Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-03-29 · Civilinė byla Nr. e2-721-241/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-29
Bylos Nr.
e2-721-241/2018
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02623-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Gasiūnienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Tanaka LT“
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
Trečiasis asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-721-241/2018Proceso Nr. 2-55-3-02623-2017-8Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.17 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tanaka LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-2297-656/2018 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tanaka LT“ dėl bankroto bylos iškėlimo, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyrius kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Tanaka LT“ bankroto bylą ir paskirti UAB „Tanaka LT“ bankroto administratorių Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nustatyta tvarka.Ieškovas nurodė, kad atsakovė nuo 2017 m. kovo mėnesio nesilaikė nustatytos valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokų mokėjimo tvarkos, todėl įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – Fondas) biudžetui nuolat didėjo: 2017 m. balandžio 1 d. jis sudarė 2 225,41 Eur, 2017 m. liepos 1 d. – 6 281,76 Eur, o 2017 m. rugsėjo 15 d. – 6 963,25 Eur. VSDFV Vilniaus skyrius įmonei taikė priverstinio poveikio priemones, tačiau mokėjimo nurodymai iki šiol nėra įvykdyti. Atsakovė neturi registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Ieškovo teigimu, atsakovė negali įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų, nes yra nemoki.Atsakovė UAB „Tanaka LT“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad direktorius informavo akcininkus apie įmonės nemokumą ir sušaukė dalyvių susirinkimą, tačiau įmonės akcininkai nesiėmė jokių veiksmų atsakovės mokumui atkurti. Atsakovės direktorius 2017 m. rudenį du kartus kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, tačiau jo pareiškimai nebuvo priimti. Bendra įsiskolinimų suma – 43 786,63 Eur.Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atsiliepime į pareiškimą prašė įvertinti pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus ir nustačius, kad atsakovė yra nemoki, pareiškimą patenkinti. Trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovės mokestinė nepriemoka 2018 m. sausio 9 d. – 2 692,26 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 7 d. nutartimi iškėlė UAB „Tanaka LT“ bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas“.Teismas pažymėjo, kad atsakovės atsiliepime į pareiškimą nurodyta aplinkybė, jog įmonės direktorius yra informavęs įmonės dalyvius apie įmonės nemokumą, reiškia atsakovės sutikimą su pareiškimu, t. y. jo pagrįstumo pripažinimą. Teismas nurodė, kad nors atsakovės vadovas nepateikė ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, tačiau atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog bendra įsiskolinimų suma kreditoriams yra 43 786,63 Eur. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad UAB „Tanaka LT“ vadovas yra kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi pareiškimas buvo jam grąžintas, nes atsakovės direktorius nepašalino teismo nustatytų pareiškimo trūkumų. Prie pareiškimo atsakovės direktorius buvo pridėjęs UAB „Tanaka LT“ 2017 m. rugpjūčio 31 d. balansą, pagal kurį įmonės turtas buvo tik per vienerius metus gautinos sumos ir sudarė 17 277 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos – 26 510 Eur.Iš viešų duomenų teismas nustatė, kad nuo 2017 m. gruodžio 21 d. įmonėje nebėra darbuotojų, t. y. įmonė veiklos šiuo metu nebevykdo. Teismas taip pat nustatė, kad įsiskolinimas Fondo biudžetui šiuo metu siekia 7 231,31 Eur, valstybės biudžetui – 2 693,47 Eur, t. y. pradelsti įsiskolinimai vien valstybės institucijoms viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad įmonė yra nemoki, todėl yra pagrindas jai iškelti bankroto bylą.Teismas pažymėjo, kad priėmus nutartį iškelti bankroto bylą, turi būti paskirtas bankroto administratorius (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Administratoriaus kandidatūrą parenka teismas, naudodamasis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis Bankroto administratorių atrankos taisyklėmis (ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalis). Teismas nurodė, kad Bankroto administratorių atrankos programa bankroto administratore parinko UAB „Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas“. Teismas nustatė duomenų, kad pagal programą parinkto administratoriaus kandidatūra keltų abejones dėl jos paskyrimo galimumo, byloje nebuvimą, todėl sprendė, kad šis administratorius skirtinas administruoti bankrutuojančią atsakovę.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atsakovė UAB „Tanaka LT“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartį ir įpareigoti paskirti bankroto administratorių, kuris atitiktų bankroto proceso šalių interesus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Bankrutuojančios įmonės administratoriaus funkcijos, jo teisės ir pareigos reglamentuotos ĮBĮ 11 straipsnyje. ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalis suteikia teismui diskrecijos teisę spręsti klausimą dėl bankrutuojančios įmonės administratoriaus paskyrimo, tačiau šiuo klausimu priimtas teismo sprendimas turi būti pagrįstas įstatymu, nes teismo diskrecijos teisė nėra absoliuti, ypatingai tais atvejais, kai yra kelios administratoriaus kandidatūros. Todėl teismas, svarstydamas administratoriaus skyrimo klausimą, yra saistomas būtinumo užtikrinti kuo sklandesnį bankroto procedūrų atlikimą, todėl turi atsižvelgti ir į asmens, pateikusio pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, pasiūlymą dėl skirtino administratoriaus. Teismo veiksmai pasirenkant vieną iš kandidatų, tačiau nemotyvuojant atsisakymo kitų pasiūlytų kandidatų, leidžia abejoti, ar nuosekliai laikomasi šalių procesinio lygiateisiškumo principo.Spręsdamas administratoriaus parinkimo klausimą, teismas visų pirma saistomas viešojo intereso ir turi siekti, kad bankroto procedūra vyktų sklandžiai, o teismo paskirtas bankroto administratorius užtikrintų bankrutuojančios įmonės kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsaugą. Teismas privalo įsitikinti, kad administratoriumi skiriamas asmuo pagal turimą patirtį geriausiai iš visų pasiūlytų sugebės užtikrinti bendrovės turto apsaugą, kreditorių bei skolininko interesų pusiausvyrą, sklandžią bankroto proceso eigą. Be to, skirdamas administratorių, teismas neturi sukelti priešpriešos tarp asmenų, siūliusių administratoriaus kandidatūras, t. y. teismas turi ieškoti geriausio kompromiso (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-37/2006).Skirdamas bankroto administratorių, teismas privalo ne tik patikrinti, ar nėra įstatymo aptartų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas bankrutuojančios įmonės administratoriumi (ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalis), bet ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, įvertinti kiekvieną svarbią šiam klausimui aplinkybę, tarp jų, ar nemokios įmonės valdymo organų pasiūlytos kandidatūros paskyrimas tos įmonės bankroto administratoriumi nesukuria teisinių prielaidų įtarti, jog tokio asmens paskyrimas gali sukliudyti išaiškinti bankroto priežastis ir tinkamai atstovauti kreditorių interesus, kadangi įstatymas bankroto administratorių įpareigoja ginti visų kreditorių bei pačios bankrutuojančios įmonės interesus ir tikrinti įmonės veiklą, aiškinti bankroto priežastis, išreikalauti įmonės turtą iš skolininkų ir nuostolius iš kaltų asmenų (ĮBĮ 11 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-310/2006).Nagrinėjamu atveju paskirta bankroto administratorė yra įsikūrusi Kaune, o bankrutuojanti įmonė ir visi jos kreditoriai yra Vilniuje, todėl dėl tarp šių miestų esančio atstumo bendradarbiavimas tarp bankrutuojančios įmonės ir paskirtos bankroto administratorės gali būti apsunkintas. Kadangi visi UAB „Tanaka LT“ interesai yra Vilniuje, paskirta bankroto administratorė nesugebės tinkamai ir operatyviai vykdyti jai nustatytų pareigų bei užtikrinti tinkamo kreditorių bei bankrutuojančios įmonės interesų apsaugos. Vilniuje įsikūręs ir veikiantis bankroto administratorius operatyviau sugebėtų užtikrinti bendrovės turto apsaugą, kreditorių bei skolininko interesų pusiausvyrą, sklandžią bankroto proceso eigą. Teismas, paskirdamas bankroto administratorę, nesivadovavo viešojo intereso svarba bankroto bylose.Nei ieškovas, nei kiti suinteresuoti asmenys teismui neteikė prašymo dėl bankroto administratoriaus kandidatūros, todėl naujo administratoriaus paskyrimas nesukurs priešpriešos tarp bankroto procedūroje dalyvaujančių asmenų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis). Absoliučių Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nors apeliantė atskiruoju skundu prašo panaikinti visą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartį, tačiau atskirajame skunde nėra jokių argumentų dėl skundžiamos nutarties dalies, kuria apeliantei iškelta bankroto byla, neteisėtumo ir nepagrįstumo, dėl to konstatuotina, kad ši Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties dalis nėra apskųsta apeliacine tvarka (CPK 320 straipsnis).Iš atskirojo skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei suformuluoto prašymo įpareigoti paskirti bankroto administratorių, kuris atitiktų bankroto proceso šalių interesus, akivaizdu, kad apeliantė nesutinka ir apeliacine tvarka skundžia tik Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties dalį, kuria pirmosios instancijos teismas bankrutuojančios UAB „Tanaka LT“ bankroto administratore paskyrė UAB „Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas“. Apeliantės teigimu, paskirta bankroto administratorė nesugebės tinkamai atlikti savo pareigų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į apeliacine tvarka keliamo ginčo pobūdį, tikslinga pasisakyti dėl teisės apeliacine tvarka skųsti teismo nutarties dalį dėl bankroto administratoriaus paskyrimo.

Dėl teisės apeliacine tvarka skųsti teismo nutarties dalį dėl bankroto administratoriaus paskyrimo

Atskirojo skundo argumentacija ir cituojama 2006 metais formuota Lietuvos apeliacinio teismo praktika patvirtina, kad apeliantė savo poziciją grindžia iki 2014 m. gruodžio 31 d. galiojusia, tačiau ginčijamai situacijai nebeaktualia tvarka, pagal kurią asmuo, pateikdamas pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, ir kiti tuo metu galiojusioje ĮBĮ redakcijoje nustatyti asmenys pasiūlydavo teismui bankroto administratoriaus kandidatūrą ir teismas galėdavo motyvuotai atmesti teikiamo (-ų) administratoriaus (-ių) kandidatūrą. Nuo 2015 m. sausio 1 d. galiojančioje ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalies redakcijoje, kuri taikytina nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad bankroto administratoriaus kandidatūrą iš įrašytų į šio įstatymo 11⁶ straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą ir šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pareiškusių sutikimą administruoti įmonę (įmones) asmenų parenka teismas, naudodamasis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis Bankroto administratorių atrankos taisyklėmis. Programa administratorius atrenkamas atsitiktine tvarka, įvertinant įmonę apibūdinančius kriterijus ir į ĮBĮ 11⁶ straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą įrašytų asmenų veiklą apibūdinančius kriterijus. Teismas, ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka parinkęs administratoriaus kandidatūrą, tą pačią dieną priima nutartį dėl administratoriaus paskyrimo. Teismo nutartis paskirti administratorių neskundžiama ir neprivalo būti motyvuota. Teismas motyvuota nutartimi atsisako paskirti programa atrinktą asmenį, jeigu paaiškėja, kad sutikime-deklaracijoje administruoti įmonę buvo pateikti neteisingi duomenys ir (ar) teismas nustato, kad programa atrinktas asmuo yra bankroto bylą nagrinėjančio teisėjo sutuoktinis ar giminystės, svainystės ar partnerystės ryšiais su bankroto bylą nagrinėjančiu teisėju susijęs asmuo ir dėl to asmuo negali būti paskirtas įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, administratoriumi. Teismo nutartis neskirti atrinkto asmens administratoriumi gali būti skundžiama atskiruoju skundu (ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalis).Taigi šiuo atveju aktualios ĮBĮ nuostatos tiesiogiai reglamentuoja bankroto administratoriaus parinkimo procedūrą. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalyje expressis verbis (tiesiogiai) nustatyta, jog teismo nutartis (jos dalis) paskirti ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka atrinktą bankroto administratorių nėra skundžiama, o atskiruoju skundu gali būti skundžiama tik teismo nutartis neskirti atrinkto asmens bankroto administratoriumi. Dėl teismo nutarties (jos dalies) skirti atrinktą asmenį bankroto administratoriumi neskundžiamumo apeliacine tvarka ne kartą yra pasisakęs ir Lietuvos apeliacinis teismas (pvz. žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1139-157/2017).Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (2018 m. sausio 22 d. sistemos siūlomos administratoriaus kandidatūros atrankos protokolas) patvirtina, kad nagrinėjamu atveju ĮBĮ nustatyta tvarka buvo atlikta bankroto administratoriaus atranka ir iš 42 kandidatų atrinkta bei patvirtinta UAB „Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas“ (protokole eilės Nr. 1), kaip UAB „Tanaka LT“ bankroto administratorės, kandidatūra. Apeliantė atskirajame skunde nurodo tam tikrus argumentus, dėl kurių UAB „Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas“, apeliantės teigimu, negali būti paskirta UAB „Tanaka LT“ bankroto administratore, tačiau nesiremia nei vienu iš ĮBĮ nustatytų atvejų, kuriems esant kompiuterine programa parinktas asmuo negalėtų būti paskiriamas bankroto administratoriumi. Atsižvelgęs į pirmiau nurodytas byloje nustatytas faktines aplinkybes, išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paskirti administratorę, parinktą kompiuterine programa, neprivalėjo būti motyvuota ir yra neskundžiama apeliacine tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti atsakovės atskirąjį skundą, kuriuo skundžiama tik su atrinktos bankroto administratorės skyrimu susijusi nutarties dalis.

Dėl procesinės bylos baigties

Atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis). Jeigu CPK 315 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas ir priimama nutartis grąžinti žyminį mokestį (CPK 315 straipsnio 5 dalis).Kadangi šiuo atveju apskųsta pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria pirmosios instancijos teismas bankrutuojančios UAB „Tanaka LT“ bankroto administratore paskyrė UAB „Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas“, pagal ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalį negali būti apeliacinio apskundimo objektas, yra pagrindas pradėtą apeliacinį procesą nutraukti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tanaka LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties dalies, kuria bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Tanaka LT“ bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas“.

Teisėja Danutė Gasiūnienė