- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-07
- Bylos Nr.
- e2S-1766-467/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07994-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- A. S.
- Ieškovas
- E. Č.
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo E. Č. ieškinį atsakovei A. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas E. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei A. S., kuriuo prašo nustatyti jo nepilnamečio vaiko E. Č., gimusio 2012 m. vasario 26 d., gyvenamąją vietą su tėvu, priteisti iš atsakovės išlaikymą vaikui po 150 EUR per mėnesį. Ieškinio užtikrinimui prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, nustatyti laikiną vaiko bendravimo su atsakove tvarką, pagal kurią atsakovė bendrautų su nepilnamečiu vaiku tik dalyvaujant ieškovui, jo gyvenamojoje vietoje ar šalia jos. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžia tuo, kad vaiko buvimas atsakovės namuose yra žalingas vaikui, nes atsakovė netinkamai auklėja vaiką, netinkamai su juo elgiasi. Atsakovė įsipareigojo nebevartoti alkoholio ir tinkamai elgtis su vaiku, tačiau įsipareigojimų nevykdė. Vaikui grįžus iš atsakovės, nustatyta, kad jam buvo duotas alkoholis, užfiksuotas vaiko apsvaigimas. Pati atsakovė turi problemų dėl alkoholio vartojimo, todėl jos aplinkoje yra akivaizdus pavojus vaikui.
Atsiliepimas
Atsakovė A. S. nesutiko su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Nurodė, jog ieško darbo, vaiko į darželį neleidžia, nes pati yra namuose ir neturi pinigų. Ji vaikui alkoholio nedavė, grąžino vaiką ieškovui 8 val., o apsvaigimas nustatytas tik 11 val. Atsakovė neigia, kad neįsileido Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės, tačiau tuo metu tiesiog nebuvo namuose. Vaikas yra tik trejų metų amžiaus, todėl tarp jo ir motinos yra stiprus ryšys. Vaiką atskirti nuo motinos leidžiama tik tuomet, jeigu motinai konstatuoti žalingi įpročiai arba, jeigu vaikas fiziškai traumuojamas šeimoje. Vaikas auga su mama ir broliais, todėl jo paėmimas iš šeimos į svetimą aplinką, kur gyvena jo biologinis tėvas, kuris matydavo vaiką kartą į mėnesį, neteikia jam išlaikymo, neužtikrina reikiamos mitybos, neprižiūri vaiko, gali pakenkti vaiko interesams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad panašaus amžiaus vaikus galima išskirti tik išimtiniais atvejais, nes tai - nepataisoma trauma vaikams. Jeigu nėra grėsmės kitiems atsakovės vaikams gyventi su atsakove, tai negalima teigti, jog tokia grėsmė yra šiam vaikui. Atsakovė nuo vasario mėn. negeria, nesaugios sąlygos jos namuose buvo nustatytos tik vieną kartą. Butas, kuriame gyvena ieškovas, jam nepriklauso. Ieškovas vengia darbo, yra ne kartą teistas, vartoja alkoholinius gėrimus, už ką yra baustas administracine tvarka, todėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas gali pakenkti vaiko interesams. Jei bus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, prašo nustatyti, kad atsakovė su vaiku galėtų matytis kasdien iki dviejų valandų, o savaitgalius praleisti kartu.
Išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodo, kad atsakovė netinkamai rūpinasi vaikais, nevykdo skyriaus įpareigojimų. Atsakovė ir jos sugyventinis vartoja alkoholį. Tame pačiame bute gyvena atsakovės sesuo, kuri taip pat nevengia alkoholio. Vaikui buvo nustatyta 0,39 promilių girtumas. Atsakovės šeimoje vyksta dažni konfliktai, dažnai kviečiama policija. Skyrius buvo paėmęs vaikus iš atsakovės. Vaiką kurį laiką prižiūrėjo ieškovas. Pretenzijų dėl vaiko priežiūros VTAS ieškovui neturėjo. Šiais metais atsakovė jau yra bausta administracine tvarka dėl elgesio su vaiku, dabar surašytas dar vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tą pačią veiką. Atsakovė išvadų nedaro, su skyriumi nebendradarbiauja, vaikui nėra saugu jos aplinkoje, dėl nuolatinio triukšmo vaikas tapo neramus. Būdamas pas ieškovą, vaikas jautėsi geriau, apsiramino. Vaiko santykis su tėvu geras. Ieškovas 2007 m. buvo baustas už vairavimą būnant neblaiviam, o praeitais metais - už netinkamą pareigūnų iškvietimą, bet niekada nebuvo baustas dėl netinkamos vaiko priežiūros. Nors yra galiojantis teismo sprendimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau skyrius prašo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su tėvu. Ieškovo pasiūlyta bendravimo tvarka yra per griežta, kadangi atsakovei būtų leista bendrauti su vaiku tik dalyvaujant ieškovui. Bendravimo tvarka galėtų būti platesnė, nes yra stiprus ryšys su motina, broliais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 8 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies ir nustatė nepilnamečio E. Č., gim. 2012 m. vasario 26 d., laikiną gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo su ieškovu. Nustatė laikiną atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: atsakovė bendrauja su mažamečiu sūnumi kiekvieną pirmadienį ir trečiadienį nuo 17 val. iki 19 val. bei kas antrą savaitgalį, vaiką pasiimant iš ieškovo gyvenamosios vietos penktadienį nuo 18 val. ir jį grąžinant į ieškovo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val. Teismas padarė išvadą, kad, esant nesaugiai aplinkai atsakovės namuose, vaiko interesai bus geriau užtikrinti nustatant laikiną vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, tačiau, atsižvelgdamas į stiprų vaiko ryšį su motina ir broliais, nustatė maksimalią jo bendravimo su atsakove tvarką. Teismas padarė išvadą, kad yra pakankamai duomenų apie tai, jog atsakovės aplinkoje šiuo metu nėra sudaryta tinkamų sąlygų mažamečiam vaikui. Teismas, nustatydamas laikiną atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, atsižvelgė į atsakovės teisę bendrauti ir matytis su vaiku, o taip pat į tai, kad vaikas turi teisę bendrauti su savo motina. Siekdamas užtikrinti atsakovės pastovų bendravimą su nepilnamečiu vaiku, teismas sprendė, kad yra pagrindas nustatyti maksimalią nepilnamečio vaiko bendravimo su atsakove tvarką. Nors nustatyta, kad ieškovo aplinka šiuo metu tinkamesnė vaikui gyventi, tačiau nėra duomenų, kad vaikui kenks bendravimas su motina nedalyvaujant ieškovui ne ieškovo gyvenamojoje vietoje. Įvertinęs šalių ir išvadą teikiančios institucijos pasiūlymus dėl atsakovės bendravimo su sūnumi, teismas sprendė, jog vaiko interesus labiausiai atitiks bendravimo su motina tvarka, numatanti, kad atsakovė gali bendrauti su mažamečiu vaiku kiekvieną pirmadienį ir trečiadienį nuo 17 val. iki 19 val. bei kas antrą savaitgalį, vaiką pasiimant iš ieškovo gyvenamosios vietos penktadienį nuo 18 val. ir jį grąžinant į ieškovo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė A. S. prašo panaikinti nutartį ir atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo, jog atsakovė turi tris nepilnamečius vaikus, kuriuos visada augino viena ir išlaikė. Atsakovė visada dirbo, išskyrus vaiko priežiūros atostogas. Atsakovė ir šiuo metu ketina pradėti dirbti. Atsakovei nei karto nebuvo apribota motinystės teisė. Teismas priteisė iš ieškovo išlaikymą, nors nuo vasario mėnesio jis nebeteikia vaikui išlaikymo. Ieškovas uždirba tik 30 EUR per mėnesį, todėl nori atimti vaiką iš atsakovės ir prisiteisti išlaikymą. Ieškovas prigirdė vaiką ir nori kaltę suversti atsakovei. Ieškovas pripažįsta, kad vaikas jam buvo perduotas 20 valandą, o vaiko neblaivumas buvo nustatytas apie 23 valandą. Ieškovas jau ne pirmą kartą pateikia melagingus duomenis. Anksčiau, būdamas neblaivus, buvo iškvietęs atsakovei policiją. Todėl už tai buvo nubaustas administracine bauda. Ieškovas buvo teistas, šiuo metu neturi jokio būsto ir glaudžiasi pas brolį. Vaikas yra prisirišęs prie atsakovės, jo ryšys yra ne tik su motina, bet ir su kitais broliais. Vaikai, parenkant jiems globėją, neturi būti išskiriami. Šiuo metu du sūnus atsakovė gali auginti, tuo tarpu trejų metų sūnus turi būti perduotas ieškovui, kuris net savęs neišlaiko. Vaikų teisių apsaugos skyrius net neapžiūrėjo vaiko gyvenimo sąlygų atsakovės namuose, neišklausė vaiko nuomonės. Teismas neteisingai konstatavo, kad atsakovė ir šiuo metu vartoja alkoholinius gėrimus.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovės A. S. atskirąjį skundą ieškovas E. Č. prašo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo palikti nepakeistą. Nurodo, kad byloje yra duomenų, jog atsakovė įkando vaikui, policijos pareigūnui, tai yra, galimai ji yra nestabilios psichinės būsenos. Ieškovas turi duomenų, kad atsakovė buvo gydoma psichiatrinėje ligoninėje. Tai netiesiogiai patvirtina 2015 m. vasario 12 d. protokolas, kuriame atsakovė įpareigota nuvykti į Centro poliklinikos filialą – Psichikos sveikatos kliniką dėl psichinės sveikatos. Vaikas nuo 2015 m. vasario 5 d. iki gegužės 6 d. gyveno kartu su ieškovu, buvo jo visiškai išlaikomas, todėl atsakovei pinigai vaiko išlaikymui nebuvo mokami. Iki 2015 m. vasario ieškovas teikė vaikui išlaikymą. Kiti atsakovės vaikai yra ne ieškovo, o skirtingų tėvų. Atsakovė gyvena Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiame 1 kambario bute, yra skolinga už buto nuomą virš 5 000 EUR. Kartu su atsakove gyvena jos sesuo. Taigi viename bute gyvena 5 žmonės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnio tvarka priėmė ir ištyrė šalių pateiktus naujus įrodymus – atsakovės A. S. 2015 m. sausio 7 d. pareiškimo ir pakvitavimo kopijas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015 m. vasario 12 d. susitikimo protokolo Nr. A17-200/15(3.1.16-AD15) kopiją, E. Č. 2015 m. birželio 30 d. prašymo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui kopiją, E. Č. 2015 m. sausio 5 d. sutikimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui kopiją, E. Č. atsiliepimo į atskirąjį skundą patikslinimą, A. S. verslo liudijimo (duomenys neskelbtini) mokestiniams metams 2015 kopiją, gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo kopiją, darbo ieškančio asmens A. S. atmintinės kopiją, Vilniaus darbo biržos 2007-10-11 rekomendacijos įdarbinti kopiją, AB “VIlniaus pergalė” 2007-12-04 pažymos Nr. 152-2007 dėl darbo pamainomis kopiją, VSDFV Vilniaus skyriaus 2008-04-03 pažymos apie A. S. valstybinio socialinio draudimo laikotarpius nuo 1994-01-01 iki 2008-04-03 kopiją, SĮ Vilniaus miesto būstas 2015-07-16 raštą Nr. 1.35-15/1943 “Dėl informacijos pateikimo”.
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, ištyręs ir įvertinęs pateiktus naujus įrodymus, konstatuoja, kad atskirasis skundas nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.
CPK 144 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą augti bei vystytis saugioje aplinkoje, bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra, abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 3.170 str. 1 d.). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3 d.). Taigi laikinos vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais.
Nagrinėjamos bylos duomenys tvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-11952-127/2013 patvirtino šalių taikos sutartį, pagal kurią šalių nepilnamečio vaiko E. Č., gim. 2012 m. vasario 26 d., gyvenamoji vieta nustatyta su motina (atsakove), o tėvas (ieškovas) įsipareigojo teikti po 400 Lt (115,85 EUR) per mėnesį dydžio išlaikymą vaikui. Tačiau Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai 2015 m. vasario 5 d. paėmė vaiką iš atsakovės ir perdavė ieškovui, kadangi vaiko motina buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Ieškovas ieškiniu prašo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, priteisti iš atsakovės išlaikymą vaikui po 150 EUR per mėnesį. Šio ieškinio užtikrinimui ieškovo prašymu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nustatyti laikiną šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu nei nustatant laikiną vaiko bendravimo su atsakove tvarką. Atsakovė su teismo taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nesutinka, atskirajame skunde nurodydama savo nesutikimo motyvus bei argumentus.
Atskirajame skunde atsakovė iš esmės kalba apie tai, kad konkrečiu atveju nebuvo būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti vaiko laikiną gyvenamąją vietą su tėvu, nes tai prieštarauja vaiko interesams, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstyta ieškovo pozicija, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą spręsti dėl laikinos mažamečio šalių vaiko gyvenamosios vietos su tėvu ir atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, kadangi byloje esantys duomenys akivaizdžiai tvirtina, jog šalių santykiai yra priešiški, ginčas tarp jų dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir bendravimo su vaiku tvarkos yra kilęs, o, atsakovui ir ieškovei gyvenant skyriumi, šį klausimą spręsti ne tik reikia, bet ir būtina, siekiant užtikrinti ne tik vaiko interesus, bet ir abiejų tėvų teises vienodai dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti faktinių aplinkybių, kurios liudytų apie tėvų galimybes sudaryti tinkamas sąlygas vaikui pilnavertiškai augti ir vystytis, tėvų norą matytis su vaiku, taip pat apie vaiko poreikius ir interesus, bendraujant su skyriumi gyvenančiais tėvais. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t.y. paaiškės tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės matytis su vaiku. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, su kuriuo iš tėvų mažamečiam vaikui yra tinkamiausiai gyventi, augti ir vystytis, kokią įtaką skyriumi gyvenantis tėvas daro savo nepilnamečiui vaikui, taip pat kokias galimybes jis turi, atsižvelgiant į gyvenimo specifiką, matytis ir bendrauti su vaiku.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, atsižvelgęs į ieškinyje nurodytas aplinkybes ir ieškovo prašymą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą informaciją ir kitus pateiktus įrodymus, nustatė laikiną E. Č., gim. 2012 m. vasario 26 d., gyvenamąją vietą su tėvu (ieškovu). Atsakovė atskirajame skunde nurodo aplinkybes, neva neigiamai apibūdinančias ieškovą, tačiau nepateikia objektyvių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Vaiko teisių apsaugos skyrius lankėsi ieškovo gyvenamojoje vietoje ir nustatė, jog nepilnamečiui vaikui yra sudarytos visos tinkamos sąlygos augti ir vystytis: vaikas turi atskirą kambarį, kuriame yra visi reikalingi baldai, daug įvairių priemonių vaiko ugdymui (žaislų, knygelių). Atsakovės gyvenamosios vietos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai patikrinti negalėjo, nes nebuvo įleisti. Duomenų, kad vaiko gyvenimas su ieškovu keltų jam grėsmę ar pažeistų vaikų interesus, byloje nėra. Priešingai, byloje yra rašytiniai įrodymai, pateikti ieškovo ir išvadą byloje teikiančios institucijos, patvirtinantys tai, kad atsakovės šeima nuo 2009 m. gruodžio 23 d. yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Iš viso atsakovė nuo 2009 m. už administracinius teisės pažeidimus, susijusius su tėvų valdžios nepanaudojimu arba panaudojimu priešingai vaiko interesams, vaiko teisių pažeidimus, buvo bausta septynis kartus. Paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje A2.9.-2912-865/2015 atsakovei buvo skirtas įspėjimas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje, padarymą. Po šio pažeidimo padarymo buvo paimti ir kiti du atsakovės nepilnamečiai vaikai ir laikinai apgyvendinti BĮ Vilniaus miesto krizių centro Paramos vaikams ir šeimai tarnyboje.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad keičiant vaiko gyvenamąją vietą reikia turėti omenyje tai, kad aplinkos keitimas vaikui padaro socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs glaudus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008).
Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės ir kiti įrodymai patvirtina, kad E. Č. nuo gimimo gyveno su atsakove, tačiau nuo 2015 m. vasario 6 d. Vaiko teisių apsaugos skyriaus iniciatyva dėl atsakovės netinkamo ir nederamo elgesio gyvena kartu su ieškovu. Taigi laikinos vaiko gyvenamosios vietos su tėvu nustatymas šiuo atveju nereiškia staigios vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimo, kadangi vaikas jau apie pusę metų gyvena kartu su tėvu, yra prie jo pripratęs. Be to pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką vaikas gali maksimaliai bendrauti su motina, matytis kartu su kitais savo broliais. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas pareikštu ieškiniu siekia, kad jo vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu. Kiti atsakovės vaikai yra 16 ir 6 metų amžiaus (jie nėra ieškovo vaikai), ieškovo ir atsakovės vaikui yra 3 metai. Taigi tarp brolių yra gana didelis amžiaus skirtumas. Todėl negalima sutikti su atsakove, kad laikinas brolių atskyrimas akivaizdžiai padarytų žalos brolių tarpusavio santykiams. Pažymėtina ir tai, kad faktinės aplinkybės, su kuriuo iš tėvų būtų geriau gyventi mažamečiam šalių vaikui, taip pat kitas reikšmingas šiuo klausimu ir susijusias aplinkybes teismas konstatuos įrodytomis ar ne, tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, priimdamas teismo sprendimą (CPK 265 str.). Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamojoje byloje yra sprendžiamas klausimas tik dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir atitinkamai išlaikymo vaikui priteisimo vaiko, o ne tėvų (vieno iš tėvų) valdžios apribojimo ar atskyrimo nuo vaiko pagal CK 3.179-3.180 straipsnius klausimas.
Tiek ieškovas, tiek atsakovas pateikė apeliacinės instancijos teismui visą eilę naujų įrodymų, kurie buvo priimti ir ištirti CPK 314 straipsnio tvarka. Šie įrodymai iš esmės rodo, kad ieškovas teikė nepilnamečiam vaikui išlaikymą iki 2015 m. vasario mėnesio, t.y. iki tada, kol vaikas buvo perduotas ieškovui. Taip pat yra pateikti duomenys apie atsakovės anksčiau dirbtą darbą, gautas pajamas, siekį dirbti ir pan. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie įrodymai turės esminės reikšmės, nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant galutinį sprendimą nagrinėjamoje byloje. Tuo tarpu šioje bylos stadijoje, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė laikiną vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, kadangi vaiko gyvenimas kartu su ieškovu šiuo metu visiškai atitinka jo interesus. Nei naujai pateikti įrodymai, nei atsakovės atskirojo skundo argumentai šios teismo išvados pagrįstumo nepaneigia.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to apsaugo prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.