Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. L. – B. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. liepos 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vario komanda“ ieškinį atsakovei A. L. – B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

10. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis).

11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas žalos atlyginimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų argumentų apeliacinės instancijos teisme

13. Esminis bylos dėl žalos atlyginimo priteisimo nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent jame pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo ir draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimai, atsikirtimai ir įrodymai. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių pasekmių. Jos nustatytos, be kita ko, kaip draudimas apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimas, draudimas remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai).

14. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė skundžiamo sprendimo neteisėtumą apeliaciniame skunde grindžia naujomis aplinkybėmis, t. y. kad ginčas yra kilęs iš teisinio santykio – autoįvykio, kurio metu dalyvavo automobiliai drausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu; dėl nurodyto teisinio santykio ypatumo į bylos nagrinėjimą turėjo būti įtraukti ieškovės direktorė, kuri vairavo padidinto pavojaus šaltinį ir draudimo bendrovė, kuri atsakinga už civilinės atsakomybės perėmimą (o tai sudaro absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindą), kurios nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme. Tokių aplinkybių atsakovė pirmosios instancijos teisme nenurodė, apie jas neužsiminta ir atsiliepime į ieškinį, dėl jų neteikė jokių įrodymų. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017). Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija nevertina apeliantės apeliaciniame skunde nurodytų argumentų dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, nes šie argumentai grindžiami aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos ir tirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

15. Teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Vario komanda“ nuomoja kavinės – viešbučio patalpas „Vila komoda“ (duomenys neskelbtini). Į nurodytu adresu teritoriją, kurioje yra ir Palangos kurorto muziejaus pastatas, patekimas galimas per įvažiavimą, kuriame įrengti du automatiniai metaliniai užtvaro stulpeliai. Ieškovė UAB „Vario komanda“ metalinius užtvaro stulpelius valdo per pultelį, kurį gavo iš turto nuomotojo UAB „Geras poilsis“, o Palangos kurorto muziejaus darbuotojai užtvaro stulpelius valdo telefonu. 2009 m. liepos 24 d. UAB „Vario komanda“ direktorė K. V. – M. UAB „Vario komanda“ priklausančiu automobiliu BMW, valst. nr. (duomenys neskelbtini), vyko į darbo vietą (duomenys neskelbtini), telefonu iškvietė UAB „Vario komanda“ darbuotoją K. D., kurios žinioje buvo užtvaros valdymo pultelis, kad ji, atėjusi prie užtvaro, nuleistų metalinius stulpelius, patekimui į teritoriją. Atsakovė A. L. – B. tuo pačiu metu vairuodama automobilį VW, valst. nr. (duomenys neskelbtini), važiavo į Palangos kurorto muziejų, savo darbo vietą, telefonu nuleido metalinius stulpelius, pravažiavo juos ir telefonu aktyvavo. Matė, kad už jos laukia ir ketina važiuoti automobilis BMW, valst. nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo ieškovės UAB „Vario komanda“ direktorė K. V. – M., tačiau automobilio neatpažino, nežinojo apie jo teisę patekti į metaliniais stulpeliais užtveriamą teritoriją, todėl aktyvavo metalinių stulpelių užtvarą. Automobilis BMW, valst. nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas ieškovės UAB „Vario komanda“ direktorės K. V. – M., užvažiavo ant kylančių užtvaro stulpelių ir dėl to transporto priemonei padaryta žala, kurios dydį sudaro 278,00 Eur. Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos policijos komisariato 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos nustatyta, kad atsakovės A. L. – B. atžvilgiu nėra pagrindo pradėti administracinio nusižengimo teisenos, nes jos veikoje dėl minėto įvykio, nėra administracinio nusižengimo požymių.

16. Byloje sprendžiamas ginčas dėl žalos, atsiradusios dėl atsakovės veiksmų, atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs civilinės atsakomybės sąlygas, ieškovės ieškinį tenkino visiškai ir ieškovei iš atsakovės priteisė turtinės žalos atlyginimą.

17. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, ginčija civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad dėl žalos atsiradimo kalta atsakovė. Taip pat nepagrįstai nevertino ieškovės veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio su žalos atsiradimu CK 6.282 straipsnio prasme.

Dėl kaltės, kaip deliktinės atsakovės atsakomybės sąlygos

18. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad mechaniškai valdomas kelio užtvaras nelaikytinas padidinto pavojaus šaltiniu, todėl nėra pagrindo taikyti CK 6.270 straipsnio nuostatas dėl atsakomybės kaip už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą, kai kaltė yra preziumuojama. Pirmosios instancijos teismas taip pat nusprendė, kad nustatyti atsakovės pareigą atsakyti pagal deliktinės atsakomybės sąlygas už ieškovės turtui padarytą žalą, būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), priežastinį ryšį (CK 6.247 straipsnis), kaltę (CK 6.248 straipsnis) ir žalą bei nuostolius (CK 6.249 straipsnis). Su tokia teisine kvalifikacija sutinka ir teisėjų kolegija, todėl plačiau nurodytu klausimu nepasisako (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

19. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakomybę dėl pirmiau nurodytų nuostolių priskyrė išimtinai apeliantei, netinkamai nustatė autoįvykio kilimo priežastį, neatsižvelgė į tai, kad pati ieškovė pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punkto nuostatas, kurios numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kai tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Pirmosios instancijos teismas neatkleidė ginčo esmės, o tai turėjo įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su tokia apeliantės pozicija.

20. Pagal CK 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąją CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, 77 punktas).

21. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

22. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

23. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Šioje normoje yra reglamentuojami nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens mišrios kaltės teisiniai padariniai deliktinės civilinės atsakomybės atveju, ir ji įtvirtina teismo teisę spręsti dėl prašomos priteisti žalos sumažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018, 36 punktas).

24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kaltė dėl ieškovės turtui (automobiliui) padarytos žalos visa apimtimi tenka apeliantei. Tokią išvadą teismas pagrindė tuo, kad apeliantė pati pripažino ir nurodė, kad ji sąmoningai siekė, kad kitas, už jos stovėjęs ieškovės automobilis, negalėtų įvažiuoti į teritoriją. Pravažiavusi nuleistus metalinius užtvaro stulpelius, sąmoningai sustojo, norėdama parodyti už jos stovėjusio automobilio vairuotojui, kad jo į teritoriją neįleis, telefonu aktyvavo metalinius užtvaro stulpelius. Būtent šių veiksmų ir sąmoningo elgesio pagrindu konstatavo, kad atsakovė veikė sąmoningai ir valingai, turėjo tikslą – veikė tyčia. Tokius atsakovės veiksmus teismas vertino neteisėtais, nes net ir neturėdama tyčios apgadinti kitą transporto priemonę savo veiksmais, atsakovė privalėjo tai numatyti, nes žinojo metalinių stulpelių veikimo principus, todėl privalėjo numatyti ir galimas visas iš pakeltų stulpelių kylančias pasekmes. Dėl išvardintų aplinkybių teismas padarė išvadą, kad atsakovės elgesyje yra neteisėto tyčinio veiksmo požymių, kurie yra priežastiniame ryšyje su ieškovės turtui atsiradusia žala. Teisėjų kolegija sutinka, kad paminėtos aplinkybės neabejotinai patvirtina apeliantės nerūpestingą ir neatsakingą elgesį, kad, telefonu aktyvavusi metalinius užtvaro stulpelius, neįsitikinusi, kad jie tinkamai pasikėlė ir nesudarys staigios kliūties iš paskos važiuojančiam ieškovės vairuojamam automobiliui, nuvažiavo toliau į teritoriją, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nustatytos aplinkybės patvirtina atsakovės neteisėtus ir kaltus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą. Kita vertus, teisėjų kolegija mano, kad byloje nustatyti ieškovės veiksmai, sudaro pagrindą pastarajai priskirti bent dalį kaltės dėl susiklosčiusios situacijos.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad ieškovei žala padaryta atsakovės tyčiniais, kaltais ir neteisėtais veiksmais mechaniškai valdant kelio užtvarą, nevertino kelio užtvaro kaip įrenginio paskirties ir tokio įrenginio naudotojų teises ir pareigas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ir nepagrįstai konstatavo atsakovės atliktus veiksmus kaip neteisėtus. Taip pat nepagrįstai vertino, kad atsakovės kaltė pasireiškia tyčiniais veiksmais.

26. Kelio užtvaras yra įrenginys, skirtas įvažiavimui užtverti. Jo svirtis pakeliama, kai reikia atlaisvinti kelią automobiliui, kuris turi teisę pro jį pravažiuoti, ir nuleidžiama užtveriant kelią, kad automobiliai, kurie neturi tokios teisės, negalėtų patekti į užtvertą teritoriją. Tai įprastas, kelių eismo dalyviui gerai žinomas mechanizmas, kurio veikimo principas kiekvienam vairuotojui taip pat turėtų būti aiškus, suvokiamas ir nuspėjamas. Manytina, kad kiekvienas vairuotojas supranta ne tik tai, kad į kelio užtvaru pažymėtą teritoriją jis neturi teisės patekti, jei tokia teisė jam nebuvo suteikta (nagrinėjamu atveju aikštelė buvo taip pat pažymėta ir atitinkamu kelio ženklu), bet ir tai, kad kelio užtvaro svirtis pakeliama leidžiant teisę pro jį pravažiuoti turinčio automobilio vairuotojui ar automobiliui (tais atvejais, kai svirtis pakyla įrenginiui nuskaičius automobilio valstybinį numerį) ir nuleidžiama jam pravažiavus.

27. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad kelio užtvaras (metaliniai stulpeliai) veikė pagal savo tikslinę paskirtį. Įrenginys buvo pakeltas, kad automobiliai, kurie neturi teisės būti UAB „Vario komanda“ ir Palangos kurorto muziejaus darbuotojams skirtoje automobilių stovėjimo aikštelėje, neįvažiuotų į ją. Byloje nustatyta, kad ieškovė metalinius užtvaro stulpelius valdo per pultelį, kurį gavo iš turto nuomotojo UAB „Geras poilsis“, o Palangos kurorto muziejaus darbuotojai užtvaro stulpelius valdo telefonu. Atsakovė, atvykdama į minėtą aikštelę, telefonu nuleido kelio užtvaro metalinius stulpelius, pro juos pravažiavo ir vėl ėmėsi priemonių, kad būtų apsaugota įrenginiu užtverta teritorija nuo asmenų, neturinčių joje būti, patekimo, – pakėlė užtvaro svirtį (metalinius stulpelius).

28. Atsakovė, duodama paaiškinimus 2020 m. liepos 1 d. vykusios teismo posėdžio metu, nurodė, kad patekimui, kuris yra ribojamas kelio užtvaru (metaliniais stulpeliais), į teritoriją naudoja telefoną. Žino, kad UAB „Vario komanda“ darbuotojai patekimui į teritoriją naudoja pultelį. Pažymėjo, kad darbdavys visiems Palangos kurorto muziejaus darbuotojams išaiškino kelio užtvaro paskirtį, nurodė, kad darbuotojai, įvažiavę į teritoriją, privalo pakelti kelio užtvarą, kad jie neturi teisės į teritoriją įleisti kitų automobilių. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, įvažiavusi į kelio užtvaru pažymėtą teritoriją ir pakėlusi kelio užtvarą, jokių neteisėtų veiksmų neatliko.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ginčo situacijoje Kelių eismo taisyklės, numatančios, kad vairuotojas prieš pradėdamas važiuoti, persirikiuodamas ar kitaip keisdamas važiavimo kryptį, privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti kelią (netrukdyti) kitiems eismo dalyviams, taikytinos abiem įvykyje dalyvavusioms vairuotojoms. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstai padarė išvadą, kad pagal faktinę situaciją ieškovės transporto priemonės vairuotoja negalėjo numatyti ir negalėjo pamatyti pravažiavime kylančių metalinių stulpelių, o atsakovė privalėjo įsitikinti, kad už jos stovėjęs automobilis turi (ar neturi) teisę pravažiuoti pro metalinių stulpelių užtvarą, tačiau to nepadarė ir savo sprendimu pakeldama metalinių stulpelių užtvarą siekdama sudaryti kliūtis kitam automobiliui pravažiuoti, padarė neapdairaus ir neatsargaus vairuotojo veiksmą, sukėlusį priežastis nesaugiam eismui, dėl ko padaryta žala kito asmens turtui.

30. Kaip teisingai pažymėjo atsakovė apeliaciniame skunde, ieškovė, kaip kelių eismo dalyvė, kuriai yra gerai žinomas kelio užtvaro paskirtis ir mechanizmas, kad kelio užtvaro svirtis pakeliama leidžiant teisę pro jį pravažiuoti turinčio automobilio vairuotojui ar automobiliui (tais atvejais, kai svirtis pakyla įrenginiui nuskaičius automobilio valstybinį numerį) ir nuleidžiama jam pravažiavus, turėjo (privalėjo) įsitikinti, kad važiuoti yra saugu.

31. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad kaltė dėl nagrinėjamu atveju kilusių padarinių, t. y. dėl to, kad mechaniškai valdomu kelio užtvaru buvo padaryta žala ieškovei priklausančiam automobiliui, tenka ir ieškovei (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, atmestini kaip nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad ji negalėjo ir neturėjo galimybės pamatyti kylančių metalinių stulpelių. Šiuos teiginius paneigia 2020 m. liepos 1 d. teismo posėdžio metu duoti liudytojos K. D. parodymai, kad atsakovės vairuojamas automobilis buvo sustojęs arčiau pakeliamų metalinių stulpelių, o ieškovės vairuojamas automobilis buvo sustojęs toliau pakeliamų metalinių stulpelių. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė turėjo galimybę matyti kylančius kelio užtvarko metalinius stulpelius ir, prieš važiuodama į kelio užtvaru pažymėtą teritoriją, privalėjo įsitikinti, kad tai daryti yra saugu.

32. Nors ieškovė teigia, kad ji turėjo pagrindo manyti, kad atsakovė, matydama iš paskos važiuojantį automobilį, pravažiavusi kelio užtvarą, akimirką stabtelėjusi, nuvažiuodama jo neaktyvuos, teisėjų kolegijos nuomone, tai nepateisina ieškovės veiksmų įvažiuojant į kelio užtvaru pažymėtą teritoriją, nesulaukus pakeliamų metalinių stulpelių ir juos nuleidžiant, kuriam tikslui ir buvo pakviesta ieškovės darbuotoja, kuri buvo atsakinga už pultelį ir ieškovės darbuotojų ir svečių įleidimą į kelio užtvaru pažymėtą teritoriją.

33. Pažymėtina, kad sprendžiant apeliantės kaltės dėl ieškovės turtui padarytos žalos atlyginimo klausimą, aktualus yra ir 2019 m. rugpjūčio 14 d. Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, kuriame konstatuota, kad iš tyrimo metu surinktų duomenų nenustatyta, kad A. L. – B., pakeldama pakeliamus stulpelius, tai darė tyčia suvokdama veikos pobūdį, numatė, kad dėl jos veikimo ar neveikimo gali kilti / atsirasti neigiamų padarinių, ir jų norėjo. Pažymėtina ir tai, kad, nagrinėjant ieškovės (nukentėjusiosios) pareiškimą dėl tyčinio turto sunaikinimo ar sugadinimo, nebuvo nustatyta, kad įvykį, kurio metu buvo apgadinta ieškovei priklausanti transporto priemonė, matė civilinės bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja, ieškovės darbuotoja K. D.. Ieškovės direktorės K. V. – M. pareiškime Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK nurodyta, kad minėta liudytoja girdėjo šalių pokalbį, kuris vyko po įvykio. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojos K. D. duoti parodymai dėl pultelio (ne)panaudojimo, kelio užtvaro pakilimo momento, atsakovės nuvažiuoto atstumo nuo kelio užtvaros, kuomet staiga pakilo metaliniai stulpeliai ir apgadino ieškovės vairuojamą transporto priemonę, kelia pagrįstų abejonių.

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktus įrodymus, teismo posėdžio metu duotus šalių paaiškinimus, liudytojos parodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino ir nepagrįstai nustatė, kad dėl mechaniškai valdomo kelio užtvaro pakėlimo ieškovės transporto priemonei padarytos žalos yra kalta atsakovė, kad žalos atsiradimą lėmė būtent atsakovės atlikti veiksmai, nepagrįstai nevertino ieškovės atliktų veiksmų, kurie, teisėjų kolegijos vertinimu, turėjo įtakos žalos atsiradimui. Sprendžiant dėl šalių kaltės santykio, atsižvelgtina į tai, kad ieškovės atstovas, duodamas paaiškinimus 2020 m. liepos 1 d. teismo posėdžio metu, nurodė, kad atsakovė savo neatsargiu elgesiu sukėlė nestandartinę situaciją, kurios metu buvo padaryta žala ieškovės transporto priemonei. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad atsakovė nuvažiavo į teritoriją neįsitikinusi, kad kelio užtvara tinkamai pakelta, nepaneigia ieškovės kaltės, tačiau sudaro pagrindą ieškovei priskirti didesnę kaltės dėl kilusių padarinių dalį. Didesnę ieškovės kaltės dalį suponuoja ir byloje nustatytos aplinkybės, aptartos nutarties 26-27 punktuose, 29 punkte. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinusi šalių atliktus veiksmus, įtakojusius nuostolių atsiradimą, daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas atlyginti žalą atmestinas (CK 6.282 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

35. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias turtinės žalos atlyginimo priteisimą, nepagrįstai konstatavo, kad yra visos deliktinei atsakomybei kilti sąlygos, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

36. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės sprendžiant nagrinėjamą ginčą.

37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).

38. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas, atsakovei iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, kurios sudaro išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti už atstovavimą, dokumentų surašymą, patarimą ir kitas teisines paslaugas. Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (8.11 punktas), atsakovei iš ieškovės priteistina 500,00 Eur.

39. Atsakovė, teikdama apeliacinį skundą, sumokėjo 15,00 Eur žyminio mokesčio, kitų duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas, iš ieškovės ieškovei priteistinos jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur žyminio mokesčio.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2020 m. liepos 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vario komanda“ ieškinį atsakovei A. L. – B. dėl žalos atlyginimo priteisimo atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vario komanda“ 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, atsakovei A. L. – B.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vario komanda“ 15,00 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, atsakovei A. L. – B.