- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-24
- Bylos Nr.
- e2A-551-580/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07994-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūra Marija Strumskienė, Andrius Ignotas, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- E. Č.
- Atsakovas
- A. S.
- Advokatai
- Dmitrijus Bogdanovas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) bei Almos Urbanavičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo E. Č. ieškinį atsakovei A. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, byloje išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas E. Č. prašė nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su juo ir priteisti iš atsakovės A. S. po 150 Eur periodinėmis išmokomis sūnaus išlaikymui.
Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-05-08 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-11952-127/2013, patvirtino taikos sutartį, kuria nustatyta šalių vaiko gyvenamoji vieta ir 115,85 Eur ieškovo teikiamas išlaikymas. Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai 2015-02-05 paėmė vaiką iš atsakovės ir perdavė ieškovui, nes atsakovė buvo apsvaigusi nuo alkoholio, jos šeimoje nuolat konfliktuojama vaikų akivaizdoje, smurtaujama. Atsakovė yra priklausoma nuo alkoholio, nedirba. Dėl savo gyvenimo būdo atsakovė negali tinkamai pasirūpinti vaiku. Ieškovas dirba VšĮ Viršuliškių sporto mokykloje, yra registruotas darbo biržoje, gyvena brolio nepilnametei dukrai priklausančiame bute, jam materialiai padeda brolis. Vaiko minimaliems poreikiams patenkinti reikalinga 300 Eur suma per mėnesį.
Ieškovas paaiškino, kad pripažino vaiko tėvystę. Jis išmokė vaiką tinkamai elgtis, rengtis, tvarkytis, vaikas prie jo priprato, nesirgo. Po vaiko bendravimo su atsakove ieškovas pastebėjo keistą jo elgesį, nuvežė į ligoninę, kur vaiko organizme rasta alkoholio. Realūs pokyčiai ieškovės gyvenime neįvyko, toliau vartoja alkoholį. Atsakovė neveda vaiko į darželį, vaikas neugdomas ir nelavinamas, laikomas uždarytas namuose. Ieškovas negalėjo patekti pas ieškovę ir su policija, neturi galimybių bendrauti su vaiku, jam neteikiama informacija apie vaiką. Ieškovas nurodo nepateisinantis savo nusikalstamos praeities, padaręs išvadas, nevartoja alkoholio. Išaugino vieną sūnų, kuris šiuo metu studijuoja Šveicarijoje. Gyvena vienas, pas jį vaikui būtų ramiau, vaikas turėtų savo kambarį, būtų vedamas į darželį, tinkamai auklėjamas. Finansines sąlygas užtikrintų ieškovo brolis, kuris dirba Jungtinėje Karalystėje ir turi savo įmonę. Ieškovas gauna iš brolio pinigų, komunalinių paslaugų apmokėjimą, gauna 100 Eur bedarbio pašalpą, ruošiasi įsidarbinti brolio įmonėje, dirbti iš namų. Atsakovė yra gydyta psichikos sveikatos įstaigoje, turi 17 metų sūnų, kuris jau yra teistas, ji kartą atsisakė į gydymo įstaigą pristatyti savo sergantį vaiką, nevykdo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino ieškinio aplinkybes, nurodė, jog vaiką jam 2016 m. gruodžio mėnesį perdavė vaiko teisių apsaugos specialistai, kadangi vaikas buvo paimtas iš atsakovės. Ieškovas nurodė, jog įsidarbino UAB „Maxima“, vaiką veda į vaikų darželį.
Atsiliepimas
Atsakovė A. S. prašė ieškinį atmesti. Nurodė alkoholį vartojanti tik švenčių proga, reguliariai lanko specialistų konsultacijas Pagalbos šeimai skyriuje. Ji tinkamai rūpinasi vaikais. Vienas netinkamos priežiūros atvejis negali būti pagrindu atskirti vaiką nuo šeimos, kurioje jis augo ir prie kurios yra prisirišęs. Atskyrimas neigiamai veikia vaiką ir jo brolius. Ieškovas reiškia ieškinį norėdamas išvengti išlaikymo mokėjimo. Iki metų jis vaiko nepripažino, neaugino ir su juo negyveno, nemoka tinkamai pasirūpinti vaiku, gaminti maisto. Ieškovas neturi nuosavo būsto, jo pajamos 2014 m. sudarė 74,13 Eur, todėl jis finansiškai nepajėgus rūpintis vaiku ir gali naudoti vaiko išlaikymui skirtas lėšas savo reikmėms. Ieškovas yra nervingas, agresyvus, ne kartą sumušė atsakovę.
Atsakovė paaiškino, kad ieškovas pripažino vaiką tik atlikus DNR testą, tačiau juo nesirūpino. Bendravimo su vaiku niekada neribojo. Nuo 2015-02-05 atsakovė nevartoja alkoholio, laikosi socialinių darbuotojų nurodymų. Jau pusantrų metų negyvena su J. N., todėl namuose nėra konfliktų. Gyvena 162 m² keturių kambarių bute, jame gyvena 11 žmonių. Atsakovė nedirba, registruota darbo biržoje, gauna išmokas bedarbiams ir už vaikus, viso apie 200 Eur ir dirba namuose siuvėja, uždirba 50-60 Eur per mėn. Jai padeda mama, kuri atsiunčia apie 300 Eur per mėn. J. N. yra sūnaus A. tėvas. Jos pajamas sudaro apie 700 Eur. Į darželį vaiko neveda, nes vaikas bijo, kad jį pasiims ieškovas. Vaikas žaidžia, nėra agresyvus, su broliu mušasi, kai nepasidalina žaislais. Atsakovė psichikos sutrikimų neturi, yra gulėjusi ligoninėje, tačiau nustatyta, kad yra sveika. Nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuria vaiko laikinoji gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, atsakovė nevykdo, nes nenori atiduoti vaiko ieškovui. Vaikas auga su broliu, todėl darželio lankymas nebūtinas. Biologinis ryšys su motina 4 metų vaikui yra labai svarbus. Išskyrimas su šeima traumuotų vaiką ir motiną. Ieškinys grindžiamas duomenimis, kurie neteko reikšmės pasikeitus aplinkybėms.
Išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovas gyvena trijų kambarių bute su visais patogumais, stengiasi sudaryti vaikui kuo geresnes sąlygas gyvenimui, ugdymui ir poilsiui, su sūnumi lankėsi pas gydytojus. Ieškovas tinkamai užtikrina vaiko teisę ir interesus. Atsakovės buities tyrimo akte nurodyta, kad ji gyvena keturių kambarių bute su visais patogumais. E. gyvena viename kambaryje su atsakove, jam sudarytos tinkamos buities sąlygos gyventi mokytis, žaisti, ilsėtis. Apsilankymo metu vaiko nuomonės išklausyti nepavyko, nes jis nekalbėjo, išdykavo, mušėsi su vyresniuoju broliu, lakstė, daužė žaislus į sieną, trankė kumščiais duris. Atsakovės šeimoje auga trys nepilnamečiai vaikai.
Paaiškino, kad su atsakovės šeima socialiniai darbuotojai dirba nuo 2009 m. Atsakovė jų nurodymus vykdė minimaliai. Kol vyksta procesas nagrinėjamoje byloje ji stengiasi, tačiau pažangių pokyčių šeimoje neįvyko. Socialiniame būste su atsakovės šeima gyvena ir jos sesers šeima, kuri taip pat įtraukta į sąrašą. Atsakovės vyriausiasis sūnus turi problemų su teisėsauga. Aplinka būste nesaugi, buvo smurto atvejų, nuolat triukšmaujama, atsakovė konfliktuoja su seserimi. Atsakovė problemų nesprendžia, gyvena iš socialinių pašalpų, jos įsiskolinimai už būstą dideli, gresia iškeldinimas. Atsakovė jau metus neužtikrina vaiko teisės bendrauti su tėvu. Su ieškovu vaikas gyveno tris mėnesius, ieškovas stengėsi rūpintis vaiku, užrašė pas gydytojus, vedė pas odontologą, materialiai aprūpino, leido bendrauti su atsakove. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas, nustatant ją su ieškovu, labiau atitiktų vaiko interesus. Ieškovas užtikrintų atsakovės ir vaiko brolių teisę bendrauti su vaiku, todėl jų ryšys nenutrūktų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 29 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-08 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. N2-11952-127/2013, taikos sutartimi nustatytą vaiko gyvenamąją vietą; nustatė nepilnamečio gyvenamąją vietą ieškovu jo gyvenamojoje vietoje; nustatė, jog atsakovė bendrauja su nepilnamečiu šalių sutartu laiku ir tvarka; priteisė iš atsakovės po 150 Eur per mėnesį išlaikymo periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skyrė ieškovą.
Nustatė, kad ieškovas ir atsakovė turi nepilnametį vaiką E. Č. (E. Č.), gim. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-08 nutartimi patvirtinta taikos sutartis, kuria šalys susitarė vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove, ieškovui mokant išlaikymą vaikui po 115,85 Eur. Atsakovės šeimoje nuolat kildavo konfliktai, nepilnamečių vaikų akivaizdoje buvo vartojamas alkoholis, atsakovė 7 kartus bausta administracine tvarka dėl motinos valdžios nepanaudojimo ar panaudojimo priešingai vaiko interesams. 2015-02-05 socialinei darbuotojai apsilankius atsakovės šeimoje, nustatyta, kad atsakovė yra neblaivi, todėl priimtas sprendimas paimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos. Nepilnamečiu sutiko pasirūpinti ieškovas. 2015-02-20 nustatyta, kad vaikams grįžti į namus nėra galimybės dėl konfliktų tarp ieškovės ir namuose galimai besilankančio sugyventinio J. N. 2015-03-17 sudarytas šalių susitarimas dėl atsakovės bendravimo su vaiku tvarkos, 2015-05-06 po bendravimo su vaiku atsakovė vaiko negrąžino. 2015-06-08 taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu, tačiau atsakovė nutarties nevykdė.
Dėl vaiko nepriežiūros atsakovės šeima Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-12-23 įsakymu Nr. 40-1836 įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Į apskaitą įrašyta kartu gyvenančios jos sesers šeima. Iki 2015 m. atsakovė vaiko akivaizdoje vartojo alkoholį, gyveno su sugyventiniu, kuris vaikų akivaizdoje smurtaudavo.
Nuo 2015-02-05 nenustatyta atvejų, kad atsakovė būtų vartojusi alkoholį, nėra duomenų, kad atsakovė dėl savo psichikos sveikatos negalėtų auginti vaiko. Atsakovė 2005 m. ir 2007 m. gydėsi VšĮ Vilniaus psichikos sveikatos centre, jai nustatytas ūmus polimorfinis psichozinis sutrikimas su šizofrenijos simptomais, šizoafektinis sutrikimas. 2015-05-20 atsakovė kreipėsi dėl profilaktinio sveikatos patikrinimo vairuotojo pažymėjimui gauti ir jai vairuoti leista. Nuo 2015-02-20 iki 2015-05-27 atsakovė atvyko į 8 socialinės darbuotojos individualias konsultacijas, skirtas priklausomybės nuo alkoholio problemoms spręsti, 17 kartų dalyvavo užsiėmimuose moterims, priklausomoms nuo alkoholio, atsakingai ir pareigingai įvykdė sudaryto individualaus darbo plano uždavinius. 2015-05-18 atsakovė baigė pozityvios tėvystės įgūdžių kursą.
Teismas laikė, kad po 2015-02-05, kuomet iš atsakovės buvo paimti vaikai, ji kurį laiką dėjo būtinas pastangas, kad vaikai būtų jai grąžinti. Po 2015 m. gegužės mėn., kai atsakovė negrąžino vaiko, pastangų nestebima. 2015-07-08 informacijoje apie atsakovės šeimą socialinė darbuotoja nurodo, kad situacija šeimoje pablogėjusi – atsakovė nevykdo teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, vyriausias atsakovės sūnus išbrauktas iš mokyklos sąrašų, kiti vaikai nelanko ugdymo įstaigų, atsakovė ne visada noriai bendrauja su socialine darbuotoja. 2015-10-02 informacijoje nurodoma, kad situacija šeimoje išlieka be žymesnių pokyčių. Atsakovė dažnai nerandama namuose, pas ją lankosi J. N., E. nelanko darželio, atsakovė nutraukė konsultacijas dėl neatsakingai vartojamo alkoholio. 2015-10-20 apsilankymo metu namuose trūko tvarkos, buvo jaučiamas cigarečių kvapas, atsakovė neleido socialinei darbuotojai užeiti į kambarį. Nepilnamečiai E. ir A. stumdosi, mušasi, daužo į sieną ar grindis žaislus, E. nevengia suduoti atsakovei. Esminių atsakovės mąstymo pokyčių nepastebėta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas padarė išvadą, kad atsakovės elgesio pokyčiai buvo iššaukti siekio susigrąžinti vaikus, bet ne siekio iš esmės keisti požiūrį į jų poreikius, interesus, auklėjimą. Vaiko nevedimas į ugdymo įstaigą neatitinka jo interesų ir negali būti pateisinamas teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymu. Atsakovė pažeidė tėvo teisę bendrauti su tėvu. Atsakovės vyriausiasis sūnus O. B. (O. B.), būdamas nepilnametis, jau yra teistas, tai rodo, kad atsakovė nesudarė tinkamų sąlygų vaikams augti.
Ieškovas buvo kelis kartus teistas iki 1994 m., teistumas išnykęs, nuo 2009 m. neteistas, vėliau baustas administracine tvarka. Ieškovas nurodė, kad įvertino neigiamą praeitį, nevartoja alkoholio, siekė pakeisti nusikalstamą elgesį ir tai pavyko. Ieškovas nebaustas už pažeidimus, susijusius su netinkamu tėvo valdžios panaudojimu, atsakovė už tokią veiką bausta net 7 kartus.
Kadangi atsakovės gyvenamoji aplinka neatitinka nepilnamečio vaiko interesų, teismas negali nustatyti vaiko gyvenamosios vietos su atsakove vien remdamasis vaiko noru ar jo ryšiu su atsakove ir broliais, nes vaiko interesas yra gyventi jo poreikius atitinkančioje aplinkoje.
Abi šalys registruotos darbo biržoje. Ieškovas iš darbinės veiklos 2014 m. gavo tik 74,13 Eur jo darbo užmokesčio suma 2015 m. sudarė nuo 1,97 iki 7,26 Eur per mėn., 2016 m. – 2,13 Eur per mėn. Atsakovė nedirba, iš individualios veiklos uždirba 40-60 Eur per mėn. Atsakovė turi dar du išlaikytinius. Atsakovės motina neturi pareigos ją remti, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovės galimybės yra geresnės. Šalių galimybės išlaikyti vaikus yra panašios. Nei viena iš šalių neturi tinkamos gyvenamosios vietos. Ieškovas gyvena brolio dukrai priklausančiame bute, o atsakovė gyvena socialiniame būste, už kurį nemoka mokesčių.
Ieškovas išklausė 20 val. bendravimo su vaikais tobulinimo kursus, liudytojai L. J. bei P. B. aiškino, kad ieškovas vaiku rūpinosi, du metus nevartoja alkoholio.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu geriausiai atitinka jo interesus. Atsakovė turi teisę nuolat ir maksimaliai bendrauti su vaiku, atsižvelgiant į šalių lygiateisiškumo principą. Atsižvelgdamas į minimalios mėnesinės algos dydį, įvertinęs, kad atsakovė gali dirbti ir teikti vaikui išlaikymą bent minimaliems poreikiams tenkinti, priteisė 150 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atsakovė A. S. prašė Vilniaus mieto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti iš bylinėjimosi išlaidas.
Pažymėjo, kad teismo sprendimu keturių metų vaikas perkeliamas iš savo įprastos aplinkos, atskiriamas nuo motinos, prie kurios yra artimai biologiškai prisirišęs. Ieškovas nėra atsakingas tėvas, jis jau turėjo santuoką, tačiau dėl neatsakingumo jos neišsaugojo. Polinkis į nusikalstamą veiką nulėmė, kad ieškovas niekada nedirbo. 74 Eur pajamos yra priežastis, kad galėtų nemokamai naudotis gydymu ar gauti nedarbo pašalpas. Neaišku iš ko ieškovas gyvena. Jo paaiškinimai apie brolio paramą nepagrįsti įrodymais. Apie polinkį į nusikalstamą veiką bei smurtą liudija ankstesnis teistumas. Vaiko ieškovas siekia, kad galėtų nemokėti išlaikymo.
Jo nesąžiningumą patvirtina tai, kad 2014-08-24 apie 13.50 val. skambino policijai žinodamas, kad nėra pagalbos poreikio. Ieškovas pasiėmęs iš atsakovės sveiką sūnų po dvejų valandų nuvežęs į medicinos įstaigą apsvaigintą alkoholiu, nurodė kad dėl to kalta atsakovė. Ieškovas bendravo su socialiniais darbuotojais, kad užkluptų namuose švenčiančią atsakovę ir perimtų vaiką. Atsakovės šeimoje kartu auga trys nepilnamečiai vaikai ir, jei šeimoje egzistuotų nesaugios sąlygos, sąlygos turėtų būti vienodai nesaugios visiems vaikams. Atsakovė jau daugiau kaip metai negyvena su sugyventiniu ir nevartoja alkoholio.
Iki susilaukdama vaikų ir būdama vaikų priežiūros atostogose atsakovė dirbo namuose pagal verslo liudijimą. Šiuo metu atsakovė dirba puse etato siuvėja UAB „Kolitex“. Įsidarbino ir jos vyresnis sūnus. Nuo 2015-02-05 nenustatyta, kad atsakovė būtų vartojusi alkoholį. Nuo 2015-02-20 iki 2015-05-27 atsakovė atvyko į 8 individualias konsultacijas priklausomybės nuo alkoholio problemoms spręsti, 17 kartų dalyvavo užsiėmimuose moterims, priklausomoms nuo alkoholio, įvykdė individualaus darbo plano uždavinius.
Nepilnametis auga kartu su broliais: šešiamečiu A. N. ir šešiolikmečiu O. B., tarp brolių yra tamprūs artimi ryšiai. Perdavus E. tėvui, šis nuolat klausinėdavo apie broliukus bei kada galės su jais žaisti. Tik dėl sūnaus prašymo neatiduoti jo tėvui, atsakovė ryžosi nevykdyti teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Nebuvo tirta vaiko prisirišimo ir savijautos būklė esamoms sąlygoms, neatlikta vaiko psichologinė apklausa ar ekspertizė dėl gyvenamosios vietos pakeitimo įtakos jo emocinei būklei. Teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus dėl vaikų tarpusavio santykių bei atsakovės vėlesnį elgesį.
Įstatymas draudžia išskirti mažamečius brolius, nes augti bendroje šeimoje yra esminis interesas. Buvimas kartu jiems sukelia pasitikėjimą ir jaukumą, kurio netekę jie liks labai nuskriausti. Nesvarbu, kad jie yra skirtingų tėvų, bet nuo mažens kartu augę ir praleidę kartu visą laiką, jie labai prisirišę vienas prie kito. Gyvenimiškai sunku įsivaizduoti motiną, kuri jausdama tokį vaikų prisirišimą, išvestų vieną iš jų į kitus namus.
Šalies argumentai
Ieškovas E. Č. prašė apeliacinį skundą atmesti, priteisti valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apeliacinis skundas grindžiamas bendrais samprotavimais, todėl atsakovės argumentus sunku komentuoti. Atsakovė klaidingai pateikia argumentus.
Išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, jog O. B. nuo 2016-11-02 yra Kauno tardymo izoliatorių-pataisos namuose, nes jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-26 nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Atsakovė su nepilnamečiais vaikais E. ir A. 2016-12-18 svečiavosi pas J. N. ir vartojo alkoholį, vėliau pradėjo konfliktuoti ir muštis. Kaimynai iškvietė policijos pareigūnus. Ieškovė ir J. N. buvo sulaikyti, o vaikai nuvežti į Vilniaus miesto Krizių centro Paramos vaikams ir šeimai tarnybą. Atsakovei nustatytas daugiau nei 2 promilių girtumas. A. N. nustatyta laikinoji globa. Nepilnametis E. nuo 2016-12-21 pradėjo lankyti Vilniaus „Rasos“ lopšelį-darželį. Namuose berniukas linksmas, jaučiasi gerai, niekuo nesiskundžia.
Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad padėtis atsakovės gyvenime negerėja: atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu, sūnus O. buvo sulaikytas. Nepilnametis E. nuo 2016-12-20 gyvena su ieškovu. Ieškovas susirado darbą, buityje jam padeda brolis bei brolio draugė. Vaikas vedamas į darželį, į jį E. eina noriai. Su atsakove bendrauja per socialinę darbuotoją. Nepilnamečiui E. bendrauti su motina nedraus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-08 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. N2-11952-127/2013, nustatyta nepilnamečio E. Č. gyvenamoji vieta su motina atsakove A. S., ją nustatant su tėvu ieškovu E. Č.
CK 3.174 straipsnio 2 dalis yra įtvirtinusi, jog teismas ginčą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais ir atsižvelgdamas į vaiko norą. Nepilnametis vaikas gimęs 2012-02-26, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu jam sueina penkeri metai. Vertinant nepilnamečio vaiko norą ir interesą dėl gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgtina į naujai susiklosčiusias aplinkybes, kurios turi didelę CK 3.177 straipsnio 2 dalie snurodomų aplinkybių nustatymui.
Apeliacinio proceso metu teismo prašymu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė papildomus duomenis dėl nepilnamečio E. Č. gyvenimo sąlygų. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-12-30 rašte Nr. A104-4400/16(2.13.2.6.-AD15) pažymėta, jog A. S. ir jos nepilnamečių vaikų sąlygos esmingai pasikeitė. 2016-12-18 įvykusio incidento metu atsakovė vartojo alkoholį kartu su J. N.. Vartojant alkoholį kilo konfliktas, J. N. sumušė apeliantę bei sūnų A. Po šio įvykio apeliantė ir J. N. buvo sulaikyti, nepilnamečiai E. Č. bei A. N. buvo pristatyti į Vilniaus miesto krizių centro paramos vaikams ir šeimai tarnybą (El. b. t. 3, b. l. 9, 12-13). 2016-12-13 surašyti Prenešimai apie vaiką, susijusį su smurtu artimoje aplinkoje, kuriuose pažymėta, jog E. Č. buvo galimo smurto liudytoju, o A. N. patyrė galimą smurtą artimoje aplinkoje, nes jam tėvas J. N. trenkė galva į nosį. Kitas apeliantės sūnus O. B. buvo sulaikytas dėl įtarimų padarius nusikaltimą (El. b. t. 3, b. l. 15). Vaiko teisių apsaugos skyrius 2016-12-20 raštu Nr. A732-10182/16(2.13.2.45-AD15) neprieštaravo, jog nepilnametį E. Č. pasiimtų tėvas (El. b. t. 3, b. l. 21). Po 2016-12-18 vykusio incidento tarp atsakovės ir J. N., sūnus E. Č. pristatytas ieškovui ir nuo 2016-12-20 įvykio nepilnametis gyvena su ieškovu.
Vaiko teisių specialistė 2016-12-28 kalbėjosi su E. Č., norėdama išsiaaiškinti situaciją šeimoje. Pokalbio metu vaikas konkrečios nuomonės dėl gyvenamosios vietos neišsakė, tačiau pasakė, jog jis norėtų būti su mama ir broliu A. Vaiko teisių apsaugos specialistė padarė išvadą, kad vaikui nėra iki galo aišku, kas šiuo metu vyksta, nes, nors ir noriai bandraudamas, jis sunkiai galėjo įvardinti, kas vyksta šiuo metu, o dažniau kalbėjo apie tai, kas vyko praeityje. Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-12-26 parengtame Buities tyrimo akte aprašytos ieškovo ir vaiko gyvenamos sąlygos. Pokalbio metu vaikas tik antrą dieną po pusantrų metų išsiskyrimo (2015-05-06 atsakovė vaiko negrąžino ieškovui po susitikimo) buvo pas tėvą. Buities tyrime akte nurodoma, jog vaikas tėvo namuose jautėsi gerai.
Atsakovė nurodo, jog E. Č. atskyrimas nuo jo brolio A. N. yra negalimas, nes augti bendroje šeimoje yra esminis mažamečių brolių interesas. Atskirti brolius ir seseris vienus nuo kitų galima tik ypatingais atvejais. E. Č. visą laiką gyveno su motina ir broliais, išskyrus gana trumpą laiko tarpą nuo 2015-02-05 iki 2015-05-06, kai buvo perduotas tėvui. Natūralu, kad būdamas nedidelio amžiaus jis negali kitaip įsivaizduoti savo gyvenimo kaip tik su broliu bei motina, yra prisirišęs prie motinos ir brolio. Šiuo metu susidarė tokios aplinkybės, jog E. Č. gyvenimas kartu su motina ir broliu yra neįmanomas. Po 2016-12-20 įvykio Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje vykusio 2016-12-28 susitikimo protokolu Nr. A17-1933/16(3.1.16-AD15) buvo nutarta A. N. nustatyti laikiną globą laikino globėjo šeimoje. Jau buvo minėta, kad kitas vyresnis E. Č. brolis O. B. yra įtariamas sunkaus nusikaltimo – grupinio moters išžaginimo, įvykdymu ir jam buvo paskirtas suėmimas. Ieškovas teismo posėdžio metu minėjo, jog O. B. pakeista kardomoji priemonė ir šiuo metu jis stebimas apykojės pagalba, atsižvelgiant į jam pareikštus įtarimus, jo buvimas šios bylos kontekste nesvarstytinas.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-12-30 rašte Nr. A104-4400/16(2.13.2.6.-AD15) nurodytos aplinkybės bei kartu pateikti dokumentai rodo, jog situacija apeliantės šeimoje pastaruoju metu iš esmės pablogėjo, iš jos buvo paimti vaikai, o ji pati nesupranta poreikio keistis. Apeliantės elgesys rodo, jog ji negali sudaryti saugių sąlygų nepilnamečiui vaikui ir yra praradusi norą daryti teigiamus pokyčius. Nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka buvo tenkintas atsakovės prašymas ir byla paskirta žodiniam nagrinėjimui, tačiau atsakovė į teismo posėdį neatvyko ir savo apeliacinio skundo nepalaikė.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei 2016 m. gruodžio mėnesį lankantis A. S. namuose, ji atsisakė priimti specialistę, pažadėjo susitikti 2016-12-22, tačiau nurodytą dieną neatsakė į telefono skambutį, atvykusi prie namo specialistė negalėjo patekti į butą ir dėl atsakovės vengimo bendrauti negalėjo ištirti gyvenimo sąlygų. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje vykusio 2016-12-28 susitikimo protokole Nr. A17-1933/16(3.1.16-AD15) nurodoma, jog A. S. nesuvokia, jog ji 2016-12-18 įvykio metu neužtikrino nepilnamečiams vaikams tinkamų sąlygų. Akivaizdžiai matyti, jog 2016-12-18 įvykio aplinkybės nesuderinamos su tinkama vaiko priežiūra. Abu atsakovės mažamečiai vaikai į Vilniaus miesto krizių centro Paramos vaikams ir šeimai tarnybą buvo pristatyti 3 val. nakties, A. N., gim. 2009 m., buvo galimai sumuštas, E. Č. buvo įvykio liudytojas. Į įvykio vietą kaimynai iškvietė policijos pareigūnus.
Po apeliacinio skundo pateikimo atsakovei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-01 nutartimi už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-08 nutarties dėl laikinos bendravimo tvarkos nevykdymą paskyrė 500 Eur baudą (El. b. t. 2, b. l. 193-195).
Teismas, išnagrinėjęs Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktus raštus nustatė, jog atsakovė nenoriai bendravo su specialistais: iš 10 kartų, kuomet Vaiko teisų apsaugos specialistai lankėsi atsakovės namuose, atsakovė specialistus įsileido 4 kartus, su skyriaus darbuotojais bendravo nenoriai, pastebėta, jog didelę įtaką atsakovei daro jos motina, kuri skyriaus darbuotojų atžvilgiu taip pat nusiteikusi priešiškai (El. b. t. 1, b. l. 118; t. 2, b. l. 64, 69-70, 86, 176-177; t. 3, b. l. 2-3).
Šios iš dalies naujai nustatytos aplinkybės patvirtino pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl galimo vaiko interesų pažeidimo jam augant su motina. Atsakovė neužtikrino tinkamų vaiko lavinimo sąlygų. Byloje nustatyta ir apeliacine tvarka patvirtinta, jog apeliantė sūnaus E. nuo 2015-05-07 neleido į ikimokyklinio ugdymo įstaigą, nenurodydama pateisinamų priežasčių. Sunkumų atsakovė turi auklėjant ir kitus savo vaikus – O. bei A.: O. nelankė mokyklos, uždarbiaudavo statybose, buvo sulaikytas, o A. nebuvo leidžiamas į ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Atsakovės namuose esanti aplinka nėra palanki vaikui augti. Tiek atsakovė, tiek tame pačiame buvo gyvenanti jo sesuo įrašytos į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Atsakovė nemoka buto nuomos, už komunalines paslaugas, gresia iškeldinimas.
Apeliantė teigia, jog ieškovas nėra atsakingas tėvas, buvo ne kartą teistas, ieškinį pateikė dėl to, kad nenori mokėti išlaikymo. Kolegijos teisėjai su tokiais apeliantės teiginiais nesutinka, kadangi jie iš esmės grindžiami subjektyvia atsakovės nuomone apie ieškovo asmenybę, o ne objektyviais duomenimis. Vaiko teisių apsaugos skyrius ieškovą charakterizuoja teigiamai, ieškovas 2016-11-14 baigė krautuvų vairuotojų mokymo programą, nuo 2016-12-09 įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ (El. b. t. 2, b. l. 197-200). Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, jog vaikas adaptavosi ieškovo gyvenamojoje vietoje, noriai lanko darželį. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog apeliantės teiginiai apie ieškovo neigiamas asmenines savybes nepasitvirtino. Ieškovas paskutinį kartą teistas 2009 metais, paskiriant sumokėti baudą. Tai, kad po paskutinio teistumo eina aštunti metai patvirtina, jog ieškovas padarė išvadas ir stengiasi tinkamai gyventi.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad į esminius apeliacinio skundo klausimus atsakyta, o kitos apeliantės nurodytos aplinkybės bei argumentai neturi esminės reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog atsakovė nesudaro vaikui saugios aplinkos ir tinkamų gyvenimos ąlygų, vaiko akivaizdoje vartojo alkoholinius gėrimus, gyveno su smurtaujančiu sugyventiniu. Teismo sprendime teisingai pastebėta, jog atsakovė dėjo pastangas tik iki E. Č. susigrąžinimo, kai ji vaiką neteisėtai negrąžino tėvui, su kuriuo buvo nustatyta laikina vaiko gyvenamoji vieta, o esminių atsakovės elgesio pokyčių neįvyko. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, taigi sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Atsakovės A. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.