Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo teisėjo Arvydo Martinavičiaus, kolegijos teisėjų Laisvutės Kartanaitės ir Virginijaus Stankevičiaus,

dalyvaujant atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės, atstovaujamos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, trečiojo suinteresuoto asmens Šiaulių miesto savivaldybės atstovei A. L.,

nedalyvaujant pareiškėjui V. S., trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Stova“ atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-12-16 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. APSA-1755.2015-10-05 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos surašytas administracinis nurodymas Nr. SAVADAN-39711628-15 sumokėti 11 Eur baudą.

Kaip matyti, nuolat be jokio teisėto pagrindo yra kaltinamas teisės pažeidimu. Už automobilių valytuvų paliekami labai ryškūs pranešimai su raginimu sumokėti rinkliavą per 24 val., o jei to nepadarys, bus surašytas protokolas ar administracinis nurodymas. Pranešimas toks ryškus ir matomas, jog nuolat turi prieš aplinkinius ir kaimynus jaustis teisės pažeidėju. Dėl neteisėtų protokolų, nurodymų surašymo patyrė dvasinius išgyvenimus, įtampą, emocinę depresiją, sukrėtimus, buvo pažemintas jo orumas, pakenkta garbei. Nuolat turi įrodinėti, kad nėra pažeidėjas. Ne vieną kartą yra įspėjęs ir informavęs UAB „Stova“ darbuotojus ir atsakovą, kad turi gyventojo leidimą ir jokios rinkliavos neprivalo mokėti, bet tai nepadėjo. Jau keletą kartų 2014-12-16, 2015-01-05 gavo šaukimus dėl įvykdyto administracinio teisės pažeidimo su reikalavimu atvykti į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyrių, kur buvo surengtas administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas. 2015-10-05 administraciniu nurodymu Nr. SAVADAN-39711628-15 paskirta 11 eurų bauda.

Viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyrius, nagrinėdamas tokio pobūdžio pranešimus, vadovaujasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyriaus nuostatais, patvirtintais Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. AP-450, Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatų, patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2013 m. spalio 31d. sprendimu Nr. T-244 (Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. T-111 redakcija), 36 straipsniu: „Rinkliavos mokėjimo kontrolę vykdantys darbuotojai, nustatę, kad mokamoje stovėjimo zonoje rinkliava nesumokėta ar yra pasibaigęs apmokėtas stovėjimo laikas, atitinkamai užfiksuoja, kad yra nesumokėta rinkliava už naudojimąsi automobilių stovėjimo vietomis, ir palieka nustatytos formos pranešimą. Pranešime nurodoma, kad automobilio valdytojas (vairuotojas) yra nesumokėjęs vietinės rinkliavos arba yra pasibaigęs apmokėtas laikas ir kad automobilio valdytojas (vairuotojas) gali sumokėti nurodyto dydžio rinkliavą iki kitos dienos 24 val. banke arba per interneto banko klientų aptarnavimo sistemą (13.3 papunktis). Automobilio valdytojui (vairuotojui) nesumokėjus nustatytos rinkliavos iki kitos dienos 24 val. rinkliavos mokėjimo kontrolę vykdantys darbuotojai perduoda užfiksuotą informaciją apie pažeistą rinkliavos mokėjimo tvarką Savivaldybės administracijos atitinkamam padaliniui dėl automobilio valdytojo (vairuotojo) patraukimo administracinėn atsakomybėn“.

Buvo nustatyta, kad minėti automobiliai nuosavybės teise priklauso V. S., gyv. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose. Dėl 2014 m. rugpjūčio 14 d. 11.42 val. įvykdyto pažeidimo fakto pagal LR ATPK 124-5 straipsnį 2014 m. gruodžio 16 d. pareiškėjui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. APSA-1755 su administraciniu nurodymu sumokėti baudą nustatytu terminu. Administracinio nurodymo V. S. neįvykdė. Dėl vėliau kitų UAB „Stova“ pateiktų pranešimų apie įvykdytus administracinius teisės pažeidimus V. S. buvo surašyti du administracinio teisės pažeidimo protokolai: 2014 m. gruodžio 18 d. Nr. APSA-1763; 2015 m. sausio 21 d. Nr. APSA-106. Administracinio teisės pažeidimo protokolai 2014 m. gruodžio 16 d. Nr. APSA-1755, 2014 m. gruodžio 18 d. Nr. APSA-1763 ir 2015 m. sausio 21 d. Nr. APSA-106 Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka 2015 m. vasario 4 d. išnagrinėti Administracinėje komisijoje (toliau – komisija) prie Šiaulių miesto savivaldybės tarybos. Komisija administracinės bylos dėl V. S. galimai įvykdytų administracinių teisės pažeidimų pagal LR ATPK 124-5 straipsnį nagrinėjimo metu įvertino UAB „Stova“ raštu, registruotu skyriaus dokumentų registre 2015-01-27 Nr. GSA-74, pateiktas motyvuotas aplinkybes ir vadovaudamasi Administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu administracinę bylą nutraukė. 2015 m. rugsėjo 22 d. skyriuje iš UAB „Stova“ gautas pranešimas Nr. RSA-676 dėl automobilio „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio faktinis naudotojas-valdytojas nesumokėjimo rinkliavos už transporto priemonės stovėjimą mokamoje automobilių stovėjimo vietoje. Nustačius, kad minėtas automobilis priklauso V. S., 2015 m. spalio 5 d. V. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. SAVADAN-39711628-15 dėl LR ATPK 124-5 straipsnio pažeidimo. 2015 m. spalio 6 d. skyriuje gautas UAB „Stova“ atstovo A. S. raštas Nr. GSA-976 apie tai, kad 2015 m. rugsėjo 22 d. pateiktas pranešimas, skyriuje registruotas Nr. RSA-676, yra klaidingas, nes UAB „Stova“ sistemoje įvyko klaida identifikuojant automobilį, dėl kurio V. S. yra išduotas gyventojo leidimas šį automobilį statyti nustatytoje apmokestintoje zonoje.

Įvertinus UAB „Stova“ 2015 m. spalio 6 d. rašte Nr. GSA-976 pateiktą informaciją, kad2015 m. rugsėjo 22 d. pranešimas Nr. RSA-676 pateiktas dėl techninės klaidos, dėl administracinio teisės pažeidimo fakto, numatyto LR ATPK 124-5 straipsnio nuostatose, nebuvimo, užregistruotas administracinis teisės pažeidimas ROIK: 15052159330 bei 2015 m. spalio 5 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. SAVADAN-39711628-15 buvo išregistruoti iš Administracinių teisės pažeidimų registro sistemos, nurodant išregistravimo iš sistemos priežastį (Viešosios tvarkos skyriui pateiktas UAB „Stova“ klaidingas pranešimas apie įvykdytą administracinį teisės pažeidimą).

Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su skundžiamos valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais veiksmais (CK 6.271 straipsnio prasme) privalo įrodyti pareiškėjas, t.y. nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Kalbant apie atsakomybės klausimus reikia nustatyti žalą, kuri nėra įrodyta, neteisėtus veiksmus, kurie, atsakovo nuomone, pasireiškė ne iš atsakovo pusės, o dėl netinkamai perduotų UAB „Stova“ pranešimų, kurių pagrindu ir buvo surašomi administracinių teisės pažeidimų protokolai. Tačiau išaiškėjus aplinkybėms, tai yra patikslinus UAB „Stova“ turimą informaciją, administracinių teisės pažeidimų protokolai panaikinti. Todėl formaliai pareiškėjas administracinėn atsakomybėn nebuvo patrauktas, dėl to pareiškėjas negalėjo patirti nei turtinių, nei neturtinių nuostolių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalimi teismo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

UAB „Stova“ 2014 m. rugpjūčio 19 d., 2014 m. rugpjūčio 21 d., 2014 m. spalio 6 d., 2014 m. spalio 8 d., 2015 m. birželio 25 d., 2015 m. liepos 31 d., 2015 m. rugsėjo 28 d., 2015 m. rugsėjo 9 d. užfiksavo pareiškėjo padarytus pažeidimus ir informaciją apie pažeidimus perdavė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyriui. Šis skyrius inicijavo administracinę teiseną pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjas nei raštu, nei žodžiu nereiškė UAB „Stova“ pretenzijų.

Viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Pareiškėjas nepateikė įrodymų byloje, jog atsakovas veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atvirkščiai, visi byloje esantys įrodymai patvirtina paties pareiškėjo neatidumą ir nerūpestingumą. Pažymėjo, jog kiek žinoma UAB „Stova“, pareiškėjas nesikreipė į atsakovą ir į suinteresuotą asmenį su pareiškimais ar pretenzijomis (nei žodžiu, nei raštu), kad būtų išspręsta susidariusi situacija. Taigi pareiškėjas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų išsiaiškinti, dėl kokios priežasties jam išrašomi baudos kvitai, elgėsi pasyviai ir pats turi prisiimti atsakomybę dėl savo neveikimo. Nurodo, kad pareiškėjas neįrodė atsakovo kaltės, o nesant šio elemento negali būti sprendžiamas klausimas dėl atsakovo atsakomybės. Žala nepreziumuojama, todėl jos faktą ir dydį privalo įrodyti pareiškėjas. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kodėl jis savo patirtą neturtinę žalą vertina 1000Eur.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo V. S. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad atsakovas neteisėtai kaltino jį teisės pažeidimu, rašydavo protokolus ar administracinis nurodymas susimokėti baudą, dėl to nuolat prieš aplinkinius ir kaimynus turėjo jaustis teisės pažeidėju. Dėl neteisėtų protokolų, nurodymų surašymo patyrė dvasinius išgyvenimus, įtampą, emocinę depresiją, sukrėtimus, buvo pažemintas jo orumas, pakenkta garbei.

Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK6.249 straipsnis), tačiau LR CK6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Šiaulių miesto savivaldybės, atstovaujamos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.).

Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Teismas pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).

Byloje nustatyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyriui UAB „Stova“ pateikė 2014-11-26 Nr. RSA-1374, 2014-12-05 Nr. 1437, 2014-12-08 Nr. RSA-1489, 2014-12-10 Nr. RSA-1502 pranešimus apie tai, kad automobilio „Volvo S80“,valst. Nr. (duomenys neskelbtini), faktinis naudotojas-valdytojas nesumokėjo rinkliavos už transporto priemonės stovėjimą mokamoje automobilių stovėjimo vietoje, bei 2014-11-25 Nr. RSA-1350, 2014-11-26 Nr. RSA-1366, 2014-12-19 Nr. RSA-1552, 2014-12-19 Nr. RSA-1570, 2015-09-22 Nr. RSA-676 pranešimus apie tai, kad automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) naudotojas-valdytojas nesumokėjo rinkliavos už transporto priemonės stovėjimą mokamoje automobilių stovėjimo vietoje. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyrius 2014-12-16 šaukimu Nr. TPSA-1368, 2015-01-05 šaukimu Nr. TPSA-1 „Dėl įvykdyto administracinio teisės pažeidimo“ informavo pareiškėją, kad UAB „Stova“, atliekanti rinkliavos mokėjimo kontrolę, pranešė, kad 2014-08-19, 2014-10-06, 2014-10-08 mokamoje automobilių stovėjimo aikštelėje Aušros alėja 13 Šiauliuose, stovėjo lengvasis automobilis „FORD GALAXY“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas nebuvo apmokėjęs rinkliavos už mokamą stovėjimą. Taip pat pareiškėjui nurodyta, kad dėl administracinio poveikio priemonių taikymo, pagal ATPK 124-5 straipsnį, jis privalo nurodytu laiku atvykti į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos priimamąjį.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyrius pareiškėjui 2014-12-16surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. APSA-1755, 2014-12-18 administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. APSA-1763, 2015-01-21 administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. APSA-106. Šie protokolai buvo išnagrinėti Administracinės komisijos prie Šiaulių miesto savivaldybės tarybos ir 2015-02-04 nutarimu buvo konstatuota, kad ATPK 124-5 straipsnyje nurodytas administracinis teisės pažeidimas nepadarytas, nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl nutarta administracinę bylą V. S. atžvilgiu nutraukti.

2015-10-05 pagal UAB „Stova“ 2015-09-22 pranešimą pareiškėjui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. SAVADAN-39711628-15 dėl ATPK 124-5 straipsnio pažeidimo. 2015-10-06 iš UAB „Stova“ gavus patikslintą informaciją, administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. SAVADAN-39711628-15 buvo išregistruotas iš Administracinių teisės pažeidimų registro sistemos, nurodant išregistravimo priežastį – Viešosios tvarkos skyriui pateiktas UAB „Stova“ klaidingas pranešimas apie įvykdytą administracinį teisės pažeidimą.

Sprendžiant dėl žalos galimo buvimo pirmiausia reikia konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą, t. y. reikia nustatyti, kad atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jam teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Šiaulių miesto savivaldybės administracija ir UAB „Stova“ 2012 m. balandžio 24 d. sudarė sutartį Nr. SŽ-330 (toliau – Sutartis), kurios dalykas – automobilių mokamų stovėjimo vietų Šiaulių mieste, kuriose renkama vietinė rinkliava už automobilių statymą, aptarnavimas, priežiūra ir šios rinkliavos rinkimas. Sutarties 6.15 punkte nustatyta, kad UAB „Stova“ įsipareigoja vykdyti rinkliavos rinkimo ir apmokėjimo kontrolę už transporto priemonių statymą mokamose automobilių stovėjimo vietose, nustatyti automobilių stovėjimo aikštelėje įvykdytus administracinius teisės pažeidimus, apibrėžtus Vietinės rinkliavos už stovėjimą mokamose automobilių stovėjimo vietose nuostatuose, daryti transporto priemonės (-ių) nuotraukas, kuriose užfiksuojami pažeidimai arba pažeidimus užfiksuoti stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimo fiksavimo sistemomis. Už automobilio vairuotojo pusės stiklo valytuvų palikti pranešimą apie įvykdytą pažeidimą. Pranešimo kopiją kartu su fiksuotais įrodymais dėl įvykdyto administracinio teisės pažeidimo perduoti Viešosios tvarkos skyriui tarpusavio suderinta tvarka bei terminu.

Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatų, patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2013 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. T- 244 (Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. T-111 redakcija),7 punkte nustatyta, kad kelio ženklų ir horizontaliojo ženklinimo įrengimą atitinkamose zonose, priežiūrą, eksploatavimą, rinkliavos surinkimą ir jos mokėjimo kontrolę vykdo įmonė (toliau – Įmonė), parinkta viešojo pirkimo būdu ir sudariusi sutartį su Šiaulių miesto savivaldybės administracija (toliau – Savivaldybės administracija).25 punkte nurodyta, kad gyventojo leidimą išduoda, pratęsia, panaikina ar išduoda dublikatą Įmonė. Pagal Nuostatų 36 punktą, rinkliavos mokėjimo kontrolę vykdantys darbuotojai, nustatę, kad mokamoje stovėjimo zonoje rinkliava nesumokėta ar yra pasibaigęs apmokėtas stovėjimo laikas, atitinkamai užfiksuoja, kad yra nesumokėta rinkliava už naudojimąsi automobilių stovėjimo vietomis, ir palieka nustatytos formos pranešimą. Pranešime nurodoma, kad automobilio valdytojas (vairuotojas) yra nesumokėjęs vietinės rinkliavos arba yra pasibaigęs apmokėtas laikas ir kad automobilio valdytojas (vairuotojas) gali sumokėti nurodyto dydžio rinkliavą iki kitos dienos 24 val. banke arba per interneto banko klientų aptarnavimo sistemą (13.3 papunktis). Automobilio valdytojui (vairuotojui) nesumokėjus nustatytos rinkliavos iki kitos dienos 24 val., rinkliavos mokėjimo kontrolę vykdantys darbuotojai perduoda užfiksuotą informaciją apie pažeistą rinkliavos mokėjimo tvarką Savivaldybės administracijos atitinkamam padaliniui dėl automobilio valdytojo (vairuotojo) patraukimo administracinėn atsakomybėn.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. A-1353 patvirtinto Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nustatytomis vietomis automobiliams statyti rinkliavos mokėjimo kontrolės tvarkos aprašo 3.1 punkte nustatyta, kad kontrolieriaus surašytas pranešimas gali būti tikslinamas Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyriaus ar gyventojo prašymu per 5 darbo dienas nuo jų kreipimosi.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas vertina, kad visos funkcijos, susijusios su automobilių mokamų stovėjimo vietų Šiaulių mieste, kuriose renkama vietinė rinkliava už automobilių statymą, aptarnavimu, priežiūra ir šios rinkliavos rinkimu, leidimų išdavimu, pažeidimų konstatavimu yra perduotos UAB „Stova“. Kartu pažymėtina, kad šios administracinės bylos dalykas yra Šiaulių miesto savivaldybės veiksmų, iš kurių pareiškėjas kildina neturtinę žalą, teisėtumo vertinimas, todėl teismas nevertins ir nepasisakys dėl trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Stova“ veiksmų teisėtumo.

Atsakovas, remiantis Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyriaus nuostatų, patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. AP-450, 7.5.3 ir 7.5.3.2 punktais, administracinėn atsakomybėn traukiamiems asmenims surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėja ATPK bylas dėl stovėjimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimų. Įvertinus byloje surinktą medžiagą konstatuotina, kad nėra pagrindo šioje byloje pripažinti atsakovo neteisėtų veiksmų – atsakovas, gavęs UAB „Stova“ pranešimus apie padarytus ATPK pažeidimus, ėmėsi jam priskirtų funkcijų, taip pat, vadovaudamasis Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nustatytomis vietomis automobiliams statyti rinkliavos mokėjimo kontrolės tvarkos aprašo 3.1 punktu, tikslinosi informaciją bei gavęs UAB „Stova“ paaiškinimus dėl klaidos, išrašant pareiškėjui pranešimus dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos, atitinkamai pagal procedūras arba bylą nutraukė, arba informaciją apie pažeidimą, protokolą išregistravo iš Administracinių teisės pažeidimų registro sistemos. Tai liudija, kad atsakovas vykdė jam numatytas funkcijas bei veikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti. Kartu pažymėtina, kad pareiškėjas, kuris yra teisininkas (advokatas), gaudamas pranešimus apie nesumokėtą vietinę rinkliavą už automobilio stovėjimą, nė karto nesikreipė (byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų) nei į atsakovą, nei į UAB „Stova“ dėl informacijos tikslinimo, nors pranešimuose visada nurodomas telefonas, kuriuo informacija teikiama 24 valandas per parą bei 7 dienas per savaitę, tokią galimybę taip pat numato ir Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nustatytomis vietomis automobiliams statyti rinkliavos mokėjimo kontrolės tvarkos aprašo 3.1 punktas. Teismo vertinimu, šios nurodytos aplinkybės šalina galimybę konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą, kaip vieną iš privalomų viešosios atsakomybės sąlygų.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. „Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).Tačiau tam, kad būtų priteista neturtinė žala, turi būti pagrįstos tos aplinkybės, kurios paminėtos ankščiau. Nenustačius pagrindinio viešosios atsakomybės elemento – atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra tikslinga byloje vertinti likusias atsakomybės sąlygas (LVAT administracinė byla Nr. eA-470-556/2016).

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo sprendimu pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, prašymas dėl pareiškėjo patirtų išlaidų taip pat negali būti tenkinamas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Stova“ taip pat nurodė, kad prašo iš pareiškėjo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 44 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į išlaidų atlyginimą.

Sprendžiant trečiojo suinteresuoto asmens patirtų teismo išlaidų atlyginimo klausimą, pirmiausia būtina įvertinti kelto ginčo turinį, taip pat nustatyti, kaip pareiškėjo kelti reikalavimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, nustatyti, ar pareiškėjo skundo nepatenkinimo atveju trečiojo suinteresuoto asmens teisės būtų pasikeitusios arba pasibaigusios, nustatyti, kas yra atsakingas dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų kreipimosi į administracinį teismą (kieno iniciatyva tretieji suinteresuoti asmenys buvo įtraukti į bylos nagrinėjimą), taigi, atitinkamai ir dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų patirtų išlaidų.

Akcentuotina, jog ginčo santykio ir trečiojo suinteresuoto asmens vaidmens (suinteresuotumo) procese įvertinimas yra svarbus, nes situacija, kuomet trečiajam suinteresuotam asmeniui būtų priteisiamos išlaidos iš pareiškėjo, kurio skundas atmetamas, net ir tada, kai suinteresuotas asmuo į bylą buvo įtrauktas pareiškėjo iniciatyva arba tais atvejais, kai bylos baigtis niekaip neįtakojo trečiojo suinteresuoto asmens teisių ir pareigų, neatitiktų teisingumo kriterijaus, pažeistų procesinę pusiausvyrą ir sudarytų prielaidas teisę į teisminę gynybą ribojančiam poveikiui. Šioje byloje UAB „Stova“ trečiuoju suinteresuotu asmeniu buvo įtrauktas pareiškėjo iniciatyva. Pažymėtina, kad nors trečiasis suinteresuotas asmuo bylos nagrinėjimo eigoje su pareiškėjo reikalavimais nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti, tokiu būdu palaikydamas atsakovo poziciją, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas atsiliepime yra nurodęs, kad neteisėti veiksmai, jų nuomone, pasireiškė ne iš atsakovo pusės, o dėl netinkamai parduotų UAB „Stova“ pranešimų. Kartu pažymėtina, kad šioje byloje nebuvo vertinami UAB „Stova“ veiksmai, pareiškėjas prašė priteisti neturtinę žalą iš atsakovo. Teismo vertinimu, šioje byloje nebuvo patenkintos ar ginamos (apgintos) trečiojo suinteresuoto asmens teisės, todėl nėra pagrindo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, UAB „Stova“ prašymas priteisti bylinėjimosi atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies1 punktu teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Stova“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.