Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Boleslovo Kalainio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl 2015-03-09 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu pagal LR BK 140 str. 2 d. ir nuteistas terminuoto laisvės atėmimo bausme 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1d., 3 d. bausmės subendrintos iš dalies sudedant, prie naujai paskirtos bausmės pridėta dalis 2014-02-13 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir 2015-01-05 nutartimi pakeistos į areštą bausmės, remiantis BK 65 str. 1d. 1a punktu arešto bausmę keičiant į laisvės atėmimą ir paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo 2015-03-09 dienos. Į bausmės laiką įskaitytos dvi laikino sulaikymo paros nuo 2014-11-28 15:40 val. iki 2014-11-30 12:40 val. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. nuteistas už tai, kad 2014-11-27 apie 16 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė du kartus kumščiu į veidą ir du kartus pagaliu į dešinį petį savo tėvui A. P., padarydamas nukentėjusiajam A. P. nubrozdinimus nosies nugarėlėje ir kairiame skruoste, kraujosruvas dešiniame žąste, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. P. teigia, kad Kelmės rajono apylinkės teismas jo atžvilgiu buvo šališkas, rėmėsi tik nukentėjusiojo parodymais, todėl byla turėtų būti išnagrinėta iš naujo ir jam turėtų būti paskirta švelnesnė bausmė. Nuteistasis teigia, kad nori likti laisvėje, dirbti ir būti naudingas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir, pritaikius naująjį LR BK 75 str. 1 d. reglamentavimą, nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Kolegija atmeta apelianto argumentą, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir neva rėmėsi vien nukentėjusiojo parodymais. LR BPK 20 str. 5 d. numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet jų visetą, kas leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (2007-06-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ,,Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga“).

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo nuosprendį konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl R. P. kaltės nežymiai sutrikdžius sveikatą savo tėvui A. P..

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo R. P. kaltę grindė nukentėjusiojo A. P. parodymais, kadangi jie bylos ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu buvo nuoseklūs ir išsamūs, šiuos parodymus atitinka specialisto išvada, juos patvirtino liudytojas P. P.. R. P. kaltę netiesiogiai patvirtina ir kitos byloje nustatytos aplinkybės: 2014-11-28 R. P. policijos pareigūnai išsivežė iš nukentėjusiojo A. P. namų, nepasitvirtino nuteistojo paaiškinimas, kad įvykio metu 2014-11-27 po pietų jis buvo Kretingos ligoninėje dėl kojos susižalojimo, tačiau šioje ligoninėje toks R. P. apsilankymas nėra užfiksuotas. Be to, nuteistasis aiškino, kad įvykio metu 2014-11-27 dieną jis dirbo UAB „Skirmandera“, tačiau pažymoje apie asmens įdarbinimus nurodyta, kad R. P. dirbo šioje bendrovėje tik nuo 2015-01-12 iki 2015-01-21, t. y. nusikaltimo padarymo metu jis nedirbo.

Skirdamas R. P. bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad praeityje jis buvo teistas, teistumas neišnykęs, bylos nagrinėjimo metu jis atlikinėjo arešto bausmę, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, smurtavo prieš savo tėvą, su kuriuo jam buvo uždrausta bendrauti ir pas kurį uždrausta lankytis, kaltės nepripažino, nesigaili, todėl jam pagrįstai buvo paskirta minimali terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Kolegijos nuomone, ši bausmė yra teisinga, ne per griežta, jos švelninti nėra pagrindo.

Kadangi naują nusikaltimą (2014-11-27) R. P. padarė po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas ankstesnis apkaltinamasis nuosprendis (2014-02-13), bausmė su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme pagrįstai buvo subendrinta LR BK 64 str. pagrindu. Kolegijos nuomone, galutinė bausmė yra teisinga, ne per griežta, jos švelninti nėra pagrindo.

Kolegijos nuomone, nuteistojo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti 2015-03-19 priimto LR BK 75 str. 1 d. pakeitimo, kuris numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (redakcija Nr. XII-1554, 2015-03-19, paskelbta TAR 2015-03-23, i. k. 2015-04087). Pažymėtina, kad nuteistojo R. P. atžvilgiu buvo galimybė taikyti ir senąją LR BK 75 str. 1 d, įstatymo redakciją, tačiau, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs svarbias aplinkybes, padarė išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai R. P. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kolegijos nuomone, ši išvada yra pagrįsta, kadangi nuteistasis net po ankstesnio apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo tinkamų išvadų nepadarė, toliau smurtavo prieš savo tėvą, nesilaikė jam paskirtos švelnesnės bausmės sąlygų ir įpareigojimų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. P. apeliacinį skundą atmesti ir Kelmės rajono apylinkės teismo 2015-03-09 nuosprendį palikti nepakeistą.