Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.4; 2.3.4.2; 2.3.4.3; 2.3.4.4.2; 2.3.4.7; 2.3.5.2.1; 3.1.7.4; 3.1.7.8; 3.2.4.4; 3.2.6.1

2025 m. balandžio 22 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovui T. Š. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas T. Š. yra jos dukters E. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai E. Š. po 250 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius, viso sumoje 9000 Eur, paskirti ją priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

Ieškovė paaiškino, kad ji buvo susituokusi su atsakovu, santuoką su juo nutraukė (duomenys neskelbtini), tačiau apie 2010 metus pradėjo vėl susitikinėti. Jis lankydavosi pas ją, kai ji gyveno savo mamos namuose (duomenys neskelbtini), po kurio laiko jie kartu apsigyveno pas T. Š. mamą. Atsakovas pripažino, kad E. yra jo vaikas, vadino ją dukrele, pradėjusi kalbėti E. jį vadino tėčiu. Po kurio laiko jie išsinuomojo butą Radviliškio gatvėje, Šiauliuose, kur kartu gyveno, vedė bendrą ūkį. Ji bendravo su atsakovo tėvais, ne kartą lankėsi atsakovo tėvo Ar. Š. namuose, pažinojo jo antrąją žmoną I., dalyvavo Ar. Š. jubiliejaus šventėje. Atsakovo tėvas Ar. Š. pripažino, kad E. yra jo anūkė, tvirtino, kad panaši į tėvą – garbiniuotais tamsiais plaukais, kaip tėvas, kai tuo tarpu kitos jo dukros – šviesių plaukų. Kodėl ji anksčiau nesikreipė dėl tėvystės nustatymo ir nereikalavo, kad atsakovas tik gimus dukrai pripažintų tėvystę pareiškimu, negali paaiškinti.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdžius neatvyko, nuomonės dėl ieškinio neišsakė.

Institucija, teikianti išvadą byloje, teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad tėvystės nustatymas, prašomas priteisti išlaikymas periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimas atitinka nepilnamečio vaiko E. Š. teises ir teisėtus interesus.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovas išvadą palaikė, teisme nurodė, kad ieškinys pareikštas mažamečio vaiko interesais, todėl turėtų būti tenkinamas. Nurodė, kad ieškovė tinkamai rūpinasi savo dukra, užtikrina tinkamas sąlygas jai gyventi ir augti, duomenų, kurie leistų manyti, kad vaikui skirtos lėšos būtų naudojamos ne vaiko poreikių tenkinimui, nenustatyta.

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Iš gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, matyti, kad ieškovei A. Š. (dabar D.) (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. Š.. Vaiko gimimo įraše duomenys apie tėvą nenurodyti. Iš (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo įrašo Nr. 362, sudaryto Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, matyti, kad šalių, ieškovės A. Š. ir atsakovo T. Š., santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini)

Dėl tėvystės nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Vaiko kilmės nustatymas yra teisinio santykio tarp tėvų ir vaiko atsiradimo pagrindimo nustatymas. Vaiko kilmės nustatymas svarbus ne tik siekiant užtikrinti vaiko prigimtinę teisę žinoti savo tėvus, kas sudaro dalį jo, kaip asmenybės, identiteto, bet ir siekiant nustatyti asmenis, su kuriais vaikui atsiranda tėvyste grindžiamos tarpusavio teisės ir pareigos (CK 3.137 straipsnio 2 dalis). Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). O vaikai, be kitų teisių, turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjami ir aprūpinami savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia jų interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis), ir turi gerbti tėvus ir tinkamai atlikti savo pareigas (CK 3.162 straipsnis).

CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. Visuotinai pripažįstama, kad DNR ekspertizė yra patikimiausias ir objektyviausias įrodymų, galinčių patvirtinti arba paneigti spėjamo vaiko tėvo ir vaiko biologinį ryšį, šaltinis. Kita vertus, ekspertizės išvados nėra vienintelė įrodinėjimo priemonė, kuria gali būti patvirtintas ar paneigtas šis ryšys. CK 3.148 straipsnio, reglamentuojančio tėvystės nustatymo pagrindus, pirmojoje dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CPK reglamentuotos įrodymų priemonės. Vadinasi, DNR ekspertizės išvados yra pripažįstamos reikšmingu, bet ne visa lemiančiu (galimybės pasirinkti įrodinėjimo priemones prasme ((duomenys neskelbtini)straipsnio 3 dalis)) įrodymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-969/2019).

2025 m. vasario 27 d. teismo nutartimi buvo paskirta tėvystės nustatymo teismo medicinos ekspertizė ir ekspertams pavesta atsakyti į klausimą – ar atsakovas yra ieškovės vaiko E. Š. biologinis tėvas. Atsakovas ir ieškovė su vaiku buvo įpareigoti nuvykti į ekspertizės įstaigą. Ekspertizės įstaiga informavo, kad atsakovas nustatytu laiku į įstaigą neatvyko. Tiek tarp CK nuostatų, reglamentuojančių tėvystės nustatymo ir tėvystės nuginčijimo institutus, tiek tarp CPK nuostatų, reglamentuojančių tokių bylų nagrinėjimo ypatumus, nėra nuostatų, kurios įtvirtintų priverstinės DNR ekspertizės atlikimo galimybę. DNR ekspertizė negali būti atliekama prieš vaiko tėvų, veikiančių kaip vaiko atstovų pagal įstatymą ir (ar) savo vardu, jeigu aptariamai ekspertizei atlikti reikalingi ir jų (vieno ir (ar) kito) kraujo mėginiai, valią, t. y. prievarta.

Nagrinėjamu atveju, nepavykus atlikti DNR tyrimo dėl to, kad atsakovas neatvyko į ekspertizės įstaigą, byloje svarbūs kiti duomenų, iš kurių galima būtų nustatyti, ar atsakovas yra ieškovės dukros biologinis tėvas.

Liudytoja E. J. parodė, kad 2010 metais iš užsienio grįžusi jos dukra A. vėl apsigyveno kartu su buvusiu sutuoktiniu T. Š. Jiems gyvenant kartu A. pastojo, (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. Iš pradžių jie gyveno pas T. Š. mamą, gimus E. – išsinuomojo butą Zokniuose. Kad tai yra T. Š. dukra jai abejonių nekilo, nes tuo metu A. su jokiu kitu vyru nesusitikinėjo, gyveno ir vedė bendrą ūkį su T. Š. Tiek ji, tiek T. mama tikėjosi, kad T., kuris mėgo išgerti, apsvaigęs būdavo neprognozuojamas, pinigus išleisdavo su draugais, pakeis savo gyvenimo būdą. Ji lankė anūkus, todėl dažnai užsukdavo į T. Š. mamos namus. Kad T. pripažįsta esąs A. gimstančio vaiko tėvu rodė ir tai, kad jis prieš gimdymą išnuomojo atskirą palatą A., gimus dukrai – išlaikė ją, pirko rūbus, sauskelnes, mokėjo už buto nuomą. Kai A. nusprendė nebegyventi su juo, su vaikais išsikraustė į išsinuomotą butą Šiaulių centre, T. Š. jos ieškojo, neblaivus buvo atėjęs ir į jos namus.

Liudytojas M. S., ieškovės sūnus, parodė, kad iš pradžių jie gyveno pas T. Š. mamą, sesei E. gimus, išsikraustė į Zoknius, iš kur jo mama su vaikais išsikraustė į centą, nuo to laiko jis T. nebematė, tai buvo prieš devynerius metus. Kai jo mama gyveno su T., jis matė, kaip T. prižiūrėdavo E., žaisdavo su ja, pamaitindavo, reikalui esant, T. E. vadindavo dukra. Jo įsitikinimu, T. laikė E. savo dukra, priekaištų iš T. Š. mamai dėl E. gimimo nėra girdėjęs.

Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų parodymais, kurie patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes – gyvenimą kartu ir bendro ūkio vedimą dukros E. pradėjimo metu ir jai gimus, atsakovo tėvystės pripažinimą – gyvenimą kartu su vaiku, vaiko išlaikymą.

Atsakovas Šiaulių apylinkės tesimo 2013 m. gruodžio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, paskirta viešųjų darbų bausmė. Teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta, kad T. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltę pripažino ir paaiškino, be kita ko, kad šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini)su savo antra žmona A. ir dukra E. Teismo vertinimu, atsakovo duoti paaiškinimai, užfiksuoti policijos pareigūnų, patvirtina ne tik ieškovės nurodytas aplinkybes apie jų gyvenimą kartu, vedamą bendrą ūkį, bet ir atsakovo patvirtinimą, kad jis pripažino esąs ieškovės dukters E. tėvas.

Aptartų duomenų visuma suteikia pagrindo spręsti, kad atsakovas yra ieškovės dukros biologinis tėvas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos.

CK 3.169 straipsnyje numatyta, jei tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Kilus ginčui, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų.

Šalių nepilnametė dukra E. Š. gyvena su ieškove, vaiko motina. Ieškovės neteisėto elgesio vaiko atžvilgiu faktų nenustatyta, ieškovė tinkami rūpinasi mažamečiu vaiku, užtikrina tinkamas gyvenimo, augimo ir mokymosi sąlygas. Atsakovas prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos su ieškove nepareiškė. Šių aplinkybių visuma suteikia pagrindo išvadai, kad ieškovė tinkamai rūpinasi vaiku, užtikrina geras gyvenimo sąlygas, saugią aplinką, todėl nepilnametės E. Š. gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Ieškovė nurodė, kad dukters E. Š. išlaikymui kas mėnesį reikalinga 600 Eur suma, t. y. maistui - 190 Eur, dienpinigiams - 40 Eur, vaistams, vitaminams, medicininėms paslaugoms - 40 Eur, higienos priemonėms, kirpyklai - 25 Eur, komunaliniams mokesčiams - 35 Eur, pramogoms, laisvalaikiui - 50 Eur, drabužiams, avalynei - 60 Eur, kanceliarinėms, mokyklinėms priemonėms - 40 Eur, korepetitoriams - 60 Eur, transportui – 30 Eur, ilgalaikiams daiktams (baldai, kompiuteris, telefonas ir pan.) – 40 Eur. Išminusavus valstybės mokamas išmokas vaikui, likusi suma, reikalinga vaiko poreikių patenkinimui, - apie 500 Eur, iš kurių pusę prašo priteisti iš atsakovo. Kadangi atsakovas daugiau kaip trejus metus dukros neišlaiko, todėl prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už visą laikotarpį, bet ne daugiau kaip už trejus metus – 9000 Eur.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas principas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 straipsnio 1 dalyje. Įstatyminė pareiga išlaikyti vaiką tėvams suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

Iš ieškovės paaiškinimo matyti, kad ieškovė nuo trejų metų amžiaus viena augina ir išlaiko dukrą E., pragyvena iš savo darbo užmokesčio, valstybės mokamos išmokos vaikui, savo mamos finansinės paramos.

Kadangi atsakovas su vaikais negyvena, todėl nustatant atsakovo turtinę padėtį ir galimybę išlaikyti vaikus, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Duomenų, patvirtinančių atsakovo sveikatos sutrikimus, negalią, dėl kurių būtų sumažėjęs jo darbingumas, nenustatyta. Atsakovas neįrodė, kad jis sąžiningai siekia užtikrinti ieškovės vaiko turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių negali teikti ieškovės prašomo išlaikymo vaikui. Dėl to, kad atsakovas turi kitų vaikų, kuriuos taip pat privalo išlaikyti, neatleidžia jį nuo pareigos išlaikyti kartu su juo negyvenančios dukros, nes tėvai, nuspręsdami turėti vaikų, privalo apsvarstyti ir įvertinti savo galimybes vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės, kadangi tokia pareiga numatyta įstatymuose. Atsakovui nusišalinus nuo pareigos išlaikyti dukrą E., pareiga išlaikyti ją tenka tik jos motinai. Tokiu būdu, vaiko išlaikymo pareiga nepagrįstai perkelta tik ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Be to, taip nebūtų užtikrinti nepilnamečio vaiko interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymas periodinėmis išmokomis – po 250 Eur kas mėnesį – laikytinas nedideliu, nes pagal Aukščiausiojo Teismo nustatytą orientacinį išlaikymo kriterijų vieno vaiko išlaikymui minimalių poreikių patenkinimui per mėnesį reikalingos lėšos atitinka vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu Lietuvoje yra 1038 Eur (neatskaičius mokesčių).

Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, išlaidos sveikatai ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šių poreikių tenkinimui turi būti protingo ir realaus dydžio. Tėvų skiriamos lėšos vaikams reikalingos vaikų visaverčiam, sveikam maitinimui, gerai aprangai, kokybiškai avalynei, higienos prekėms, žaislams ir ugdymo reikmėms. Ieškovės prašoma priteisti išlaikymo vaikui suma neviršija orientacinį minimalios mėnesinės algos dydį, taip pat atsižvelgiant į būtinus ir protingus vaikų poreikius, šalies ekonominę situaciją, spręstina, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymas gali užtikrinti tik būtiniausius vaiko poreikius.

Kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad išlaikymas yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį, o ne momentiniam laikotarpiui, net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių lentelėje (skaičiuotėje) neįmanoma smulkiai ir tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi to paprastai ir neįmanoma padaryti – išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės, nei priteista, kitą – didesnės. Periodinio išlaikymo būtina suma nustatoma ir priteisiama ne individualiai kiekvienam konkrečiam mėnesiui, o ilgam laikotarpiui, turint omenyje aplinkybę, kad su vaiko amžiumi jo poreikiai po truputį auga, todėl teismas, vadovaudamasis protingumo kriterijumi, nustato vidutinę mėnesio sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

Nurodytos teismų praktikos kontekste konstatuotina, kad tas iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas, neturi pareigos įrodinėti vaiko poreikius teikiant detalius rašytinius įrodymus apie patirtas išlaidas kiekvieną mėnesį. Ieškovės nurodyti vaiko poreikiai atitinka protingumo kriterijų, išvardinti poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, o priešingai, visos išlaidos yra reikalingos vaiko būtiniems poreikiams tenkinti. Mažesnio dydžio išlaikymo priteisimas iš atsakovo neatitiktų išlaikymo paskirties, išlaikymo našta nepagrįstai būtų perkelta tik vaikų motinai, su kuria gyvena dukra.

Teismas, įvertinęs ieškovės paaiškinimus, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais principais, kuriais remiamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį, taip pat laikydamasis teismų praktikos, konstatuoja, jog atsakovas privalo rasti galimybę dukros E. išlaikymui skirti kas mėnesį po 250 Eur. Ši suma yra reikalinga siekiant patenkinti vaiko būtiniausius poreikius, tokio dydžio atsakovo teikiamas išlaikymas neturėtų būti kliūtis tenkinti jo paties būtinus, gyvybiškai svarbius poreikius ir nebūtų pažeistas tėvų proporcingumo principas išlaikant vaikus.

Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteistas atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas (CK 3.201 straipsnis).

Pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teisė į išlaikymą periodinėmis išmokomis atsiranda nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos, šiuo atveju nuo 2023 m. liepos 14 d.

Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo, turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Šiuo atveju išlaikymo įsiskolinimas atsirado dėl to, kad atsakovas išlaikymo neteikė iš viso. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas kartu negyvena ir neišlaiko dukters nuo jos trejų metų amžiaus, t. y. nuo 2014 m., todėl išlaikymo įsiskolinimas priteistinas už visą trejų metų laikotarpį (36 mėnesius).

CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas vaikui, teisę valdyti vaiko lėšas paliekant nepilnamečio vaiko turto uzufruktoriui – vaiko motinai, su kuria gyvena nepilnametis vaikas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinį patenkinus, žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista įstatymu ir suteikus jai valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 16 punktas), priteistinas iš atsakovo, t. y. 111 Eur už neturtinio pobūdžio reikalavimą dėl tėvystės nustatymo (CPK 80 straipsnio 1 dalie 6 punktu, 7 dalimi), 67,50 Eur (250 x 12 x 3% x 75% = 67,50) už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, 202,50 Eur (9000 x 3% x 75% = 202,50) už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi, šiuo atveju tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės garantuojamą 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovei advokatę, valstybė patyrė išlaidų, kurios, kaip matyti iš pažymos, šioje byloje yra 804,17 Eur. Ieškinį patenkinus, kaip ir visos kitos bylinėjimosi išlaidos valstybei, išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteistinos iš atsakovo.

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kurios priteistinos iš atsakovo, šioje byloje susidarė 109,73 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.146 straipsnio 1 dalimi, 3.148 straipsniu, 3.174 straipsnio 2 dalimi, 3.194 straipsnio 1, 3 dalimis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.200 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, E. Š. – T. Š. dukra.

Nepilnamečio vaiko E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jos motina A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukrai E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) nuo 2023 m. liepos 14 d. iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukrai E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), materialinio išlaikymo įsiskolinimą 9000 Eur (devynis tūkstančius eurų).

Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdys vaiko motina A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo T. Š. valstybei 490,73 Eur (keturių šimtų devyniasdešimties eurų 73 centų) bylinėjimosi išlaidas (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662).

Priteisti iš atsakovo T. Š. valstybei 804,17 Eur (aštuonių šimtų keturių eurų 17 centų) bylinėjimosi išlaidas už antrinę teisinę pagalbą, sumokant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.