Alytaus apylinkės teismo nutartis

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietei, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), neteistai, priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo už baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M. 2022 m. liepos 21 d. apie 16.05 val. prie daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), esančioje vaikų žaidimo aikštelėje sumušė mažametę E. Š. - vieną kartą mediniu pagaliu sudavė į dešinį dilbį, taip mušdama mažametei nukentėjusiajai E. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini) metais, sukėlė fizinį skausmą ir dėl poodinės kraujosruvos dešinio dilbio srityje nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

V. M. padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, numatyta BK 140 straipsnio 3 dalyje, visiškai įrodyta teisme ištirtais įrodymais.

Iš I. Š. pareiškimo matyti, jog 2022 m. liepos 21 d. kreipėsi į policijos komisariatą, nurodydamas, jog 2022 m. liepos 21 d. apie 16.05 val. šalia namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vaikų žaidimo aikštelėje jo mažametei dukrai E. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini) metais, su mediniu pagaliu trenkė, tai yra vieną kartą sudavė mediniu pagaliu į dešinės rankos dilbį, iš gretimo namo kaimynė V. M., ko pasėkoje dukra patyrė fizinį skausmą ir jį jaučia iki šiol. Prašo pradėti tyrimą ir asmenį nubausti įstatymų nustatyta tvarka. (1 t., b. l. 1-4)

Iš liudytojo I. Š. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo pagarsinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka, matyti, jog I. Š. parodė, kad jis 2022 m. liepos 21 d. apie 16.10 val. buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini), kai į namus parėjo jo mažametė dukra E. Š., gimusi (duomenys neskelbtini) metais. Dukra pasakė, kad jai būnant vaikų žaidimų aikštelėje su kitais vaikais, iš namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), išėjo moteris V. M., kuri jo dukrai priėjusi su mediniu pagaliu trenkė, tai yra vieną kartą sudavė mediniu pagaliu į dešinės rankos dilbį, ko pasėkoje jo mažametei dukrai sukėlė fizinį skausmą, kurį ji jaučia iki šiol. Paprašė parodyti dukros ranką ir pamatė, kad ranka yra paraudusi ir patinusi. Jis paprašė dukros paaiškinti visas aplinkybes. Jam dukra pasakė, kad V. išėjo iš (duomenys neskelbtini) namo laiptinės, šaukdama ir rėkdama artėjo prie visų vaikų buvusių žaidimų aikštelėje. Moteris visą laiką šaukė, kad vaikai jai trukdo ilsėtis, trukdo jos ramybę ir poilsį. Tada V., prie žaidimų aikštelės pasiėmusi medinį pagalį, artėjo prie jo dukros, kur jo dukra pamačiusi artėjančią agresyviai nusiteikusią moterį, atsistojo nuo sūpynių, tačiau moteris priėjusi prie jo dukros trenkė jai į dešinę ranką. Jo dukra iškart grįžo namo po minėto įvykio. Taip pat, nori pabrėžti, kad ši moteris jau ne vieną kartą išeina ir šaukia ant visų vaikų, žaidžiančių žaidimo aikštelėje, jau ne vieną kartą yra grasinusi ir rėkusi. Buvo nuvykę pas teismo medicinos ekspertus, kurie apžiūrėjo E.. Po to ekspertų siūlymu nuvyko į Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninės priėmimo skyrių, kur E. padarė dešinės rankos rentgeną, tačiau jokio lūžimo ar kaulo skilimo nenustatė, nustatė tik sumušimą, nubrozdinimą ir kraujosruvą (1 t., b.l. 1–4, 18).

Liudytojas P. T. teisme parodė, jog įvykio dieną atliko namo (duomenys neskelbtini), renovacijos darbus. Matė, kaip mergaitei buvo suduotas smūgis. Dvi mergaitės sėdėjo ant sūpynių, o berniukas buvo šalia, visi kalbėjosi. Iš laiptinės šaukdama išbėgo moteris, kuri buvo agresyviai nusiteikusi, šaukė ant vaikų, keikėsi. Matė, kaip vienai mergaitei moteris sudavė pagaliu. Mergaitė dengėsi ranka, todėl moteris pagaliu pataikė mergaitei į ranką. Buvęs berniukas pagalį iš moters atėmė. Jie buvo atsikasę namo pamatus, tai moteris paėmusi žvyro metė į berniuką. Mergaitė nuėjo į namus, vėliau grįžo kartu su tėčiu. Moteris buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Negali pasakyti, dėl kokios priežasties moteris užsipuolė vaikus, jokio konflikto prieš tai nebuvo. Vaikai netriukšmavo, tarpusavyje kalbėjosi.

Panašius parodymus liudytojas P. T. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 100–104).

Liudytojas G. M. parodė, jog V. M. yra jo motina, ji gyvena (duomenys neskelbtini). Yra vienintelis jos sūnus. Su motina palaiko gerus santykius, ja rūpinasi, lanko. Žino apie jos konfliktą su mažamete mergaite, ji pati jam pasakojo. Motina serga psichinėmis ligomis, ne kartą yra gydyta psichiatrinėse ligoninėse, kartais būna jai sveikatos paūmėjimų. Nuolat vartoja vaistus. Sutinka dėl šio pobūdžio medicininės priemonės skyrimo. Rūpinsis motina, suteiks jai reikiamą pagalbą.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta, esanti kieme prie (duomenys neskelbtini) Kieme ant pievos šalia namo esanti vaikų žaidimų aikštelė, kurioje yra metalinės rato formos supynės ir dvejos metalinės sūpuoklės. Kairėje pusėje nuo sūpuoklių, už penkių metrų yra krūmas, kurio pradžioje ant žolės guli medinis pagalys: 35 cm ilgio, 2 cm aukščio, nevienodo, bet ne daugiau 6 cm pločio. Pagalys paimtas, kaip daiktinis įrodymas (1 t., b.l. 28–35).

Iš Apžiūros protokolo matyti, jog kaip daiktinis įrodymas apžiūrėtas įvykio vietos apžiūros metu paimtas medinis pagalys (1 t., b.l. 36–41).

Iš Specialisto išvados Nr. G336/2022(06) matyti, kad E. Š. poodinė kraujosruva dešinio dilbio srityje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padaryto sužalojimo pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b.l. 60).

Iš 2022 m. liepos 21 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnės O. Č. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2022 m. liepos 21 d. dirbant ekipaže A1024 kartu su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėju T. N., apie 16.30 val. iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų gavo nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur prieš 15 minučių pranešėjo (duomenys neskelbtini) metų dukrą pagaliu sumušė senyvo amžiaus moteris iš kaimyninio namo. Mergaitei nubrozdinta ir sutinusi ranka. 2021-07-21 apie 16.39 val. atvykus nurodytu adresu, pasitiko I. Š., kuris paaiškino, kad jo mažametę dukrą E. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., su pagaliu sumušė kaimynė V. M.. Ant E. Š. dešinės rankos dilbio akivaizdžiai buvo matomas paraudimas ir patinimas (pridedama rankos nuotrauka), prilietus I. Š. sumušimo vietą, mažametė iškart sušuko, kad skauda ranką, tačiau greitosios medicinos pagalbos atsisakė, nurodė, kad nepraėjus skausmui, kreipsis į gydytojus. E. Š. nurodė, kad įvykį matė prie namo dirbę darbininkai, todėl buvo pabendrauta su jais. Vienas iš darbuotojų P. T. paaiškino, kad įvykį matė, tačiau jau baigė darbą ir skuba namo, todėl apklausiamas šiandien būti negali. Taip pat, buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena V. M.. Moteris paaiškino, kad norėdama nuraminti vaikų žaidimų aikštelėje buvusius vaikus, kurie garsiai šūkavo, pasiėmusi šalia vaikų žaidimo aikštelės buvusį medinį pagalį su juo vieną kartą sudavė vienam iš buvusių vaikų – mergaitei (1 t., b.l. 51–53).

V. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog ji gyvena (duomenys neskelbtini). Prie daugiabučio namo, kuriame gyvena, yra įrengta vaikų žaidimo aikštelė. Vakar po pietų, galėjo būti apie 16 valanda, buvo labai pavargusi, norėjo savo bute pailsėti, tačiau iš vaikų žaidimo aikštelės sklido didelis triukšmas. Iš pradžių išėjo į lauką ir vaikų paprašė, kad jie žaistų tyliau, kadangi ji nori pailsėti. Tuo metu aikštelėje buvo keli vaikai dvi mergaitės ir berniukas. Berniukas pradėjo šaukti ant jos, kad ji yra beprotė, kad užsidarytų langus ir būtų savo bute. Supykusi dėl tokių jo pasakytų žodžių, pasiėmė saują smėlio ir bandė papilti ant berniuko, tačiau nepataikė, pradėjo jį vytis, kadangi jis bėgo nuo jos, smėlį metė kelis kartus. Dar labiau susinervinusi paėmė prie namo stovėjusį pagalį ir su pagaliu pradėjo eiti link vienos mergaitės, kurios vardo nežino. Galvojo, kad pamačiusi ją su pagaliu mergaitės pradės bėgti, tačiau ji nieko nedarė, nieko nesakė jai, tik stovėjo ir šypsojosi. Dėl tokio jos elgesio dar labiau supyko ir rankoje laikytu pagaliu jai sudavė, jeigu gerai pamena, du kartus į dešinę ranką, į kurią tiksliai vietą pataikė, nepamena. Po smūgių mergaitė neverkė, nieko nesakė. Po suduotų smūgių nuėjo namo, kadangi pradėjo jaustis labai blogai, jai stipriai pakilo kraujospūdis. Neužilgo atvyko policijos pareigūnai. Labai gailisi dėl tokio savo poelgio. Mergaitės ir jos tėvų tikrai atsiprašys (1 t., b.l. 117–120).

2022 m. spalio 10-27 d. atliktos ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-581/2022 konstatuota, kad tiriamos veikos metu V. M. sirgo psichikos sutrikimu - (duomenys neskelbtini), savo veiksmų esmės nesuprato ir jų valdyti negalėjo. Šiuo metu V. M. serga psichikos sutrikimu - (duomenys neskelbtini); savo veiksmų esmės nesupranta ir jų valdyti negali. V. M. negali dalyvauti baudžiamajame procese. V. M. dėl savo psichikos būklės negali suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui ar bylos nagrinėjimui teisme, ir negeba duoti parodymų. V. M. rekomenduojama paskirti priverčiamąsias medicinos priemones - ambulatorinį stebėjimą psichikos sveikatos centre pagal gyvenamą vietą (2 t., b.l. 7–9).

Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatyta tvarka, jie pripažintini įrodymais ir yra pakankami padaryti neginčijamą išvadą, kad V. M. padarė baudžiamuoju įstatymu uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, tai yra kad ji 2022 m. liepos 21 d. apie 16.05 val. prie daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), esančioje vaikų žaidimo aikštelėje sumušė mažametę E. Š. - vieną kartą mediniu pagaliu sudavė į dešinį dilbį, taip mušdama mažametei nukentėjusiajai E. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini) metais, sukėlė fizinį skausmą ir dėl poodinės kraujosruvos dešinio dilbio srityje nežymiai sutrikdė sveikatą. Nusikalstamos veikos padarymą patvirtina liudytojų I. Š., P. T. parodymai, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, specialisto išvada dėl sužalojimo masto, patvirtinanti sužalojimų padarymo būdą, laiką ir aplinkybes, bei kiti duomenys. Duomenys patvirtina, jog nukentėjusioji E. Š. įvykio metu buvo mažametė, todėl ši aplinkybė yra baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, kvalifikuojantis požymis.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu nustatyta, kad V. M. nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo ir šiuo metu serga psichikos sutrikimu - (duomenys neskelbtini), dėl ko negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu V. M. serga lėtiniu psichikos sutrikimu - (duomenys neskelbtini), negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. V. M. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą (2 t., b.l. 7–9).

Ekspertė J. Z. R. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ekspertinę išvadą ir ekspertų rekomendacijas dėl gydymo sąlygų.

Sutinkamai su BK 17 straipsnio nuostatomis, asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

Kadangi V. M., darydama įstatymo uždraustą veiką, dėl psichikos sutrikimo negalėjo, taip pat šiuo metu negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, ir tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, todėl yra pagrindas pripažinti, kad V. M. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, būdama nepakaltinamas, ir todėl ji negali būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn, tačiau atsižvelgus į padarytos veikos pobūdį ir jos pavojingumą, padarinius, taip pat į V. M. socialinį pavojingumą, jai turi būti taikoma priverčiamoji medicinos priemonė (BK 17 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis, BPK 393 straipsnio 1 dalis, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalies 1 punktas).

BK 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare. Psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams. Kaip minėta, tyrimą atlikę ekspertai vertino visus medicininius duomenis, susijusius su V. M. psichine sveikata, ir juos nurodė ekspertizės akte. Teismo posėdžio metu ekspertė patvirtino, kad siūlo V. M. taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. V. M. gyvena (duomenys neskelbtini), todėl ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis skiriamas pagal V. M. gyvenamąją vietą – Alytaus rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centre.

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BK 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 straipsnio 2 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu V. M. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - nutarčiai įsiteisėjus, panaikinama (1 t., b.l. 127–130).

Dėl daiktinio įrodymo

Pagalys, saugojamas Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal kvitą Nr. 005935 (1 t., b.l. 43, 44), nutarčiai įsiteisėjus, sunaikinamas, kaip menkavertis (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl civilinio ieškinio

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 42,64 eurų sumai (1 t., b.l. 76–84) už nukentėjusiosios E. Š. gydymosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

BPK 109 straipsnis numato, kad baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims turi teisę asmuo, patyręs turtinės ar neturtinės žalos dėl nusikalstamos veikos. Baudžiamojo kodekso 15 ir 16 straipsniai, apibūdinantys nusikalstamų veikų rūšis, numato, kad veikos pripažįstamos nusikalstamomis, jei jas darantis asmuo suvokė savo veikų pavojingą pobūdį arba bent jau numatė ar pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti veikimo ar neveikimo padarinius. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad V. M. veikos darymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, ji nėra kaltinamoji. Dėl to šioje byloje negalima spręsti klausimo dėl V. M. neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Vadovaujantis BPK 113 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas, nustatydamas žalą ir priimdamas sprendimą dėl jos atlyginimo, taiko atitinkamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) nuostatas, kai kyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja.

CK 6.268 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, už padarytą žalą neatsako. Sutinkamai su CK 6.268 straipsnio 4 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad jeigu žalos padarė asmuo, kuris savo veiksmų reikšmės suprasti ar jų valdyti negalėjo dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo, tai teismas gali įpareigoti atlyginti žalą kartu su šiuo asmeniu gyvenantį jo sutuoktinį, tėvus ar pilnamečius jo vaikus, kurie žinojo apie tokią žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu.

Nustatyta, kad V. M. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdama nepakaltinama, todėl civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu, paliekant civiliniam ieškovui teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 404 straipsniu, 405 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Pripažinti, kad V. M. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje numatytą visuomenei pavojingą veiką, būdama nepakaltinama.

Taikyti V. M. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pagalį, saugojamą Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal kvitą Nr. 005935, nutarčiai įsiteisėjus, sunaikinti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus panaikinti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą, paliekant teisę kreiptis į teismą ir pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo (asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovo pagal įstatymą, šeimos narių ar artimųjų giminaičių, gynėjo, nukentėjusiojo, jo atstovo ir prokuroro) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį teismą.