Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2022 m. spalio 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI‑05‑ANR_N-380-2022 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Institucija, Panevėžio AVMI) 2022 m. spalio 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-05-ANR_N-380-2022 (toliau – ir Nutarimas) patraukė pareiškėją D. P. (toliau – ir Pareiškėjas) administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 505 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir bendrovė) vadovas, nevykdė Panevėžio AVMI 2022 m. rugpjūčio 24 d. mokesčių administratoriaus nurodymo Nr. (42.59) FR0706-4027 (toliau – ir nurodymas) sudaryti sąlygas 2022 m. rugsėjo 5 d. 12 val. apžiūrėti bendrovei priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (toliau – ir patalpos), ir apžiūros metu pateikti šių patalpų nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 40 straipsnio 7 dalį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą, nenustačius Pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, jam buvo paskirta administracinė nuobauda – 1170 Eur bauda (b. l. 17–19).

Pareiškėjo atstovas advokatas skunde teismui prašė panaikinti Institucijos Nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną Pareiškėjo atžvilgiu nutraukti.

Skunde nurodyta, kad administracinė byla išnagrinėta nekompetentingo subjekto, t. y. neteisėtai, nes ANK 616 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinė byla yra nagrinėjama pagal administracinio nusižengimo padarymo vietą, šiuo atveju – (duomenys neskelbtini). Institucija sąmoningai neperdavė bylos nagrinėti pagal kompetenciją, nors jai buvo pateiktas atitinkamas Pareiškėjo prašymas. Tai, kad mokesčių administratoriaus nurodymas buvo surašytas Institucijoje, neturi jokios reikšmės nustatant galimo administracinio nusižengimo padarymo vietą. Nutarime teigiama, kad mokesčių administratoriaus nurodymo neįvykdymo pasekmės kilo Institucijoje, todėl administracinio nusižengimo padarymo vieta yra Panevėžyje. Šis motyvas yra nepagrįstas ir nesuprantamas, nes ANK 505 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta formali administracinio nusižengimo sudėtis.

Pareiškėjas nurodė Institucijai, kad administracinio nusižengimo bylai yra privaloma gauti nurodymą surašiusių pareigūnų paaiškinimus, kuriuose būtų konkrečiai išdėstyta, kokias aplinkybes buvo planuojama nustatyti patalpų apžiūros metu (ypač atsižvelgiant į objektyvius faktus, kad bendrovės ofiso patalpų ten nebėra nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d., objektas išimtas iš ilgalaikio turto kategorijos). Taip pat turi būti pateikti konkretūs paaiškinimai, kokios aplinkybės negali būti nustatytos dėl to, kad objektas nebuvo apžiūrėtas mokesčių administratoriaus pareigūnų ir kokią įtaką tai turi atliekamam mokestiniam patikrinimui ir jo rezultatams. Pareigūnų paaiškinimai yra svarbūs nustatant objektyviuosius ir subjektyviuosius administracinio nusižengimo sudėties požymius, t. y. kaip būtent nurodymas turėjo būti vykdomas; kokios tiksliai sąlygos turėjo būti sudarytos; kokiu būdu ir forma tai buvo paaiškinta Pareiškėjui; kokie įrodymai pagrindžia, kad sąlygos nebuvo sudarytos; dėl kokių priežasčių pareigūnai net nebandė susisiekti su asmeniu, kuriam vėliau surašė administracinio nusižengimo protokolą; kodėl vienintelė galima apžiūros data buvo 2022 m. rugsėjo 5 d.; kokiu būdu apie tai buvo informuotas Pareiškėjas; kokios aplinkybės negali būti nustatytos po 2022 m. rugsėjo 5 d.; kodėl gavus informaciją apie raktų perdavimą pirkėjui nebuvo derinama nauja visiems priimtina apžiūros data. Taip pat paaiškinimai yra svarbūs nustatant nurodymo teisėtumą, nes ANK 505 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už teisėtų nurodymų nevykdymą. Mokesčių administratoriaus nurodymai privalo būti motyvuoti ir pagrįsti, ypač kai tai susiję su nuosavybės teisės neliečiamumu ir neadekvačiu, neproporcingu veiklos trikdymu.

Pareiškėjas informavo Instituciją, kad nurodymas yra neaktualus ir surašytas neturint aktualios informacijos apie egzistuojančius objektyvius faktus. Institucija neatsakė į pateiktus motyvus, pažeidė bendradarbiavimo pareigą, pateikė pakartotinį formalų raštą, po to surašė administracinio nusižengimo protokolą ir Nutarimu paskyrė baudą. Pareiškėjo kaltė turi būti įrodyta, jis negali būti formaliai pripažintas kaltu pagal subjektyvius mokesčių administratoriaus pasvarstymus, demonstruojamą nepasitenkinimą ar pritemptas interpretacijas.

Pareiškėjas negali būti laikomas padaręs ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nes jis bendradarbiavo su Institucija, teikė paaiškinimus, reikšmingus duomenis ir dokumentus. Būtent Institucija nebendradarbiavo su Pareiškėju, nes su Pareiškėju nebuvo komunikuojama, su juo nebuvo susisiekta nei prieš apžiūrą, nei jos atlikimo dieną, Pareiškėjui iš viso nėra žinoma, ar Institucija buvo atvykusi į Vilnių, nes Institucija su juo nesusisiekė ir, pateikus raštą dėl galimų kliūčių, nepateikė jokio atsakymo. Be to, Pareiškėjas ir/ar bendrovė neturi atitinkamo turto inventorinės bylos, todėl objektyviai negali perduoti to, ko neturi. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra objektyvių administracinio nusižengimo požymių ir Pareiškėjo kaltės (b. l. 3–6).

Institucija atsiliepime prašė Pareiškėjo atstovo advokato skundo netenkinti ir palikti Institucijos nutarimą nepakeistą. Paaiškino, kad poreikis betarpiškai apžiūrėti patalpas iškilo po to, kai patikrinus visus gautus duomenis kilo įtarimas, jog bendrovė naudoja patalpas ne biurui, kaip pati nurodo, o pagal gyvenamąją paskirtį. Bendrovė įsigijo butą pagal 2019 m. gruodžio 11 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Bendrovė sumokėjo pardavėjui 121000 Eur iki sutarties sudarymo, o likusiai kainos daliai – 179000 Eur (duomenys neskelbtini) pagal 2019 m. gruodžio 9 d. kreditavimo sutartį suteikė tikslinį kreditą. Bendrovė pateikė 2020 m. sausio 15 d. patalpų nuomos sutartį, kuria nuomotoja (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus D. P., nuomininkei (duomenys neskelbtini), atstovaujamai direktoriaus D. P., išnuomojo jai nuosavybės teise priklausiusį butą, adresu (duomenys neskelbtini), už 600 Eur ir 126 Eur PVM. (Duomenys neskelbtini) PVM sąskaitų faktūrų už komunalines paslaugas neišrašė. Minėtoje patalpų nuomos sutartyje neaptarta, nuo kada ji įsigalioja, kokios konkrečiai patalpos išnuomojamos. Bendrovė pirmą sąskaitą už nuomą išrašė 2020 m. vasario 3 d. už sausio mėn. Bendrovė 2020 m. sausio–vasario mėn. įsigijo statybinių medžiagų, kurios, bendrovės paaiškinimu, buvo skirtos buto remontui. Vadinasi, butas 2020 m. vasario mėn. turėjo būti remontuojamas ir juo nebuvo galima naudotis. Bendrovė paaiškino, kad neišnuomotą įsigyto buto dalį naudojo biurui savo veikloje. Pažymėta, kad Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas ir (duomenys neskelbtini) vienintelis narys. Bendrovė deklaravo veiklos vykdymo vietą – biurą, adresu (duomenys neskelbtini), kuri taip pat yra deklaruota kaip Pareiškėjo gyvenamoji vieta. (Duomenys neskelbtini) deklaravo vykdanti buhalterinės ir audito atlikimo, konsultacijų mokesčių klausimais veiklas. Bendrovė nepateikė informacijos, kokie jos ir (duomenys neskelbtini) darbuotojai dirbo patalpose. Bendrovė nėra deklaravusi veiklos vykdymo minėtu adresu, o (duomenys neskelbtini) deklaravo tik 2021 m. gruodžio 2 d. Jokiame patikrinimui pateiktame Bendrovės dokumente minėtas adresas nėra nurodytas kaip jos veiklos vykdymo ar biuro adresas. Bendrovė pranešė Institucijai, kad ji sudarė preliminarią buto pirkimo–pardavimo sutartį ir atlaisvino patalpas nuo ofiso baldų, dokumentų ir kitos įrangos, tačiau bendrovė nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kokie baldai ir įranga jose buvo, kada jie buvo įsigyti, kada, kur, kieno ir kokiu transportu buvo išgabenti. Ilgalaikio turto apskaitoje iš baldų grupei priklausančio ilgalaikio turto apskaitoma tik vienintelė kėdė, įsigyta 2021 m. kovo mėn. Iš buhalterinių dokumentų ir kitų duomenų nustatyta, kad bendrovė nesamdė jokių įmonių, teikiančių transporto paslaugas, kad pervežtų baldus ir įrangą. Pati bendrovė neturi transporto, kuriuo galima būtų gabenti baldus. Kritiškai vertintinas ir bendrovės rašte nurodytas teiginys, kad nėra galimybės vykdyti nurodymo, nes patalpų raktai perduoti pirkėjui. Jei, bendrovės teigimu, bute buvo biuras, kuriame, tikėtina, turėjo dirbti ne vienas darbuotojas, tai turėjo būti ne vienas raktų komplektas. Be to, atliekant turto vertinimą 2019 m. ir 2022 m., buvo padarytos buto vidaus patalpų nuotraukos. Palyginus nuotraukas nustatyta, kad bendrovė įsigijo butą su kai kuriais baldais (minkštais baldais kambaryje – virtuvėje, vonios ir virtuvės baldais bei įranga). 2022 m. nuotraukose matyti, kad butas pilnai apstatytas baldais ir interjero reikmenimis – viename kambaryje matyti dvigulė lova, kitame kambaryje be baldų yra lyginimo lenta su lygintuvu, trečiame kambaryje stovi sofa, ant radiatoriaus sudėtos knygos, kambaryje – virtuvėje stovi židinys, dviejų dalių minkšti baldai, virtuvės baldai, valgomasis stalas su kėdėmis. Iš 2022 m. liepos 12 d. darytų buto nuotraukų nenustatyta požymių, kad bute galėjo būti biuras. Bute esantys baldai suteikia butui gyvenamąją, o ne darbinę aplinką. Tai leidžia daryti išvadą, kad butas buvo naudojamas pagal jo tiesioginę paskirtį – jame buvo gyvenama. Pažymėta, kad nuotraukos darytos dar iki 2022 m. rugpjūčio 1 d., kada buvo sudaryta preliminari buto pirkimo–pardavimo sutartis, kuria bendrovė įsipareigojo iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. atlaisvinti butą nuo ofiso baldų, dokumentų ir kitos įrangos. Taip pat kreditavimo sutartyje nurodyta, kad be (duomenys neskelbtini) rašytinio sutikimo negalima parduoti, išsinuomoti ar kitaip perleisti bankui įkeisto turto. (Duomenys neskelbtini) 2022 m. spalio 20 d. informavo, kad bankas nėra išdavęs sutikimo įkeisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2019‑2020 m. nuomoti jį ar parduoti, taip pat nėra informuotas apie 2022 m. rugpjūčio 1 d. sudarytą preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį. Buto išlaikymas, lyginant su jo teikiama nauda, bendrovei buvo nuostolingas – 2020-2021 m. patirta 57730 Eur sąnaudų (nusidėvėjimo, palūkanų, draudimo, remonto, komunalinių paslaugų), kurios nėra adekvačios uždirbtoms pajamoms tuo laikotarpiu – už nuomą apskaityta 14729 Eur. Dėl šių neatitikimų, dėl bendrovės deklaruojamų ir Institucijos nustatytų aplinkybių, bendrovei buvo duotas mokesčių administratoriaus nurodymas, kurio bendrovė taip ir neįvykdė. Nors Pareiškėjas teigia, kad su juo nebuvo susisiekta, tačiau 2022 m. rugsėjo 2 d., prieš vieną darbo dieną, t. y. penktadienį, tiek Pareiškėjui, tiek jo atstovams buvo išsiųsti du raštai (atsakymai), kuriuose tiksliai išdėstyta pozicija dėl buto apžiūros tikslingumo, reikalingumo ir atvykimo laiko. Apžiūrint pastatą, nebuvo jokio užrašo su bendrovės pavadinimu, taip pat nebuvo jokių požymių, kad toks užrašas buvo anksčiau pritvirtintas. Operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, kad bendrovė nepateikė dokumentų, kurie įrodytų, kad butą naudojo ekonominėje veikloje. Apibendrinus padaryta išvada, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini) nebuvo įsirengusios biuro, o bute buvo gyvenama. Patalpų nuomos sutartis, kurią Pareiškėjas pasirašė būdamas abiejų bendrovių direktorius, t. y. pasirašė pats su savimi, buvo surašyta fiktyviai, siekiant bendrovei sukurti teisę į sąnaudas, o (duomenys neskelbtini) sukurti papildomas sąnaudas. Dėl to visos su patalomis susijusios sąnaudos (nusidėvėjimo, palūkanų, draudimo, remonto, komunalinių, turto vertinimo paslaugų) pripažįstamos neleidžiamais atskaitymais, o paslaugų pirkimo PVM ataskaita negalima. Bendrovei buvo nustatytas terminas trūkumams ištaisyti, bendrovė sutiko su visais nustatytais pažeidimais. Pareiškėjo vadovaujama bendrovė, nevykdydama mokesčių administratoriaus nurodymo ir tik formaliai atsirašinėdama į reikalavimus leisti apžiūrėti patalpas, vengė patikrinimo ir stengėsi apsunkinti Institucijos veiksmus renkant informaciją. Pareiškėjo subjektyvus aplinkybių vertinimas ir įvairių raštų, informacijos, paaiškinimų, prašymų teikimas, nesustabdo patikrinimo, todėl Pareiškėjui neišnyksta pareiga vykdyti mokesčių administratoriaus nurodymus.

Teismo posėdžio metu Pareiškėjas prašė panaikinti skundžiamą Nutarimą, nurodė, kad Institucijos atstovai nepakankamai su juo bendradarbiavo; negavęs atsakymo į paskutinį raštą, jis nesuprato, kad turi vykdyti nurodymą. Jį būtų ir įvykdęs, bet neturėjo patalpų raktų.

Teismo posėdžio metu Pareiškėjo atstovas prašė panaikinti skundžiamą Nutarimą, pakartojo skunde nurodytas aplinkybes, mano, kad Institucijos specialistės turėjo asmeniškumų Pareiškėjo atžvilgiu, piktnaudžiavo, nepakankamai bendradarbiavo.

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo informuotas pranešimu, pateikė atsiliepimą į Pareiškėjo atstovo skundą, atidėti bylos nagrinėjimą neprašė, todėl byla buvo išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Pareiškėjo atstovo advokato skundas tenkinamas.

Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Teismas, nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t. y. administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais (ANK 569 straipsnio 1 dalis).

ANK 505 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimą į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.) <...>. Skundžiamame Nutarime nurodyta, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista MAĮ 40 straipsnio 7 punkte numatyta mokesčių mokėtojo pareiga sudaryti mokesčių administratoriui patikrinimui atlikti reikiamas sąlygas, kai patikrinimas atliekamas nuvykus pas mokesčių mokėtoją. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos MAĮ 40 straipsnio 1 dalies 7 punkto komentare išaiškinta, kad mokesčių mokėtojas privalo sudaryti mokesčių administratoriui sąlygas patikrinti mokesčių mokėtojo apskaitos, sandorių ir kitus dokumentus, registrus, kompiuterinės apskaitos sistemas ir jų duomenis, mokesčių mokėtojo veiklai naudojamus materialinius techninius išteklius, įrenginius bei pagamintą produkciją ir kitus objektus, kiek tai susiję su mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo bei atskirų mokesčių mokėtojo pareigų vykdymo patikrinimu.

Pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį už tai, kad neįvykdė mokesčių administratoriaus nurodymo sudaryti sąlygas apžiūrėti jo vadovaujamos bendrovės patalpas, taip pat apžiūros metu pateikti šių patalpų nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą.

O konkrečiai – Panevėžio AVMI 2022 m. rugpjūčio 24 d. mokesčių administratoriaus nurodymu Nr. (42.59Mr)FR0706-4027 nurodė (duomenys neskelbtini) sudaryti sąlygas 2022 m. rugsėjo 5 d. 12.00 val. apžiūrėti jos patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), taip pat apžiūros metu pateikti šių patalpų nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą. Nurodyme pažymėta, kad mokesčių mokėtojas/asmuo, dėl objektyvių priežasčių negalintis įvykdyti nurodymo, turi apie tai pranešti ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šių priežasčių paaiškėjimo momento atitinkamiems specialistams (AN b. l. 4–5), šis nurodymas mokesčių mokėtojui buvo įteiktas tą pačią dieną (AN b. l. 6, 7). (Duomenys neskelbtini) vardu advokatas Marius Žėba pirmuoju 2022 m. rugsėjo 2 d. raštu „Dėl nurodymo vykdymo“ informavo Panevėžio AVMI, kad nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. patalpos nebenaudojamos kaip ofisas, jos yra pilnai atlaisvintos, nes nurodytą dieną buvo sutarta šias patalpas parduoti; taip pat nurodė, kad neturi galimybės pateikti inventorinę bylą, nes jos neturi, ši byla gali būti saugoma VĮ Registrų centre (AN b. l. 9). Panevėžio AVMI 2022 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. (42.59Mr)6-2894 „Dėl 2022-09-02 rašto dėl nurodymo vykdymo“ informavo bendrovę, kad jos rašte nurodytos priežastys dėl sąlygų apžiūrėti patalpas neturėjimo nėra objektyvios, todėl bendrovė privalo sudaryti sąlygas apžiūrėti minėtas patalpas Panevėžio AVMI specialistams (AN b. l. 12–13). (Duomenys neskelbtini) vardu advokatas Marius Žėba antruoju 2022 m. rugsėjo 2 d. raštu „Dėl nurodymo vykdymo“ informavo Panevėžio AVMI, kad patalpų raktai šiuo metu yra perduoti būsimam pirkėjui, be to, atsižvelgiant į tai, kad minėtose patalpose nebėra bendrovės ofiso, tikrinti šias patalpas netikslinga (AN b. l. 15). Panevėžio AVMI 2022 m. rugsėjo 5 d. daiktų patikrinimo akte Nr. (42.59Mr)FR1062-8, be kita ko, užfiksuota, kad patalpų patikrinimas pradėtas 11.55 val., baigtas 12.05 val., (duomenys neskelbtini) vadovas patikrinime nedalyvavo, durų niekas neatidarė (AN b. l. 20‑21).

Teismas apibendrina, kad Panevėžio AVMI nurodė mokesčių mokėtojui atlikti du veiksmus – sudaryti sąlygas 2022 m. rugsėjo 5 d. 12 val. apžiūrėti (duomenys neskelbtini) priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir apžiūros metu pateikti šių patalpų nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą; taip pat pažymėjo, kad mokesčių mokėtojas/asmuo, dėl objektyvių priežasčių negalintis įvykdyti nurodymo, turi apie tai pranešti ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šių priežasčių paaiškėjimo momento atitinkamiems specialistams. Mokesčių mokėtojo atstovas pirmajame 2022 m. rugsėjo 2 d. rašte nurodė priežastis, kodėl negali įvykdyti abiejų mokesčių administratoriaus nurodytų veiksmų. Panevėžio AVMI 2022 m. rugsėjo 2 d. rašte nurodė, kad bendrovės atstovo rašte nurodytos priežastys dėl sąlygų apžiūrėti patalpas neturėjimo nėra objektyvios, todėl bendrovė privalo sudaryti mokesčių administratoriaus specialistėms sąlygas minėtas patalpas apžiūrėti. Tai reiškia, kad Panevėžio AVMI nepasisakė dėl mokesčių mokėtojo atstovo pirmajame 2022 m. rugsėjo 2 d. rašte nurodytų priežasčių, susijusių su reikalaujamos bylos nepateikimu, nenurodė, kad šios priežastys yra neobjektyvios ar pan. Pažymėtina, kad tokios aplinkybės ar motyvai nėra užfiksuoti nei administracinio nusižengimo protokole (AN b. l. 2), nei skundžiamame Nutarime (b. l. 17–18), todėl konstatuotina, kad Pareiškėjas, kaip bendrovės vadovas, administracinėn atsakomybėn pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį už patalpų nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos nepateikimą patrauktas neteisėtai ir nepagrįstai.

Toliau teismas vertina, ar Pareiškėjas teisėtai ir pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį už tai, kad nesudarė sąlygų Panevėžio AVMI specialistėms 2022 m. rugsėjo 5 d. 12 val. apžiūrėti (duomenys neskelbtini) priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini).

Kaip jau buvo nurodyta, skundžiamame Nutarime pažymėta, jog Pareiškėjas, kaip bendrovės vadovas, pažeidė MAĮ 40 straipsnio 7 punkte numatytą mokesčių mokėtojo pareigą sudaryti mokesčių administratoriui patikrinimui atlikti reikiamas sąlygas, kai patikrinimas atliekamas nuvykus pas mokesčių mokėtoją. Šią mokesčių mokėtojo pareigą atitinka mokesčių administratoriaus, atliekančio jam pavestas funkcijas, teisė MAĮ nustatyta tvarka patekti į mokesčių mokėtojo teritoriją, pastatus ir patalpas (MAĮ 33 straipsnio 2 punktas). MAĮ 122 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad jeigu mokesčių administratorius praneša, jog pavedimas atlikti patikrinimą išrašytas, ir pavedime nurodyta mokesčių administratoriaus pareigūno atvykimo diena, mokesčių administratoriaus pareigūnas, atliekantis mokesčių mokėtojo patikrinimą ir pateikęs tarnybinį pažymėjimą bei pavedimą atlikti patikrinimą, turi teisę visą patikrinimo atlikimo laikotarpį mokesčių mokėtojo darbo valandomis nekliudomai įeiti į mokesčių mokėtojo patalpas, teritoriją (tarp jų nuomojamas ar naudojamas panaudos teisinių santykių pagrindu), taip pat į mokesčių mokėtojo privačias patalpas ir teritoriją, jei jose vykdoma veikla; į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas mokesčių administratoriaus pareigūnas turi teisę patekti tik tuo atveju, jei šis fizinis asmuo sutinka, jei įstatymai nenustato kitaip. Pažymėtina, kad ANK 505 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą, detalizuota, kad tokie veiksmai, be kita ko, gali būti pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas, tačiau kartu nurodyta, jog administracinės atsakomybės pagal aptariamą straipsnį neužtraukia pareigūnų neįleidimas į žmogaus būstą.

Iš Panevėžio AVMI atsiliepimo į Pareiškėjo skundą nustatyta, kad šioje byloje nagrinėjamas mokesčių administratoriaus nurodymas mokesčių mokėtojui buvo duotas operatyvaus patikrinimo metu. Atsiliepime pažymėta, kad „poreikis betarpiškai apžiūrėti patalpas iškilo po to, kai patikrinus visus gautus duomenis kilo įtarimas, kad bendrovė patalpas naudoja ne biuro patalpoms (kaip pati nurodo), o gyvenamosios paskirties“. Taip pat atsiliepime išdėstyti detalūs duomenys, kurių pagrindu Panevėžio AVMI priėjo prie išvados, jog patalpose buvo gyvenama (pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini) 2022 m. liepos 22 d. turto vertinimo metu darytos patalpų nuotraukos, kuriose užfiksuoti gyvenamajam būstui skirti baldai (dvigulė lova, minkšti baldai, valgomasis stalas su kėdėmis), lyginimo lenta su lygintuvu, knygos ir kt.), taip pat duomenys, kurie leido Panevėžio AVMI vertinti, jog bendrovės sudarytos preliminarios patalpų pirkimo–pardavimo sutarties nuostatos dėl patalpų atlaisvinimo realiai nebuvo vykdomos, t. y. šių patalpų apstatymas ir paskirtis nepasikeitė.

Prieš tai nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Institucija laikosi pozicijos, jog bendrovei priklausančios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), į kurias patekti bendrovės vadovas nesudarė sąlygų Panevėžio AVMI specialistėms, yra žmogaus būstas, į tokias patalpas pagal MAĮ 122 straipsnio 1 dalį galima pateikti tik su asmens sutikimu, todėl pareigūnų neįleidimas į tokias patalpas administracinės atsakomybės pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį neužtraukia, kas tiesiogiai yra nurodyta ir minėto straipsnio dispozicijoje. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, konstatuotina, kad Pareiškėjas, kaip bendrovės vadovas, administracinėn atsakomybėn pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį už nesudarymą sąlygų mokesčių administratoriui apžiūrėti jo vadovaujamos bendrovės patalpas patrauktas neteisėtai ir nepagrįstai.

Teismas pažymi, kad šioje byloje nevertina ir nekonstatuoja, ar aptariamos patalpos yra ar nėra žmogaus būstas, tačiau Institucija, turėdama atitinkamų duomenų ir laikydamasi pozicijos, jog šiose patalpose buvo gyvenama, taip pat, kad patalpų apstatymas ir paskirtis pastaruoju metu nepasikeitė, ir imdamasi atitinkamų veiksmų – duodama nurodymus įleisti į patalpas ir traukdama už tokių nurodymų nevykdymą asmenis administracinėn atsakomybėn, turi būti nuosekli, laikytis teisėtumo reikalavimų ir gero administravimo principo, kas šiuo atveju nebuvo padaryta ir kartu sudarė prielaidas pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žmogaus būsto neliečiamumo principą, kai minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą. Pažymėtina, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Teismas apibendrina, kad Pareiškėjas neteisėtai ir nepagrįstai buvo nubaustas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, nes šiuo atveju nebuvo nustatyta jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, todėl administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį Pareiškėjo atžvilgiu nutrauktina. Teismas pažymi, kad padarius prie tai išdėstytas išvadas, Pareiškėjo ir jo atstovo skunde ir teismo posėdžio metu nurodyti argumentai netenka teisinės prasmės, todėl dėl jų plačiau nepasisako.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo D. P. atstovo advokato Mariaus Žėbos skundą tenkinti.

Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2022 m. spalio 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-05-ANR_N-380-2022 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.