Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi J. D., gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. balandžio 18 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas) 2024 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), (ROIK (duomenys neskelbtini)) nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal J. D. pareiškimą, kad jos kaimynas V. P. 2024 m. kovo 19 d., būdamas savo kieme ir pamatęs J. D. vaikštančią po savo kiemą, jos atžvilgiu naudojo necenzūrinius žodžius.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose gautas J. D. skundas, kuriame nesutinkama su Komisariato 2024 m. balandžio 18 d. nutarimu. Skunde pareiškėja nurodo, kad ji kreipėsi į Komisariatą su 2024 m. kovo 20 d. prašymu ir nurodė, kad negali ramiai gyventi, nes 2024 m. kovo 19 d. apie 14 val. ir 17 val. jai išėjus į kiemą, kaimynas V. P. ją „koliojo“ ir vartojo necenzūrinius žodžius, vadino ją ubage, grasino. Jos netenkina gautas A. R. 2024 m. balandžio 18 d. atsakymas, nes jis neatitinka tikrovės. Ji neprašė Komisariato pareigūnės pravesti profilaktinio pokalbio su V. P.. Taip pat ji turi raštą, kuris patvirtina, kad V. P. pradėtas ikiteisminis tyrimas, ir minėtą raštą yra pateikusi pareigūnei A. R. Jai policijos pareigūnai anksčiau yra pasakę, kad jeigu V. P. dar ją „kolios“, kreiptųsi į policiją ir jis bus nubaustas, nereikia jokių liudininkų, įrašų. Dėl aklinos tvoros gali paaiškinti, kad kai kaimynas atsidaro duris, mato jos kiemą ir ją „kolioja“, jai grasina, bet ji jam nieko nesako, su juo nekonfliktuoja. Pareiškėja prašo nušalinti A. R. nuo jos prašymų tyrimo, nes jos sprendimai vienašališki, ji neatlieka savo pareigų atsakingai, ir paskirti kitą pareigūną, kuris nustatytų, kas konfliktuoja.

Komisariato atsiliepime į skundą nurodoma, kad 2024 m. balandžio 18 d. nutarimas, kuriuo buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena, yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes.

J. D. teismo posėdyje nurodė, kad palaiko skundą ir nori, jog kaimynas būtų nubaustas už jos „koliojimą“, nes gal tada jis liausis tai daryti. Policijos pareigūnė po prašymo pateikimo buvo pas ją atvykusi, matė, kad kitą dieną policija buvo atvykusi ir pas kaimyną. Po to kaimynas aprimo ir šiuo metu jos „nebekolioja“. Niekas nematė, kaip kaimynas ją „koliojo“, ji matė tik patį kaimyną, kamerų savo valdoje neturi įsirengusi, įvykio niekaip neužfiksavo.

Skundas netekintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nuobaudų kodekso (toliau – ir ANK) 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Atlikus administracinio nusižengimo tyrimą, kai nustatoma ANK 565¹ straipsnyje numatyta aplinkybė, institucija, kurios pareigūnas atliko tyrimą, priima nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną (ANK 608 straipsnio 6 dalis).

Nagrinėjamu atveju į policiją raštu dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo kreipėsi nukentėjusioji J. D., kuri pranešė apie netinkamą kaimyno V. P. elgesį, t. y. kad jis 2024 m. kovo 19 d. ją „koliojo“ ir vartojo necenzūrinius žodžius, vadino ją ubage, grasino (b. l. 3). Iš nukentėjusiosios skundo turinio ir teisme duotų paaiškinimų matyti, kad ji nesutinka su policijos sprendimu nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ir siekia, jog kaimynas V. P. būtų pripažintas kaltu už veiksmus, numatytus ANK 481 straipsnyje, dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo ir jam būtų skirta administracinė nuobauda.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-51-1058/2024).

Iš bylos dokumentų ir pačios nukentėjusiosios paaiškinimų matyti, kad policija, reaguodama į J. D. pranešimą apie galimai padarytą administracinį nusižengimą, atliko aplinkybių patikslinimą, kurio metu bendravo tiek su pačia nukentėjusiąja, tiek ir su jos nurodytu kaimynu V. P., kuris neigia atlikęs J. D. nurodytus veiksmus. V. P. teigia, kad jo kaimynė išsigalvoja nebūtus dalykus. Pati J. D. pripažįsta, kad niekas nematė, kaip kaimynas ją „koliojo“, t. y. įvykio liudytojų nėra, ji matė tik patį kaimyną, kamerų savo valdoje neturi įsirengusi, įvykio niekaip neužfiksavo. Nėra pagrindo sutikti su J. D. skunde išdėstytais teiginiais, kad jos kaimynas turi būti nubaustas nesant jokių jo neteisėtus veiksmus patvirtinančių įrodymų, kad užtenka jos nurodytų aplinkybių, nes tokia jos pozicija prieštarauja tiek teisės aktams, tiek ir nurodytai teismų praktikai.

Nėra abejonių, kad tarp V. P. ir J. D. yra susiklostę priešiški santykiai, todėl nukentėjusiosios parodymai turi būti vertinami itin atidžiai ir negalima remiantis vien jais taikyti asmeniui administracinę atsakomybę. Nors teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje V. P. yra kaltinamasis, o J. D. yra nukentėjusioji, ir nors V. P. prieš kelerius metus buvo surašytas protokolas dėl analogiško administracinio nusižengimo padarymo, tai dar savaime nepatvirtina, kad ir šį kartą jis padarė administracinio nusižengimo požymius atitinkančią veiką. Kiekvieną kartą turi būti įrodyta, kad konkretus administracinis nusižengimas iš tikrųjų buvo padarytas. Policija aiškinosi įvykio, apie kurį pranešė nukentėjusioji, aplinkybes, tačiau pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų V. P. neteisėtus veiksmus, dėl objektyvių aplinkybių surinkti nepavyko. Kadangi kitų įrodymų, kurie pagrįstų neteisėtus V. P. veiksmus, išskyrus pačios nukentėjusiosios, su kuria, kaip minėta, susiklostę priešiški santykiai, paaiškinimus, nėra, policija pagrįstai nutarė nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Nukentėjusiosios argumentai ir pateikti įrodymai apie jos neįgalumą, senyvą amžių, sveikatos būklę, niekaip nepagrindžia skundžiamo nutarimo neteisėtumo, nes, kaip jau minėta, tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę, o nagrinėjamu atveju tokie įrodymai tiesiog neegzistuoja, todėl ir nebuvo surinkti. Nors vyresnioji tyrėja A. R. priėmė nukentėjusiosios netenkinantį sprendimą, tai savaime nereiškia, kad ji savo pareigas atliko netinkamai, kaip teigiama skunde. Kadangi skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, paliktinas nepakeistas, o skundas netenkintinas, skundo prašymas dėl kito pareigūno, kuris nustatytų, kas konfliktuoja, skyrimo nevertintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netenkinti J. D. skundo ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. balandžio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.