- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-06-06
- Bylos Nr.
- 1-615-953/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45043-2022-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Martynas Galvičius
- Kaltinamasis
- A. B.
- Nukentėjusysis
- L. D.
- Civilinis ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini)., neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. nesunkiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinę L. D., būtent: 2022 m. lapkričio 17 d. apie 19.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu trenkė keturis kartus nukentėjusiajai L. D. į nugaros sritį ties šonkauliais, sugriebė ir suspaudė dešinę ranką bei vieną kartą kumščiu sudavė į dešinę akį, tokiais tyčiniais veiksmais padarydamas nukentėjusiajai L. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - dešinės krūtinės ląstos pusės X-o šonkaulio lūžį, dešiniojo žasto poodinę kraujosruvą, nes dėl šonkaulio lūžio nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Be to, jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinę L. D., būtent: 2022 m. lapkričio 26 d. apie 02.30 val. (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu trenkė vieną kartą nukentėjusiajai L. D. į dešinės pusės šonkaulius bei vieną kartą į dešinę akį, tuo nukentėjusiajai L. D. sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - dešinės akies vokų poodinę kraujosruvą.
Kaltinamasis A. B. teisme kaltu prisipažino ir parodė, kad pirmoji veika buvo padaryta 2022-11-17 apie 2.30 val. (duomenys neskelbtini) kai L. D. grįžo iš (duomenys neskelbtini) „biški nesavame stovyje“, ir jis supyko, varė (duomenys neskelbtini) stūmė, o kai yra (duomenys neskelbtini) tai ji virto ant jų, o paskui dar stumtelėjo su ranka. Taip pat dar L. liepė eiti miegoti ir su delnu trinktelėjo į akį. Ryte atsikėlęs gailėjosi dėl to, kas įvyko, nes pamatė, kad L. D. akis melsva, o šonkauliai jai lūžo, kai ją (duomenys neskelbtini). Iš tų (duomenys neskelbtini) pavėlavo parvežti į namus ir jis supyko, nes jos jau laukė, o be to, buvo pusę kelio nuėjęs jos ieškoti į (duomenys neskelbtini) bet pagalvojęs, jog nežino, kur ją rasti, grįžo atgal ir nuėjo miegoti. Paskui pajuto, jog į kiemą įvažiavo automobilis ir parvežė L. D., o po to viskas ir įvyko. Įvykio metu buvo blaivas, bet jam gavosi nervinis stresas, nes D. ne laiku parvažiavo į namus. Nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti jo veiksmų pasėkoje. Blogai vertina savo poelgį dėl šios veikos. Kita veika įvyko tų pačių metų lapkričio 26-osios vakare, kai tarp jo su L. D. tuose pačiuose namuose vyko barniai. Jie abu išgėrinėjo, susipyko ir viskas taip pat įvyko kaip ir pirmą kartą. Jis varė L.į (duomenys neskelbtini), ji neklausė ir viskas vėl įvyko ant (duomenys neskelbtini). Truputį melagingai yra parašyta kaltinamajame akte, kad jis trenkė nukentėjusiajai kumščiu vieną kartą į dešinės pusės šonkaulius ir vieną kartą į dešinę akį, nes galėjo tik vieną kartą trinktelėti kumščiu į šonkaulius, o kai (duomenys neskelbtini), tai ji akimi atsimušė į (duomenys neskelbtini), dėl ko atsirado mėlynė. Ryte atsikėlęs, jis pats išsigando pamatęs L. D.. Kai tie (duomenys neskelbtini) tai taip viskas ir gaunasi. Buvo kviesta policija, jis tuo metu buvo namuose. Abu kartus per konfliktus buvo blaivas, bet jam nebuvo nustatinėjamas blaivumas. Prisimena visas abiejų įvykių aplinkybes, tik neprisimena, po kurio karto jį gaudė policija, bet tą kartą, kai gaudė, tai ir išsivežė į areštinę. Kai smurtavo, jie abu su L. D. buvo išgėrę, girtumas muštynėms įtakos neturėjo. Gali prižadėti, jog daugiau taip nebesielgs. Pripažįsta, kad D. galėjo sulaužyti šonkaulius, padaryti paakyje kraujosruvą iš piktumo. Pripažįsta civilinį ieškinį, jo dar nėra atlyginęs. Nukentėjusiosios atsiprašė, jie susitaikė. Gailisi dėl to, ką padarė.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis BPK 291 straipsniu teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais.
Kaltinamasis A. B. ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. lapkričio 29 d. parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Jis nėra gulėjęs ir gydęsis psichiatrinėje ligoninėje. Galvos traumų neturėjo. Yra gydęsis tik dėl alkoholio priklausomybės, kadangi vartojo. Kaltinamasis su sugyventine L. D. gyvena gal 32 m., turi vieną bendrą sūnų, kuriam virš 30 m. Kaltinamojo teigimu, (2022 m.) lapkričio 25 d. L. išvažiavo į(duomenys neskelbtini). Ji namo grįžo tik 26 d. paryčiais. L. neturi telefono, todėl dėl jos nerimavo. Kaltinamasis ėjo jos ieškoti, nes grįžti ji turėjo 25 d. apie 17.00 val. L. negrįžus namo, jis jos laukė. Kai L. grįžo išgėrusi paryčiais, jis supyko, kad taip ilgai buvo ir dar išgėrusi. Jie gyvena (duomenys neskelbtini) jis ją pastūmė, kad greičiau eitų, liptų. L. nugriuvo (duomenys neskelbtini), taip galėjo užsigauti šonkaulius. Vėliau, tik įėjus į namus, pradarius duris, sugyventinę dar kartą pastūmė, kad greičiau eitų ir ji atsitrenkė į durų staktą su galva. Mano, kad dėl to jai ir atsirado mėlynė ant akies. Pripažįsta, kad L. pastūmė ir ji užsigavo. L. abu kartus pastūmė į nugarą, jokių smūgių nesudavė.
Kaltinamasis nepripažįsta kaltės dėl (2022 m.) lapkričio 17 d. įvykio. L. tikrai nemušė ir nežino, kodėl ji galėjo pasakyti, kad prieš ją smurtauja. Pasak kaltinamojo, labai seniai buvo, kad smurtavo prieš L., bet dabar tikrai to nėra. Gailisi, kad pastūmė L. ir ji užsigavo. (1 t., b. l. 166-169).
Kaltinamasis A. B. ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. vasario 2 d. parodė, kad savo kaltę pilnai pripažįsta. Anksčiau melavo ir nesakė tiesos, nes bijojo. Jis pripažįsta, kad 2022 m. lapkričio 17 d. vakare, gali būti kaip įtarime parašyta, tyčia keturis kartus trenkė L. į dešinės pusės šonkaulius. Taip pat sutinka, kad (2022 m. lapkričio) 26 d., paryčiais, kai grįžo L., jis buvo susinervinęs ir jai sugriebė už dešinės rankos, ją suspaudė, kumščiu trenkė vieną kartą į šonkaulius ir vieną kartą į dešinę akį. Labai gailisi dėl to, ką padarė. L. atsiprašė ir pažada, kad taip daugiau nebus. Abu susitaikė, L. jam atleido (1 t., b. l. 180-182).
Kaltinamasis A. B. ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. kovo 6 d. parodė, kad kaltę pilnai pripažįsta. Visko gerai nepamena, nes turi problemų su atmintimi. Prisimena, kad 2022 m. lapkričio 17 d. apie 19.30 val. galėjo būti, kad jis kumščiu keturis kartus trenkė L. į nugaros sritį ties šonkauliais, sugriebė jai už rankos ir kumščiu trenkė į akį. Abu tuo metu gėrė ir buvo neblaivūs. Jis norėjo dar išgerti, prašė L. pinigų, o ji nedavė, todėl trenkė jai į šonkaulius, po to į akį ir sugriebė už rankos. Jei būtų buvęs blaivus, to nebūtų įvykę. Mano, kad nuo jo smūgių galėjo lūžti šonkauliai ir atsirasti kraujosruvos ant rankos.
Kaltinamojo teigimu, 2022 m. lapkričio 26 d. L. grįžo namo apie 2.30 val. po darbų. Jis buvo išgėręs degtinės. Visą naktį pralaukė jos. Negalėjo jai paskambinti, nes ji neturi telefono, ieškojo jos, bet niekur nerado, todėl buvo labai supykęs. Kai pamatė L., pradėjo jos klausinėti, kur ji buvo, buvo piktas ant jos. Sutinka, kaip įtarime parašyta, kad trenkė jai į dešinės pusės šonkaulius ir vieną kartą į dešinę akį. Tuo metu buvo išgėręs, jei būtų buvęs blaivus, to nebūtų įvykę. Galėjo, kaip įtarime parašyta, savo veiksmais sukelti L. fizinį skausmą ir sužaloti. Labai gailisi dėl to, ką padarė. (2 t., b. l. 36-39).
Nukentėjusioji L. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena su sugyventiniu A. B. nuo (duomenys neskelbtini) Turi tris vaikus, du vaikai yra iš jos buvusios santuokos, o vienas vaikas, t. y. P. B. yra bendras su sugyventiniu A..
Paskutiniu metu santykiai su A. buvo įtempti. A. vartoja alkoholinius gėrimus maždaug į mėnesį tris, keturias dienas, po ko prasideda priekaištai ir naudojamas smurtas prieš ją. Kai sugyventinis A. nevartoja alkoholinių gėrimų tarp jų nekyla jokių konfliktų, o kai išgeria, jis pasidaro agresyvus, nesivaldo, bijo jam ką nors pasakyti, nes jis netinkamai ją supranta ir pradeda prieš ją smurtauti. 2022 m. lapkričio 17 d. apie 9.00 val. ryte išvyko su A. į darbą. Dirbo iki 17.00 val. Namo grįžo 17.30 val. Namie abu gėrė alų. Tada A. paprašė pinigų, bet ji jam nedavė, ėjo iš (duomenys neskelbtini),. Iš paskos ėjo A.. (duomenys neskelbtini) A. suspaudęs kumštį jai keturis kartus, kaire ranka trenkė iš nugaros pusės ties šonkauliais, nes tuo momentu (duomenys neskelbtini). Ji pajuto skausmą nugaros srityje, dešinėje pusėje, ties šonkauliais. Skausmą vertina 10 balų. Po A. smūgių nenuvirto ir nesuklupo, tik pajuto didelį skausmą, jai pradėjo trūkti oro. Matė, kad A. nuėjo į viršų, pasiėmė pinigus ir kažkur išėjo. Kadangi juto didelį skausmą šonkaulių srityje, ji atsigulė į lovą ir užmigo. Naktį girdėjo, kad A. grįžo, bet nieko jai nesakė, nesmurtavo daugiau. Į medikus nesikreipė, policijai neskambino, nes nenorėjo. Tą vakarą taip viskas ir baigėsi.
Nukentėjusioji 2022 m. lapkričio 25 d. apie 7.30 val. išvyko į darbą, o jos sugyventinis liko namie. 2022 m. lapkričio 26 d. apie 2.30 val. ją į namus parvežė darbdavys. (duomenys neskelbtini) pamatė A.. A., pakėlęs toną paklausė, kodėl ji taip vėlai grįžo. Ji jam atsakė, kad tik dabar ją parvežė darbdavys. Tada sugyventinis staigiai priėjo prie jos, nieko nesakydamas, trenkė jai vieną kartą kairės rankos kumščiu į šonkaulius dešinėje pusėje ir tos pačios rankos kumščiu po smūgio į šonkaulius, jai trenkė į dešinę akį. Sugyventinis tokiais veiksmais sukėlė fizinį skausmą. Ji pajuto skausmą šonkaulių srityje, dešinėje pusėje ir dešinės akies srityje. Skausmą šonkaulių srityje vertina 10, o dešinės akies srityje - 5 balais. Tuo metu, kai A. jai trenkė į šonkaulius, sąmonės neprarado, o kai trenkė į akies sritį, akyse sužaibavo, aptemo, bet sąmonės nebuvo praradusi. Po smūgių nieko daugiau nekalbėjo, abu nuėjo miegoti. Nukentėjusiosios teigimu, policijai nepranešė, nes nenorėjo gėdos prieš policijos pareigūnus, kurie ją pažįsta. Į medikus nesikreipė. Bijojo, kad jei kur nors kreipsis, tuomet A. vėl ją muš, smurtaus prieš ją. Abiejų įvykių metu buvo tik dviese (1 t., b. l. 5-10).
Papildomai apklausta nukentėjusioji L. D. parodė, kad 2022 m. lapkričio 17 d. apie 17:30 val., būdama (duomenys neskelbtini), su A. B. vartojo alkoholinius gėrimus ir vėliau A. paprašė dar pinigų. Ji nedavė ir namie, (duomenys neskelbtini) sugyventinis iš nugaros pusės, ties šonkauliais trenkė jai kumščiu 4 kartus. Jai skaudėjo, trūko oro, nuo smūgio galėjo lūžti šonkauliai. Ji 2022 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į gydytojus (duomenys neskelbtini). Jai peršvietė krūtinę ir nustatė 10 šonkaulio lūžį.
Nukentėjusiosios teigimu, 2022 m. lapkričio 26 d., jai grįžus paryčiais apie 2.30 val. iš darbo, A. B. vėl ją sumušė. Priėjęs prie jos, kairės rankos kumščiu trenkė į dešinės pusės šonkaulius vieną kartą ir po to kairės rankos kumščiu vieną kartą trenkė į dešinę akį. Tuo metu kai ją mušė, jie buvo dviese, daugiau niekas nematė. Ji (lapkričio) 26 d. išvyko pas savo sūnų P. B. į (duomenys neskelbtini) kuriame jis gyvena su šeima. Pas sūnų prabuvo iki 2023 m. sausio 1 d. Vėliau grįžo namo, nes likę gyvuliai, namai. Nukentėjusiosios teigimu, ji negali sėdėti be darbo visą laiką ir sūnus negali jos išlaikyti, todėl pati nusprendė grįžti namo. Grįžusi namo, rado A. B. namie, jis jos atsiprašė už tai ką padarė, sakė, kad daugiau taip nedarys. Nuo to laiko kai grįžo namo, daugiau A. jos nemušė. Apie ankstesnius laikus nenori pasakoti. Šiuo metu yra registruota darbo biržoje, o šiaip dirba pavienius darbus pas ūkininkus. A. atleidžia ir sutinka su juo susitaikyti.
Pasak nukentėjusiosios, 2022 m. lapkričio 26 d. paryčiais apie 2.30 val. A. B. jai pagriebė už dešinės rankos, ją suspaudė ir nuo to galėjo likti kraujosruva, nes kai buvo pas specialistą ant rankos rado kraujosruvą. Ji suklydo sakydama, kad 2022 m. lapkričio 26 d. sugyventinis A. B. pagriebė už dešiniojo žasto, tai buvo (lapkričio) 17 d. Susipainiojo, nes po kiek laiko pasimiršo, bet dabar prisimena ir gali pasakyti, kad 2022 m. lapkričio 17 d. nuo pat ryto abu su A. B. dirbo ir grįžo namo apie 17.30 val. adresu (duomenys neskelbtini). Abu vartojo alkoholinius gėrimus. A. jos paprašė pinigų, bet ji nedavė ir (duomenys neskelbtini) Jai iš paskos ėjo A.. (duomenys neskelbtini), jis sugriebė ir suspaudė jai dešinę ranką bei vieną kartą sudavė į dešinės pusės akį ir keturis kartus trenkė į dešinės pusės šonkaulius. Po smūgių ji nuėjo ir atsigulė į lovą, užmigo. Jai skaudėjo. Iš pat pradžių visko nepasakojo, nes bijojo, o vėliau pasimiršo. Pamena, kad po kelių dienų buvo nuėjusi pas kaimynę S. D., kuri pastebėjo, kad yra sumušta. Kaimynei pasakė, kad tai padarė B., kad skauda kvėpuojant, tikriausiai sulaužė šonkaulius. Nukentėjusioji bandė veidą pudruoti, nes kai sudavė į akį, liko mėlynė, tačiau kaimynė pastebėjo. Kaimynė sakė, kad ji kreiptųsi pagalbos į policiją. Nukentėjusioji bijojo ir nežinojo, kur jai reikės eiti, kaip vienai išgyventi, todėl tylėjo. Anot nukentėjusiosios 2022 m. lapkričio 26 d. ji grįžo paryčiais iš darbo, nes ją tada tik parvežė darbdavys, gal buvo apie 2.30 val. A. nemiegojo, jis pakeltu tonu paklausė, kur ji buvo taip ilgai, kodėl vėlai grįžo. Ji jam papasakojo viską ir jis, staigiai priėjęs prie jos, trenkė vieną kartą jai į dešinės pusės šonkaulius ir vieną kartą į dešinę akį. Jai skaudėjo, jautė fizinį skausmą, buvo aptemę akyse po smūgių. Išsikrovusi daiktus, nuėjo miegoti. Pas sūnų P. B. išvažiavo 2022 m. lapkričio 29 d. ir prabuvo iki 2023 sausio 1 d., pati norėjo grįžti namo, nes rūpėjo namai, gyvuliai ir norėjo eiti dirbti, nes negali sėdėti pas sūnų be darbo. Daugiau nenori nieko pasakoti, kas buvo ankščiau su A. B.. Šiuo metu su juo sutaria gerai, nebemuša jos (1 t., b. l. 73-76, 77-79; 2 t., b. l. 27-30).
Liudytoja S. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad daugiau nei 10 m. pažįsta L. D.. Jos susipažino, kuomet jų vaikai ėjo į (duomenys neskelbtini). Jos sūnus K. D. ėjo (duomenys neskelbtini), kaip ir L. D. sūnus P. B.. Liudytojos teigimu, jų vaikai gerai sutardavo. P., ne kartą buvo atvykęs į svečius pas jos sūnų pažaisti kompiuterinius žaidimus. Taip pat pas juos į namus atvykdavo ir P. mama L. D. pasiskambinti telefonu, nes pastoviai neturėdavo mobiliojo ryšio sąskaitos. Kiek liudytojai yra žinoma, L. D. gyveno su A. B.. Tiek ji, tiek jos vyras T. D. visuomet susitikę L. ir A. pasikalba, paklausia, kaip sekasi. Jau seniai yra tekę girdėti iš (duomenys neskelbtini), kad A. mušą L.. Maždaug prieš 2 m., ji L. buvo pasikvietusi padėti pešti vištas. Dirbant, L. jai pasakė, kad A. ją stumdė, tampė už plaukų. Tai išgirdusi, pasiūlė kreiptis pagalbos, pranešti apie smurtą, tačiau L. labai bijojo, sakydavo, kad viskas bus gerai, praeis. Kitaip sakant, L. pagalbos atsisakydavo. Panašių atvejų yra buvę ne vienas ir ne du. Liudytojai yra žinoma, kad tiek L., tiek A. yra linkę į alkoholio vartojimą. Galimai išgertuvių metu ir vykdavo pas juos konfliktai.
Liudytojos teigimu, 2022 m. lapkričio 18 d. apie 15.00 val. pas ją į namus atvyko A. B., kuris ieškojo L.. Jis atrodė šiek tiek neblaivus. Sakė, kad ryte L. išvyko (duomenys neskelbtini) ir iki šiol negrįžta, telefono su savimi neturėjo. Liudytoja jam pasakė, jog nežino, kur yra L. ir pas ją nebuvo užėjusi. Kiek matė, A. iš jos išėjo toliau ieškoti L. ir nuėjo (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną, vakare apie 20.00 val. liudytojos vyras važiuodamas automobiliu į namus sutiko vieškeliu einantį A. B.. Jos vyro A. paprašė pavežti jį į (duomenys neskelbtini), tačiau vyras nesutiko, nes skubėjo namo. Jis siūlė parvežti A. nebent į namus, nes L. su A. gyvena (duomenys neskelbtini). A. B. nesutiko važiuoti namo, todėl liudytojos vyras nuvažiavo.
Liudytojos vyras 2022 m. lapkričio 19 d. 9.00 val. paskambino A. B. ir paklausė, ar atsirado L.. A. B. atsiliepė ir pasakė, kad L.rado ir viskas yra gerai. Tada vyras paprašė duoti telefono ragelį L. D., kuri telefonu jos vyrui pasakė, kad yra sumušta. Liudytojos vyras pasakė L., jog ji ateitų pas juos pasikalbėti. Kiek vyras girdėjo, tai A.nenorėjo išleisti L. pas juos, girdėjosi konflikto garsai. Apie 10.00 val. į liudytojos namus atėjo L. D., kuri akivaizdžiai matėsi, jog yra sumušta, nors buvo bandžiusi pasipudruoti veidą. Taip pat L. buvo sunku kvėpuoti, sakė, kad kiekvienas įkvėpimas yra skaudus, matyt, buvo sulaužyti šonkauliai. Tai pamačiusi, liudytoja iškart pasakė, jog kviečia policiją ir medikus, tačiau L. D. sakė, jog nereikia, nes yra neblaivi. L., sakė, jog tai ne pirmas kartas, susitaikys ir viskas susitvarkys. Apie 11.00 val. į liudytojos namus atvyko A. B., kuris neblaivus pradėjo šaukti ant L., sakyti jai, kur valkiojasi, pradėjo priekaištauti, jog kam ji visiems rodosi. Liudytoja A. pasakė, kad iškvies jam policiją, jeigu jis nenusiramins. Po šių jos žodžių A. labai greitai nusiramino ir su L. išėjo namo. Tą pačią dieną liudytojos vyras per "(duomenys neskelbtini) programėlę parašė L. D. sūnui P. B., kuriam pranešė, kad reikia kažką daryti, nes jo mamą mušą sugyventinis A. B.. Liudytojos vyras sutarė su P. B., jog jis 2022 m. lapkričio 21 d. atvažiuos pasižiūrėti ir pakalbėti su mama. Liudytojai labai gaila, kad L. niekada nesikreipdavo pagalbos, kaip supranta, L. ne vieną kartą patyrė smurtą. (1 t., b. l. 107-110).
Liudytoja N. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie 30 m. gyvena (duomenys neskelbtini) Gyvena su savo vyru R. P.. (duomenys neskelbtini), todėl jie vieni kitus pažįsta. Tame (duomenys neskelbtini) gyvena A. B. ir L. D.. Kiek žino, jie (duomenys neskelbtini) gyvena apie 20 m. Tiek liudytoja su L., tiek jos vyras sutaria gerai, visada pasisveikina, pasikalba. Su L. sugyventiniu A. B. praktiškai nebendrauja, nes jis dažnai būna agresyvus, ypač kai yra pavartojęs alkoholio. Liudytojos teigimu, kad nuo pat to laiko, kai jie (duomenys neskelbtini) A. B. smurtaudavo prieš L.. Pasak liudytojos, šią (2022 m.) vasarą ji nematė dienos, kad L. veidas nebūtų sumuštas. Šią vasarą jai teko su L. dirbti (duomenys neskelbtini), tai L. buvo pasakiusi, kad jai sunku pasilenkti, nes A. sulaužė šonkaulius. L. niekada nesikreipdavo pagalbos į policiją, nes A. bijodavo. Liudytoja gali drąsiai pasakyti, kad visa tai, ką ji dabar pasakoja, žino visi (duomenys neskelbtini) bijo kažką sakyti, nes nenori A. keršto. Niekas nenori liudyti, nes prieš 10 m. (duomenys neskelbtini) davė parodymus prieš A. B. ir iškart po to buvo padegtas to žmogaus šienas. A. B. yra neprognozuojamas ir visi (duomenys neskelbtini). Liudytoja matė, jog L. D. grįžo (duomenys neskelbtini) pas A. B.. Pasak liudytojos, jeigu ir toliau viskas taip tęsis ir A. B. toliau smurtaus prieš L., viskas gali baigtis didele nelaime. Liudytojai gaila L.. Pasak liudytojos, 2022 m. sausio 2 d. (turėtų būti 2023 m. sausio 2 d.) jai į telefoną paskambino L. D., kuri sužinojusi, jog liudytoja vyks į policiją dėl A. B. smurto prieš ją, prašė policijai nieko nepasakoti, nes ji neturi kur gyventi, tiki, kad A. B. elgesys pasitaisys. Liudytoja jai pasakė, jog A. B. ir toliau smurtaus prieš ją, tačiau jei nori gali nieko nepasakoti policijai. Niekam ne paslaptis, kad tiek L., tiek A. nevengdavo alkoholinių gėrimų (1 t., b. l. 113-116).
Policijos BIRT ataskaitų žiūryklėje (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog 2022 m. lapkričio 28 d. 13.10 val. buvo gautas anoniminis pranešimas apie tai, kad smurtaujama adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 33-38).
Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos S. J. 2022 m. lapkričio 29 d. tarnybiniame pranešime "Dėl gautos informacijos apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir paaiškėjusių aplinkybių" rašoma, kad 2022 m. lapkričio 26 d. (šeštadienį) 15.45 val. per "(duomenys neskelbtini) programėlę sulaukė pranešimo - žinutės iš P. B., gim. (duomenys neskelbtini) kuris rašė, kad reikia pagalbos, nes tėvas muša mamą. P. B. buvo pasiūlyta skambinti 112, nes yra savaitgalis. Atsižvelgiant į gautą informaciją, 2022 m. lapkričio 28 d. kartu su Pirmojo veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju S. D. apie 12.50 val. buvo nuvykta į (duomenys neskelbtini) kur gyvena L. D. ir A. B.. Namuose rasti blaivūs sugyventiniai. Pasiteiravus, kaip jiems sekasi, L. D. atrodė pasimetusi, išsigandusi, ji gniaužė rankos pirštus, matėsi, kad labai pergyvena. A. B. priešingai - buvo gerai nusiteikęs, tvirtino, kad viskas gerai ir stebėjosi, ko atvyko. Bendraujant su L. D. pastebėta, kad jos dešinė akis yra su kraujosruva, todėl moters paklausta, kas jai nutiko. L. D. pasakė, kad „biški“ A. supykęs sudavė. A. B. sakė, kad nieko čia nebuvo, viskas yra gerai, todėl kolega A. B. (duomenys neskelbtini) o jai bendraujant su L. D. matėsi, kad moteris jaučiasi nesaugi, išsigandusi, kalbėjo tyliai bei pokalbio metu nurodė, kad ketvirtadienį ją darbdavys V. K. parvežė kiek vėliau po darbo, buvo gal po 22.00 val. A. B. buvo supykęs, todėl moters teigimu, sudavė jai į šonkaulius. L. D. teigė, kad jai labai skauda, gal lūžo, bet nieko tokio, sugis per mėnesį. L. D. taip pat tvirtino, kad penktadienį ji irgi buvo pas V. K., padėjo (duomenys neskelbtini) tvarkytis ir jis pamiršo ją parvežti namo. Kai parvežė, buvo gal apie 2-3 val. nakties, o jai parėjus namo, A. ėmė šaukti, buvo supykęs ir trenkė į veidą. L. D. teigimu, smūgius A.sudavė "su savo kaire". L. D. jau ir anksčiau yra sakiusi, kad jos sugyventinio smūgiai kaire ranka yra labai stiprūs. L. D. buvo linkusi nutylėti, nes matėsi, kad bijo sugyventinio. L. D. buvo paaiškinta, kad atsižvelgiant į jos nurodytas aplinkybes bei faktus dėl naudoto smurto jos atžvilgiu bet kokiu atveju bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes akivaizdu, kad buvo naudotas smurtas. Apie tai, kad paaiškėjo faktai, jog A. B. naudojo smurtą buvo informuotas ir smurtautojas - A. B., kuris į teiginį sureagavo pakeltu tonu, tvirtindamas, kad jis nieko nedarė, bandė kaltinti V. K.. Po kurio laiko ėmė tvirtinti, kad jis su L. susitaikė, atsiprašė ir viskas pas juos gerai, tačiau asmeniui paaiškinus, kad jis dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje bus sulaikomas, A. B. ėmė teigti, kad jis niekur nevažiuos, kad neturi savo dokumentų, nežino kur rūbai, ėmė elgtis agresyviai. Asmeniui buvo išaiškintos jo, kaip įtariamojo teisės, tačiau jis pasirašyti dokumentus atsisakė, jam garsiai buvo skaitomos jo teisės ir A. B. spontaniškai puolė (duomenys neskelbtini), trenkė jomis, nubėgo (duomenys neskelbtini). Paskui A. B. išbėgo S. J. su kolega S. D.. A. B., bėgdamas pasakė: "va dabar pamatysit, kas bus". Jie vijosi A. B. per sniegą (duomenys neskelbtini), A. B. buvo reikalaujama sustoti, tačiau jis į prašymus nereagavo, bet buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini). A. B. ne kartą išsakė teiginius, kad dabar bus blogai ir L.ir V. K., tvirtino, kad sužinos, kas čia paskundė jį, iš kur tie geradariai, stebėjosi, kodėl L. dedasi daiktus. L. D. buvo pasiryžusi (duomenys neskelbtini), nes bijojo sugyventinio, kuris gali grįžti namo. A. B. reikalavo, kad L. liktų namie, nes nebus kam prižiūrėti gyvulių. Atsižvelgiant į tai, kad L. išsakė teiginį, kad sugyventinis ją muša pastoviai, tai daro jau ne pirmus metus, smurtas jos atžvilgiu tęsiasi ilgą laiką, ji bijo sugyventinio ir bijo kreiptis pagalbos, nes sužinojęs A. B. gali ją dar labiau sumušti, buvo priimtas sprendimas laikinai moterį apgyvendinti pas sūnų P. B.. Atlikus procesinius veiksmus, L. D. buvo nuvežta į (duomenys neskelbtini) ir palikta pas sūnų. Prie tarnybinio pranešimo pridėtos tyrėjos susirašinėjimo su P. B. fotonuotraukos ir P. B. atsiųstų žinučių fotonuotraukos (1 t., b. l. 43-51).
Įvykio vietos apžiūros 2022 m. lapkričio 28 d. protokole nurodyta, jog atlikta įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) apžiūra. Apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų neužfiksuota (1 t., b. l. 23-32).
Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo 2022 m. lapkričio 28 d. protokole L. D. nurodė, kad 2022 m. lapkričio 17 d. apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini), sugyventinis A. B. trenkė jai keturis kartus kaire ranka, suspaudęs kumštį į nugarą ties šonkauliais, tokiais veiksmais sukėlė fizinį skausmą, t. y. ji pajuto skausmą nugaros srityje ties šonkauliais, dešinėje pusėje. 2022 m. lapkričio 26 d. apie 2.30 val. (duomenys neskelbtini), sugyventinis A. B., konflikto metu, kuris kilo dėl to, kad darbdavys ją parvežė vėlai į namus iš darbo, trenkė kaire ranka, suspaudęs kumštį, jai į šonkaulius dešinėje pusėje ir į dešinę akį, tokiais veiksmais sukėlė fizinį skausmą. Prašo nubausti sugyventinį įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 5-8).
Asmens apžiūros 2022 m. lapkričio 28 d. protokole aprašyta L. D. asmens apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad jos kūne - veide bei dešinėje šono pusėje matomi įdrėskimai (1 t., b. l. 55-61).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. lapkričio 29 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad L. D. padaryti sužalojimai: dešinės akies vokų ir dešiniojo žasto poodinės kraujosruvos. Dešinės akies poodinė kraujosruva galėjo būti padaryta 2-6 parų laikotarpyje iki apžiūros mažiausiai vienu (labiausiai tikėtina tiesioginiu) trauminiu poveikiu kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodyto įvykio laiku ir aplinkybėmis (2022 m. lapkričio 26 d. sudavus kumščiu į veido dešinė pusę). Dešiniojo žasto poodinė kraujosruva galėjo būti padaryta 5-14 parų laikotarpyje iki apžiūros mažiausiai vienu trauminiu poveikiu (tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek nugriuvus) kietu buku daiktu ar paviršiumi. L. D. nustatyti kūno sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 84).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. sausio 6 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad L. D. 2022 m. lapkričio 29 d. nustatytas sužalojimas: dešinės krūtinės ląstos pusės X-o šonkaulio lūžis. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2 savaičių laikotarpyje iki rentgenogramos atlikimo, galimai užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek nugriuvus. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu, kietu buku daiktu ar paviršiumi paveikus dešinę krūtinės ląstos pusę. Išorinių sužalojimų žymių nekonstatuota, todėl nėra galimybės tiksliai atsakyti, kuo padarytas sužalojimas. L. D. nustatytas kūno sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl šonkaulio lūžio jos sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 89-90).
Kitų objektų apžiūros 2023 m. vasario 2 d. protokole aprašyta susirašinėjimo žinučių apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, jog žinutės užfiksuotos programėlėje "(duomenys neskelbtini) siuntėjas P. B., data (duomenys neskelbtini), kuris rašo, jog reikia pagalbos, nes mamą tėvas muša ilgą laiką, kaimynai prašo gelbėti, nes užmuš. Įdėtos pokalbių fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad prašoma aplankyti mamą, nes situacija labai bloga, L. sumušta, o A. grasino, kad užmuš (1 t., b. l. 52-54).
Kitų objektų apžiūros 2023 m. vasario 3 d. protokole užfiksuota policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūra, kurios metu matoma, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, A. B. neigia mušęs sugyventinę, nurodo, jog tai buvo gal prieš 3-5 m., dabar nemuša. L. D. pareigūnams aiškina, kad penktadienį, kai ją parvežė iš darbo, pasiuto, biškiuką su kuloku trenkė, biški sulaužė. Pareigūnei patikslinus, jog sulaužyti šonkauliai ir paklausus, ar nesikreipė į medikus, moteris nurodo, jog nesikreipė, sako, jog praeis, ne pirmas kartas. Toliau pareigūnams aiškinantis aplinkybes, A. B. nurodo, jog jis sugyventinę tik pastūmė, o ji atsitrenkė į sieną. Pareigūnams nurodžius, jog bus sulaikomas 48 val. A. B. bandė pabėgti, tačiau pareigūnai jį pasivijo ir sulaikė (1 t., b. l. 39-41).
Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kuršėnų kaimiškosios seniūnijos 2022 m. gruodžio 27 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) "Dėl informacijos suteikimo" nurodyta, jog L. D. deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). A. B. yra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų (duomenys neskelbtini) faktinė gyvenamoji vieta nurodyta adresu (duomenys neskelbtini). D. ir A. B. gauna socialinę pašalpą. Daugiau apie minėtą šeimą neturima jokios informacijos (1 t., b. l. 100-102).
Nusikalstamų veikų kvalifikavimas
LR BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatyto baudžiamojo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.
Pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą ar nežymiai jį sužalojo.
Pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.
Teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu konstatuoja, kad kaltinamojo A. B. kaltė, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 140 straipsnio 2 dalyje visiškai įrodyta.
Kaltinamasis A. B. kaltu dėl padarytų nusikalstamų veikų teisme prisipažino ir paaiškino nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Be kaltinamojo A. B. prisipažinimo padarius nusikalstamas veikas, jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios L. D., liudytojų N. P. ir S. D. parodymai, tarnybinis pranešimas, protokolas – pareiškimas, apžiūros protokolai, specialisto išvados, kitų objektų apžiūros protokolai ir kt. Kaltinamasis A. B. nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, todėl jo veikos pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 140 straipsnio 2 dalį, kvalifikuotos teisingai.
Bausmės skyrimas
Skirdamas A. B. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui.
Kaltinamasis A. B. padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių nusikalstama veika pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.), nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimų sudėtys materialios, veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia veikų atžvilgiu ir neapibrėžta tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis A. B. nebaustas administracine tvarka (1 t., b. l. 129). Nedirbantis, tačiau nuo (duomenys neskelbtini) turi oficialaus darbo stažo (1 t., b. l. 127). Nuo (duomenys neskelbtini). registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 126). 2014 m. sausio 30 d. teistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (3 veikos) ir 140 straipsnio 1 dalį. 2015 m. vasario 23 d. teistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 135-139). Iš visumos aptartų duomenų matyti, kad A. B. supranta savo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, nesistengia išvengti atsakomybės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais kaltinamajam A. B. už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto nusikaltimo padarymą skirtina vienintelė sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jos dydį (trukmę) parinkdamas mažesnį už sankcijos vidurkį, už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirtina vidutinio griežtumo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, bausmės dydį parinkdamas mažesnį už sankcijos vidurkį.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu b) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu kaltinamajam skirtos bausmės subendrinamos tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, prieš tai laisvės apribojimo bausmę santykiu 1:2 pakeitus į laisvės atėmimo bausmę, ir skiriama subendrinta laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas ir galiojančią teismų praktiką, taikyti BK 75 straipsnį yra teismo teisė ir bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik esant šiame baudžiamajame įstatyme nustatytoms sąlygoms: 1) asmuo pripažintas kaltu ir nuteistas už atitinkamo sunkumo nusikaltimą; 2) jis turi būti nuteistas atitinkamos trukmės laisvės atėmimo bausme; 3) teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ir atidėjus nuteistajam paskirto laisvės atėmimo vykdymą bus įgyvendinti bausmės tikslai. Pažymėtina, kad, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra būtent teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.) išreiškia humanizmo ir bausmės individualizacijos principus. Jis suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai nuteistam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai.
Teismų praktikoje taip pat yra pažymėta, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu, paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę, užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-388-895/2016 ir kt.).
Pagal teismų praktiką sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.)
Nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, priskiriama apysunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.), nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Vertinant šių nusikaltimų pavojingumo laipsnį, pažymėtina, kad kaltinamasis A. B. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi dėl jų, atsiprašė nukentėjusiosios, pati nukentėjusioji nurodė, kad ji jam atleido, todėl visos šios aplinkybės suteikia pagrindo išvadai, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir yra pagrindas A. B. paskirtos bausmės vykdymą atidėti taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Be to, kaltinamajam skiriamos ir BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytos pareigos, ribojančios nuteistojo elgesį ir atitinkančios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį. Teismo nuomone, taikant BK 75 straipsnio nuostatas ir nustatant kaltinamajam tinkamai parinktus įpareigojimus, be to, A. B. žinant, kad jų nevykdant bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas ir jis gali būti nukreiptas atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įvirtinti bausmės tikslai ir nebus nukrypta nuo teisingumo principo reikalavimų.
Kaltinamasis A. B. nuo 2022 m. lapkričio 28 d. 13.00 val. iki 2022 m. lapkričio 29 d. 16.00 val. buvo laikinai Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio nustatyta tvarka sulaikytas (1 t., b. l. 158-160). Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į atliktą laisvės atėmimo bausmę santykiu 1:1 įskaitomas kaltinamojo laikino sulaikymo laikas (dvi paros).
Kaltinamajam A. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios L. D. - teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina (1 t., b. l. 183-186, 190-192).
(duomenys neskelbtini) pareiškė 23,02 eurų civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (2 t., b. l. 14-23). Nurodė, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajai L. D. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigai sumokėta 23,02 Eur. Šiaulių teritorinės ligonių kasos patirta turtinė žala pagrįsta rašytiniais įrodymais. Civilinis ieškinys yra pagrįstas bylos medžiaga, todėl tenkintinas visiškai. Kadangi žala nukentėjusiosios L. D. sveikatai buvo padaryta A. B. kaltais tyčiniais veiksmais, todėl iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma – 23,02 Eur, priteistina iš kaltinamojo A. B..
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:
CD su "Body cam" vaizdo ir garso įrašas, laikomas prie baudžiamosios bylos 1 tomo galinio viršelio, paliktinas byloje;
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
A. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
A. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir skirti subendrintą 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais į atliktą bausmę įskaityti A. B. sulaikymo laiką nuo 2022 m. lapkričio 28 d. 13.00 val. iki 2022 m. lapkričio 29 d. 16.00 val. (2 paras).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, A. B. paskirtos subendrintos sumažintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5, 6 ir 10 punktais, įpareigoti A. B.:
- bausmės vykdymo atidėjimo laiku pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje,
- per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje;
- bausmės vykdymo atidėjimo laiku nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholio.
Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
A. B. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo L. D. – taikyti, kol įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) pareikštą civilinį ieškinį dėl 23,02 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš A. B. priteisti 23,02 Eur (dvidešimt tris eurus 02 centus) Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai (pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, „Swedbank“, AB banko atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: kompaktinį diską su „Body cam“ vaizdo ir garso įrašą, laikomą prie baudžiamosios bylos 1 tomo galinio viršelio, palikti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.