojingas pasekmes, ir nors jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms kilti, t.y. sunkiai sužalojo savo sugyventinį veikdama netiesiogine tyčia. Esant tokioms aplinkybėms kaltinamosios J. K. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal LR BK 135 str. 2 d. 3 p.

Kaltinamajai J. K. byloje buvo inkriminuota jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Bylos duomenimis objektyviai nenustatyta, kad nusikalstamą veiką J. K. padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, nes kaltinamosios apsvaigimo faktas nebuvo tikrintas. Apsvaigimo nuo alkoholio faktas gali būti nustatytas ištyrus asmens kraują, atlikus specialų tyrimą neblaivumo (girtumo) būsenai nustatyti, asmenų parodymais, kitais duomenimis, kuriais apibūdinami klinikiniai girtumo požymiai. Teisminio nagrinėjimo metu ji patvirtino, kad jos išgertas alkoholio kiekis įtakos nusikalstamos veikos padarymui neturėjo, nes smūgį peiliu sudavė iš išgąsčio, bijodama, jog prieš ją vėl gali būti panaudotas smurtas, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina. Vien tai, jog ji pati nurodė, kad išgėrė šampano butelį, negalima laikyti neginčytinu ir neabejotinu jos galimo apsvaigimo nuo alkoholio konstatavimu.

Tokiu būdu surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamoji J. K. 2017 m. vasario 23 d. apie 19.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto dėl asmeninių nesutarimų su sugyventiniu A. M. metu, tyčia sudavė jam vieną smūgį peiliu į pilvo sritį, tuo padarė durtinę-pjautinę kiauryminę pilvo sienos žaizdą su žarnų pasaito sužalojimu, kuo sunkiai sužalojo savo šeimos narį - A. M., su kuriuo ji bendrai gyvena neįregistravusi santuokos, t. y. padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą.

Bausmės skyrimas

Vienas iš fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Baudžiamajame kodekse yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 str. 3 d. ir BK 62 str. Paprastai švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis BK 62 str. nuostatomis, o BK 54 str. 3 d. taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 str. nuostatomis. Kaltinamajai skirti kitokią, švelnesnę bausmę, negu numato BK 62 str. negalima, nes nėra tam numatyto ir būtino pagrindo bei aplinkybių. Tačiau teismas apsvarstęs klausimą dėl kito baudžiamojo įstatymo - BK 54 str. 3d. numatančios švelnesnės nei numatyta įstatymo bausmės skyrimą, taikymo mano, jog ši galimybė šioje baudžiamojoje byloje yra.

Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmę, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys Nr. 2K-77/2007, Nr. 2K-382/2012). BK 54 str. 3 d. numatytų nuostatų taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmė yra teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes.

BK 54 str. 3 d. nuostatų taikymui būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo (šiuo atveju – sunkaus sveikatos sutrikdymo) pavojingumas, atsižvelgiant į padarytos veikos vietą, laiką, būdą, motyvus, panaudoto fizinio smurto intensyvumą yra žymiai mažesnis, negu rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. Teismo nuomone, šioje byloje yra nustatytos aplinkybės, apibūdinančios ir nusikalstamos veikos pavojingumą, ir tą veiką padariusios kaltinamosios asmenybę, kurios rodo, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

BK 54 str. 3 d. taikymui taip pat svarbu, kad kaltininko asmenybės įvertinimas leistų daryti išvadą, jog laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už padarytą nusikalstamą veiką nebūtų teisingas. Kaltininko asmenybės pavojingumą nulemia požymiai, charakterizuojantys jį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikaltimo darymo metu ir po jo. J. K. niekada anksčiau nebuvo teista, charakterizuojama teigiamai. Kaltinamoji augina nepilnametį vaiką, dirba. Pažymėtina ir tai, jog ir pati kaltinamoji buvo sužalota nukentėjusiojo. Pirmasis smurtą panaudojo nukentėjusysis, tuomet sekė kaltinamosios atsakomasis veiksmas. Įvertinus jau aptartas aplinkybes, apibūdinančias J. K. asmenybę, yra pagrindas padaryti išvadą, kad kaltinamosios padarytas nusikaltimas tikrai nebuvo dėsninga jos ankstesnio elgesio pasekmė, taip pat nėra pagrindo manyti, kad atlikusi bausmę už šį nusikaltimą J. K. darys kitas nusikalstamas veikas.

Svarbi aplinkybė, sprendžiant BK 54 str. 3 d. nuostatų taikymą J. K. atžvilgiu, teismo nuomone, yra ir nukentėjusiojo pozicija. Iš bylos matosi, kad nukentėjusysis savo sugyventinei visiškai atleido, jie susitaikė, kaltinamoji nukentėjusiojo atsiprašė, jis nereiškė ir civilinio ieškinio. Teismo posėdyje nukentėjusysis prašė teismo neskirti kaltinamajai realios laisvės atėmimo bausmės.

Įvertinęs aptartas aplinkybes teismas daro išvadą, kad J. K. paskyrus net ir minimalią BK 135 str. 2 d. 3 p. sankcijoje numatytą 2 metų laisvės atėmimo bausmę, tai prieštarautų ir teisingumo principui, ir BK 41 str. 2 d. numatytai bausmės paskirčiai. Visuma išdėstytų aplinkybių taip pat leidžia padaryti išvadą, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti, o teisingumas įgyvendintas taikant BK 54 str. 3 d. nuostatas ir paskiriant J. K. švelnesnės negu numatyta BK 135 str. 2 d. 3 p. sankcijoje rūšies bausmę - laisvės apribojimą. Teismo nuomone, laisvės apribojimo bausmė ir BK 48 str. 6 d. 5 p. numatytas teismo įpareigojimas leis pasiekti bausmės tikslus, t. y. kaltinamajai J. K. turėtų padaryti pakankamą poveikį, kad ji suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą kitiems asmenims, visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Ši bausmė turėtų ne tik nubausti J. K. už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti ją nuo naujų nusikaltimų darymo.

Pagal teismų praktiką taikant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą lengvinančia kaltininko baudžiamąją atsakomybę laikoma situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Pabrėžtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2009, 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-145-139/2015).

Dėl jau aptartų aplinkybių skiriant bausmę kaltinamajai J. K. pagal BK 135 str. 2 d. 3 p., taikant BK 54 str. 3 d., teismas vis dėlto atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė labai sunkų nusikaltimą, už kurį įstatymas numato griežtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Todėl taikant BK 54 str. 3 d., J. K. nors ir skiriama švelnesnės rūšies bausmė - laisvės apribojimas, tačiau jos terminas nustatomas maksimalaus dydžio. J. K. skiriama tokio dydžio bausmė, kuri, teismo nuomone, būtų proporcinga baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltinamosios asmenybei ir užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą.

Kartu pažymėtina ir tai, kad teismas priimdamas šį nuosprendį, kaltinamajai suteikia galimybę įrodyti, kad jos padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, nulemta nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, ir kad ji ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamoji padarė labai sunkų, tyčinį nusikaltimą - sunkiai sužalojo savo sugyventinį. Nusikaltimas nebuvo planuotas, peiliu suduotas vienas smūgis. Kaltinamoji charakterizuojama teigiamai, ankščiau neteista, pergyvena dėl to, kas atsitiko, jai nėra pareikštas nukentėjusiojo civilinis ieškinys.

Byloje (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa už A. M. gydymą pareiškė 2867,78 Eur civilinį ieškinį ( t. 1., b. l. 48-51 ).

Civilinis ieškinys įrodytas byloje esančia medžiaga, todėl turi būti priteistas iš kaltinamosios, nes būtent dėl kaltinamosios neteisėtų veiksmų atsirado ši žala.

Vadovaujantis LR BPK 105 str. 1 d., pinigai – 24,25 eurų, susiję su liudytojo ir specialisto kelionės išlaidomis, pripažįstami proceso išlaidomis ir jie priteistini iš kaltinamosios J. K..

Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad kaltinamoji prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi.

Į bausmės laiką pagal Lietuvos Respublikos BK 66 str. įskaitytinas kaltinamosios laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.

Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 - 308 str.

nusprendė:

J. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 str. 2 d. 3 p. ir pritaikius BK 54 str. 3 d., paskirti laisvės apribojimo bausmę 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąją be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis BK 48 str. 6 d. 5 p., įpareigoti J. K. per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 200 ( du šimtus ) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 66 str. 2 d., 65 str. 1 d., į nuteistajai J. K. paskirtos bausmės laiką įskaityti jos laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017 m. vasario 24 d. iki 2017 m. vasario 25 d., vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Priteisti iš J. K. 2867,78 Eur (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiojo gydymą stacionare.

Priteisti iš J. K. 24,25 Eur proceso išlaidų valstybei.

Daiktinius įrodymus - grindų šluostę, vatos gabalėlį su dėmėmis, medvilninę šluostę su nuoplova, virtuvinį peilį saugomus (duomenys neskelbtini) AVPK Aptarnavimo skyriuje nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nukentėjusiajam A. M. priklausančius drabužius - striukę, megztinį, kelnes, marškinėlius, saugomus (duomenys neskelbtini) AVPK Aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajam A. M..

Kompaktinį diską ,,Verbatim DVD-R‘‘ su nepilnamečio liudytojo A. K. 2017-02-25 apklausos metu darytu vaizdo ir garso įrašu, kompaktinį diską ,,Verbatim CD-R‘‘ su 2017-02-23 Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užfiksuoto pokalbio su asmeniu skambinusiu mobiliojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) garso įrašu, kompaktinį diską ,,Verbatim DVD-R‘‘ su pas A. M. ir A. K. paimtų mobiliųjų telefonų nuskaitytais duomenimis palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Kauno apygardos teismui. Nuosprendžio apskundimo pradžią proceso dalyviams skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, nuteistajai šį terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.