Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2014-04-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 281 str. 1 d. 60 MGL dydžio, 7800 litų, pinigine bauda, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T., 2015-11-08 apie 00.00 val. viešoje vietoje, prie kavinės „Carskoje selo“, Šeimyniškių g. 3, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš chuliganiškų paskatų, pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia sudavė kumščiu vieną smūgį M. Š. į veidą, padarydamas jam nosies kaulų lūžį ir 12, 11, 21, 22 dantų vainikų lūžius. Tokiu įžūliu elgesiu A. T. pažeidė viešąją tvarką, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė M. Š. sveikatą.

Apklaustas teisme kaltinamasis A. T. kaltę pripažino. Jis paaiškino, kad 2015-11-08 apie 00.00 val. būdamas neblaivus, prie kavinės „Carskoje selo“, prasilenkdamas su nukentėjusiuoju, M. Š. sudavė vieną smūgį į veidą. Jam pasirodė, kad nukentėjusysis kažką pasakė jo atžvilgiu. Kadangi buvo neblaivus, sureagavo neadekvačiai ir jam smogė. Vykstat ikiteisminiam tyrimui su nukentėjusiuoju susitaikė, atlygino jam žalą bei gydymo išlaidas.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju A. T. parodė, kad 2015-11-08 su draugais buvo restorane “Carskoje selo“, esančiame Šeimyniškių g. 3, Vilniuje. Apie 00.00 val. išėjo iš kavinės į lauką, kur pamatė du vaikinus. Priėjęs vienam iš jų trenkė vieną kartą kumščiu į veidą. Ar buvo su jais kažkoks konfliktas, nepamena. Daugiau nieko pasakyti negali, nes buvo neblaivus ir neprisimena. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi. Su nukentėjusiuoju M. Š. susitaikė ir žalą jam atlygino. Iš alkotesterio kvito matyti, kad 2015-11-08 00:26 val. patikrinus A. T., jam buvo nustatytas 2,13 promilių girtumas.

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo prisipažino padaręs inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos BPK 291 str. reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 str., su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant proceso dalyviams, įrodymų tyrimą nutraukė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis M. Š. paaiškino, kad 2015-11-08 apie 00.00 val. kartu su M. D. ėjo iš miesto centro link Žalgirio stadiono. Šalia namo esančio Šeimyniškių g. 3, Vilniuje, pamatė kaip iš kavinės „Carskoe selo“ išėjo vyras. Šalia jo buvo viena ar dvi moterys. Iš kavinės išėjęs vyras prie jų priėjo ir be priežasties vieną kartą, kumščiu trenkė jam į veidą. Jam aptemo akyse, iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Toldamas nuo smūgį į veidą sudavusio vyro ir eidamas link Žalgirio stadiono atsisuko ir pamatė, kad vyras juda link jų. Tada su draugu pradėjo bėgti ir nubėgo prie Rinktinės gatvėje esančios prokuratūros. M. D. iškvietė policiją. Atvažiavę policijos pareigūnai nuvežė jį prie kavinės „Carskoje selo“. Ten jis nurodė jį sumušusį asmenį. Netrukus atvažiavo medikai ir išvežė jį į Lazdynų ligoninę, kur jam buvo konstatuotas nosies sumušimas. Taip pat jam buvo išmušti 4 viršutiniai priekiniai dantys. Nagrinėjant bylą teisme, pasisakydamas baigiamosiose kalbose nukentėjusysis pareiškė, kad su kaltinamuoju susitaikė. Jam padaryta žala atlyginta ir A. T. pretenzijų neturi.

Specialisto išvadoje Nr. G 3760/15(01) nurodyta, kad remiantis M. Š. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis nukentėjusiajam padaryta nosies kaulų lūžis ir 12, 11, 21, 22 dantų vainikų lūžiai, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai 2015-11-08. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl nosies kaulų lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu, vienu trauminiu poveikiu suduodant smūgį į nosies - lūpų sritį.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. D. paaiškino, kad 2015-11-08 su M. Š. ėjo Šeimyniškių gatve link restorano „Carskoje selo“. Jiems priartėjus prie restorano iš jo išėjo vyriškis su kompanija asmenų. Vyriškis buvo akivaizdžiai neblaivus. Jiems prasilenkiant su tuo vyriškiu, šis kumščiu trenkė Mantui į veidą. Po smūgio jis su draugu pradėjo bėgti. Nubėgę šiek tiek stabtelėjo, atsisuko ir matė, kad smūgį sudavęs vyriškis eina link jų. Tuomet su draugu nubėgo link prokuratūros. Mantui iš nosies bėgo kraujas. Jam buvo išmušti priekiniai dantys. Bėgdamas paskambino 112 ir iškvietė medikus bei policiją. Jiems būnant prie prokuratūros atvažiavo policijos pareigūnai, įsisodino juos į tarnybinį automobilį ir nusivežė į įvykio vietą. Iš tarnybinio automobilio jie nurodė Mantui trenkusį vyrą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. D. paaiškino, kad dirba administratore kavinėje „Carskoe selo“. 2015-11-07 vakare, apie 23.00 val. ar truputį vėliau, į kavinę atėjo kompanija žmonių (apie 3-4 vaikinai ir 4 merginos). Vienas iš tų vaikinų (kuris buvo aukštas, stambus, vilkėjo juodai) elgėsi labai negražiai. Jis įžeidinėjo darbuotojus ir kavinės svečius. Vadino necenzūriniais žodžiais, kabinėjosi. Padavėja atsisakė jį aptarnauti, todėl tą staliuką aptarnavo ji pati. Ji informavo apsaugos darbuotoją dėl šio kliento. Po to minėtas klientas pradėjo rėkauti, daužyti taures. Atėjęs apsaugos darbuotojas išvedė vyriškį. Jis bandė priešintis, bet draugai padėjo jį išvesti. Kas vyko lauke, ji nematė. Po kurio laiko girdėjo kaip padavėjos tarpusavyje šnekėjosi, kad tas klientas sumušė niekuo dėtą vaikiną. Netrukus atvyko policija, bet ji pasakė, kad pretenzijų neturi, nes už sudaužytus bokalus jo draugai sumokėjo, o klientės, kurias įžeidinėjo, pareiškimo nerašė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. K. paaiškino, kad 2015-11-08 dirbo kavinėje „Carskoje selo“. Apie 23.00 val. į kavinę atėjo A. T. su dviem draugais ir dviem panelėmis. Pirmą kartą jo neįleido, nes jis buvo visiškai girtas. A. T. dėl to buvo labai pasipiktinęs. Po kokių 5 min. jis sugrįžo atgal. Jau buvo nurimęs ir kalbėjo gražiai, todėl buvo įleistas į kavinę. Kavinėje išgėręs alkoholinių gėrimų, pradėjo daužyti kavinės indus, mėtyti gėles. Todėl jį su jo draugais išvedė į lauką. Vos tik išėjęs į lauką, A. T. trenkė jaunuoliui į veidą kumščiu. Jaunuolis, kuriam trenkė A. T., ėjo su draugu pro šalį, kavinėje jie nebuvo. Kai A. T. trenkė jaunuoliui, pastarasis nukrito ant žemės, bet greitai atsikėlė ir nubėgo su draugu link prokuratūros. Tuomet jis iškvietė policijos pareigūnus. A. T. dar kokias 5 min. stovėjo šalia kavinės. Po to sėdo į BMW automobilį ir bandė išvažiuoti. Bet kaip tik tuo metu atvažiavo policijos pareigūnai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. R. paaiškino, kad 2015-11-08 apie 00.05 val. gavo pranešimą, kad Vilniuje, Šeimyniškių g. 3, prie kavinės „Carskoje selo“ vyksta muštynės. Atvykus minėtu adresu patruliai jiems nurodė automobilyje sėdėjusį vyriškį. Patruliai į įvykio vietą atvežė pasišalinusį nukentėjusįjį, kuris nurodė jį sumušusį asmenį. Kaip paaiškėjo, tai buvo A. T..

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. atsiranda asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., svarbu nustatyti, kad neteisėti kaltininko veiksmai buvo atlikti būtent viešoje vietoje. Viešoji vieta yra vieša erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-229/2011). Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. nurodytais alternatyviais veiksmais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip viešosios tvarkos sutrikdymą. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra padariniai, t. y. baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. nurodytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Pažymėtina, kad teismų praktikoje tam tikras elgesys, kuriuo demonstruojamas niekinantis požiūris į kitus asmenis, siekiama priešpastatyti save aplinkiniams viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-126/2006, 2K-469/2010). Nors šis baudžiamojo kodekso straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma baudžiamojo kodekso 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis baudžiamojo kodekso straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį. Veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Kvalifikuojant veiką pagal baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai, leidžia teismui padaryti kategorišką išvadą, kad kaltinamasis A. T., viešoje vietoje, gatvėje, prie kavinės „Carskoe selo“ tyčia, iš chuliganiškų paskatų sudavė vieną smūgį į veidą nukentėjusiajam M. Š. ir nesunkiai sutrikdė jo sveikatą. Tai patvirtina kaltinamojo A. T. ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo bei įvykį mačiusių liudytojų parodymai, specialisto išvados duomenys, patvirtinantys M. Š. padarytus kūno sužalojimus. Vienas iš BK 284 straipsnio 1 dalies būtinų sudėties požymių, kaip jau ir minėta, yra padariniai, t. y. šiuo atveju visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, kitaip tariant, kai kaltininkas suvokia pavojingą savo veikos pobūdį ir nori taip veikti. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. T. būdamas viešoje vietoje, stebint pašaliniams asmenims panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. Atlikdamas tokius veiksmus kaltinamasis A. T. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaip minėta viešoji tvarka gali būti pažeidžiama Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. nurodytais alternatyviais veiksmais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais, taigi, veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnio 1 dalį pakanka bent vieno iš minėtų alternatyvių veiksmų. Teismų praktikoje, analizuojant minėtus alternatyvius požymius, laikomasi pozicijos, jog įžūlūs veiksmai gali būti suprasti kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Kasacinė instancija ne kartą pasisakė, kad įžūlūs veiksmai asmeniui inkriminuojami paprastai tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu (nutartys Nr. 2K-122/2008, 2K-412/2009, 2K-587/2007, 2K-563/2009). Vertinant byloje nustatytas aplinkybes, A. T. veiksmus, kuomet jis panaudojo M. Š. atžvilgiu fizinį smurtą, pagrįstai laikytina akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu. Viešojoje vietoje panaudotas fizinis smurtas, atsižvelgiant į visas konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, gali būti vertinamas ir laikomas kaip įžūlus elgesys, demonstruojantis nepagarbą aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-652/2007, 2K-136/2010) Akivaizdu, jog A. T. veika (vertinant jo veiksmus ir veiksmų sukeltas pasekmes), pagrįstai ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Be to, iš jau aptartų byloje esančių įrodymų nustatyta ir tai, kad nukentėjusiojo M. Š. atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, kumščiu suduota į galvos sritį, nukentėjusiajam sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą. Vertinant bylos aplinkybes, akivaizdu, kad A. T. fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo dėl chuliganiškų paskatų, nesant jokios objektyvios priežasties (pagrįstų asmeninių motyvų ir pan.), todėl A. T. veiksmai nukentėjusiojo M. Š. atžvilgiu teisingai kvalifikuoti kaip apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje - sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką, kai kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali sutaptis dviejų nusikalstamų veikų, numatytų baudžiamojo kodekso 284 str. 1 dalyje ir 138 str. 2 dalyje. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009.

Pažymėtina, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant visoms baudžiamojo kodekso 38 str. 1 d. nurodytoms būtinoms sąlygoms, t. y. jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiuoju arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Byloje yra duomenys, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. Š. susitaikė su A. T.. Kaltinamasis prašė nutraukti jam iškeltą baudžiamąją bylą. Ikiteisminį tyrimą organizavęs prokuroras, gavęs kaltinamojo pareiškimą dėl baudžiamosios bylos nutraukimo šio prašymo nepatenkino. Bylos nagrinėjimo metu, baigiamosiose kalbose kaltinamojo advokatas R. Mikliušas siūlė teismui apsvarstyti galimybę A. T. atžvilgiu taikyti baudžiamojo kodekso 38 str. nuostatas, nes nukentėjusysis kaltinamajam neturi turtinio ar moralinio pobūdžio pretenzijų ir su juo susitaikė. Tačiau baigiamosiose kalbose nukentėjusysis M. Š. pareiškė, kad jis pilnai sutinka su prokurorės pasiūlyta kaltinamajam A. T. skirtina bausme. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis A. T. ir jo advokatas nepateikė teismui prašymo nutraukti baudžiamąją bylą. Nors ir negavęs tokio prašymo pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ar kaltinamojo A. T. atžvilgiu galima taikyti BK 38 str. 1 d. nuostatas, sutinka, kad šiuo atveju yra dvi būtinos tam sąlygos. Kaltinamasis pripažino savo kaltę ir atlygino padaryta žalą. Tačiau įstatymo leidėjas šio straipsnio dispozicijoje nurodė, jog kiekvienu atveju teismas turi nuspręsti ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis, kuriam bus taikomos BK 38 str. nuostatos ateityje nedarys nusikalstamų veikų. Šioje byloje teismas tokio tvirto įsitikinimo neturi, nes kaltinamasis A. T. buvo teistas už neatsargų nusikaltimą, baustas administracine tvarka pagal ATPK 186 str. 181¹ str. 1 d., 183 str. 1 d. ir turi galiojančias nuobaudas. Teismas įvertina ne tik kaltinamojo asmenybę, tačiau atsižvelgia ir į tai, kad jis įvykdė tyčines nusikalstamas veikas, kurios buvo padarytos įžūliai, viešoje vietoje smogiant nukentėjusiajam M. Š. į gyvybiškai svarbią nukentėjusiojo kūno dalį – galvą, be to, smūgis buvo labai stiprus, nes nukentėjusiajam buvo sulaužyta nosis, išmušti keturi dantys. Todėl teismas sprendžia, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad A. T. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl šiuo atveju nėra ir baudžiamojo kodekso 38 str. 1 d. 4 d. numatytos sąlygos.

Skirdamas A. T. bausmes teismas atsižvelgia į baudžiamojo kodekso 54 str. 1 d., 2 d., nuostatas, į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, jos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

A. T. anksčiau teistas (teistumas neišnykęs), baustas administracine tvarka ir turi galiojančias nuobaudas, įvykdė tyčines nesunkią ir apysunkę nusikalstamas veikas. Kaltinamasis dirba ir turi legalų pragyvenimo šaltinį. A. T. prisipažinimą kaltu ir turtinės žalos atlyginimą teismas pripažįsta jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Tai, kad nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė neblaivus ir tai akivaizdžiai turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams, teismas pripažįsta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, A. T. baustinas baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p. bei 284 str. 1 d. sankcijose numatytomis laisvės atėmimo bausmėmis, tačiau jo atžvilgiu taikytinos baudžiamojo kodekso 75 str. nuostatos. Teismo įsitikinimu kaltinamasis ir jo elgesys tam tikrą laiką turi būti stebimi ir kontroliuojami probacijos tarnybos pareigūnų. Civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nėra.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas bei vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, sprendžia, jog A. T. nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis LR BPK 297-305 str., 307-308 str. 1 d., 310 str. teismas:

nusprendė:

A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p., ir nubausti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme.

A. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir nubausti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d., 1 p. šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti ir A. T. nubausti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu A. T. 1 (vienerių) metų laikotarpiui atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įpareigoti A. T. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Taikyti A. T. baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 15 MGL sumą į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. T. palikti jam paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.