Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Ramūno Šarkos ir Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus atstovei A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. B. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriui, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja E. B. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus (toliau –Alytaus skyrius) (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Kauno skyrius) direktoriaus 2020-09-25 sprendimą Nr. VPE_SP5-624 „D4l. E. B. socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimo“, 2020-09-25 sprendimą Nr. VPE_SP5-625 „D4l. E. B. nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos permokos išieškojimo“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2021-03-05 sprendimą Nr. (18.2E)I-1549 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2020-09-25 sprendimų Nr. VPE_SP5-624 ir Nr. VPE_SP5-625“ ir įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėjai iš jai mokamų pensijų minėtais sprendimais kas mėnesį po 10 procentų išskaitytas sumas.

Pareiškėja skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad Alytaus skyriaus sprendimu pareiškėjai nuo 1997-02-27 buvo skirta nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių pensija, o nuo 1997-07-14 - skirta socialinio draudimo našlių pensija už mirusį vyrą V. B., kadangi jis atitiko tuo metu galiojusius Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymų reikalavimus. Šias pensijas Alytaus skyrius teisėtai paskyrė ir mokėjo iki 2020-04-30 ir 2020-05-31. Negavusi pensijų daugiau nei 2 mėnesius, 2020-05-25 elektroniniu paštu pareiškėja kreipėsi į Alytaus skyrių, prašydama paaiškinti, kodėl nutrauktas pensijų mokėjimas neinformavus ir nenurodžius priežasčių. 2020-06-25 Alytaus skyrius atsiuntė pareiškėjai raštą Nr. (10.4) DV_S-9189 „Dėl žalos valstybinio socialinio draudimo biudžetui atlygimo geruoju“ bei 2020-06-02 sprendimus Nr. VPE_SP2-3593, Nr. VPE_SP-3592, Nr. VPE_SP5-354 ir Nr. VPE_SP5-353 dėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos ir socialinio draudimo našlių pensijos mokėjimo nutraukimo bei 11812,59 Eur dydžio šių pensijų permokų nustatymo.

2020-06-28 pareiškėja kreipėsi į Alytaus skyrių su prašymu atstatyti nutrauktų pensijų mokėjimą, tačiau Alytaus skyriui 2020-07-02 raštu Nr. (10.4)DV_S-9584) atsisakius tai padaryti, pareiškėja kreipėsi į VSDFV. 2020-08-24 VSDFV raštu Nr. (6.5) I-5754 pareiškėjos skundas buvo atmestas.

2020-09-02 pareiškėja pateikė Alytaus skyriui bei VSDFV pareiškimą dėl ieškinio senaties taikymo periodinių išmokų išieškojimui. 2020-09-11 Alytaus skyrius rašte Nr. 10.4 DV_S-14219 informavo, kad pakeitė terminą permokų išieškojimui nuo 2015-06-01 ir 2020-09-25 raštu Nr. (10.1)DV-S-15176 atsiuntė 2020-09-25 sprendimus Nr. VPE_SP56-624 ir Nr. VPE_SP5-625 dėl socialinio draudimo našlių ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijų permokų išieškojimo iš E. B.. Šiuos raštus pareiškėja apskundė VSDFV, kuri 2021-03-05 sprendimu Nr. (18.2E) 1-1549 skundą atmetė kaip nepagristą.

Pareiškėjos teigimu, ginčijami Alytaus skyriaus ir VSDFV sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti. Pateikdama prašymus skirti našlių ir nukentėjusiųjų asmenų našlių pensijas, pareiškėja pateikė dokumentus už mirusį vyrą V. B., nes jis atitiko tuo metu galiojusių įstatymų reikalavimus. Pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (redakcijos nuo 1997-07-01) 33 straipsnio 1 dalį, teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją turėjo mirusiojo asmens sutuoktinis arba našlys, neturėjęs su mirusiuoju sutuoktiniu vaikų, tik tuo atveju, jei nuo santuokos įregistravimo iki sutuoktinio mirties dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai. Pagal šios redakcijos 34 straipsnio 3 dalį našliui, gaunančiam našlių pensiją, pensijos mokėjimas nutraukiamas naujai susituokus. Įstatyme neapibrėžta ir nereglamentuota, už kurį vyrą našlė turi teisę kreiptis dėl pensijos skyrimo, o įstatymo reikalavimus atitiko miręs sutuoktinis V. B.. Pagal tuo metu galiojančius įstatymus nereikėjo pateikti jokios papildomos informacijos, kuri nebuvo išvardinta nei prašymo formoje, nei įstatyme. Po V. B. mirties pareiškėja buvo sudariusi naują santuoką, tačiau po antrojo sutuoktinio mirties, tapo dviejų sutuoktinių našle. Dokumentų pildymo dieną abu sutuoktiniai buvo mirę, todėl pareiškėja manė, kad Alytaus skyriaus specialistams priimant sprendimus dėl pensijų skyrimo bus išnagrinėtos visos aplinkybės, turinčios įtakos teisei į pensijas. Pareiškėja nesiekė neteisėtos finansinės naudos ir neslėpė kitos santuokos sudarymo fakto.

Pažymėjo, kad abu mirę sutuoktiniai nebuvo išsituokę, todėl kitam asmeniui našlių pensija negalėjo būti paskirta ir mokama. Gaudama našlių pensijas už mirusį vyrą V. B., pareiškėja nepažeidė įstatymo reikalavimų, t. y. po pensijos paskyrimo nebuvo dar kartą ištekėjusi, todėl žalos atsakovui nepadarė. Atsižvelgiant į tai, prašė skundą patenkinti.

Atsakovas atsiliepime nurodė ir teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino, kad ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti.

Nurodė, kad Alytaus skyriaus 1997-03-03 sprendimu Nr. 350 pareiškėjai nuo 1996-07-31 iki gyvos galvos buvo paskirta 75,00 Lt dydžio nukentėjusiųjų asmenų našlių pensija, 1997-07-15 sprendimu Nr. 2131 nuo 1997-07-01 iki gyvos galvos buvo paskirta 30,25 Lt dydžio našlių pensija už V. B., mirusį (duomenys neskelbtini).

2020-05-01 Alytaus skyrius gavo iš Lietuvos Respublikos Gyventojų registro (toliau – Gyventojų registras) duomenis apie našlių pensijų gavėjus, kurie Gyventojų registro duomenimis sudarė naują santuoką. Iš pateiktos informacijos buvo matyti, kad E. B. ir M. A. susituokė (duomenys neskelbtini), o duomenys Gyventojų registre įvesti 2020-04-30. Atsižvelgiant į tai, Alytaus skyrius priėmė sprendimus nutraukti našlių pensijos mokėjimą pareiškėjai nuo 2020-06-01, o nukentėjusiųjų asmenų našlių pensijos mokėjimą nuo 2020-05-01.

2020-06-25 Alytaus skyriaus sprendimu Nr. VPE_SP5-353 „Dėl. E. B. socialinio draudimo našlių pensijos permokos nustatymo“ nustatyta, kad laikotarpiu nuo 1997-07-01 iki 2020-05-31 susidarė 4485,32 Eur našlių pensijos permoka. 2020-06-25 Alytaus skyriaus sprendimu Nr. VPE_SP5-354 „D. E. B. nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos permokos nustatymo“ nustatyta, kad laikotarpiu nuo 1996-07-31 iki 2020-04-30 susidarė 7327,27 Eur nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos permoka. Permokos susidarė dėl to, kad E. B. neinformavo apie aplinkybes, turinčias įtakos teisei į socialinio draudimo našlių bei nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlių pensiją nustatyti.

Tiek skirdamas pareiškėjai nukentėjusiųjų asmenų našlių pensiją, tiek skirdamas socialinio draudimo našlių pensiją, Alytaus skyrius neturėjo pagrindo abejoti pareiškėjos sąžiningumu bei pateiktų dokumentų ir informacijos teisingumu (pareiškėjos pavardė buvo pirmojo sutuoktinio, pateikė santuokos liudijimą ir kitus dokumentus, kurie taip pat nekėlė abejonių), todėl netikrino pateiktų dokumentų teisingumo, juolab kad 1997-02-27 prašyme dėl nukentėjusiųjų asmenų našlių pensijos skyrimo ir 1997-07-14 prašyme dėl našlių pensijų skyrimo buvo nurodytos aplinkybės, turinčios įtakos nukentėjusiųjų asmenų našlių ir našlių pensijų mokėjimui (taip pat ir aplinkybė apie naujos santuokos sudarymą). Be to, 1997-02-27 Alytaus skyriui E. B. raštu patvirtino, kad jai yra žinoma, jog našlių pensijos „mokėjimas nutraukiamas naujai susituokus“, kad „laiku nepranešus apie naujos santuokos įregistravimą, permokėta suma bus išieškoma“ ir kad apie minėtą aplinkybę per 10 dienų privalo pranešti. Taigi, tuo patvirtino, kad jai yra žinoma, jog naujos santuokos sudarymas yra aplinkybė, turinti įtakos našlių pensijos mokėjimui, ir įsipareigojo apie tai pranešti našlių pensijas mokančiam skyriui.

Alytaus skyrius, siekdamas išvengti pensijų permokų, 2015 – 2016 metais atliko našlių pensijų paskyrimo teisėtumo patikrinimą. Patikrinus Lietuvos valstybės istorijos archyve esančius dokumentus apie E. B. ir V. B. santuoką, buvo nustatyta, kad žymos apie šios santuokos nutraukimą dokumentuose nėra. Dokumentuose nebuvo ir informacijos apie tai, jog po V. B. mirties E. B. sudarė naują santuoką. Taip pat pažymėtina, kad duomenų apie pareiškėjos santuoką su M. A. nebuvo ir Gyventojų registre. Alytaus skyrius atliko visus tuo metu įmanomus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti dokumentų ar informacijos apie E. B. santuokas tikrumą. Duomenys apie E. B. (duomenys neskelbtini) su M. A. sudarytą santuoką buvo įrašyti į Gyventojų registrą tik 2020-04-30.

Atsakovo nuomone, nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių pensija ir našlių pensija už mirusį pirmąjį sutuoktinį V. B. pareiškėjai buvo paskirtos bei atitinkamai 1996-07-31 – 2020-04-30 ir 1997-07-01 – 2020-05-31 laikotarpiais mokamos neteisėtai, kadangi po V. B. mirties ((duomenys neskelbtini)) pareiškėja (duomenys neskelbtini)sudarė naują santuoką su M. A. ir prarado V. B. našlės statusą (tapo M. A. sutuoktinė), todėl teisės gauti našlių pensijas už pirmąjį sutuoktinį V. B. neturėjo. Prašė skundą atmesti.

Skundas tenkintinas.

Byloje ginčas kilęs dėl Alytaus skyriaus 2020-09-25 sprendimo Nr. VPE_SP5-624, kuriuo iš pareiškėjos nuspręsta išieškoti nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos permoką, bei 2020-09-25 sprendimo Nr. VPE_SP5-625, kuriuo nuspręsta išieškoti nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos permoką, taip pat dėl VSDFV 2021-03-05 sprendimo Nr. (18.2E)I-1549, kuriuo minėti administraciniai aktai buvo palikti galioti (b. l. 5-6).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja 1997-02-27 Alytaus skyriui pateikė prašymą skirti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlių pensiją, o 1997-07-14 – skirti valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją už mirusį sutuoktinį V. B. (b. l. 107-108, 113-115). Prie prašymo pateikė savo gimimo liudijimą, V. B. mirties liudijimo kopiją, santuokos liudijimo kopiją bei prašymuose ir pasižadėjime savo parašu patvirtino, kad žino apie aplinkybes, susijusias su našlių pensijų mokėjimu (b. l. 111-112, 114-115, 109).

Alytaus skyriaus 1997-03-03 sprendimu Nr. 350 pareiškėjai nuo 1996-07-31 iki gyvos galvos buvo paskirta 75,00 Lt dydžio nukentėjusiųjų asmenų našlių pensija, o 1997-07-15 sprendimu Nr. 2131 nuo 1997-07-01 iki gyvos galvos buvo paskirta 30,25 Lt dydžio našlių pensija už V. B., mirusį (duomenys neskelbtini).

Apie pareiškėjos sudarytą antrąją santuoką su Mindaugu A. A. skyriui tapo žinoma 2020-05-01, kai Alytaus skyrius gavo iš Gyventojų registro duomenis apie našlių pensijų gavėjus, iš kurių buvo matyti, kad pareiškėja E. B. ir M. A. susituokė (duomenys neskelbtini), o duomenys Gyventojų registre įvesti 2020-04-30 (b. l. 117-118, 120).

Alytaus skyrius 2020-05-26 kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių, prašydamas pateikti E. B. ir M. A. santuokos sudarymo akto įrašo kopiją. 2020-05-28 Alytaus skyrius gavo iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus santuokos sudarymo akto įrašo Nr. 4 kopiją (b. l. 123), patvirtinančią, kad M. A. ir E. B. (duomenys neskelbtini)įregistravo santuoką.

Gavęs šiuos dokumentus, Alytaus skyrius 2020-06-02 priėmė sprendimus Nr. VPE-SP2-3592 (b. l. 124) ir Nr. VPE-SP2-3593 (b. l. 125), kuriais nutraukė našlių pensijos mokėjimą pareiškėjai nuo 2020-06-01, o nukentėjusiųjų asmenų našlių pensijos mokėjimą - nuo 2020-05-01. Kadangi 2020-06-02 sprendimai neatitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normų reikalavimų, 2020-07-31 Alytaus skyrius priėmė sprendimą Nr. VPE_SP5-477 (b. l. 129), kuriuo nusprendė nuo 2020-06-01 nutraukti našlių pensijos mokėjimą pareiškėjai ir pripažino netekusiu galios 2020-06-02 sprendimą Nr. VPE_SP2-3592. Taip pat 2020-07-31 Alytaus skyriaus sprendimu Nr. VPE_SP5-478 (b. l. 128) buvo nuspręsta nuo 2020-05-01 nutraukti nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos mokėjimą bei pripažinti netekusiu galios 2020-06-02 sprendimą Nr. VPE_SP2-3593. Abiejų pensijų mokėjimai nutraukti Alytaus skyriui konstatavus, kad pateikdama prašymus pensijoms skirti pareiškėja neinformavo, jog (duomenys neskelbtini)buvo sudariusi naują santuoką.

2020-09-01 Alytaus skyriaus sprendimu Nr. VPE_SP5-562 „D. E. B. socialinio draudimo našlių pensijos permokos nustatymo“ nustatyta, kad laikotarpiu nuo 1997-07-01 iki 2020-05-31 susidarė 4485,32 Eur našlių pensijos permoka (b. l. 131). 2020-09-01 Alytaus skyriaus sprendimu Nr. VPE_SP5-563 „Dėl. E. B. nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos permokos nustatymo“ nustatyta, kad laikotarpiu nuo 1996-07-31 iki 2020-04-30 susidarė 7327,27 Eur nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos permoka (b. l. 132).

2020-09-02 E. B. VSDFV ir Alytaus skyriui išsiuntė pareiškimą, kuriuo, siekdama išvengti ginčo sprendimo teisme, pasiūlė kompromisą - taikyti susidariusių pensijų permokų išieškojimui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 1.125 straipsnio 9 dalyje numatytą penkerių metų senaties terminą ir išskaityti iš jos gaunamų išmokų ne daugiau kaip 20 procentų mėnesinės sumos (b. l. 140). Alytaus skyrius 2020-09-11 raštu Nr. (10.4) DV_S-14219 „D. E. B. socialinio draudimo našlių ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijų permokų išieškojimo“ atsakė pareiškėjai, nurodydamas, kad dėl parengtų sprendimų projektų, taikant senaties terminą permokų išieškojimui, kreipėsi į VSDFV pritarimo (b. l. 142). Alytaus skyrius, gavęs VSDFV pritarimą, 2020-09-25 priėmė sprendimą Nr. VPE_SP5-624 „D. E. B. socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimo“, kuriame pritaikė našlių pensijos permokos išieškojimui 5 metų senaties terminą ir nusprendė nuo 2020-10-01 iš E. B. gaunamų pensijų išskaityti po 10 procentų kiekvieną mėnesį iki Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui bus atlyginta 1341,21 Eur našlių pensijos permoka (b. l. 5). Taip pat 2020-09-25 Alytaus skyrius priėmė sprendimą Nr. VPE_SP5-625 „Dėl. E. B. nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos permokos išieškojimo“, kuriame pritaikė nukentėjusių asmenų našlių pensijos permokos išieškojimui 5 metų senaties terminą ir nusprendė nuo 2020-10-01 iš E. B. gaunamų pensijų išskaityti po 10 procentų kiekvieną mėnesį iki VSDFV biudžetui bus atlyginta 1576,80 Eur nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos permoka, susidariusi nuo 2015-05-01 iki 2020-04-30 (b. l. 6).

2021-02-08 E. B. pateikė skundą VSDFV dėl Alytaus skyriaus 2020-09-25 sprendimo Nr. VPE_SP5-624 „D. E. B. socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimo“ ir 2020-09-25 sprendimo Nr. VPE_SP5-625 „D. E. B. nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos permokos išieškojimo“ (b. l. 143).

2021-03-05 sprendimu Nr. (18.2E) I-1549 VSDFV atsisakė tenkinti pareiškėjos 2021-02-08 skundą ir jį atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 144-147).

Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – ir Pensijų įstatymas), Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas (toliau – Valstybinio socialinio draudimo įsttaymas), Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymas (toliau – Valstybinių pensijų įstatymas) ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017-12-27 įsakymu Nr. A1-670 patvirtinti Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai.

Kaip jau minėta, pareiškėja 1997-02-27 Alytaus skyriui pateikė prašymą skirti jai nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlių pensiją, o 1997-07-14 – skirti valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją už mirusį sutuoktinį V. B.. Tuo metu galiojusio Pensijų įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad kreipiantis dėl pensijos, privaloma pateikti visus Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytus dokumentus, būtinus pensijai paskirti. Pareiškėja, kreipdamasi į Alytaus skyrių dėl našlių ir nukentėjusiųjų asmenų našlių pensijos skyrimo, kartu su prašymu pateikė savo gimimo liudijimą, V. B. mirties liudijimo kopiją, santuokos liudijimo kopiją bei prašymuose ir pasižadėjime savo parašu patvirtino, kad žino apie aplinkybes, susijusias su našlių pensijų mokėjimu.

Tuo metu galiojusio Pensijų įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punktas numatė, kad teisę gauti socialinio draudimo našlių pensiją turi asmenys, sutuoktinio mirties metu sukakę 5 metais mažesnį už senatvės pensijos amžių ar vyresni arba pripažinti invalidais. Šio straipsnio 3 dalis numatė, kad paskirtosios našlių pensijos mokėjimas nutraukiamas dar kartą susituokus. Pareiškėjos prašymo dėl pensijos skyrimo pateikimo metu gailojusios redakcijos Valstybinių pensijų įstatymo 14 straipsnyje buvo nurodyta, kad nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių ir našlaičių pensija skiriama nukentėjusių asmenų našlėms, nesukūrusioms kitos santuokos, sukakusioms senatvės pensijos amžių arba pripažintoms invalidėmis.

Alytaus skyrius, įvertinęs pareiškėjos kartu su prašymais pateiktus dokumentus, 1997-03-03 sprendimu Nr. 350 pareiškėjai nuo 1996-07-31 iki gyvos galvos paskyrė 75,00 Lt dydžio nukentėjusiųjų asmenų našlių pensiją, o 1997-07-15 sprendimu Nr. 2131 nuo 1997-07-01 iki gyvos galvos paskyrė 30,25 Lt dydžio našlių pensiją už V. B., mirusį (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodė, jog tuo metu nebuvo pagrindo abejoti pareiškėjos pateiktų dokumentų ir informacijos teisingumu. Alytaus skyrius, vykdydamas VSDFV direktoriaus 2015-03-16 įsakymu Nr. V-134 patvirtintas Našlių pensijos skyrimo pagrįstumo tikrinimo laikinosios tvarkos nuostatas nustatė, kad žymos apie pareiškėjos ir V. B. santuokos nutraukimą nėra (b. l. 116).

Iš bylos duomenų akivaizdu, kad Alytaus skyrius apie pareiškėjos sudarytą santuoką su M. A. sužinojo, kai Išmokų taikomojoje sistemoje suformavus pagalbinę ataskaitą „Našlių pensijų gavėjai, kurie Gyventojų registro ar SODROS duomenimis sudarė naują santuoką“, 2020-05-04 buvo gauti duomenys iš Gyventojų registro apie pareiškėjos ir M. A. (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką. Alytaus skyrius kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių dėl pareiškėjos ir M. A. santuokos akto išrašo pateikimo. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2020-05-28 raštu pateikė minėtą santuokos išrašą (b. l. 122-123).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, Alytaus skyrius pagrįstai ir teisėtai nutraukė pareiškėjai našlių pensijų mokėjimą ir nustatė našlių pensijos permoką dėl išmokos gavėjos kaltės, kadangi pareiškėja, 1997 metais pateikdama prašymą skirti našlių pensijas ir jas gaudama už (duomenys neskelbtini) mirusį sutuoktinį V. B., neinformavo Alytaus skyriaus, kad (duomenys neskelbtini)buvo sudariusi naują santuoką su M. A. ir pagal tuo metu galiojusią Pensijų įstatymo 34 straipsnio 3 dalį bei Valstybinių pensijų įstatymo 14 straipsnį, neturėjo teisės gauti našlių pensiją už sutuoktinį V. B..

Alytaus skyrius, gavęs VSDFV pritarimą, 2020-09-25 priėmė sprendimą Nr. VPE_SP5-624 „Dėl. E. B. socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimo“, kuriame pritaikė našlių pensijos permokos išieškojimui 5 metų senaties terminą ir nusprendė nuo 2020-10-01 iš E. B. gaunamų pensijų išskaityti po 10 procentų kiekvieną mėnesį iki VSDFV biudžetui bus atlyginta 1341,21 Eur našlių pensijos permoka (b. l. 5). Taip pat 2020-09-25 Alytaus skyrius priėmė sprendimą Nr. VPE_SP5-625 „D. E. B. nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos permokos išieškojimo“, kuriame pritaikė nukentėjusių asmenų našlių pensijos permokos išieškojimui 5 metų senaties terminą ir nusprendė nuo 2020-10-01 iš E. B. gaunamų pensijų išskaityti po 10 procentų kiekvieną mėnesį iki VSDFV bus atlyginta 1576,80 Eur nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos permoka (b. l. 6).

Sprendimas dėl paskirtų našlių pensijų permokų išieškojimo iš pareiškėjos priimtas remiantis 1991-05-21 Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (redakcija, galiojusi ginčijamų sprendimų priėmimo metu) normomis. Šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės VSDFV administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala VSDFV, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu socialinio draudimo išmokos ar kitos išmokos, kurių mokėjimas pavestas VSDFV teritoriniams skyriams, neteisėtai išmokėtos dėl jų gavėjų kaltės, susidariusi permoka VSDFV teritorinio skyriaus direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimu išieškoma iš bet kurios gavėjo gaunamos socialinio draudimo išmokos, mokamos tam asmeniui iš VSDFV lėšų. Išieškomos sumos dydis per mėnesį negali viršyti 50 procentų gavėjui priklausančios socialinio draudimo išmokų sumos. Jeigu asmuo jokių socialinio draudimo išmokų negauna, permoka išieškoma teismo tvarka. Pagal minėto įstatymo 40 straipsnio, įtvirtinančio VSDFV administravimo įstaigų teises, 8 dalį, VSDFV valdybos teritorinių skyrių direktoriai ir jų pavaduotojai turi teisę priimti sprendimus dėl išmokų gavėjų kaltės permokėtų socialinio draudimo ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas šiems teritoriniams skyriams, sumų išieškojimo, neapribojant kokiu nors terminu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015-09-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015, aiškindama minėtas teisės normas, konstatavo, kad būtina prielaida bei sąlyga įgaliotos VSDFV administravimo įstaigos teisei priimti sprendimus dėl permokėtų socialinio draudimo išmokų sumų išieškojimo iš jas gavusio asmens – nustatymas, jog šias išmokas gavęs asmuo kaltas dėl permokos susidarymo. Nurodytos sąlygos – asmens kaltės – buvimas turi būti itin atidžiai ir rūpestingai įvertintas, atsižvelgiant ne tik į objektyvias aplinkybes, dėl kurių susidarė atitinkama socialinio draudimo išmokų permoka ar asmens elgesio objektyvius požymius, tačiau ir į asmens elgesio subjektyvaus pobūdžio aplinkybes, kurios, be kita ko, apsprendžiamos ir tokių asmenį individualizuojančių savybių, kaip amžius, išsilavinimas, patirtis ir pan. Tais atvejais, kai asmens, kuriam buvo permokėtos atitinkamos išmokos, galima kaltė pasireiškia tuo, jog jis nepateikė atitinkamos informacijos ar duomenų, turi būti itin atidžiai įvertinta, ar yra pagrįstų ir pakankamų duomenų teigti, jog asmuo buvo informuotas ir/ar žinojo apie pareigą pateikti minėtus duomenis bei tai, jog šie duomenys yra esmingai reikšmingi atitinkamos socialinio draudimo išmokos paskyrimui, mokėjimui ar jos dydžiui. Nesant tokių duomenų, tai galėtų būti pakankamas pagrindas išvadai apie nesąžiningumo asmens veiksmuose nebuvimą, taigi ir išvadai, jog asmuo nėra kaltas dėl permokos susidarymo (37 p.).

Minėtoje nutartyje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad net nustačius išmokų gavėjo kaltę, t. y. nustačius įstatyme numatytą būtiną sąlygą, kuriai esant VSDFV teritoriniam skyriui įstatymas suteikia įgaliojimus spręsti klausimą dėl permokos išieškojimo iš ją gavusio asmens, tai neatleidžia įgaliotos institucijos nuo pareigos minėtą klausimą spręsti atsižvelgiant į konkrečią susiklosčiusią situaciją, užtikrinant, be kita ko, kad taikoma poveikio priemonė – permokos išieškojimas – būtų proporcinga. Tiek įgaliotai VSDFV administravimo įstaigai sprendžiant klausimą dėl permokėtų socialinio draudimo išmokų išieškojimo iš asmens galimybės, tiek nagrinėjant ginčą dėl priimtų įgaliotos institucijos sprendimų nurodytu klausimu teisėtumo bei pagrįstumo, turi būti vertinama ir tai, ar konkretaus asmens atžvilgiu pritaikyta priemonė nesukelia jam pernelyg didelės naštos (38 p.).

Vertinant VSDFV administravimo įstaigos galimybę priimti sprendimą dėl socialinio draudimo išmokų permokos išieškojimo iš jų gavėjo, turi būti atidžiai įvertinta ir tai, ar ši institucija, kuriai įstatymais pavesta inter alia užtikrinti teisingą socialinio draudimo išmokų paskyrimą ir mokėjimą gavėjams tinkamai atliko jai priskirtas funkcijas, ar spręsdama klausimą dėl atitinkamos išmokos (taip pat ir socialinio draudimo pensijos) skyrimo, atidžiai ir rūpestingai įvertino pateiktus dokumentus. Be to, vertinant nurodyto pobūdžio sprendimus proporcingumo aspektu, būtina įvertinti ir įgaliotos institucijos veiksmus iš gero administravimo principo kylančio reikalavimo veikti operatyviai aspektu, todėl tais atvejais, kai tam tikrų sumų permokėjimas nustatomas praėjus itin reikšmingam laiko tarpui nuo šių išmokų paskyrimo ir išmokėjimo, turi būti išsamiai įvertinta, ar to nelėmė įgaliotos institucijos nepakankamai atidus ir rūpestingas funkcijų atlikimas, kontrolės nebuvimas ir pan., dėl ko visos naštos perkėlimas asmeniui konkrečioje situacijoje galėtų būti vertinamas kaip neatitinkantis socialinio teisingumo bei proporcingumo principų (39 p.).

Byloje nagrinėjamu atveju sprendimai nutraukti pareiškėjai paskirtų našlių pensijų mokėjimą, o vėliau ir skundžiami sprendimai išieškoti susidariusią našlių pensijos permoką buvo priimti įvertinus pareiškėjos pateiktus našlių pensijai skirti dokumentus, kurių pagrįstumas buvo patikrintas tik po ilgo laikotarpio, pradėjus duomenis kaupti Gyventojų registre. Alytaus skyrius, gavęs duomenis iš Gyventojų registro, sprendė, kad pareiškėjai palankus sprendimas prieš 23 metus buvo priimtas nepagrįstai. Tai, kad institucija nusprendė panaikinti savo priimtus sprendimus dėl pensijų skyrimo, lėmė taip pat ir minėta priežastis (Registro įsteigimas ir duomenų jame kaupimas), taigi priežastis, susijusi su valstybės institucijų įsteigimu, veiklos pagrindais. Jeigu institucijos sprendimo panaikinimas yra lemiamas, be kita ko, pačių valstybės valdžios institucijų veiklos ypatumais, dėl kurių priimant administracinį sprendimą faktiškai nebuvo surinkti visi faktiniai duomenys, turintys užtikrinti sprendimo pagrįstumą, tai negali būti vertinama kaip faktinis pagrindas, leidžiantis institucijai spręsti dėl jos priimto sprendimo panaikinimo. Toks institucijos veikimas neatitinka gero administravimo principo. Institucija, nustačiusi, kad administracinis sprendimas turi būti panaikintas ne vien dėl asmens, besikreipusio dėl tokio sprendimo, kaltės, bet iš dalies ir dėl institucijos veiksmų, paprastai neturėtų naikinti savo priimto administracinio sprendimo, nes toks panaikinimas yra nesuderinamas su gero administravimo principu.

Tokios pozicijos Lietuvos vyriausiais administracinis teismas laikosi ir naujausioje savo praktikoje tokio pobūdžio bylose (žr., pvz., 2018-02-21 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-261-602/2018, 2020-03-04 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1186-525/2020). Lietuvos vyriausiais administracinis teismas yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo institucijos, atlikdamos savo funkcijas, turėtų imtis priemonių, užtikrinančių sprendimų teisėtumą. Sprendimų teisėtumas viešojo administravimo srityje yra viešas interesas, kuris įgyvendinamas institucijose joms priimant sprendimus. Dėl būtinumo saugoti viešąjį interesą gali būti ribojamos asmens teisės. Nagrinėjamu atveju pagrįstai konstatuota, kad nustačius, jog pareiškėja neatitinka įstatyme nustatytų sąlygų našlės pensijai ir nukentėjusiųjų asmenų našlių pensijai gauti, šių pensijų mokėjimas turėjo būti nutrauktas. Nustačius įstatymo pažeidimą, institucija galėjo svarstyti dėl pareiškėjos teisių ribojimo ir už praėjusį laikotarpį, tačiau taip pat buvo būtina svarstyti, ar toks ribojimas yra proporcingas.

Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl administracinio sprendimo dėl pensijos skyrimo panaikinimo praėjus labai ilgam laiko tarpui – net 23 metams, visa administracinio sprendimo panaikinimo našta negali būti perkelta pareiškėjai, nes toks sprendimas priklausė ne tik nuo pareiškėjos elgesio, bet ir nuo institucijos veiklos ypatumų, taikytos administracinės praktikos. Be to, visos administracinio sprendimo panaikinimo naštos perkėlimas pareiškėjai yra neproporcingas atsižvelgiant ir į pareiškėjos turtinę padėtį (gaunamas pajamas), sveikatos būklę, amžių. Teismas vertina atsakovo taikytas priemones kaip neproporcingas, todėl yra pagrindas patenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti ginčijamus administracinius aktus: Alytaus skyriaus 2020-09-25 sprendimą Nr. VPE_SP5-624 „Dėl. E. B. socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimo“, 2020-09-25 sprendimą Nr. VPE_SP5-625 „D. E. B. nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos permokos išieškojimo“ bei VSDFV 2021-03-05 sprendimą Nr. (18.2E) I-1549 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2020-09-25 sprendimų Nr. VPE_SP5-624 ir Nr. VPE_SP5-625“.

Patenkinus šiuos skundo reikalavimus ir panaikinus sprendimus dėl našlių pensijos permokos išieškojimo tais pačiais motyvais ir pagrindais tenkintinas ir reikalavimas įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėjai nuo 2020-10-01 išskaitytas iš senatvės pensijos sumas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 - 41 straipsniu, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Skundą patenkinti.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus skyriaus 2020-09-25 sprendimą Nr. VPE_SP5-624 „Dėl. E. B. socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimo“, 2020-09-25 sprendimą Nr. VPE_SP5-625 „D. E. B. nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos permokos išieškojimo“ bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021-03-05 sprendimą Nr. (18.2E) I-1549 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2020-09-25 sprendimų Nr. VPE_SP5-624 ir Nr. VPE_SP5-625“.

Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyrių grąžinti pareiškėjai E. B. nuo 2020-10-01 išskaitytas iš jos senatvės pensijos socialinio draudimo našlių pensijos ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos permokos sumas.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.