- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-09
- Bylos Nr.
- AN2-48-873/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00139-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Nijolė Žimkienė (pirm.)
- Institucija
- Panevėžio apskrities VMI
- Advokatai
- Marius Žėba
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutarimo, kuriuo Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Institucija, Panevėžio AVMI) 2022 m. spalio 11 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-05-ANR_N-380-2022 panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. D. P. (toliau – ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) Panevėžio AVMI 2022 m. spalio 11 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 505 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) vadovas, nevykdė Panevėžio AVMI 2022 m. rugpjūčio 24 d. mokesčių administratoriaus nurodymo Nr. (42.59) FR0706-4027 sudaryti sąlygas 2022 m. rugsėjo 5 d., 12 val., apžiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias patalpas, esančias Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir apžiūros metu pateikti šių patalpų nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 40 straipsnio 7 dalį. D. P. skirta 1 170 Eur dydžio bauda.
2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, D. P. įgaliotas atstovas advokatas Marius Žėba (toliau – ir įgaliotas atstovas) kreipėsi su skundu į Panevėžio apylinkės teismą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Panevėžio apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 4 d. nutartimi administracinio nusižengimo bylą perdavė pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 12 d. nutarimu Institucijos 2022 m. spalio 11 d. nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Apylinkės teismo vertinimu, Institucija laikosi pozicijos, jog bendrovei priklausančios patalpos, esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), į kurias patekti bendrovės vadovas nesudarė sąlygų Panevėžio AVMI specialistėms, yra žmogaus būstas. Pagal MAĮ 122 straipsnio 1 dalį į tokias patalpas galima patekti tik su asmens sutikimu, todėl pareigūnų neįleidimas į tokias patalpas administracinės atsakomybės pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį neužtraukia. Apylinkės teismas nevertino ir nekonstatavo, ar aptariamos patalpos yra ar nėra žmogaus būstas, tačiau pabrėžė, jog Institucija, turėdama atitinkamų duomenų ir laikydamasi pozicijos, jog šiose patalpose buvo gyvenama, imdamasi atitinkamų veiksmų – duodama nurodymus įleisti į patalpas ir traukdama už tokių nurodymų nevykdymą asmenis administracinėn atsakomybėn, turi būti nuosekli, laikytis teisėtumo reikalavimų ir gero administravimo principo, kas šiuo atveju nebuvo padaryta. Taip pat apylinkės teismas pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgaliotas atstovas 2022 m. rugsėjo 2 d. rašte nurodė, jog neturi galimybės pateikti inventorinę bylą, nes jos neturi, ši byla gali būti saugoma valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centre, dėl nurodytų priežasčių, susijusių su reikalaujamos bylos nepateikimu, Institucija nepasisakė, nenurodė, kad šios priežastys yra neobjektyvios. Tokios aplinkybės ar motyvai nėra užfiksuoti nei administracinio nusižengimo protokole, nei Institucijos nutarime, todėl konstatavo, kad D. P., kaip Bendrovės vadovas, administracinėn atsakomybėn už patalpų nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos nepateikimą patrauktas neteisėtai ir nepagrįstai. Padaręs išvadą, kad D. P. neteisėtai ir nepagrįstai buvo nubaustas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, apylinkės teismas dėl kitų įgalioto atstovo skunde išdėstytų argumentų nepasisakė.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
5. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir palikti galioti Institucijos ne teismo tvarka priimtą 2022 m. spalio 11 d. nutarimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas nutarimu išplėtė bylos nagrinėjimo ribas, todėl pažeidė ANK 641 straipsnį, netinkamai taikė ir aiškino teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias mokesčių administratoriaus veiksmų atlikimo tvarką. Skundžiamu nutarimu, pasak Institucijos, apylinkės teismas sukūrė precedento neturinčius teisinius santykius, kai galiojančio, neapskųsto ir nepanaikinto mokesčių administratoriaus nurodymo galima nevykdyti remiantis subjektyviu aplinkybių vertinimu.
5.2. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas neteisėtai nutraukė administracinio nusižengimo bylą, kadangi rėmėsi spėjimais, jog patalpos, adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), yra „žmogaus būstas“. Pažymi, kad nors minėtų patalpų paskirtis „gyvenamoji (butų)“, tačiau jos nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir, kaip nurodė Bendrovė, naudojamos ne gyventi, bet biuro patalpoms. Atkreipia dėmesį, jog ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas D. P. nuo pat patikrinimo pradžios neigė, kad patalpos yra gyvenamos. Patalpos, adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), buvo naudojamos kaip biuras, išnuomotos mažajai bendrijai (toliau – MB) „(duomenys neskelbtini)“, už tai gautos pajamos, o MB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2021 m. gruodžio 2 d. veiklos vietą deklaruoja biurą minimu adresu. Be to, po operatyvaus patikrinimo Bendrovė, šalindama kontrolės veiksmų metu nustatytus trūkumus (patalpos nebuvo deklaruotos kaip biuro), Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. lapkričio 17 d. pateikė pranešimą apie juridinio asmens struktūrinio padalinio duomenų pakeitimą ir atgaline data, nuo 2019 m. gruodžio 11 d., deklaravo patalpas, adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ biurą. Pažymi, jog pagal oficialius duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ biuras ir dabar turi būti minimu adresu.
5.3. Tvirtina, kad Bendrovė nuo pat pradžių vengė patikrinimo, teikė, pasak Institucijos, tikrovės neatitinkančius dokumentus dėl buto pardavimo (preliminarioje nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad Bendrovę atstovauja A. G., kuris nėra bendrovės darbuotojas, bet sutartis pasirašyta direktoriaus D. P.). Nurodo Bendrovės paaiškinimą, kad patalpos nebenaudojamos įmonės veikloje nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. ir yra susitarta dėl jų pardavimo. Remiantis susitarimu, patalpose nebėra biuro baldų, dokumentų ir įrangos. Pažymi, kad pagal Bendrovės nurodomas aplinkybes 2022 m. rugsėjo 5 d. patalpos turėjo būti tuščios, Bendrovė atsisakė jas aprodyti neaiškiais motyvais – neva neturi savo patalpų raktų.
5.4. Pažymi, kad tuo atveju, jei Bendrovės vadovas būtų informavęs mokesčių administratoriaus pareigūnę, jog patalpose kažkas gyvena ir būtent dėl to negalima patalpų apžiūrėti, nebūtų priežasties surašyti mokesčių administratoriaus nurodymo ir Bendrovei įteikti vykdyti priverstinai. Taip pat, Bendrovė, pasak Institucijos, galėjo nurodyti, kas patalpose gyvena, tokiu atveju mokesčių administratorius būtų turėjęs galimybę paprašyti gyventojo leidimo apžiūrėti patalpas. Nurodo, jog patalpose, adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), nėra deklaravę gyvenamosios vietos jokie fiziniai asmenys.
5.5. Teigdama, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nevykdė mokesčių administratoriaus nurodymo – nepateikė buto, adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), inventorinės bylos, akcentuoja, jog buto inventorinė byla yra savininko nuosavybė. Pasak Institucijos, jeigu savininkas jos neturi (neišsaugojo), bet kada gali kreiptis į VĮ Registrų centrą su prašymu išduoti dublikatą.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. P. įgaliotas atstovas advokatas Marius Žėba prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Institucijos apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime teigiama, kad mokestinis ginčas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir mokesčių administratoriaus nėra iškilęs, mokesčių administratorius dėl asmeniškumų siekia pakenkti D. P.. Atkreipia dėmesį, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog D. P. neturi buto inventorinės bylos, todėl negali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl jos nepateikimo. Pažymi, kad mokesčių administratorius neneigia minėtų įrodymų ir pats gali gauti bet kokį dokumentą iš VĮ Registrų centro duomenų bazės, tačiau net nemėgino to daryti. Pažymi, jog mokesčių administratoriui raštas buvo pateiktas 2022 m. rugsėjo 2 d. dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkės ir įmonės advokato nesusikalbėjimo, D. P. vilkinti laiko nesprendžiant klausimo iš esmės nebuvo jokios prasmės. Atsiliepime teigiama, kad Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nebuvo kompetentingas subjektas patraukti D. P. administracinėn atsakomybėn, kadangi tariamo nusižengimo padarymo vieta yra Vilnius, dėl ko Panevėžio apylinkės teismas perdavė bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodoma, kad visiškai nepagrįstas Institucijos argumentas, jog pasekmės kilo Panevėžio apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje, todėl pažeidimo padarymo vieta yra Panevėžys. Atkreipia dėmesį, kad ANK 505 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta formali nusižengimo sudėtis, analizuojamu atveju jokios pasekmės nėra kilę. Administracinė teisena turi būti nutraukta, nes tiek nutarimas priimtas, tiek apeliacinis skundas yra pateiktas tokios teisės neturinčio subjekto (ANK 616 straipsnio 1 dalis). Teigiama, kad nors D. P. išreiškė norą, jog būtų apklausti pareigūnai, kurie surašė administracinio nusižengimo protokolą, tačiau mokesčių administratorius minėtų asmenų apklausos neatliko. Pažymi, kad priešingai nei nurodė mokesčių administratorius, administracinio nusižengimo protokolą surašiusių pareigūnų apklausa svarbi nustatant tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusižengimo požymius. Atsiliepime teigiama, kad D. P. veiksmuose nėra ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties. Pabrėžiama, kad D. P. bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, teikė savo paaiškinimus, reikšmingus duomenis ir dokumentus, o mokesčių administratorius pažeidė bendradarbiavimo principą, ignoravo D. P.. Atsiliepime sutinkama su Vilniaus miesto apylinkės teismo pozicija, kad mokesčių administratorius savo veikloje privalo būti sąžiningas ir nuoseklus, negali vienu metu laikytis dviejų skirtingų pozicijų.
Motyvuojamoji dalis
III. Apygardos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
7. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Susipažinus su išnagrinėtos administracinio nusižengimo bylos medžiaga, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentais, konstatuotina, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino administracinio nusižengimo bylos duomenis, padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, priėmė pagrįstą sprendimą panaikinti Institucijos nutarimą, kuriuo D. P. buvo nubaustas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
8. Sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną apylinkės teismas motyvavo tuo, kad Institucija laikosi pozicijos, jog bendrovei priklausančios patalpos, esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), į kurias patekti bendrovės vadovas nesudarė sąlygų Panevėžio AVMI specialistėms, yra žmogaus būstas, pareigūnų neleidimas į tokias patalpas administracinės atsakomybės pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį neužtraukia. Iš tiesų, pagal MAĮ (akto redakcija, galiojusi nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 1 d.) 122 straipsnio 1 dalį yra numatyta mokesčių administratoriaus pareigūno teisė visą patikrinimo atlikimo laikotarpį mokesčių mokėtojo darbo valandomis nekliudomai įeiti į mokesčių mokėtojo patalpas, teritoriją (tarp jų nuomojamas ar naudojamas panaudos teisinių santykių pagrindu), taip pat į mokesčių mokėtojo privačias patalpas ir teritoriją, jei jose vykdoma veikla; tuo tarpu teisė mokesčių administratoriaus pareigūnui patekti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas numatyta tik tuo atveju, jei šis fizinis asmuo sutinka (jei įstatymai nenustato kitaip). Analogiška išimtis įtvirtinta ir ANK 505 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą, be kita ko, pareigūnų neįleidimą į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą). Skundą pateikusi Institucija tvirtina, jog nors aptariamų patalpų paskirtis „gyvenamoji (butų)“, tačiau jos nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir, kaip nurodė Bendrovė, naudojamos ne gyventi, bet biuro patalpoms, todėl apylinkės teismas neteisėtai nutraukė administracinio nusižengimo bylą. Nagrinėjamo skundo kontekste spręstina, ar apylinkės teismo išvados neprieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms.
9. Teisės teorijoje žmogaus būstas apibrėžiamas kaip bet kuri žmogaus gyvenamoji vieta – butas, sodo namelis, vila, gyvenamasis namas, viešbučio kambarys, automobilio priekaba–miegamasis ir kt. Tai gali būti ir asmeninėms reikmėms naudojama darbinė patalpa, pavyzdžiui, kūrybinės dirbtuvės, advokato biuras, gydytojo kabinetas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.581 straipsnyje, reglamentuojančiame gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties dalyką, numatyta, kad tai gali būti tik tinkamas gyventi gyvenamasis namas ar jo dalis, atskiras butas arba izoliuota gyvenamoji patalpa iš vieno ar kelių kambarių ir su ja susijusių pagalbinių patalpų, nustatyta, jog savarankiškos nuomos sutarties dalyku negali būti kambario dalis arba kambarys, susijęs su kitu kambariu bendru įėjimu (pereinamieji kambariai), taip pat pagalbinės patalpos (virtuvės, koridoriai, sandėliukai ir pan.). Nagrinėjamoje byloje Panevėžio AVMI davė mokesčių administratoriaus nurodymą sudaryti sąlygas apžiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias patalpas, esančias Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Byloje ginčo nėra, kad nurodytu adresu, Vilnius, (duomenys neskelbtini), yra butas. Taip pat nėra ginčo, kad šis butas tinka žmogaus būstui ir gali būti fizinio asmens gyvenamąja patalpa. Pažymėtina ir tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo laikėsi pozicijos, jog Institucijos nurodymo gavimo metu patalpos nebuvo gyvenamos.
10. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamo advokato Mariaus Žėbos, 2022 m. rugsėjo 2 d. raštu Panevėžio AVMI dėl 2022 m. rugpjūčio 24 d. nurodymo mokesčių mokėtojui sudaryti sąlygas 2022 m. rugsėjo 5 d., 12 val., apžiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, esančias adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), informavo, jog šis įmonės nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. yra nebenaudojamas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ biuro patalpos, 2022 m. rugpjūčio 1 d. buvo susitarta dėl šių patalpų pardavimo, sudaryta preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis. Remiantis susitarimu, patalpos yra nebenaudojamos, nebeeksploatuojamos, jose nebėra biuro baldų, dokumentų, įrangos (b. l. 7, 44). UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės 2022 m. rugpjūčio 1 d. pažymos duomenimis, 2022 m. rugpjūčio 1 d. pasirašyta patalpų, esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini), preliminari pirkimo–pardavimo sutartis, kadangi įmonė ilgalaikio turto nebenaudoja ir nenumato naudoti savo veikloje vėliau, yra ketinimas jį parduoti (preliminari sutartis), vadinasi, toks turtas nebeatitinka ilgalaikio materialiojo turto požymių, tuo remiantis perkeliamas iš ilgalaikio materialiojo turto į atsargų sąskaitą (ilgalaikis materialusis turtas, skirtas parduoti) likutine verte (b. l. 46). UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamo advokato Mariaus Žėbos, 2022 m. rugsėjo 2 d. papildomo rašto Panevėžio AVMI duomenimis, pagal preliminariąją 2022 m. rugpjūčio 1 d. sutartį patalpų raktai šiuo metu yra perduoti pirkėjui, todėl įmonė neturi galimybių vykdyti nurodymo (b. l. 50). Teismo posėdyje D. P. taip pat teigė, kad buvo pradėtos buto vertinimo ir pardavimo procedūros, pagal preliminarią sutartį jis atidavė buto raktus. Apibendrinus, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo laikėsi pozicijos, jog negalėjo įvykdyti Institucijos nurodymo dėl objektyvių priežasčių. Kaip matyti iš byloje esančio Institucijos raštų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pranešama, jog nurodomos priežastys nelaikomos objektyviomis, nes preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo– pardavimo sutartis yra tik ketinimas parduoti turtą, turto perkėlimas iš vienos buhalterinės sąskaitos į kitą nekeičia jo nuosavybės (b. l. 47), taip pat svarstoma, kad jei, Bendrovės teigimu, bute buvo biuras, kuriame, tikėtina, turėjo dirbti ne vienas darbuotojas, tai turėjo būti ne vienas raktų komplektas (b. l. 72, kita pusė). Vis tik, kaip matyti iš bylos medžiagos, priešingai nei apeliaciniame skunde, Institucija atsiliepime apylinkės teismui laikėsi pozicijos, jog D. P. Bendrovei priklausančiose patalpose gyveno.
11. Panevėžio AVMI 2022 m. lapkričio 11 d. atsiliepime į skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui teigė, jog poreikis betarpiškai apžiūrėti patalpas iškilo po to, kai patikrinus visus gautus duomenis kilo įtarimas, jog Bendrovė patalpas naudoja ne biuro patalpoms (kaip pati nurodo), o kaip gyvenamosios paskirties. Pažymėta, jog jokiame patikrinimui pateiktame Bendrovės dokumente adresas Vilnius, (duomenys neskelbtini), nėra nurodytas kaip Bendrovės veiklos vykdymo ar biuro adresas. Nurodyta, jog palyginus 2019 m. spalio 1 d. ir 2022 m. liepos 12 d. buto apžiūrų nuotraukas (gautas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, atlikusios buto vertinimą 2019 m. spalio 1 d., prieš Bendrovei įsigyjant butą, ir nuosavybės perleidimo tikslu – 2022 m. liepos 12 d.), nustatyta, jog bendrovė butą įsigijo su kai kuriais baldais, iš 2022 m. liepos 12 d. darytų buto nuotraukų nenustatyta jokių požymių, kad bute galėjo būti biuras. Butas apstatytas baldais, skirtais ne biuro įrengimui, o naudojimui buitiniame gyvenime. Nurodoma, jog tai leidžia daryti išvadą, kad butas buvo naudojamas pagal jo tiesioginę paskirtį – jame buvo gyvenama. Pažymėta, jog operatyvus patikrinimas baigtas 2022 m. spalio 26 d., surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (42.59)FR1042-4351, kurioje nurodyta, kad Bendrovė nepateikė dokumentų, kurie įrodytų, jog butą naudojo ekonominėje veikloje. Apibendrinus surinktą informaciją buvo padaryta išvada, kad bute, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nei Bendrovė, nei MB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo įsirengusios biuro, bute buvo gyvenama. Patalpų nuomos 2020 m. sausio 15 d. sutartis Nr. NT-20/001, kurią D. P., būdamas tiek Bendrovės, tiek MB „(duomenys neskelbtini)“ savininku, pasirašė pats su savimi, buvo surašyta fiktyviai, siekiant Bendrovei sukurti teisę į sąnaudas (nusidėvėjimo, paskolos palūkanų ir kt.) bei „MB „(duomenys neskelbtini)“ sukurti papildomas sąnaudas, todėl visos su butu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), susijusios sąnaudos (nusidėvėjimo, palūkanų, draudimo, remonto, komunalinių, turto vertinimo paslaugų) pripažįstamos neleidžiamais atskaitymais, o paslaugų pirkimo pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) atskaita negalima. Bendrovei buvo duotas terminas trūkumams ištaisyti, Bendrovė su visais nustatytais pažeidimais sutiko (b. l. 71-74).
12. Esant tokioms aplinkybėms, apygardos teismas pritaria skundžiamo nutarimo išvadoms dėl Institucijos prieštaringos pozicijos. Mokesčių administratorius, 2022 m. spalio 26 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje nustatęs mokestinius pažeidimus – įvertinęs, jog nei Bendrovė, nei MB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo įsirengusios aptariamame bute biuro, o bute buvo gyvenama, visas su butu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), susijusias sąnaudas pripažino neleidžiamais atskaitymais, o paslaugų pirkimo PVM atskaitą negalima. Prieštaraudama pati sau, savo priimtam sprendimui, Institucija teikia apeliacinį skundą, kuriame argumentuoja, jog pagal oficialius duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ biuras ir dabar turi būti minimu adresu, o apylinkės teismas rėmėsi spėjimais, jog patalpos, adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), yra „žmogaus būstas“. Apygardos teismas sprendžia, kad Institucija, turėdama duomenų, kad butas, adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), yra gyvenamas, privalėjo paisyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnio 2 dalies nuostatų, jog be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą. Iš bylos medžiagos matyti, jog priešingai, 2022 m. rugsėjo 5 d. operatyvaus patikrinimo metu mokesčių administratoriaus vyr. specialistės nustatė, kad ant buto durų nėra jokio užrašo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimu, jokių požymių, kad toks užrašas būtų buvęs pritvirtintas (b. l. 55), tačiau, pasak D. P., reikalavo bendrijos pirmininko, kad būtų įleistos, bandė įrodyti, kad jis tame bute gyvena (b. l. 84). Tokiu būdu, pritaikiusi mokestines sankcijas, Institucija siekia nubaudimo už nurodymo nevykdymą, kurio, kaip teigia pati, nebūtų, jei administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo būtų pripažinęs, jog butas gyvenamas. Pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo negali būti verčiamas duoti parodymus prieš save, tuo tarpu Institucija pagal MAĮ 32 straipsnį privalo nepažeisti mokesčių mokėtojo teisių, tiksliai laikytis mokesčių teisės aktų, naudotis savo teisėmis tik tiek, kiek tai susiję su pavestomis funkcijomis (2, 3, 6 punktai). Apeliacinio skundo teiginiai dėl nepagrįstų apylinkės teismo išvadų nepasitvirtino.
13. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti ir su skundžiamo nutarimo išvadomis dėl nepateiktos buto kadastro duomenų bylos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Mokesčių administratoriaus 2022 m. rugpjūčio 24 d. nurodyme, be kita ko, mokesčių mokėtojui UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nurodyta patalpų apžiūros metu pateikti nekilnojamo daikto kadastro duomenų bylą, o dėl objektyvių priežasčių negalinčiam įvykdyti nurodymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šių priežasčių paaiškėjimo momento pranešti Institucijos pareigūnams (b. l. 39). UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama advokato Mariaus Žėbos, 2022 m. rugsėjo 2 d. raštu Panevėžio AVMI dėl 2022 m. rugpjūčio 24 d. nurodymo mokesčių mokėtojui sudaryti sąlygas 2022 m. rugsėjo 5 d., 12 val., apžiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, esančias adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), informavo, jog neturi galimybės pateikti inventorinės bylos, nes jos neturi, mano, jog atitinkama dokumentacija gali būti saugoma VĮ Registrų centro duomenų bazėse (b. l. 7). Institucija į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. rugsėjo 2 d. rašte išdėstytus argumentus dėl objektyvių negalėjimo įvykdyti šį nurodymą priežasčių neatsakė. Kaip pagrįstai pažymėta apylinkės teismo, tokios aplinkybės nenurodytos nei administracinio nusižengimo protokole, nei Institucijos nutarime. Apygardos teismo vertinimu, Institucija, aiškiai nenurodžiusi, kad negalėjimo pateikti kadastrinės bylos priežasties nevertina objektyvia, be kita ko, ir nesuteikusi protingo laiko kreiptis į VĮ Registrų centrą su prašymu išduoti dublikatą, nepagrįstai patraukė D. P. administracinėn atsakomybėn už patalpų nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos nepateikimą.
14. ANK 641 straipsnis, apibrėžiantis bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribas apylinkės teisme, nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis nurodytomis įstatymo nuostatomis, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Skundo argumentai dėl apylinkės teismo išplėstų bylos nagrinėjimo ribų nepasitvirtino.
15. Apibendrinus anksčiau išdėstytą, apeliaciniame skunde dėstomi administracinio nusižengimo sudėties požymiai nepasitvirtino. Skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria panaikintas Institucijos nutarimas, yra teisėta, priimtas sprendimas teisingas, jo keisti apeliaciniame skunde dėstomais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutarimą nepakeistą ir Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.