Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

B. M., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą Šiaulių miesto savivaldybėje, dirbantis (duomenys neskelbtini), iš dalies darbingas, turintis 40 procentų darbingumą, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, neteistas,

L. J., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, teistas 2008-01-17 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 8 mėnesiams, teistas 2009-10-13 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 213 straipsnio 1 dalį 6 MGL (780 litų) bauda, 2009-11-16 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi 2008-01-17 Šiaulių miesto apylinkės teismo ir 2009-10-13 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, ir 6 MGL (780 litų) bauda, 2010-02-02 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi nuo 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės atleistas, bauda sumokėta 2009-12-01, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji B. M. ir L. J. 2012 m. vasario mėnesio pabaigoje, tiksliai nenustatytą dieną, apie 11 val., veikdami kartu, Pakruojo rajone, P. kaime, L. K. priklausančiame gyvenamajame name, nupjovę 40 metrų šildymo sistemos geležinių vamzdžių bendros 450 litų vertės, juos pagrobė, taip sugadindami šildymo sistemą 4000 litų vertės, tokiais savo veiksmais padarydami nukentėjusiajam L. K. 4450 litų turtinę žalą.

Kaltinamasis L. J. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tuo metu jis gyveno tame dvaro pastate su A. M., kartu gyveno jos mama S. M. ir jos sesė J. M. Po kurio laiko gyventi atėjo B. M., kuris gyveno su S. M. Tame pastate jis su A. M. gyveno apie metus laiko, o po to su A. nebegyveno, nes išėjo gyventi kitur. Po tos vagystės dar kurį laiką su A. gyveno. M. su dukromis buvo įleista į tą namą gyventi vien dėl to, kad prižiūrės namo vidų, tvarkys aplinką. Jam ten gyvenant, pastatų savininkus teko matyti tik pravažiuojančius pro šalį, bet kad būtų atvažiavę ir kalbėtis neteko. Vamzdžius nupjauti ir parduoti į metalo supirktuvę jie sutarė abu su M., nes reikėjo pinigų. Metalinius vamzdžius pjovė iš negyvenamos namo dalies. Sutinka su kaltinime nurodytu metalinių vamzdžių kiekiu, galėjo būti tiek metrų. Metalinius vamzdžius pjovė su „bulgarke“, kurią pasiskolino iš draugo A. N. M. jo paprašė surasti, kas turi ir gali paskolinti „bulgarkę“, todėl jis paprašė draugo N., kad paskolintų. N. sutiko paskolinti, pats atvežė, paliko ir išvažiavo. Vėliau M. paprašė surasti vairuotoją, kuris galėtų metalo laužą nuvežti į Šiaulius, tada jis vėl skambino N. ir prašė, kad nuvežtų į Šiaulius. N. sutiko, atvažiavo su savo mašina „VW Vento“ su priekaba. Nupjautus vamzdžius jie abu su M. buvo išnešę iš pastato ir sudėję lauke, o atvažiavus N., abu krovė juos į A. N. mašinos priekabą. Vamzdžius krauti padėjo ir A. N. N. jų neklausė, iš kur ir kieno tie vamzdžiai, net nesidomėjo. Jie N. irgi nesakė, kieno tai vamzdžiai, nes kai jis atvažiavo vamzdžiai jau buvo išnešti ir sukrauti lauke. Sukrovus vamzdžius, jis ir B. M. sėdo į A. N. mašiną ir visi trys išvažiavo į Šiaulius, nuvežė į metalo supirktuvę, esančią Pakruojo gatvėje, ir pardavė. Supirktuvėje metalo laužas buvo priduotas B. M. vardu. Už parduotą metalo laužą gavo atrodo, kad gavo 400 litų. Pinigus su M. pasidalino po lygiai - po 180 litų, o 40 litų davė N. už kelionę. Parduoti metalo laužą vežė tik vieną kartą. Atsimena, kad vežant vamzdžius, vežė ir vonią, kuri taip pat buvo paimta iš negyvenamos namo pusės. Savo pinigų dalį jis išleido maistui, vaikui sauskelnėms, servetėlėms. Vagystė paaiškėjo dėl to, kadangi tarp A. N. ir B. M. įvyko konfliktas, išsikvietė policiją ir viskas išaiškėjo. Konfliktas tarp jų įvyko po to įvykio, o dėl ko įvyko konfliktas jis nežino. M. jis neapkalba, nes jie nėra piktuoju ir įvykio metu nebuvo piktuoju. Jis supranta ir pripažįsta, kad nupjaudami vamzdžius, sugadino šildymo sistemą. Savo elgesį vertina blogai. Tuo metu reikėjo pinigų vaikui, galvojo kažkiek užsidirbti, nes neturėjo darbo. Sutinka atlyginti padarytą žalą tiek, kiek priteis teismas, tačiau mano, kad pareikštas civilinis ieškinys yra per didelis. Prieš jiems apsigyvenant tame name, kelis metus tenai niekas negyveno, į pastatus ėjo kas norėjo. Sutinka žalą atlyginti tik už vamzdžius.

Kaltinamasis B. M. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu neprisipažino ir parodė, kad tuo minimu laikotarpiu jis net negyveno P. kaime ir tai L. turi būti žinoma, nes 2012 metų sausio 20 d. iš S. M. jis išėjo, kadangi jie susipyko. Į P. jis buvo atvažiavęs tik du kartus, tai yra, vasario 14 dieną ir tą nelemtą vasario 27 dieną. Vasario 27 dieną vežė parduoti vonią, kuri priklausė M. Tą dieną buvo S. gimtadienis, atvažiavo ir visam laikui pasiliko pas S. M. Vamzdžių pjauti jis nepadėjo, neteisingi parodymai. J. 2011 metų pabaigoje dvi savaites nebuvo namuose, gėrė su draugais, o paskui atėjo Nauji metai, vėl norėjo grįžti gyventi ir jis labai supyko, supyko ir ant M. ir išėjo. Vėliau susitaikė su M. Kovo mėnesį M. tvarkėsi dokumentus dėl anūkų globos ir jiems grįžus iš Pakruojo namo, jis pamatė šalia garažo stovinčią mašiną, kurioje girta miegojo L., o A. N. nenusimovęs purvinų batų vaikščiojo po jų kambarius. Tarp jo ir A. kilo konfliktas, kodėl po kambarius vaikšto su purvinais batais. A. nusimovė batą, pasakė, kad jo batai švarūs ir su batu trenkė jam per veidą, o jis jį išmetė lauk. A. iškvietė policiją ir pasakė, kad jis pavogė vamzdžius, kad viską pavogė. Policija jo klausė, ar prisipažįsta. Jį ištiko šokas, net pamiršo, jog vežė tą S. vonią. Kai vežė parduoti vonią, atsimena, kad dar vežė 4 galiukus vamzdžių M., kuris tuo metu remontavosi butą. Už parduotą metalą A. jam padavė 120 litų. Apie 80 ar 100 litų išleido parduotuvėje, 20 litų padavė M. ir 20 litų davė A. N. Jokių vamzdžių jis nepjovė, neprašė jokios „bulgarkės“. Pripažįsta, kad važiavo į Šiaulius su A. N. automobiliu ir vežė į metalo supirktuvę vonią ir 4 galiukus vamzdžių, kurie priklausė M. Kartu važiavo L., A., jis ir dar vienas A. draugas. Vonią parduoti vežė dėl to, nes S. reikėjo pinigų, sakė, kad vonia jai nereikalinga, kadangi buvo jos dukros S. M. gimtadienis. Kai buvo pjaunami vamzdžiai, jis buvo susipykęs su M. ir tenai negyveno. Vasario 27 dienos rytą jis atvažiavo pas M. į jos dukros S. gimtadienį ir pasiliko pas M. Vasario 14 dieną buvo atvažiavęs susitaikyti su S., bet nesusitaikė, tačiau telefonu pasikalbėdavo. Su M. dvaro pastate jis pradėjo gyventi nuo 2011 metų lapkričio mėnesio, pagyveno iki 2012 m. sausio 20 dienos ir išėjo. Grįžo atgal pas M. 2012 m. vasario 27 dieną ir gyvena iki šiol. Su liudytojais M., M. ir M. jis nėra susipykęs. Kodėl tie liudytojai tvirtina, kad tuo laikotarpiu jis gyveno dvare, nežino, reikia juos dar kartą kviesti į posėdį. Kai atvažiavo policija, buvo kovo mėnuo, ir jis tuo metu gyveno pas M., o vagystė buvo vasario mėnesį. Nežino, kodėl liudytojai nepasako, kad vasario mėnesį jo tenai nebuvo. Teisiamajame posėdyje kodėl neuždavė klausimų liudytojams, todėl, kad nėra turėjęs reikalų su teismais ir buvo pasimetęs. Su bylos medžiaga yra supažindintas.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas L. K. parodė, kad kiek jam yra žinoma, viskas įvyko 2012 metų vasario mėnesį. Apie įvykį sužinojo iš tėčio. Buvo išlupta šildymo sistema, pečių dangčiai, elektros sistema ir kitkas. Įvykio vietoje nebuvo. Prieš įvykį vietoje buvo gal 2011 ar 2010 metais, tenai dar niekas tuo metu negyveno. Kai įvyko tas įvykis, dvaro savininkas jau buvo jis, o prieš tai buvo tėtis. Tėtis tą moterį įleido gyventi tam, kad prižiūrėtų tvarką, tačiau jie neprižiūrėjo, nepjovė žolės, tik tiek, kad kažkas gyveno, buvo ramiau. Jie su tėčiu pravažiuodavo pro šalį, tačiau nesikišdavo, kaip tie žmonės gyvena, neidavo pasižiūrėti. Pagrinde tėtis tenai dirbo žemę, o pastatais mažai domėjosi, vasaros metu jie pravažiuodavo tik pro šalį. Civilinis ieškinys yra nurodytas byloje. Kol nepadaryti renovacijos darbai, jis negali pasakyti konkrečios ieškinio sumos, nes šiai dienai niekas tenai nesutvarkyta. Tėtis dvarą įsigijo kartu su žeme gal už keturis šimtus tūkstančių ar pusę milijono. Dokumentų, įrodančių ieškinio sumą, jis neturi. Pasilieka prie ieškinio, koks yra nurodytas byloje. Apie pavogtus vamzdžius tėtis sužinojo iš policijos.

Liudytojas V. K. parodė, kad policija jam pranešė, kad L. K. priklausančiame dvare, kuris yra P. kaime, įvykdyta vagystė. Atvykus, apžiūrėjo ir nustatė, jog nupjauti vamzdžiai, kabeliai. Sūnus yra formalus žemės ir dvaro savininkas, nes turtą įsigijo jis, bet vėliau padovanojo sūnui. Dvarą įsigijo savo vardu prieš kelis metus, nusipirko su visa žeme, o sūnui padovanojo gal prieš du metus. Jam paskambino ar pats L., ar inžinierius ir paprašė leisti moteriškei gyventi, atseit pas juos dirba. Jis sutiko ir leido S. M. gyventi dvaro pastate, viename bute. Dvare yra keturi butai. Leido gyventi be jokio užmokesčio, nes sutarė, kad prižiūrės dvaro teritoriją. Policijos pareigūnas paskambino 2012 m. pavasarį ir pranešė, jog dvare įvykdyta vagystė, išpjaustyti vamzdžiai. Nuvykęs į dvarą, rado duris nerakintas. Ta gyventoja S. M. pasakė, kad senovinę durų spyną išsilupo L. seniūnas ir išsivežė. Įėjęs į namo vidų, pamatė nupjautus šildymo sistemos vamzdžius, kurie buvo nupjauti su elektriniu pjūklu. Taip pat buvo nupjauti įvadų kabeliai tiek viduje, tiek lauke, išlupta instaliacija, nuplėšta elektros dėžė, išplėšta viskas ir iš vidaus, ir iš lauko. Kas tik buvo iš metalo, viskas buvo išpjauta. Su policijos pareigūnu jie skaičiavo vamzdžius, nuostolius. Iš šildymo sistemos vanduo buvo išleistas. Atstatyti ir įrengti iš naujo reikia didžiulių pinigų. Šalia dvaro jis dirba žemę, todėl dažnai užsuka į sodybą. Kol kas nieko nedarė, neremontavo. Kai gavo iš policijos pranešimą, kad viskas išvogta, M. dvare dar gyveno, tačiau ji sakė, kad nieko nežino, nematė, kas išvogė. Jam atrodo, kad M. sakė ant to savo draugo B. M., kam reikėjo „kišti nagus“, gerai nebeatsimena, bet atrodo, kad taip sakė. B. M. tuo metu irgi buvo kartu, dar buvo dukra. Jis jiems tada pasakė, kad įleido gyventi kaip žmones, o jie niokoja jo turtą. Iš kaimo žmonių girdėjo, kad su M. gyveno vaikai, jos dukrų draugai, keldavo triukšmą. Su L. buvo sutarta, kad gyvens tik viena M. Įvykus pirmam incidentui, kai kaimo žmonės pradėjo jam skambinti ir sakyti, kad tenai triukšmaujama, šiurpinamas visas kaimas, jis M. įspėjo, kad nesusivestų visos savo genties. Žalos jiems niekas neatlygino.

Liudytojas A. S. parodė, kad 2012 m. žiemą jam A. N. pasiūlė nuvažiuoti į P. kaimą pas L., kurį jis seniai iš matymo pažinojo. A. važiavo su savo automobiliu „VW Vento“, su priekaba. A. sakė, kad jam skambino L. draugės mamos sugyventinis (parodo į salėje sėdintį kaltinamąjį B. M.), jog reikia kažką padėti. Nuvažiavus į P., jis pasiliko sėdėti automobilyje ir matė, kad kieme buvo L., M. ir dar kažkoks jaunuolis, kurie visi krovė į automobilio priekabą metalo laužą – geležinius vamzdžius ir vonią. A., atrodo, irgi krovė vamzdžius, o jis nekrovė, nes važiavo tik pasivažinėti, jo niekas neprašė padėti krauti. Jis nežinojo, kam priklauso tie vamzdžiai, nei kieno yra tas dvaras, aplamai nieko nežinojo ir nesigilino. Po to nuvažiavo į priešais P. esantį namą, kaip jis suprato, ten gyveno tas nepažįstamas jaunuolis ir dar įkrovė kažkokio metalo laužo. Po to A., L., jis ir M. nuvažiavo į Šiaulių metalo supirktuvę, kurioje vietoje nepamena. Iškrovus supirktuvėje metalo laužą, A. parvežė L. ir M. į P. Jis nematė, kad kas nors kam nors būtų davę pinigus. Apie dvare įvykdytą vagystę jis nieko nežino. Kažkada A. jam buvo sakęs, kad M. buvo paskolinęs „bulgarkę“, kurios šis jam negrąžino.

Liudytoja A. M. parodė, kad jos mama S. M., jos sesė J. M., ji, jos draugas L. J. ir jų dukra J. gyveno P. kaime, pastate, kuris priklauso K. Tuo metu mamos draugas M. kartu negyveno, lankydavosi pas mamą, bet negyveno. Tai buvo 2012 m. vasario 26 diena, nes jai ir sesei mokykloje buvo šimtadienis. Ji buvo palikusi L. pažiūrėti vaiką. Kai grįžo su sese iš šventės, L. jai padavė vaiką ir išėjo. Ji girdėjo, kad kažkas pjovė, o ką pjovė nematė, matė kieme stovinčią mašiną, kuri buvo A., kurio pavardės nežino. Mašinos markės įvardinti negali, nes apie jas nesupranta. Dabar su L. J. ji kartu nebegyvena, o mama dabar gyvena kartu su M. A. N. buvo atvežęs „bulgarkę“, bet ne tą dieną, o anksčiau. Į mašinos priekabą A. N. ir L. J. įkėlė vonią, daugiau ji nematė, kas ką krovė. Jai atrodo, kad tuos vamzdžius vežė vasario 26, nes ji girdėjo, kaip pjovė. Ji nematė, kas ir kur juos pjovė, nėjo žiūrėti, nes skubėjo pas vaiką, bet girdėjo, kad pjovė.

Liudytojas I. M. parodė, kad tuo laiku jis gyveno P. kaime kartu su S. M. Jie gyveno ne dvaro pastate. Dvaro pastate gyveno S. M., B. M., A. ir J. M. Apie šildymo sistemos vamzdžių pavogimą jis sužinojo tik tą dieną, kai buvo atvažiavusi policija, nes ėjo aplankyti uošvienės. Datos tiksliai neatsimena, buvo gal pernai vasario mėnesį, kai su tetos L. M. draugu jis turėjo važiuoti dirbti ir B. M. paprašė padėti į mašinos priekabą įkelti vonią, kurią jie padėjo įkelti. Iš P. dvaro į priekabą daugiau jis nieko nekrovė, nes padėjus įkelti vonią, jie išvažiavo. Vonią vežė vairuotojas, kurį jis pažįsta tik iš matymo. Matė, kad kartu važiavo L. ir B. Vežė su automobiliu „VW Vento“. Jis nežino, kas išsikvietė mašiną, kad išvežtų vonią. Kai jis atėjo, ta mašina su priekaba jau buvo. Tą dieną iš jo namų buvo vežami šildymo sistemos du vamzdžiai, už kuriuos jis gavo 20 litų. Jam atrodo, kad tuo laiku B. M. gyveno dvare, nors tiksliai neatsimena. Dažnai tenai nenueidavo, tik retkarčiais į svečius. L. J. jis pažįsta nuo mokyklos laikų, nes mokėsi vienoje mokykloje. Tuo metu, kai buvo vežama vonia, L. gyveno P. kaime, gyveno tame dvare su A. M.

Liudytoja S. M. parodė, kad kaltinamais B. M. yra jos sugyventinis ir jie gyvena kaip šeima jau 8 mėnesiai. P. dvare ji apsigyveno 2010 metais. V. K. leido jai gyventi dvare, kad gyvendama prižiūrėtų sodybą, kiemą, aplinką. Ji gyveno su trimis dukromis J., Al. ir S. Kai atsikėlė gyventi į dvarą, dukros susirado berniukus. Su A. apsigyveno L. J. Pas dukrą S. apsigyveno I. M., bet jis tai būdavo, tai išeidavo pas savo mamą. B. M. pabūdavo mėnesį, du, nes iš pradžių tie santykiai buvo tokie, kad pagyvendavo ir vėl išeidavo, vėl grįždavo. Paskutiniu metu, kai B. grįžo, tie dukrų berniukai nebedirbo lentpjūvėje, ji irgi nebedirbo, dukra A. pasigimdė vaiką, todėl leido jiems su vaiku gyventi kartu. Šildymo sistemos vamzdžius nupjovė A. berniukas. Pas ją buvo sena vonia, pinigų neturėjo, o buvo S. gimtadienis. Iš vakaro buvo atvažiavęs B., ji pasakė, kad neturi pinigų, kad yra vonia, kuri stovi be reikalo. B. paprašė L. nuvežti vonią. A. N. atvažiavo su tamsios spalvos automobiliu, su priekaba ir tą vonią įkėlė į priekabą. Į priekabą vonią įkelti padėjo I. M., o po to važiavo į savo gryčią pasiimti savo vamzdžių. Dar vonią įkelti padėjo L., buvo dar vienas vaikiukas, kuris sėdėjo mašinoje. Vonią išvežė į Šiaulius. Už vonią gavo 120 litų. Už tuos pinigus B. nupirko maisto ir parvežė tik 40 litų ir dar 20 litų ji atidėjo į stalčių I. už tuos vamzdžius. Kas nupjovė vamzdžius ji nematė, nes ištisai namuose nesėdėdavo. Tačiau mano, kad vamzdžius pjovė L. J. su A. N., niekas kitas negalėjo ateiti ir nupjauti. B. M. tikrai nepjovė ir jis čia yra niekuo dėtas. Tą dieną M. buvo P. dvare ir padėjo įkelti vonią į mašinos priekabą.

Liudytojas K. M. parodė, kad tai buvo gal sausio mėnesį, kai jis buvo atvažiavęs pas mamą, gal prieš metus laiko, gerai nepamena. Mama gyveno P. kaime dvaro pastate, kuris priklauso K. Tuo metu su mama dar gyveno seserys A., S. ir J., kurios turėjo ir draugų. Jam atrodo, kad tuo metu su seserimi A. gyveno L. Vamzdžiai buvo nupjauti iš pastato antro galo, iš kambarių. Vamzdžius nupjovė L., nes pats jam tai pasakė ir parodė už namo suguldytus vamzdžius. Sakė, kad pjovė su pjūkliuku geležiai pjauti ir su „bulgarke“. Nupjautus vamzdžius jis matė sausio mėnesio pradžioje, o metai buvo 2011 ar 2012, gerai nepamena, neįsidėmėjo. Jis nematė, kad L. pjautų vamzdžius.

Liudytoja J. M. parodė, kad vasario 26 dieną jai ir sesei A. reikėjo eiti į šimtadienį, paprašė L. J. pažiūrėti vaiką ir abi išėjo į šimtadienį. Grįžusios matė kieme stovinčią mašiną ir girdėjo garsus, panašius į pjovimo. Nekreipė dėmesio ir nuėjo į kambarį, o įėjus į kambarį, L. padavė A. M. vaiką ir išėjo. Ji nuėjo į virtuvę pasiruošti arbatos ir matė, kaip L. J. nešė vamzdžius. Vamzdžius dėjo į bagažinę. Po to atbėgo pas sesę ir pasakė, kad išvažiuoja. Matė, kad vamzdžius nešė iš kito namo galo. Namas priklauso K. L vamzdžius nešė kartu su A, kurio pavardės neatsimena ir dėjo į A automobilio bagažinę, kurią ne visai uždarė ir išvažiavo, o kur važiuoja nesakė, tik labai skubėjo. Tuo metu dvare gyveno sesuo A. su vaiku, L. J. B. M. negyveno, tik atvažiuodavo pas mamą S. M. Ji girdėjo apie vagystę, buvo atvažiavusi policija dėl vamzdžių ir dėl pavogtos vonios, o kada nebeatsimena. Tą dieną M. buvo atvažiavęs tik vakare.

Liudytojas A. N. parodė, kad 2012 m. vasario mėnesį B. M. paskolino metalo pjaustymo įrenginį „bulgarkę“. Po kelių dienų B. M. paprašė atvažiuoti ir padėti išvežti metalo laužą į Šiauliuose esančią metalo supirktuvę. Jis sutiko, atvažiavo su savo automobiliu „VW Vento“ ir su priekaba į P. kaimą. Atvažiavęs matė, kaip L. J. ir B. M. iš dvaro negyvenamos dalies nešė ir į priekabą krovė metalo laužą – apie dviejų metrų ilgio vamzdžius, špižinę vonią. Po to visi nuvažiavo į Šiauliuose, Pakruojo gatvėje esančią metalo supirktuvę, metalą pardavė jo vardu, nes nei M., nei J. neturėjo asmens dokumentų. Už metalą gavo apie 400 litų ir pinigus atidavė M. M. jam už kurą ir nuvežimą davė 40 litų. Pagrinde viską apie metalą jis tarėsi su M., o L. J. tik padėjo metalą sukrauti, nes gyveno kartu su M. sugyventinės dukra. Po kurio laiko tarp jo ir M. kilo konfliktas, nes M. jam negrąžino „bulgarkės“, ir jis kreipėsi į policiją. Jis M. neapkalba, nes konfliktas tarp jų įvyko tik dėl negrąžintos „bulgarkės“, kuri iki šiol nėra grąžinta.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo su planu-schema ir foto lentelėmis (9-18 b. l., I t.) matyti, kad įvykio vieta yra Pakruojo rajone, P. kaime esantis gyvenamasis namas, kurio kambarių sienose matyti nupjautų šildymo sistemos vamzdžių galai.

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir metalo laužo pirkimo-pardavimo kvitų (19, 20, 21 b. l., I t.) matyti, kad A. N. UAB „Tolmeta“ 2012-02-29 pardavė metalo laužą ir jam pagal kvitą Nr. 000000014092 išmokėta 161,60 Lt, ir pagal kvitą Nr. 000000014106 išmokėta 194,09 Lt.

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija (34-36 b. l., I t.) matyti, kad gyvenamasis namas ir kiti pastatai, esantys Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), pagal 2011-06-03 dovanojimo sutartį priklauso nukentėjusiajam L. K..

Iš akistatos protokolo tarp įtariamojo B. M. ir liudytojo A. N. (72-73 b. l., I t.) matyti, kad kiekvienas jų pasiliko prie savo duotų parodymų ir akistatos metu juos patvirtino.

Iš akistatos protokolo tarp įtariamųjų B. M. ir L. J. (80-81 b. l., I t.) matyti, kad kiekvienas jų pasiliko prie savo duotų parodymų ir akistatos metu juos patvirtino.

Iš akistatos protokolo tarp įtariamojo L. J. ir liudytojo K. M. (82 b. l., I t.) matyti, kad kiekvienas jų pasiliko prie savo duotų parodymų ir akistatos metu juos patvirtino.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas i r nusikalstamos veikos

kvalifikavimas

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamųjų L. J. ir B. M. kaltė dėl svetimo turto vagystės ir jo sugadinimo yra įrodyta.

Kaltinamųjų L. J. ir B. M. padarytos veikos yra teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, kadangi jie nupjovę ir pagrobę šildymo sistemos geležinius vamzdžius gyvenamajame name, priklausančiame nukentėjusiajam L. K., pagrobė ir sugadino svetimą turtą.

Kaltinamasis B. M. nepripažino pjovęs ir pagrobęs šildymo sistemos vamzdžius ir taip sugadinęs šildymo sistemą, aiškindamas, kad tuo metu jis P. negyveno, nes buvo susipykęs su S. M., kad jokios „bulgarkės“ iš N. neprašė paskolinti, kad tą nelemtą vasario 27 d. jis buvo atvažiavęs ir paprašytas S. M., kuriai reikėjo pinigų dukros S. gimtadieniui, vežė parduoti į metalo supirktuvę jai nebereikalingą vonią bei kelis galiukus M. priklausančių vamzdžių, kad metalą vežė į Šiaulius A. N. su savo mašina, kad už parduotą metalą A. jam padavė 120 litų, iš kurių 20 litų jis davė M. ir 20 litų A. N., kad L. J. parodymai yra neteisingi.

Tokie kaltinamojo B. M. parodymai yra nepagrįsti, vertintini kritiškai, kaip jo pasirinkta gynybos taktika, nes jie yra paneigti kitų byloje ištirtų įrodymų. Kaltinamasis L. J. savo nuosekliais parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, kad jis tuo metu gyveno P. su A. M., o jos mama S. M. tenai gyveno su sugyventiniu B. M., kuriam, kaltinime nurodytu laiku pasiūlius, jie abu iš A. N. pasiskolinę metalo pjūkliuką, nupjovė šildymo sistemos vamzdžius ir juos pardavė, kadangi reikėjo pinigų, kad supranta, jog nupjaudami vamzdžius sugadino ir visą pastato šildymo sistemą, kad už parduotą metalą jie abu su M. gavo maždaug po 180 litų, kadangi dalį pinigų sumokėjo A. N. už metalo nuvežimą į Šiaulius, kad B. M. jis neapkalba, nes jie nėra susipykę ir jis neturi jokio pagrindo apkalbėti. Kaltinamojo B. M. kaltė yra įrodyta ir liudytojo V. K. parodymais, kuris parodė, kad kai su policijos pareigūnais nuvyko po vagystės į P. dvaro gyvenamąjį namą apžiūrėti, tenai jo įleista gyventi S. M. pasakė kartu ten buvusiam B. M., „kad sakiau, kad nereikėjo kišti nagų“. Taip pat B. M. kaltę patvirtina ir liudytojo A. S. parodymai, kuris parodė, kad matė kaip L. J. ir B. M. P. kaime krovė į prie A. N. automobilio prikabintą priekabą geležinius vamzdžius, bei liudytojo A. N., apklausto ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodymai, kuriuose jis nurodė analogiškai, kaip kaltinamasis L. J.. Taip pat B. M. kaltę iš dalies patvirtina ir liudytojų A. M. ir J. M. parodymai, kurios parodė, kad tą dieną jos buvo mokykloje šimtadienyje, kad A. buvo palikusi jų vaiką prižiūrėti L. J., kad grįžusios iš šimtadienio, jos girdėjo, kad kažkas kažką pjauna, o L. buvo kambaryje su vaiku, tada atidavė vaiką A., o pats išėjo, kad J. per langą matė, kaip L. J. su A. nešė vamzdžius ir krovė į A. mašiną, o pjovimo garsas tuo laiku irgi girdėjosi. Netikėti kaltinamojo L. J. ir išvardintų liudytojų parodymais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių kaltinamasis L. J. galėtų apkalbėti kaltinamąjį B. M., o liudytojai parodymus davė, būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą bei prisiekę. Liudytojų I. M. ir S. M. parodymai, kaip kaltinamojo B. M. šeimos narių (I. M. nurodė M., kaip uošvį, o S. M. nurodė, kaip sugyventinį) vertintini kritiškai, kaip suinteresuotų asmenų, siekiančių padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas. Liudytojo K. M. parodymai atmestini, kadangi jis jokių nusikalstamos veikos aplinkybių nenurodė, o jo nurodytos aplinkybės siejosi ne su tuo laiku ir visiškai skyrėsi nuo kitų byloje surinktų įrodymų ir kitų duotų parodymų.

Kaltinamiesiems B. M. ir L. J. kaltinime yra tikslintina nusikalstamų veikų padarymo vieta, nurodant, kad vamzdžius jie nupjovė, juos pagrobė ir taip sugadino šildymo sistemą Pakruojo rajone, P. kaime, L. K. priklausančiame gyvenamajame name, nes ši aplinkybė buvo aiški nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir yra patvirtinta visais byloje surinktais, ištirtais ir įvertintais įrodymais.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo B. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra (BK 59 straipsnis).

Kaltinamojo L. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė, veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis B. M. neteistas (131 b. l., I t.), nebaustas administracine tvarka (132 b. l., I t.), padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.), iš dalies darbingas, turintis 40 procentų darbingumą (61 b. l., II t., 71, 72 b. l., III t.), dirbantis (62-64 b. l., III t.), į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (133 b. l., I t.), nusiskundimų dėl jo elgesio ankstesnės gyvenamosios vietos seniūnija nebuvo gavusi (137 b. l., I t.), neatlygino nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytos žalos, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, į nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltinamojo kaltę, jo asmenybę, bausmės tikslai jam bus pasiekti, paskiriant bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, ir jis yra baustinas laisvės apribojimo bausme (BK 41, 48 straipsniai), paskiriant įpareigojimą atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalą, numatytą BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punkte, ir baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą 180 litų sumai, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje, kadangi kaltinamasis iš padarytos nusikalstamos veikos įgijo tokio dydžio naudą.

Kaltinamasis L. J. teistas, teistumas nusikalstamos veikos padarymo nebuvo išnykęs (102, 103-116 b. l., I t.), baustas administracine tvarka (117-121 b. l., I t.), padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.), dirbantis (60, 61, 62 b. l., III t.), į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (123 b. l., I t.), neatlygino nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytos žalos, tačiau sutinka ir pažada atlyginti, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, į nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltinamojo kaltę, jo asmenybę, bausmės tikslai jam bus pasiekti, paskiriant bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, ir jis yra baustinas laisvės apribojimo bausme (BK 41, 48 straipsniai), paskiriant įpareigojimą atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalą, numatytą BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punkte, ir baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą 180 litų sumai, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje, kadangi kaltinamasis iš padarytos nusikalstamos veikos įgijo tokio dydžio naudą.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti kaltinamajam L. J. paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nukentėjusysis L. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje palaikė savo tėvo liudytojo V. K., turinčio įgaliojimą tvarkyti visus su dvaru susijusius reikalus, 12030,00 litų nurodytą civilinį ieškinį, kuriame šis nurodė, kad dėl nupjauto centrinio šildymo įvado, šildymo sistemos sugadinimo, dėl senoviškos durų spynos, pečiaus durelių, metalinės tvorelės, aliumininio elektros įvado, elektros kabelio vagystės jo sūnui L. K. padaryta 7030,00 litų turtinė žala, bei jam pačiam padaryta 5000,00 litų neturtinė žala, kadangi po vagystės jis patyrė didelį stresą, sugaišo daug laiko ir patyrė daug nepatogumų, važiuodamas į įvykio vietą bei duodamas parodymus (26-27, 28 b. l., I t.). Nukentėjusysis L. K. šių parodymų pagrindu, pateikęs rašytinį prašymą, buvo pripažintas civiliniu ieškovu dėl 12030,00 litų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (30, 31 b. l., I t.). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis L. K. nurodė, kad dokumentų, įrodančių ieškinio sumą, jis neturi.

Kaip matyti iš 2012-09-11 prokuratūros nutarimo dėl tyrimo atskyrimo (3-4 b. l., I t.) į atskirą tyrimą, iš šios bylos yra išskirta senovinės durų spynos, pečiaus metalinių detalių, elektros įvado kabelio ir metalinės tvorelės vagystės.

Kaltinamieji B. M. ir L. J. šioje byloje yra kaltinami tik šildymo sistemos geležinių vamzdžių 450,00 litų vertės vagyste, juos nupjaunant, dėl ko buvo sugadinta šildymo sistema 4000,00 litų vertės. Kaltinime nurodyto pagrobto ir sugadinto svetimo turto, priklausančio nukentėjusiajam L. K., vertė nustatyta pagal nukentėjusiojo ir jo tėvo liudytojo V. K. parodymus, kurios neginčijo kaltinamieji, todėl ši civilinio ieškinio dalis dėl 4450,00 litų turtinės žalos atlyginimo yra pagrįsta, įrodyta ir tenkintina, priteisiant ją solidariai iš kaltinamųjų B. M. ir L. J., kadangi žala nukentėjusiojo turtui buvo padaryta jų nusikalstamais veiksmais (CK 6.249 str., 6.263 str., BPK 115 str.).

Nukentėjusiojo L. K. civilinis ieškinys dėl likusios 2580,00 litų turtinės žalos atlyginimo atmestinas, kadangi dėl 580,00 litų vertės turto vagystės tyrimas atskirtas į atskirą eigą, o dar 2000,00 litų ieškinio dalis nebuvo pagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais, pagal kuriuos būtų buvę galima nustatyti ir apskaičiuoti jos turinį ir vertę (CK 6.249 str., BPK 115 str.).

Nukentėjusiojo L. K. civilinis ieškinys dėl 5000,00 litų neturtinės žalos atlyginimo atmestinas, kadangi jis nepateikė visiškai jokių įrodymų, kad jam pačiam buvo padaryta neturtinė žala, o tik nurodė, jog palaiko savo tėvo V. K. pareikštą ieškinį (CK 6.263 str., 6.250 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

B. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant per šį laiką atlyginti nukentėjusiajam L. K. nusikalstama veika padarytą ir priteistą turtinę žalą,

pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punkto taisyklėmis, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę - laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant per šį laiką atlyginti nukentėjusiajam L. K. nusikalstama veika padarytą ir priteistą turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi ir 72 straipsnio 2 dalimi, nuteistajam B. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą 180,00 litų sumai.

L. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant per šį laiką atlyginti nukentėjusiajam L. K. nusikalstama veika padarytą ir priteistą turtinę žalą,

pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punkto taisyklėmis, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę - laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant per šį laiką atlyginti nukentėjusiajam L. K. nusikalstama veika padarytą ir priteistą turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi ir 72 straipsnio 2 dalimi, nuteistajam L. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą 180,00 litų sumai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuteistajam L. J. palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Priteisti solidariai iš nuteistųjų B. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) ir L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 4450,00 (keturis tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt) litų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam L. K.

Nukentėjusiojo L. K. likusią civilinio ieškinio dalį dėl 2580,00 litų turtinės žalos atlyginimo ir 5000,00 litų neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.