Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-10-07 · Administracinė byla Nr. I3-4698-331/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2020-08-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. I-a instancijaSprendimas · 2020-10-07Vilniaus apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2021-01-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-07
Bylos Nr.
I3-4698-331/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01486-2018-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjas
Henrikas Sadauskas (pirm.)
Pareiškėjas
J. D.
Atsakovas
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Kategorijos
/ Administracinė byla Nr. I3-4698-331/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01486-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 22.2; 55.1.3
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 7 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas,dalyvaujant pareiškėjo atstovei N. A.,atsakovo atstovei J. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. D. (J. D.) skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisija (toliau – Komisija) 2018 m. kovo 30 d. išvada Nr. 10-IL-6541 pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2017 m. įvertino „gerai“. Komisijos sprendimas dėl pareiškėjo 2017 m. tarnybinės veiklos vertinimo buvo išdėstytas ir 2018 m. balandžio 10 d. protokole Nr. 10-IL-7177, kurį Vilniaus AVPK vadovas patvirtino rezoliucija (b. l. 5-7, 9).

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), patikslintu skundu (b. l. 152-157) ir prašo: 1) panaikinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. kovo 30 d. išvadą Nr. 10-IL-6541; 2) panaikinti Vilniaus AVPK viršininko galutinį sprendimą, išreikštą rezoliucija 2018 m. balandžio 10 d. protokole Nr. 10-IL-7177, patvirtinti Vertinimo komisijos sprendimą vertinti pareiškėjo veiklą už 2017 m. „gerai“; 3) įpareigoti Komisiją iš naujo įvertinti jo tarnybinę veiklą už 2017 m.

2.1. Paaiškina, kad yra Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK) Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiasis postinis. Komisija, vertindama jo tarnybinę veiklą už 2017 m., nepritarė pareiškėjo tiesioginio vadovo įvertinimui „labai gerai“ ir tarnybinę veiklą įvertino „gerai“, paliekant esamą pareiginės algos koeficientą. Nesutikdamas su tokiu Komisijos vertinimu, mano, kad Komisija privalėjo visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti tarnybinę veiklą, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 1V-13 patvirtintų Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklėse (toliau – Taisyklės). Šių Taisyklių 5 priede aiškiai išvardinti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis būtų užtikrintos sąlygos įvertinti pareigūnų tarnybinę veiklą. Pabrėžė, kad jo vertinimo metu klausimų, susijusių su tarnybinės veiklos rezultatais, kvalifikacija ir tinkamumu eiti pareigas, Komisija neuždavė. Tvirtina, kad Komisija pažeidė Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Taisyklių 132–134 punktų reikalavimus. Taip pat buvo padaryti ir procedūriniai pažeidimai, kadangi nebuvo daromas garso įrašas tada, kai buvo analizuojami pareiškėjo tarnybinės veiklos rezultatai ir kvalifikacija.

2.2. Vertinimo komisijos sprendimas tarnybinę veiklą už 2017 m. vertinti „gerai“ yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nustačius Vertinimo komisijos sprendimo neteisėtumą bei nepagrįstumą, atitinkamai nepagrįstas ir Vilniaus apskr. VPK viršininko galutinis sprendimas, išreikštas rezoliucija 2018 m. balandžio 10 d. protokole Nr. 10-IL-7177, patvirtinti Vertinimo komisijos sprendimą vertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2017 m. „gerai“.

2.3. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė prašė skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepimuose į skundą (b. l. 18–21, 162-165) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Paaiškina, kad pareiškėjas 2017 m. išlaikė fizinio pasirengimo, fizinės prievartos ir profesinės taktikos veiksmų atlikimą, tačiau neišlaikė šaudybos įskaitos, todėl Komisija nusprendė, kad pareiškėjo tarnybinė veikla per 2017 m. negali būti vertinama „labai gerai“. Toks vertinimas pareiškėjui nesukelia jokių pasekmių, nes jo pareiginės algos koeficientas išlieka toks pat kaip iki vertinimo. Pasak atsakovo, pareiškėjo tiesioginis vadovas neįsigilino į esamą situaciją ir jo tinkamumą einamoms pareigoms apibūdinančius rodiklius. Kadangi tiesioginio vadovo vertinimas nebuvo objektyvus, tai Komisija tokiam vertinimui nepritarė. Komisijos išvada, kad pareiškėjas 2017 m. neatitiko jo pareigybės aprašyme įtvirtinto specialiojo reikalavimo, yra pagrįsta ir pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas atliktas nepažeidžiant teisės aktų.

3.1. Pareigūnų vertinimo aspektus įtvirtina Statuto 25 straipsnis ir Taisyklių VI skyrius, todėl Vertinimo komisija negali jų ignoruoti, pareigūno vertinimo procedūra todėl ir yra sudaryta iš atskirų etapų, taip užtikrinant pareigūno kasmetinio vertinimo objektyvumą. Vertinant pareiškėją taip, kaip siūlė jo tiesioginis vadovas - „labai gerai“ ir neatsižvelgiant į objektyvius pareigūno veiklą charakterizuojančius kriterijus, pareigūno vertinimas nebūtų sąžiningas ir teisingas kitų policijos pareigūnų atžvilgiu.

3.2. Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.

Žemesnės instancijos teismas

4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi atsakovo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo, konstatuodamas, kad pirmosios instancijos teismas, matydamas ginčo esmę, t. y. dėl ko iš esmės kilo ginčas, turėjo identifikuoti, kad pareiškėjas, paduodamas skundą, netinkamai suformulavo skundo reikalavimą, ir pasiūlyti pareiškėjui jį patikslinti (b. l. 140-145).

5. Teismas 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi pasiūlė pareiškėjui, atsižvelgus į LVAT nutarį, tikslinti skundo reikalavimus, proceso šalims pateikti paaiškinimus dėl LVAT 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutarties (b. l. 147). Pareiškėjas pateikė patikslintą skundą, kurį teismas priėmė, o atsakovas pateikė atsiliepimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Komisijos 2018 m. kovo 30 d. išvados Nr. 10-IL-6541 ir Komisijos 2018 m. balandžio 10 d. protokolo Nr. 10-IL-7177 (vadovo patvirtinto rezoliucija), teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą tiesioginis vadovas užpildė 2018 m. vasario 4 d. bendrą tinkamumą pareigoms įvertindamas 4 balais; kvalifikaciją – 4 balais; bendrą pareigūno tarnybinės veiklos vertinimą – 4 balais, todėl tiesioginis vadovas pasiūlė nustatyti pareigūnui J. D. nuosekliai didesnę pareiginę algą pagal Statuto priede jo pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus (b. l. 63–66).

7.1. 2018 m. kovo 30 d. vyko vertinimo Komisijos posėdis, kurio metu Komisija vertino pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2017 m. (b. l. 69–70). 9.1. Iš 2018 m. balandžio 10 d. pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdžio protokolo Nr. 10-IL-7177 matyti, kad Komisijos narių vertinimas buvo toks: keturi Komisijos nariai įvertino 3 balais (gerai), vienas Komisijos narys įvertino 4 balais (labai gerai), du Komisijos nariai nedalyvavo. Visi Komisijos nariai nutarė nepritarti pareiškėjo tiesioginio vadovo pasiūlymui – nustatyti nuosekliai didesnę pareiginę algą. Komisijos siūlomas sprendimas – nepritarta (b. l. 70).

7.2. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjui buvo suformuluoti šie pagrindiniai praėjusiųjų metų tarnybinės veiklos uždaviniai: 1. Bendravimas su pristatytais, besikreipiančiais asmenimis bei kolegomis, darbo drausmės ir policijos pareigūnų etikos kodekso normų laikymasis. 2. Administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylų rengimas ir nagrinėjimas. 3. Savalaikis ir kokybiškas duomenų suvedimas į Policijos informacinės sistemos žinybinius registrus, informacijos paskirstymas tarp įstaigų struktūrinių padalinių, darbo su pristatytais asmenimis užtikrinimas. Konvojaus organizavimo ir instruktavimo taisyklių užtikrinimas. 4. Fizinio normatyvų ir šaudymo įskaitų laikymas (b. l. 65).

8. Pareiškėjo teigimu, Vertinimo komisija, turėjusi įvertinti tarnybinę veiklą už 2017 m., neatliko teisės aktais jai nustatytų veiksmų, pažeidė Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio 1 dalies, Taisyklių 132-134 punktų reikalavimus, pažeidimai laikytini esminiais procedūriniais pažeidimais.

9. Atsakovas su pareiškėjo teiginiais nesutinka, argumentuodamas, kad pareiškėjas 2017 metais neišlaikė šaudybos įskaitos, todėl komisija siūlė Vilniaus aps. VPK viršininkui jo tarnybinę veiklą per 2017 metus vertinti „gerai“, pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas atliktas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

10. Kasmetinį pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 25 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms.

10.1. Pagal Statuto 25 straipsnio 8 dalį tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą gerai, vertinimo išvadą derina su savo tiesioginiu vadovu (išskyrus atvejį, kai vertinimo išvadą surašęs tiesioginis vadovas yra pareigūną į pareigas paskyręs asmuo) ir pareigūno vertinimas yra baigiamas. Jeigu pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginis vadovas nesutinka su pareigūno tarnybines veiklos vertinimo išvada, pareigūno tiesioginis vadovas teikia vertinimo išvadą tarnybinės veiklos vertinimo komisijai. Pareigūno, kurio tarnybinė veikla įvertinta gerai, iki vertinimo buvusi teisinė padėtis nesikeičia ir iki kito jo tarnybinės veiklos vertinimo jam paliekama gauta pareiginė alga. Pareigūnui, kurio tarnybinė veikla trečią kartą iš eilės įvertinama gerai, iki kito tarnybinės veiklos vertinimo pareigūną į pareigas skyrusio asmens arba jo įgalioto asmens sprendimu nustatoma nuosekliai didesnė pareiginė alga pagal šio statuto priede šiai pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus.

10.2. Tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 15 dalyje nurodytų siūlymų (Statuto 25 straipsnio 9 dalis). Pagal Statuto 25 straipsnio 15 dalį tiesioginis vadovas gali siūlyti: 1) nustatyti pareigūnui nuosekliai didesnę pareiginę algą pagal šio statuto priede jo pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus; 2) perkelti pareigūną į aukštesnes pareigas; 3) skirti pareigūnui ne didesnę kaip jo vidutinis darbo užmokestis vienkartinę piniginę išmoką Vyriausybės nustatyta tvarka. Ši išmoka mokama tais atvejais, kai pareigūnui pagal einamas pareigas jau nustatyta aukščiausia galima pareiginė alga.

10.3. Pareigūnų vertinimo tvarka yra detaliai reglamentuota Taisyklių VI skyriuje. Taisyklių 111 punkte pareigūno tiesioginis vadovas pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms ir kvalifikaciją vertina pagal pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus (5 priedas). Minėtame Taisyklių priede yra detaliai nurodyti pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai: I skyrius tinkamumas einamoms pareigoms, o II skyriuje – kriterijai, apibūdinantys pareigūno kvalifikaciją.

10.4. Pasibaigus kalendoriniams metams, tiesioginis vadovas pateikia vertinamam pareigūnui pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo anketą (6 priedas) (toliau – vertinimo anketa). Pareigūnas vertinimo anketą užpildo ir grąžina tiesioginiam vadovui ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jos gavimo dienos (Taisyklių 111 punktas). Atlikus Taisyklių 113 punkte nurodytus veiksmus, pareigūnas ir jo tiesioginis vadovas susitaria dėl pokalbio datos. Tiesioginis vadovas iki pokalbio susipažįsta su pareigūno užpildyta vertinimo anketa (taisyklių 114 punktas). Pagal Taisyklių 115 punktą tiesioginis vadovas kiekvienais metais pokalbio su pareigūnu metu: 115.1. aptaria pareigūno užpildytą vertinimo anketą ir pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms; 115.2. aptaria pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant pareigūnui nustatytas užduotis, o kai vertinama vidaus reikalų įstaigos vadovo ar vidaus reikalų įstaigos struktūrinio padalinio vadovo tarnybinė veikla, aptaria jo pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant jam ir atitinkamai jo vadovaujamai vidaus reikalų įstaigai arba vadovaujamam vidaus reikalų įstaigos struktūriniam padaliniui nustatytas užduotis; 115.3. nustato pareigūno einamųjų metų užduotis, o kai vertinama vidaus reikalų įstaigos vadovo ar vidaus reikalų įstaigos struktūrinio padalinio vadovo tarnybinė veikla, nustato jo ir atitinkamai jo vadovaujamos vidaus reikalų įstaigos ar vadovaujamo vidaus reikalų įstaigos struktūrinio padalinio einamųjų metų užduotis; 115.4. aptaria pareigūno karjerą ir kvalifikacijos tobulinimą.

11. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą, 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo, konstatuodamas, kad pareiškėjo ginčijama Komisijos 2018 m. kovo 30 d. išvada Nr. 10-IL-6541 yra tik tarpinis aktas jo tarnybinės veiklos vertinimo procedūroje, kuris pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių ir negali būti ABTĮ nustatyta tvarka skųstinu aktu (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Pažymėjo, kad Komisijos sprendimas dėl pareiškėjo 2017 m. tarnybinės veiklos vertinimo buvo išdėstytas ir 2018 m. balandžio 10 d. protokole Nr. 10-IL-7177, kurį, Vilniaus AVPK vadovas patvirtino rezoliucija (b. l. 6-7, 9). Taigi spręstina, kad tokiu būdu buvo priimtas įstaigos vadovo sprendimas, sukeliantis teisines pasekmes (t. y. šiuo atveju užkertantis kelią pareiškėjui įgyti tam tikras teises).

12. Pasak pareiškėjo, Komisija nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo jo tarnybinę veiklą už 2017 m. ir pažeidė Taisyklėse numatytus reikalavimus. Tuo tarpu, atsakovas tvirtina, kad pareiškėjo tarnybinės veiklos už 2017 m. vertinimas negalėjo būti „labai gerai“, nes pareiškėjas 2017 m. neišlaikė šaudybos įskaitos.

12.1. Teismas, įvertinęs byloje pateiktą medžiagą, procesų šalių argumentus, negali sutikti su atsakovo pozicija, jo argumentą dėl šaudybos testo neišlaikymo atmeta, nes byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas šaudybos testą už 2017 m. išlaikė 2018 m. vasario 5 d. (b. l. 62). Teismui pateiktame Lietuvos policijos mokyklos 2018 m. balandžio 18 d. rašte Nr. 144-S-715 nurodyta, kad pareiškėjas išlaikė fizinio pasirengimo, fizinės prievartos ir profesinės taktikos veiksmų atlikimo bei šaudybos įskaitas II lygiui, IV amžiaus grupei (b. l. 8). Taip pat nurodyti pareiškėjo rezultatai: 2017 m. gegužės 17 d. įvykdytas bėgimas šaudykle normatyvas, atsispaudimai, 1 000 m bėgimas; 2017 m. spalio 17 d. fizinės prievartos ir profesinės taktikos veiksmų atlikimo testas, o 2018 m. vasario 5 d. išlaikyta šaudybos įskaita.

12.2. Išklausius teismui pateikto tarnybinės veiklos vertinimo posėdžio garso įrašą, akivaizdu, kad ši informacija Komisijai buvo žinoma. Vertinimo posėdyje pareiškėjas paklaustas, ar išlaikė šaudybos testą, atsakė teigiamai, paaiškindamas Komisijai, kad laikė įskaitą du kartus ir ją išlaikė iš antro karto po Naujųjų metų, taip pat nurodė laiką, kada ji buvo išlaikyta, t. y. 2018 m. vasario 5 d. Taigi iš vertinimo komisijos posėdžio garso įrašo matyti, kad minėta informacija Komisijos turėjo būti įvertinta. Be to, Komisijai vertinimo posėdyje buvo paaiškinta, kad tiesioginis vadovas savo vertinimą pateikė po 2018 m. vasario 5 d., t. y. išvada surašyta 2018 m. vasario 14 d. Taigi tiesioginiam vadovui buvo žinoma, kad tiek fizinio pasirengimo, tiek šaudybos įskaitos išlaikytos, todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas buvo neobjektyvus ir neįvertino visų aplinkybių. Išklausius vertinimo posėdžio garso įrašą, taip pat girdėti, kaip šią aplinkybę Komisijos nariai aptaria ir pokalbio su pareiškėju metu, taigi nėra aišku, kodėl atsakovė į tai neatsižvelgė ir jos nevertino. Be kita ko, šaudybos kontrolinių normatyvų laikymo rezultatus taip pat patvirtina byloje esantis išrašas iš pareiškėjo asmens bylos Nr. 5270, kuriame nurodyta, kad 2018 m. vasario 5 d. šaudyba įskaityta (b. l. 62). Kaip minėta, ši informacija taip pat buvo žinoma ir pareiškėjo tiesioginiam vadovui, nes tiesioginis vadovas pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą surašė 2018 m. vasario 14 d. Todėl šiuo atveju atsakovas atsiliepime nepagrįstai teigia, kad pareiškėjas šaudybos testo neišlaikė 2017 m., t. y. iki tarnybinės veiklos vertinimo metų pabaigos.

12.3. Taigi, tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas už tarnybinius metus (nagrinėjamu atveju – už 2017 m.), taigi, kad pareiškėjas šaudybos įskaitą išlaikė 2018 m. vasario 5 d., dar nereiškia, kad ši įskaita išlaikyta už kitus (2018 m.) tarnybinius metus, nes už 2018 m. tarnybinius metus pareiškėjas laikys šaudybos įskaitą 2018 m. pabaigoje arba 2019 m. pradžioje. Todėl atsakovės argumentas dėl šaudybos įskaitos neišlaikymo atmestinas kaip nepagrįstas. Kitokių argumentų, kodėl pareiškėjo tarnybinė veikla už 2017 m. negalėjo būti vertinama „labai gerai“ ir kodėl Komisija nepritarė pareiškėjo tiesioginio vadovo vertinimui „labai gerai“, atsakovė nenurodo.

12.4. Teismo vertinimu, Komisija netinkamai atliko savo pareigą patikrinti vertinimo posėdžio metu pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms bei jo kvalifikaciją, kaip tai numatyta tiek Statute, tiek Taisyklėse, nes, kaip minėta, pareiškėjas iki jo tarnybinės veiklos vertinimo įvykdė užduotis ir patvirtino atitiktį jo pareigybei keliamiems specialiesiems kvalifikaciniams reikalavimams, o kai kurias užduotis viršijo (tai patvirtino ir vienas iš Komisijos narių vertinimo posėdžio metu). Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, kad Komisija, vykdydama pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą už 2017 m., nesivadovavo imperatyviomis teisės aktų nuostatomis.

13. Teismas įvertinęs bylos medžiagą, proceso šalių argumentus, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktiką analogiškose bylose, esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas panaikinti vertinimo Komisijos 2018 m. kovo 30 d. išvadą Nr. 10-IL-6541 kaip tarpinį dokumentą, o panaikinus Vertinimo komisijos išvadą, yra pagrindas panaikinti Komisijos 2018 m. balandžio 10 d. protokolą Nr. 10-IL-7177 (su vadovo rezoliucija), kaip neatitinkantį teisės aktų reikalavimų. Be to, Komisijos nariai niekaip neargumentavo savo vertinimo pareiškėjo atžvilgiu, nors pareiškėjo tiesioginis vadovas jį vertino labai gerai.

14. Teismui panaikinus ginčijamus sprendimus, yra pagrindas įpareigoti Vilniaus apskrities VPK iš naujo įvertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2017 m.

15. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Patenkinti pareiškėjo J. D. (J. D.) skundą.

Panaikinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2018 m. kovo 30 d. išvadą Nr. 10-IL-6541.

Panaikinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viršininko galutinį sprendimą, išreikštą rezoliucija 2018 m. balandžio 10 d. protokole Nr. 10-IL-7177, patvirtinti Vertinimo komisijos sprendimą vertinti pareiškėjo veiklą už 2017 m. „gerai“.

Įpareigoti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisiją iš naujo įvertinti J. D. (J. D.) tarnybinę veiklą už 2017 m.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Henrikas Sadauskas