Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininko), Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko (pranešėjo), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1550-451/2013 pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

ieškovui A. S. priteisė asmeninės nuosavybės teise butą su rūsiu, 35,99 kv. m. bendro ploto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);priteisė ieškovei V. S. iš atsakovo A. S. 33.600,00 Lt kompensaciją;ieškovei V. S. priteisė automobilį RENAULT LAGUNA, v/n (duomenys neskelbtini).atsakovui A. S. priteisė automobilį SUBARU LEGACY, v/n (duomenys neskelbtini)

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

ieškovė neįrodė atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo, nes liudytojai patvirtino, jog apeliantas alkoholiu nepiktnaudžiavo, neištikimybės taip pat neįrodė. Priešingai, ieškovės kaltė dėl santuokos iširimo akivaizdi, nes apeliantas buvo reiklus dukrai, o kai sušlubavo jo sveikata, tuomet sutuoktinei jis tapo nebereikalingas. Ieškovė su dukra apeliantą paliko 2011 m. rudenį, nors žinojo, kad jam reikalinga priežiūra, gydymas. Apelianto nedarbas ir užsitęsusi liga yra objektyvios priežastys, dėl kurių apeliantas negali prisidėti prie šeimos poreikių tenkinimo.teismas neteisingai nustatė, kad ieškovė buvo keletą kartų išėjusi iš namų. Ieškovė iš namų buvo išjusi tik vieną kartą 2004 m., po to grįžo ir kartu gyveno 7 metus. Dėl šių įvykių šalių kaltė bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatinėjama. Visi liudytojų parodymai patvirtina, kad ieškovė kalta dėl santuokos iširimo, nes ji su dukra išėjo iš namų, todėl nutraukus santuoką dėl ieškovės kaltės, apeliantui turi būti priteista 2950 Lt piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti.teismas spręsdamas turto padalinimo klausimą, turėjo įvertinti tai, kad apeliantas yra 55 % nedarbingas, be to, jo nedarbingumas yra susijęs su stuburo pakitimais. Taip pat teismas turėjo įvertinti šalių finansines galimybes, nes apelianto mėnesio pajamos sudaro tik 420 Lt, o ieškovės – 2000 Lt. Ieškovė prie buto privatizacijos neprisidėjo, nes 1994 metais gimus dukrai ji negaudavo motinystės pašalpos, kadangi iki to laiko neturėjo darbo stažo. Apeliantas prašo prijungti prie bylos rašytinį įrodymą, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė prijungti. Šiuo dokumentu apeliantas įrodinėja, kad yra pasiskolinęs pinigų. Ieškovė pateikė įrodymus, kad ji turi banko sąskaitoje 58446,30 Lt, tai reiškia, kad ieškovė turi pakankamai piniginių lėšų. Apeliantas taip pat nurodo, kad iš tėvo yra paveldėjęs nekilnojamąjį turtą Kaišiadorių rajone, tačiau jo vertė yra menka. Tai yra svarbios aplinkybės, dėl kurių teismas turi pagrindą nukrypti nuo lygių dalių dalijant sutuoktinių turtą.apeliantas prašo priteisti iš ieškovas 500 Lt dydžio kasmėnesinį periodinį išlaikymą, mokamą nuo priešieškinio pateikimo iki kol sutuoktiniui bus pripažįstamas invalidumas. Pagal LAT praktiką, prašantis išlaikymo sutuoktinis neįrodinėja išlaikymo reikalingumo, pripažįstama, kad jam reikalingas išlaikymas, jeigu sutuoktinis, iš kurio prašoma priteisti išlaikymą, neįrodo priešingai. Apeliantas pateikė įrodymus, kad yra neįgalus, gauna invalidumo pašalpą, dirbti negali, kitų pajamų pragyvenimui neturi, pateikė įrodymus, patvirtinančius lėšų sumą, užtikrinančią būtiniausių poreikių tenkinimą. Apeliantas yra nepajėgus tenkinti savo minimalius buities, sveikatos priežiūros, socialinius poreikius, o ieškovė, gaudama 2200 Lt kas mėnesį turi galimybę teikti išlaikymą sutuoktiniui. Atkreipia dėmesį, kad nuo 1992 m. iki 2000 metų šeima buvo išlaikoma iš apelianto gaunamų lėšų, nes ieškovė pajamų negaudavo.

apelianto argumentus, kad santuoka nutrūko dėl ieškovės kaltės paneigia byloje esantys įrodymai. Ieškovė nurodė, kad pagrindinė santuokos iširimo priežastis yra nepagarbus atsakovo elgesys su ieškove ir jų dukra. Būtent šią aplinkybę patvirtino liudytoju apklausta kaimynė V. Č., dukters klasės draugė patvirtino, kad jai matant atsakovas sudavė per veidą šalių dukrai, kuri tuo metu buvo nepilnametė. Toks nuolatinis psichologinis smurtas, kartais prasiveržęs ir fizinis smurtas, taip pat nelojalumas bei nepagarba, paskatino ieškovę palikti atsakovą ir išsikelti gyventi atskirai.ieškovė savo parodymų bylos nagrinėjimo metu nekeitė, priešingai, buvo nuosekli, tvirtino, kad viena iš nesutarimo priežasčių buvo tai, kad atsakovas konfliktuodavo dažniau tuomet, kai pavartodavo alkoholinius gėrimus, kurių vartojimas pastaruoju metu dažnėdavo. Ieškovė atsakovo neištikimybės fakto neįrodinėjo. Apeliantas skunde nurodė, kad ieškovė iš namų buvo išėjusi tik vieną kartą. Tačiau pirmosios instancijos teisme nurodė, jog ieškovė išeidavo iš namų, nes nenorėdavo dirbti pas jo tėvus fizinio darbo, tačiau šio fakto atsakovas neįrodė.atsakovas neįrodė, kad dėl savo sveikatos nuolat lankydavosi gydymo įstaigose, būtų gavęs visavertį gydymą, reabilitaciją ir dėl savo ligos patirtų išlaidas. Atsakovo teiginiai, jog jo sveikatos būklė yra bloga, abejotini. Atsakovo nedarbingumas yra terminuotas, todėl jis gali pakisti, be to, jis nepateikė savo ligos prognozių. Akivaizdu, kad nuo lygių dalių principo pagal CK 3.123 straipsnį nukrypti nėra pagrindo. Atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai gera, jis turi nekilnojamojo turto, kurį gali realizuoti, taip pat turi santaupų. Nors ir buvo prašomas, tačiau pirmosios instancijos teismui nepateikė duomenų apie savo turimas lėšas banko sąskaitose. atsakovo paskolos raštelis sudarytas po to, kai mes santuokoje negyvenome, todėl tai negali būti bendra skola. Atsakovo teiginys, kad ieškovės pajamos šiai dienai yra didesnės, negali būti pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Apelianto teiginys, kad ieškovės sąskaitoje yra 58 tūkst. Lt yra nepagrįsti, nes ši suma atspingi ieškovės gautas pajamas per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-11-26, t.y. už trejus metus. Be to, ieškovas neteikia dukrai išlaikymo jau trejus metus. Atsakovas visą laiką tvirtino, kad butas yra tik jo vieno, nors nepilnametė dukra lankė netoli esančią mokyklą, tačiau atsakovas nepasiūlė ieškovei likti gyventi bute.pagal formuojamą teismų praktiką, prašantis išlaikymo sutuoktinis turi įrodyti, kad turimas turtas ir pajamos nėra pakankamos minimaliems jo poreikiams tenkinti. Š bylos medžiagos akivaizdu, kad ieškovas turi paveldėtą nekilnojamąjį turtą Kaišiadorių rajone, kuris susideda iš 3,5 ha žemės bei trobesių. Taip pat atsakovui tenka ir santuokoje įgytas butas. Neturėdamas lėšų pragyvenimui, ir galės vieną iš nekilnojamojo turto parduoti. Be to, atsakovas posėdžio metu tvirtino, kad turi susitaupęs apie 1000 Lt, tačiau įrodymų nepateikė, todėl tikėtina, jog jis turi daugiau sutaupęs lėšų. Tuo tarpu ieškovė išėjo gyventi pas tėvus, nekilnojamojo turto savo vardu neturi, prisideda prie tėvų buto išlaikymo, gyvena Kaišiadoryse, o į darbą važinėja Kaune. Ieškovė santaupų neturi, vienintelis jos turtas būtų iš atsakovo gauta kompensaciją už butą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apelianto pareikšto prašymo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka

Spręsdamas šį prašymą teismas visų pirma pažymi, kad CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko rašytinį procesą, o apeliacinės bylos nagrinėjimas žodine tvarka yra ekstraordinarinė (išimtinė forma). Dalyvaujantys byloje asmenys dėl bylos nagrinėjimo šia forma savo procesiniuose dokumentuose gali teikti motyvuotus prašymus (CPK 322 str.). Tačiau nagrinėjamoje byloje prašyme dėl skundo žodinio nagrinėjimo apeliantas konkrečiai nenurodė, kokios bylos aplinkybės galės būti tinkamai išaiškintos tik žodinio nagrinėjimo metu ir kokios gali susidaryti kliūtys, trukdysiančios visapusiškai ir objektyviai patikrinti skundžiamo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą nagrinėjant skundą rašytinio proceso tvarka. Apeliantas nekonkretizavo, kokius svarbius klausimus apeliacinės instancijos teismas gali išsiaiškinti būtent žodinio nagrinėjimo būdu, apsiribodamas abstrakčiu nurodymu, jog apeliacinis skundas nagrinėtinas žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad visos aplinkybės, kurias bylos dalyviai laikė reikšmingomis išaiškinti apeliacinio proceso metu, yra jų išsamiai išdėstytos ir gali būti patikrintos, ištirtos bei įvertintos rašytinio proceso būdu. Teismas neturi pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą rašytinio proceso tvarka, neturi galimybės tinkamai išaiškinti, įvertinti ir kvalifikuoti esmines nagrinėjamos bylos aplinkybes bei priimti teisingą procesinį sprendimą dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo. Apeliantas neargumentavo, kaip žodinis apeliacinio skundo šioje byloje nagrinėjimas užtikrintų ekonomiškesnį ir operatyvesnį bylai reikšmingų aplinkybių išaiškinimą. Priešingai, teismas, atsižvelgdamas į CPK 7 straipsnyje įtvirtintus civilinio proceso eigos principus, neturi būtinumo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatavo, jog nėra būtinybės atsakovo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl šio prašymo netenkina.

Dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo prie bylos.

Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė rašytinį įrodymą, kuris jo nurodymu, patvirtina esamą apelianto įsiskolinimą kreditoriui ir prašo jį prijungti prie bylos, kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šį įrodymą atsisakė prijungti prie bylos. Iš 2013 m. kovo 14 d. teismo posėdžio protokolo matyti, jog atsakovas teismui teikė paskolos raštelį, kaip įrodymą, kad skolinasi pinigų iš kitų asmenų, tačiau teismas atsisakė jį priimti, nenurodydamas jokių motyvų. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, šis įrodymas prijungtinas prie bylos, kadangi šiuo paskolos rašteliu apeliantas įrodinėja savo finansinę padėtį. Apeliantas taip pat papildomai teismui pateikė darbingumo lygio pažymą bei išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų. Šie dokumentai taip pat prijungtini prie bylos, kadangi jie susiję su nagrinėjamu apeliaciniu skundu ir jų pateikimo būtinybė iškilo po teismo sprendimo priėmimo (CPK 314 str.).

Ieškovė prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikė sąskaitų išrašus, kuriuos prašo prijungti prie bylos kaip atsikirtimus į apelianto apeliacinio skundo argumentus. Šiais įrodymais ieškovė nori įrodinėti savo turtinę padėtį, jos gaunamas pajamas ir turimas išlaidas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl jie taip pat prijungtini prie civilinės bylos (CPK 314 str.).

Patikrinusi apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės ir neturtinės žalos atlyginimo.

CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 203 m. liepos 5 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-399/2013).

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog jo ir ieškovės santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Jo nuomone, santuoka turėjo būti nutraukta tik dėl ieškovės kaltės. Atsakovas įrodinėja, kad ieškovė kalta dėl santuokos iširimo, nes ji paliko sutuoktinį, kuris yra ligotas, juo nesirūpino. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek atsiliepime į priešieškinį, tiek atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodo, jog tarp šalių pastoviai kildavo nesutarimų, šeimoje buvo įtampa, tiek ieškovė, tiek šalių dukra buvo įžeidinėjamos, o 2011 metų pavasarį, matant klasės draugei, atsakovas savo dukrai buvo sudavęs. Santuokos ieškovė nenutraukė anksčiau, nes atsakovas žadėjo pasitaisyti, todėl ji tikėjosi išsaugoti šeimą. Pirmosios instancijos teisme vykusio posėdžio metu ieškovė patvirtino tas pačias aplinkybes, kad atsakovas su dukra elgėsi agresyviai, nepadoriai su ja kalbėdavo, dažnai vartodavo alkoholinius gėrimus, ilgai namie žiūrėdavo televizorių, todėl visiems gyvenant vieno kambario bute, dukrai buvo sudėtinga mokytis (b. l. 91). Ieškovė gyvenant santuokoje iki 2011 m. rudens apie atsakovo ligą nieko nežinojo, dėl ko jam nustatytas 45 % nedarbingumo lygis, ieškovė nežinojo. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad nesutarimai su sutuoktine kildavo dėl dukters auklėjimo (b. l. 92). Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. Č. paaiškino, kad sutuoktiniai nesutardavo dėl įvairių dalykų, patvirtino, kad atsakovas ieškovę vadindavo necenzūriniais žodžiais vaiko akivaizdoje (b. l. 92). Taip pat liudytoja patvirtino, jog ieškovė per 15 metų kiek pažįsta šalis, buvo du kartus išėjusi iš namų dėl nesutarimų su vyru, patvirtino ieškovės argumentus, jog atsakovas piktnaudžiaudavo alkoholiu. Taip pat patvirtino, kad atsakovas bardavo dukrą, su ja nebendraudavo, ją įžeidžiamai vadindavo, o kai paskutinį kartą ieškovė išėjo iš namų, atsakovas pasakė, kad išeitų su visais daiktais. Liudytoja apklausta E. T. taip pat patvirtino ieškovės argumentus, kad atsakovas su šalių dukra nebendraudavo, matė, kaip jis sergančiai savo dukrai sudavė, kai ji atsisakė vykdyti jo paliepimą (b. l. 93). Liudytoja apklausta šalių dukra I. S. patvirtino, kad iš namų su mama buvo išėjusios du kartus, kadangi namie nebuvo įmanoma gyventi, tėtis kiekvieną kartą sakydavo, kad išeitų iš namų, kiekvieną vakarą būdavo namie įtampa, naudojo prieš dukrą fizinį smurtą. Šie pykčio protrūkiai atsakovui kildavo, kai jis būdavo išgėręs (b. l. 93). Liudytoja apklausta D. K. nepaneigė ieškovės argumentų, kad kelis kartus buvo išėjusi iš namų, kad šalių tarpusavio santykiai pablogėjo prieš 4–5 metus, patvirtino, kad girdėjo, kaip atsakovas užrėkia ant dukters (b. l. 94).

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo įstatyme apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų, nustatytų CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose, pažeidimas iš esmės. Kasacinis teismas savo praktikoje suformulavęs lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitų įstatyme nustatytų sutuoktinių pareigų vykdymo vertinimo taisykles, kuriomis turi vadovautis ginčą sprendžiantis teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. K. v. M. K., bylos Nr. 3K-3-545/2012; kt.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinus šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, teismas pagrįstai nustatė, jog tarp šalių santykiai nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes nesutapo jų požiūris dėl dukters auklėjimo, tarp jų pastoviai kildavo nesutarimai, ieškovė dėl to keletą kartų buvo išėjusi iš namų, bet po to bandė taikytis, tačiau nepavykus susitaikyti, galutinai santykiai iširo paskutinį kartą ieškovei su dukra išėjus iš namų 2011 m. rudenį. Apeliantas nepaneigė ieškovės argumentų, kad nesutarimai tarp jų kildavo nuolat, kad nesutapo jų požiūris į dukters auklėjimą, tačiau jis įrodinėja, kad dėl santuokos nutraukimo kalta tik ieškovė, bet atsakovas, siekdamas paneigti savo kaltę, turėjo ne įrodinėti ieškovės kaltę, o pateikti argumentus, kodėl jis negali būti laikoma kaltu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, santuokos iširimą lėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai, tolerantiškumo stoka viena kitai, tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos trūkumas vienas kitam. Šios aplinkybės sudarė pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai - tiek ieškovė, tiek atsakovas. Atsakovui nepateikus teisinių argumentų, kodėl, esant šioms aplinkybėms, jo kaltė neturėtų būti konstatuota, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo, tačiau ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nėra teisinio pagrindo svarstyti apeliacinio skundo argumentų dėl neturtinės žalos atsakovui priteisimo iš ieškovės. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nenagrinėja kitų neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir dėl jų nepasisako.

Dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

Bendro santuokinio turto padalijimas yra privalomai teismo spręstinas santuokos nutraukimo padarinys. Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Apeliantas prašo nukrypti nuo lygių dalių principo motyvuodamas tuo, jog jo sveikatos būklė yra bloga, jam nustatytas 55 % darbingumo lygis, jis dėl stuburo ligos negali susirasti darbo, gauna tik invalidumo pašalpą. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, todėl juos atmeta.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad butas, kurio teisinė registracija atlikta atsakovo vardu, yra įsigytas pagal tuo metu galiojusį Butų privatizavimo įstatymą 1993 metais. Šalių santuoka sudaryta 1992 metais, t.y. butas, esantis Kovo 11-osios g. 44-34, Kaune, įsigytas po santuokos sudarymo, todėl pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nors butas įregistruotas atsakovo vardu, vis tiek šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ieškovė sutinka, kad butas natūra atitektų atsakovui, kadangi ji bute negyvena nuo 2011 m. rudens, neprisideda prie jo išlaikymo, tačiau prašo priteisti iš atsakovo kompensaciją, lygią pusės buto rinkos vertės. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad apeliantui 55 % darbingumo lygis yra nustatytas 2012-08-16, t.y. beveik po metų, kai ieškovė išsikėlė iš buto (b. l. 45). Atkreiptinas dėmesys, kad 55 % darbingumo lygis nustatytas terminuotai. Pagal naujai į bylą pateiktus rašytinius įrodymus iki 2014 m. rugpjūčio 13 d. Apeliantas gauna 420,19 Lt dydžio netekto darbingumo pensiją (b. l. 39), bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo yra registruotas darbo biržoje (b. l. 82). Iš byloje esančių kasos čekių iš įvairių vaistinių apie pirktus vaistus, maisto papildus, negalima spręsti, kad atsakovui yra pastoviai reikalingi konkretūs vaistai, byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovo sveikatos būklė yra bloga, kad jis negali dirbti. Po teismo sprendimo priėmimo apeliantas pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad jam nustatytas 50 % darbingumo lygis iki 2014-08-13 (b. l. 154). Kartu pateiktoje išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nurodyta, kad apeliantas gali dirbti esant tam tikroms sąlygoms (b. l. 155). Tačiau apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad bandė ieškoti jam tinkamo darbo, kad darbo birža jam nepasiūlė jokio jo sveikatos stovį atitinkančio darbo. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė savo vardu registruoto jokio kito nekilnojamojo turto neturi, ji išėjo iš namų gyventi pas savo tėvus, kai tuo tarpu apeliantas be bendro sutuoktinių buto, dar yra paveldėjęs iš savo tėvo 3,52 ha žemės sklypą su pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-18). Taigi, iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad apeliantas neįrodė, jog negali visiškai dirbti, kad jam reikalinga nuolatinė priežiūra ir slauga, be to jo vardu yra registruoti keli nekilnojamieji daiktai, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog šiai dienai nėra tokių aplinkybių, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant sutuoktinių turtą.

Dėl išlaikymo sutuoktiniui priteisimo.

CK 3.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam iš kito sutuoktinio išlaikymą. Pareiga remti kitą sutuoktinį nesiejama su šią pareigą turinčio sutuoktinio kalte dėl santuokos nutraukimo, su prašančio išlaikymo sveikatos būkle ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R. T. v. Z. T., bylos Nr. 3K-3-500/2003).

CK 3.72 straipsnis yra bendroji norma, reglamentuojanti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo santykius. Šio straipsnio 1 dalyje sutuoktinio teisė į išlaikymą siejama su jo turtine padėtimi, o ne su sveikatos būkle ar kitomis aplinkybėmis. Tokios aplinkybės, kaip sutuoktinio nedarbingumas, amžius ir kt., gali būti reikšmingos, sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį, siekiant nustatyti, ar išlaikymo prašantis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save išlaikyti. Tačiau ir darbingas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos nėra pakankami užsitikrinti minimalų pragyvenimo lygį, turi teisę reikalauti išlaikymo iš kito sutuoktinio, kurio turimas turtas ir gaunamos pajamos tokį gyvenimo lygį užtikrina. Ir priešingai, sutuoktinis, turintis turto ar pajamų, kurie pakankami jam išsilaikyti, neturėtų teisės į išlaikymą. Pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių ir reikalingas išlaikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011).

Nagrinėjamoje byloje atsakovas prašo teismo pripažinti teisę į išlaikymą ir priteisti iš ieškovės 500 Lt išlaikymo kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis. Pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas išlaikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą, o tokių įrodymų apeliantas byloje nepateikė (CPK 178 straipsnis). Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovui nuo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nustatytas dalinis darbingumo sumažėjimas, iki 2013 m. rugpjūčio 15 d. – 55 procentų darbingumo lygis, o nuo 2013 m. rugpjūčio 14 d. iki 2014 m. rugpjūčio 13 d. – 50 procentų darbingumo lygis. Apeliantas iki 2012 m. rugpjūčio 21 d. dirbo ir gaudavo pastovias pajamas, nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. gauna netekto darbingumo pensiją po 420,19 Lt per mėnesį. Tačiau apeliantas nepateikė teismui duomenų apie jo turimas santaupas banko sąskaitose, kai tuo tarpu ieškovė pateikė sąskaitų išrašus, iš kurių matyti, jog jos pastovios pajamos yra apie 2000 Lt, bet iš šių pajamų ieškovė išlaiko save ir dukrą, gyvendama pas tėvus, prisideda prie mokesčių už komunalinius patarnavimus. Kaip patvirtino pats apeliantas, jis išlaikymo dukrai, tapęs iš dalies nedarbingas, neteikia. Apelianto pateiktas prie apeliacinio skundo paskolos raštelis, negali būti vertinamas kaip tinkamas rašytinis įrodymas, patvirtinantis aplinkybę, jog apeliantas skolinosi iš G. L. 8000 Lt, kaip teigia apeliantas, dukros išlaikymui. Visų pirma, atsakovas pirmosios instancijos teismui 2012 m. gruodžio 14 d. pateikė priešieškinį, kuriame nurodė, kad pinigų jam niekas neskolina, tuo tarpu paskolos raštelis surašytas 2012 m. gruodžio 5 d., t.y. devyniomis dienomis anksčiau, nei priešieškinis, o tai kelia abejonių, ar šis paskolos raštelis iki priešieškinio pateikimo teismui buvo sudarytas. Jokių kitokių įrodymų, kad atsakovas tikrai pasiskolino pinigų dukros išlaikymui, byloje nėra. Taip pat, šis paskolos raštelis nepatvirtina, jog apeliantas tuos pinigus iš viso gavo. Kaip jau buvo minėta anksčiau, apeliantas be buto, kuriame gyvena, dar yra paveldėjęs iš savo tėvo kito nekilnojamojo turto. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagal byloje esamus duomenis neįrodytas 500 Lt dydžio išlaikymo būtinumas atsakovui, todėl apelianto argumentai, kad jam yra būtinas išlaikymas iš ieškovės, atmestinas.

Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija kitus apeliacinio skundo argumentus ginčo atveju laiko teisiškai nereikšmingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistu, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teisėjų kolegijai nusprendus atmesti atsakovo apeliacinį skundą, iš jo priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Iš Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. nutarties matyti, jog apeliantui buvo atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas už apeliacinį skundą iki sprendimo priėmimo dienos. Apelianto apeliacinio skundo suma yra 15.670 Lt, todėl iš apelianto valstybės naudai priteistinas 470,00 Lt dydžio žyminis mokestis (CPK 96 str. 1 d.). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 500 Lt teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 133-134), todėl jos turėtos išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. S. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 470,00 Lt (keturis šimtus septyniasdešimt litų 00 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Priteisti iš atsakovo A. S. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 500,00 Lt (penkis šimtus litų) teisinės pagalbos išlaidų ieškovės V. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) naudai.