Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2021-01-06 · Administracinė byla Nr. A-5186-438/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2020-08-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. I-a instancijaSprendimas · 2020-10-07Vilniaus apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2021-01-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-01-06
Bylos Nr.
A-5186-438/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01486-2018-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Dainius Raižys
Pareiškėjas
J. D.
Atsakovas
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-5186-438/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01486-2018-3Procesinio sprendimo kategorija 22.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 6 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimo administracinėjė byloje pagal pareiškėjo J. D. (J. D.) skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. kovo 30 d. išvadą Nr. 10-IL-6541 (toliau – ir Komisijos išvada); 2) panaikinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK) viršininko galutinį sprendimą, išreikštą rezoliucija 2018 m. balandžio 10 d. protokole Nr. 10-IL-7177, patvirtinti vertinimo komisijos sprendimą vertinti pareiškėjo veiklą už 2017 m. „gerai“; 3) įpareigoti Komisiją iš naujo įvertinti jo tarnybinę veiklą už 2017 m.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad yra Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiasis postinis. Komisija, vertindama jo tarnybinę veiklą už 2017 m., nepritarė pareiškėjo tiesioginio vadovo įvertinimui „labai gerai“ ir tarnybinę veiklą įvertino „gerai“, paliekant esamą pareiginės algos koeficientą. Nesutikdamas su tokiu Komisijos vertinimu, pareiškėjas manė, jog Komisija privalėjo visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti tarnybinę veiklą, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 1V-13 patvirtintose Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklėse (toliau – Taisyklės). Šių Taisyklių 5 priede aiškiai išvardinti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis būtų užtikrintos sąlygos įvertinti pareigūnų tarnybinę veiklą. Pabrėžė, kad jo vertinimo metu klausimų, susijusių su tarnybinės veiklos rezultatais, kvalifikacija ir tinkamumu eiti pareigas, Komisija neuždavė. Komisija pažeidė Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Taisyklių 132–134 punktų reikalavimus. Taip pat buvo padaryti ir procedūriniai pažeidimai, kadangi nebuvo daromas garso įrašas tada, kai buvo analizuojami pareiškėjo tarnybinės veiklos rezultatai ir kvalifikacija.

3. Vertinimo komisijos sprendimas tarnybinę veiklą už 2017 m. vertinti „gerai“ yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nustačius Vertinimo komisijos sprendimo neteisėtumą bei nepagrįstumą, atitinkamai nepagrįstas ir Vilniaus AVPK viršininko galutinis sprendimas, išreikštas rezoliucija 2018 m. balandžio 10 d. protokole Nr. 10-IL-7177, patvirtinti Vertinimo komisijos sprendimą vertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2017 m. „gerai“.

Atsiliepimas

4. Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepimuose į skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

5. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas 2017 m. išlaikė fizinio pasirengimo, fizinės prievartos ir profesinės taktikos veiksmų atlikimą, tačiau neišlaikė šaudybos įskaitos. Atsižvelgiant į tai, Komisija nusprendė, kad pareiškėjo tarnybinė veikla už 2017 m. negali būti vertinama „labai gerai“. Toks vertinimas pareiškėjui nesukelia jokių pasekmių, nes jo pareiginės algos koeficientas išlieka toks pat kaip iki vertinimo. Pasak atsakovo, pareiškėjo tiesioginis vadovas neįsigilino į esamą situaciją ir jo tinkamumą einamoms pareigoms apibūdinančius rodiklius. Kadangi tiesioginio vadovo vertinimas nebuvo objektyvus, tai Komisija tokiam vertinimui nepritarė. Komisijos išvada, kad pareiškėjas 2017 m. neatitiko jo pareigybės aprašyme įtvirtinto specialiojo reikalavimo, yra pagrįsta ir pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas atliktas nepažeidžiant teisės aktų.

6. Pareigūnų vertinimo aspektus įtvirtina Statuto 25 straipsnis ir Taisyklių VI skyrius, todėl Vertinimo komisija negali jų ignoruoti, pareigūno vertinimo procedūra todėl ir yra sudaryta iš atskirų etapų, taip užtikrinant pareigūno kasmetinio vertinimo objektyvumą. Vertinant pareiškėją taip, kaip siūlė jo tiesioginis vadovas – „labai gerai“ ir neatsižvelgiant į objektyvius pareigūno veiklą charakterizuojančius kriterijus, pareigūno vertinimas nebūtų sąžiningas ir teisingas kitų policijos pareigūnų atžvilgiu.

Žemesnės instancijos teismas

7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi atsakovo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo, konstatuodamas, kad pirmosios instancijos teismas, matydamas ginčo esmę, t. y. dėl ko iš esmės kilo ginčas, turėjo identifikuoti, kad pareiškėjas, paduodamas skundą, netinkamai suformulavo skundo reikalavimą, ir pasiūlyti pareiškėjui jį patikslinti. Teismas 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi pasiūlė pareiškėjui, atsižvelgus į LVAT nutartį, tikslinti skundo reikalavimus, proceso šalims pateikti paaiškinimus dėl LVAT 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutarties. Pareiškėjas pateikė patikslintą skundą, kurį teismas priėmė, o atsakovas pateikė atsiliepimą.

II.

8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 7 d. sprendimu patenkino pareiškėjo J. D. (J. D.) skundą. Teismas panaikino Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2018 m. kovo 30 d. išvadą Nr. 10-IL-6541 ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viršininko galutinį sprendimą, išreikštą rezoliucija 2018 m. balandžio 10 d. protokole Nr. 10-IL-7177, patvirtinti Vertinimo komisijos sprendimą vertinti pareiškėjo veiklą už 2017 m. „gerai“. Teismas taip pat įpareigojo Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisiją iš naujo įvertinti J. D. (J. D.) tarnybinę veiklą už 2017 m.

9. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2018 m. kovo 30 d. išvados Nr. 10-IL-6541 ir Komisijos 2018 m. balandžio 10 d. protokolo Nr. 10-IL-7177 (vadovo patvirtinto rezoliucija), teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą tiesioginis vadovas užpildė 2018 m. vasario 4 d. bendrą tinkamumą pareigoms įvertindamas 4 balais; kvalifikaciją – 4 balais; bendrą pareigūno tarnybinės veiklos vertinimą – 4 balais, todėl tiesioginis vadovas pasiūlė nustatyti pareigūnui J. D. nuosekliai didesnę pareiginę algą pagal Statuto priede jo pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus. 2018 m. kovo 30 d. vyko vertinimo Komisijos posėdis, kurio metu Komisija vertino pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2017 m. Iš 2018 m. balandžio 10 d. pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdžio protokolo Nr. 10-IL-7177 teismas nustatė, kad Komisijos narių vertinimas buvo toks: keturi Komisijos nariai įvertino 3 balais (gerai), vienas Komisijos narys įvertino 4 balais (labai gerai), du Komisijos nariai nedalyvavo. Visi Komisijos nariai nutarė nepritarti pareiškėjo tiesioginio vadovo pasiūlymui – nustatyti nuosekliai didesnę pareiginę algą. Komisijos siūlomas sprendimas – nepritarta.

11. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, nurodė, kad pareiškėjui buvo suformuluoti šie pagrindiniai praėjusiųjų metų tarnybinės veiklos uždaviniai: bendravimas su pristatytais, besikreipiančiais asmenimis bei kolegomis, darbo drausmės ir policijos pareigūnų etikos kodekso normų laikymasis; administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylų rengimas ir nagrinėjimas; savalaikis ir kokybiškas duomenų suvedimas į Policijos informacinės sistemos žinybinius registrus, informacijos paskirstymas tarp įstaigų struktūrinių padalinių, darbo su pristatytais asmenimis užtikrinimas. Konvojaus organizavimo ir instruktavimo taisyklių užtikrinimas; fizinio normatyvų ir šaudymo įskaitų laikymas.

12. Teismas nurodė, kad pareiškėjas šaudybos testą už 2017 m. išlaikė 2018 m. vasario 5 d. Teismui pateiktame Lietuvos policijos mokyklos 2018 m. balandžio 18 d. rašte Nr. 144-S-715 nurodyta, kad pareiškėjas išlaikė fizinio pasirengimo, fizinės prievartos ir profesinės taktikos veiksmų atlikimo bei šaudybos įskaitas II lygiui, IV amžiaus grupei. Taip pat nurodyti pareiškėjo rezultatai: 2017 m. gegužės 17 d. įvykdytas bėgimas šaudykle normatyvas, atsispaudimai, 1 000 m bėgimas; 2017 m. spalio 17 d. fizinės prievartos ir profesinės taktikos veiksmų atlikimo testas, o 2018 m. vasario 5 d. išlaikyta šaudybos įskaita. Teismas išklausė pateikto tarnybinės veiklos vertinimo posėdžio garso įrašą ir nurodė, kad minėta informacija pareiškėjui buvo žinoma. Vertinimo posėdyje pareiškėjas paklaustas, ar išlaikė šaudybos testą, atsakė teigiamai, paaiškindamas Komisijai, kad laikė įskaitą du kartus ir ją išlaikė iš antro karto po Naujųjų metų, taip pat nurodė laiką, kada ji buvo išlaikyta, t. y. 2018 m. vasario 5 d. Taigi, teismas nurodė, kad iš vertinimo komisijos posėdžio garso įrašo matyti, jog minėta informacija Komisijos turėjo būti įvertinta. Be to, Komisijai vertinimo posėdyje buvo paaiškinta, kad tiesioginis vadovas savo vertinimą pateikė po 2018 m. vasario 5 d., t. y. išvada surašyta 2018 m. vasario 14 d. Taigi tiesioginiam vadovui buvo žinoma, kad tiek fizinio pasirengimo, tiek šaudybos įskaitos išlaikytos, todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas buvo neobjektyvus ir neįvertino visų aplinkybių. Teismas pažymėjo, kad išklausius vertinimo posėdžio garso įrašą, taip pat girdėti, kaip šią aplinkybę Komisijos nariai aptaria ir pokalbio su pareiškėju metu, todėl nėra aišku, kodėl atsakovas į tai neatsižvelgė ir jos nevertino. Be kita ko, šaudybos kontrolinių normatyvų laikymo rezultatus taip pat patvirtina byloje esantis išrašas iš pareiškėjo asmens bylos Nr. 5270, kuriame nurodyta, kad 2018 m. vasario 5 d. šaudyba įskaityta. Ši informacija, kaip nurodė teismas, taip pat buvo žinoma ir pareiškėjo tiesioginiam vadovui, nes tiesioginis vadovas pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą surašė 2018 m. vasario 14 d. Todėl šiuo atveju atsakovas atsiliepime nepagrįstai teigia, kad pareiškėjas šaudybos testo neišlaikė 2017 m., t. y. iki tarnybinės veiklos vertinimo metų pabaigos.

13. Teismas pažymėjo, kad tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas už tarnybinius metus (nagrinėjamu atveju – už 2017 m.), taigi, kad pareiškėjas šaudybos įskaitą išlaikė 2018 m. vasario 5 d., dar nereiškia, kad ši įskaita išlaikyta už kitus (2018 m.) tarnybinius metus, nes už 2018 m. tarnybinius metus pareiškėjas laikys šaudybos įskaitą 2018 m. pabaigoje arba 2019 m. pradžioje. Todėl atsakovo argumentas dėl šaudybos įskaitos neišlaikymo teismo atmestas kaip nepagrįstas. Kitokių argumentų, kodėl pareiškėjo tarnybinė veikla už 2017 m. negalėjo būti vertinama „labai gerai“ ir kodėl Komisija nepritarė pareiškėjo tiesioginio vadovo vertinimui „labai gerai“, atsakovas nenurodo.

14. Teismas įvertino, kad Komisija netinkamai atliko savo pareigą patikrinti vertinimo posėdžio metu pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms bei jo kvalifikaciją, kaip tai numatyta tiek Statute, tiek Taisyklėse, nes pareiškėjas iki jo tarnybinės veiklos vertinimo įvykdė užduotis ir patvirtino atitiktį jo pareigybei keliamiems specialiesiems kvalifikaciniams reikalavimams, o kai kurias užduotis viršijo (tai patvirtino ir vienas iš Komisijos narių vertinimo posėdžio metu). Atsižvelgiant į tai, teismas laikė, kad Komisija, vykdydama pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą už 2017 m., nesivadovavo imperatyviomis teisės aktų nuostatomis.

III.

15. Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

16. Vertinimo komisija nusprendė, kad pareiškėjo tarnybinė veikla už 2017 m. negali būti vertinama ,,labai gerai“, nes pareiškėjas 2017 m. neišlaikė šaudybos testo, todėl Komisija pasiūlė Vilniaus AVPK viršininkui jo tarnybinę veiklą už 2017 m. vertinti ,,gerai”. Pareiškėjas šaudybos testą už 2017 m. išlaikė 2018 m. vasario 5 d., t. y. kitais – 2018 m., kai tuo tarpu pareiškėjo tarnybinė veikla buvo vertinama už 2017 m., o 2017 m. pareiškėjas šaudybos testo išlaikęs nebuvo. Pareiškėjo veikla buvo vertinama už einamuosius kalendorinius metus, t. y. 2017 m., o ne už laikotarpį nuo vieno tarnybinės veiklos vertinimo iki kito.

17. Vilniaus AVPK mano, kad įvertinimu ,,labai gerai” negali būti vertinamas pareigūnas per vertinimo laikotarpį (vertinimo laikotarpis – 2017 m.) nepatvirtinęs atitikties jo pareigybei keliamems specialiesiems kvalifikaciniams reikalavimams. Pabrėžia, kad esamas teisinis reglamentavimas numato policijos pareigūnams pareigą atitikti bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimus keliamus konkrečiai pareigybei (atsižvelgiant taip pat ir į pareigūno amžių), nesant atitikties tam tikroms pareigoms keliamems bendrojo fizinio pasirengimo standartams, pareigūnas šių pareigų eiti negali. Pareiškėjo pareigybės aprašyme yra įtvirtintas specialusis reikalavimas – atitiktis nustatytiems bendrojo fizinio pasirengimo standartams, t. y. – 2017 m. pareiškėjui per metus nepatvirtinus atitikties nustatytiems reikalavimams, daryta išvada, jog 2017 m. pareiškėjas neatitiko jo pareigybės aprašyme įtvirtinto specialiojo reikalavimo, todėl jo veiklą per 2017 m. vertinti ,,labai gerai” nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo.

Atsiliepimas

18. Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Šalies argumentai

19. Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, mano, kad teismas, įvertinęs visas ginčui aktualias faktines aplinkybes, šiuo aspektu priėmė teisingą bei motyvuotą sprendimą ir įvykdė teisingumą byloje. Mano, kad Komisija, turėjusi įvertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2017 m., neatiliko teisės aktais jai nustatytų veiksmų ir pažeidė Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio 1 dalies, Taisyklių 132–134 punktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus AVPK Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sprendimo pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertinti gerai, o ne labai gerai, teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą patenkino – panaikino Komisijos 2018 m. kovo 30 d. išvadą Nr. 10-IL-6541 bei Vilniaus AVPK viršininko galutinį sprendimą, išreikštą rezoliucija 2018 m. balandžio 10 d. protokole Nr. 10-IL-7177, patvirtinti Vertinimo komisijos sprendimą vertinti pareiškėjo veiklą už 2017 m. „gerai“ ir įpareigojo Vilniaus AVPK Komisiją iš naujo įvertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2017 m.

22. Atsakovas Vilniaus AVPK, nesutikdamas su skundžiamu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad įvertinimu ,,labai gerai“ negali būti vertinamas pareigūnas per vertinimo laikotarpį (vertinimo laikotarpis – 2017 m.) nepatvirtinęs atitikties jo pareigybei keliamiems specialiesiems kvalifikaciniams reikalavimams.

23. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui 2017 m. buvo suformuluoti keturi uždaviniai: bendravimas su pristatytasis, besikreipiančiais asmenimis bei kolegomis, darbo drausmės ir policijos pareigūnų etikos kodekso normų laikymasis; administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylų rengimas ir nagrinėjimas; savalaikis ir kokybiškas duomenų suvedimas į Policijos informacinės sistemos žinybinius registrus, informacijos paskirstymas tarp įstaigos struktūrinių padalinių, darbo su pristatytais asmenimis užtikrinimas. Konvojaus organizavimo ir instruktoriaus taisyklių užtikrinimas; fizinio normatyvų ir šaudymo įskaitų laikymas. Pareiškėjo tiesioginis vadovas 2018 m. vasario 14 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje pasiūlė pareiškėjui nustatyti nuosekliai didesnę algą pagal Statuto priede jo pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus. Komisija, vertinusi pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2017 m., nutarė nepritarti tiesioginio vadovo pasiūlymui. Atsakovas teigia, kad pareiškėjo tarnybinės veiklos už 2017 m. negalėjo įvertinti ,,labai gerai”, nes pareiškėjas 2017 m. neišlaikė šaudybos įskaitos.

25. Lietuvos policijos mokyklos 2018 m. balandžio 18 d. rašte Nr. 144-S-715 ,,Dėl J. D. fizinio pasirengimo ir atitikties papildomiems reikalavimams“ nurodyta, kad pareiškėjas 2017 – 2018 metais išlaikė fizinio pasirengimo, fizinės prievartos ir profesinės taktikos veiksmų atlikimo ir šaudybos įskaitas II lygiui, IV amžiaus grupei, t. y. 2017 m. gegužės 17 d. išlaikė bėgimą šaudykle, 2017 m. spalio 25 išlaikė fizinės prievartos ir profesinės taktikos veiksmų atlikimą ir 2018 m. vasario 5 d. išlaikė šaudybos įskaitą (b. l. 8). Pareiškėjo asmens byloje nurodyta, kad 2018 m. vasario 5 d. šaudybos įskaita yra įskaityta (b. l. 62). Pareiškėjo tiesioginiam vadovui, surašiusiam pareiškėjo 2018 m. vasario 14 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, buvo žinoma, jog pareiškėjas šaudybos testą išlaikė iš antro karto, t. y. 2018 m. vasario 5 d. Taip pat pažymėtina, kad policijos pareigūnų atitikties bendrojo fizinio ir kovinio pasirengimo normatyvams tvarka ir normatyvai yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 1V-72 ,,Dėl priėmimo į vidaus tarnybą, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (negalioja nuo 2019 m. liepos 24 d.) (toliau – ir Tvarkos aprašas). Tvarkos apraše yra numatytas pakartotinis atitikties bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimo tikrinimas (Tvarkos aprašo 125 p.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas šaudybos testą išlaikė iš antro karto, t. y. 2018 m. vasario 5 d. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo prie išvados, kad tai, jog pareiškėjas įskaitą išlaikė 2018 m. vasario 5 d., dar nereiškia, kad ši įskaita išlaikyta už kitus (2018 m.) tarnybinius metus, nes už 2018 m. tarnybinius metus pareiškėjas laikys šaudybos įskaitą 2018 m. pabaigoje arba 2019 m. pradžioje.

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtus bylos duomenis, konstatuoja, kad nėra pagrindo išvadai, jog Komisija atliko objektyvų ir visapusišką pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą, todėl konstatuotinas Statuto 25 straipsnio 1 dalies pažeidimas. Komisija taip pat netinkamai atliko savo pareigą patikrinti vertinimo posėdžio metu pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms bei jo kvalifikaciją ir pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, todėl pažeidė Taisyklių 133 punktą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė Komisijos išvadą panaikinti ir įpareigoti Komisiją iš naujo įvertinti pareiškėjo 2017 metų tarnybinę veiklą.

27. Teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti kaip pagrįstų atsakovo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino teisines bei faktines aplinkybes, o kai kurių aplinkybių iš viso nevertino. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodomus bei bylai reikšmingas aplinkybes. Šioje byloje nustatytų duomenų pakako teismui pagrįstai konstatuoti, kad yra pagrindas panaikinti vertinimo Komisijos 2018 m. kovo 30 d. išvadą Nr. 10-IL-6541 kaip tarpinį dokumentą, o panaikinus Komisijos išvadą, yra pagrindas panaikinti Komisijos 2018 m. balandžio 10 d. protokolą Nr. 10-IL-7177 (su vadovo rezoliucija) kaip neatitinkantį teisės aktų reikalavimų.

28. Apibendrindama tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas KlišauskasGintaras KryževičiusDainius Raižys