Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant suinteresuotam asmeniui (išieškotojui) R. R., jo atstovei adv. L.Svirinavičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjo S. U. pareiškimą dėl baudos skyrimo I. R.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2016-04-27 ir 2016-05-25 gauti pareiškėjo S. U. pareiškimai dėl baudos skyrimo I. R.. Antstolis S. U. prašo skirti I. R. baudą už teisėtų antstolio reikalavimų nevykdymą 289 Eur už kiekvieną uždelstą dieną, baudą mokant išieškotojui R. R..

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2016-02-25 nutartimi, iš dalies patenkinęs ieškovo prašymą, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną R. R. ir vaikų E. R. ir T. R. bendravimo tvarką: Ieškovas R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečiai vaikai E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. R., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauja vieną kartą per savaitę, psichologo paskirtu laiku, po 1 (vieną) valandą dalyvaujant ieškovo pasirinktam psichologui. Už psichologo teikiamas konsultacijas moka R. R.. I. R. dalyvauja R. R. ir nepilnamečių vaikų E. R. bei T. R. susitikimuose. I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) įpareigotina užtikrinti vaikų atvežimą psichologo paskirtu laiku vaikų ir tėvo susitikimui. Bendravimas vyksta tokia tvarka: 1. Į susitikimus pas psichologą atvyksta E. R. ir T. R. su I. R. ir viso susitikimo metu bendrauja kartu, nedalyvaujant R. R.. Susitikimai nedalyvaujant R. R. vyksta pagal psichologo rekomendacijas, atsižvelgiant į vaikų psichologinę būseną. 2. Psichologui rekomendavus į konsultacijas įsijungti R. R., į susitikimus pas psichologą E. R. ir T. R. pristato I. R., psichologui įvertinus E. R. ir T. R. pasirengimą, I. R. palieka vaikus bendrauti su psichologu ir į bendravimą įsijungia R. R.. Baigiantis susitikimui R. R. išvyksta. Pasibaigus susitikimui, vaikus pasiima I. R.. Nutartį vykdo antstolis S. U. (vykdomoji byla Nr. 0034/16/00482). 2016-04-19 surašytas Sprendimų, įpareigojančių atlikti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas, kuriame nustatyta, kad 2016-04-14 į psichologės konsultaciją vaikai nebuvo atvežti. 2016-04-25 surašytas Sprendimų, įpareigojančių atlikti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas, kuriame nustatyta, kad 2016-04-20 į psichologės konsultaciją vaikai nebuvo atvežti. 2016-04-29 surašytas Sprendimų, įpareigojančių atlikti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas, kuriame nustatyta, kad 2016-04-27 į psichologės konsultaciją vaikai nebuvo atvežti. 2016-05-04 surašytas Sprendimų, įpareigojančių atlikti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas, kuriame nustatyta, kad 2016-05-02 į psichologės konsultaciją vaikai nebuvo atvežti. 2016-05-24 surašytas Sprendimų, įpareigojančių atlikti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas, kuriame nustatyta, kad 2016-05-20 į psichologės konsultaciją vaikai nebuvo atvežti (vykdomoji byla Nr. 0034/16/00482). Pinigų priėmimo kvitai patvirtina, kad viena psichologo konsultacija VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centre“ R. R. kainuoja 30 Eur (b.l. 23-27). Iš (duomenys neskelbtini) mokyklos – daugiafunkcinio centro Pokalbio su mokinio tėvais protokolo matyti, kad E. R. elgesys probleminis (b.l. 28). Iš (duomenys neskelbtini) rašto matyti T. R. dienotvarkė ugdymo įstaigoje (b.l. 29). Iš medicinos dokumentų išrašų matyti E. R. sveikatos būklė, tai, kad diagnozuoti elgesio sutrikimai (b.l. 30-35). E. R. 2016-05-16 – 2016-05-16 sirgo (b.l. 38, 44, 45).

Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublik?s teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Skolininko atsakomybė už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą reglamentuojama specialiosios teisės normos – CPK 771 straipsnio. Tuo atveju, jeigu neįvykdomas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 771 straipsnio 5 dalį teismas, nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, gali jam skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Pažymėtina, jog CPK 771 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Taigi, už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009).

Teismas, atsižvelgdamas į įrodymų visumą, t.y. byloje esančius rašytinius įrodymus, išieškotojo ir skolininkės paaiškinimus, sprendžia, kad antstolio prašymas dėl baudos skyrimo I. R. už teismo sprendimo nevykdymą yra iš dalies pagrįstas. Teismo sprendimo realus įvykdymas yra sudėtinė asmens teisės į teisingą teismo procesą dalis, nes tik vykdant teismo sprendimą yra užtikrinama efektyvi pažeistų teisių gynybą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad kiekvienu atveju, kai nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Europos Žmogaus Teisių Teismas sprendime byloje M. v. Lithuania, no. 46600/11, 13 January 2015 nurodė, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje 8 straipsnis apima tėvų teisę į tai, jog būtų imtasi priemonių jam ar jai vėl susijungti su savo vaikais, ir nacionalinių valdžios institucijų pareigą imtis tokių veiksmų. Teismo nutarties dėl bendravimo su vaikais nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečių vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo kontaktą, tuo pačiu užtikrinant vaikų teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, kad nutartis, kuria nustatoma vaikų ir vieno iš tėvų bendravimo tvarka, susijusi su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų, teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokią nutartį įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas nutarties vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių nutarties vykdymą negalimu, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas nutartimi siektas rezultatas – vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Tuo pačiu teismo nutarties dėl bendravimo tvarkos nustatymo nevykdymas galimas ne tik aktyviais suinteresuoto asmens veiksmais, kliudančiais vaikų tėvui bendrauti su vaikais teismo nustatytu laiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečių vaikų interesams, dėl kurio teismo nutartimi siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Tam, kad būtų atkurti tėvo ir vaikų ryšiai teismas numatęs pereinamąjį laikotarpį, t.y. psichologas turi paruošti vaikus bendravimui su tėvu. Nevykstant psichologo konsultacijoms, negalimas tolesnis tėvo ir vaikų ryšio atstatymo procesas. Vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, tai itin svarbu vaiko normaliai psichologinei raidai. LR CK 3.170 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku. Taigi tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikai, turi dėti pastangas, kad vaikų teisė į bendravimą su kartu negyvenančiu tėvu būtų maksimaliai įgyvendinta. Šiuo atveju vaiko motina, kaip asmuo, atsakingas už vaikų auklėjimą bei ugdymą, pagal teismo nutartimi nustatytą bendravimo tvarką, privalėjo pasirūpinti tuo, kad vaikai galėtų matytis ir bendrauti su tėvu nustatytu laiku. I. R., su kuria nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, turi pareigą dėti pastangas, kad vaikų teisė į bendravimą su kartu negyvenančiu tėvu būtų maksimaliai įgyvendinta. Tačiau iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad I. R. savo veiksmais siekia priešingų tikslų – tėvo ir vaikų ryšių neatkūrimo.

Teismas sprendžia, kad dalis konsultacijų, į kurias I. R. neatvežė vaikų, neįvyko dėl kaltų I. R. veiksmų ir pastaroji neįrodė, jog buvo tam pateisinančios priežastys. Nors I. R. nurodė, kad į konsultacijas, turėjusias vykti 2016-04-07, 2016-04-14, 2016-05-20 ji vaikų neatvežė dėl to, kad E. R. prasidėjo isterijos priepuolis, tačiau, išskyrus savo paaiškinimus, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Be to, pažymėtina, kad nors I. R. nurodė, kad vaikas nenorėjo vykti į konsultaciją, tačiau pažymėtina, kad vaiko norai ne visuomet atitinka jų interesus, todėl tai nelaikytina svarbia priežastimi, pateisinančia teismo nutarties nevykdymą. Vaiko plaukimo treniruotė taip pat nelaikytina svarbia priežastimi, pateisinančia teismo nutarties nevykdymą. Teismas sprendžia, kad papildomas vaiko ugdymas būtinas, tačiau vaiko teisė bendrauti su tėvu ir šių ryšių atkūrimo procesas šiuo atveju yra svarbesnis. Be to, teismas sprendžia, kad T. R. buvimas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje tuo metu, kai turėjo vykti konsultacijos, nelaikytina svarbia priežastimi, pateisinančia teismo nutarties nevykdymą. Esant svarbioms priežastims vaikas gali būti atitraukiamas nuo jo įprastinės dienotvarkės, toks vieno karto per savaitę atitraukimas nesuardytų vaiko gyvenimo režimo ir tai teismas yra įvertinęs, priimdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurioje nustatytas būtent toks konsultacijų periodiškumas. Be to, pažymėtina, jog iš antstolio S. U. 2016-05-24 Sprendimų, įpareigojančių atlikti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto matyti, kad 2016-05-20 prieš turėjusią vykti konsultaciją psichologei paskambino vaikas E. R., kuris nurodė, kad „nenori atvykti, nes turi važiuoti pirkti šuniui pavadėlio“. Vėliau telefoną paėmė mama, I. R., kuri, psichologės teigimu, kalbėjo nerišliai, nesugebėjo adekvačiai atsakyti į klausimus. Teismas pažymi, kad psichologė neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl tokie jos pateikti duomenys laikytini objektyviais, tikrais, todėl nurodytos aplinkybės teismo pripažįstamos buvusiomis. Taigi, toks I. R. elgesys suponuoja išvadą, jog į 2016-05-20 psichologo konsultaciją ir nebuvo ruošiamasi vykti.

Teismas atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad E. R. 2016-04-20 sirgo, buvo hospitalizuotas ligoninėje, o gydymas namuose buvo tęsiamas iki 2016-05-16 (b.l. 38), sprendžia, kad I. R. dėl pateisinančių priežasčių nepristatė vaiko E. R. į paskirtas psichologo konsultacijas 2016-04-20, 2016-04-27, 2016-05-02. Taip pat dėl vaiko hospitalizavimo ligoninėje, teismas sprendžia, kad I. R., negalėdama palikti segančio vaiko vieno, dėl pateisinančių priežasčių nepristatė į paskirtą konsultaciją ir T. R..

Spręsdamas dėl baudos dydžio teismas pažymi, kad išieškotojas R. R. už kiekvieną paskirtą psichologo konsultaciją mokėjo po 30 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės, teismas, už nutarties neįvykdymą 2016-04-07, 2016-04-14, 2016-05-20 skiria I. R. po 30 Eur baudą, t.y. iš viso 90 Eur baudą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 771 str. 4 d., teismas

nutaria:

Antstolio prašymą dėl baudos skyrimo tenkinti iš dalies.

Skirti skolininkei I. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 90 Eur (devyniasdešimt eurų) baudą.

Išaiškinti I. R., kad vadovaujantis CPK 771 str. 6 d. baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime numatytus veiksmus.

Likusioje dalyje prašymą atmesti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.