Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. L. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Raseinių rajono Vėgenų žemės ūkio bendrovė, VĮ Registrų centras ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Su išsaugotais dokumentais kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl pastato įteisinimo nuosavybės teisių jo vardu įregistravimo, jo prašymą atmetė, nes nepateikti reikalingi dokumentai, o pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti patvirtinta notariškai ir įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. (duomenys neskelbtini) žemė ūkio bendrovė faktiškai neveikia, ji nėra išregistruota iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro, tačiau dar 2008-10-20 įregistruotas pranešimas dėl numatomo likvidavimo Registrų tvarkytojo iniciatyva. Viešoje informacijoje nėra nurodytas bendrovės vadovas, su kuriuo galėtų spręsti klausimą dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo pagal įstatymo reikalaujamą formą. Nors nuo 1994 m. gruodžio 14 d. valdo šį pastatą, yra visiškai atsiskaitęs su pajininkais, tačiau dėl to, kad bendrovė nebeveikia, kitais būdais negali įsiteisinti turimo nekilnojamojo turto nuosavybės teisių.

Suinteresuotam asmeniui Raseinių rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 1994 m. gruodžio 14 d. (duomenys neskelbtini) grūdų sandėlio pajininkų visuotino susirinkimo protokolu buvo nutarta parduoti (duomenys neskelbtini)sandėlį ūkininkui A. L. už 5 000 Lt bei A. L. buvo įpareigotas atsiskaityti pajininkams pagal pateiktą bendrovės narių sąrašą (b. l. 9-13). Iš (b. l. 14-18) piniginio išmokėjimo žiniaraščio pajininkams už parduotą grūdų sandėlį matyti, kad buvo išmokėti pinigai visiems 116 pajininkams. Iš (duomenys neskelbtini)grūdų sandėlio priėmimo perdavimo akto (b. l. 19-20) matyti, kad 1994 m. gruodžio 14 d. ūkininkui A. L. buvo perduotas (duomenys neskelbtini) grūdų sandėlis. Iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos (b. l. 21-28) matyti, kad statiniui – grūdų sandėliui suteiktas UN (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimo prašymą atmesti matyti, kad pareiškėjo prašymas dėl Nekilnojamojo turto registre įregistravimo nuosavybės teisės į grūdų sandėlį buvo atmestas, nes nepateikti reikalingi dokumentai. (b. l. 29-31). Iš VĮ Registrų centro svetainės duomenų matyti, kad Raseinių rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės teisinis statusas neįregistruotas (b. l. 32-33).

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje ne kartą išskirtos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos bei atskleistas jų turinys: 1. Pareiškėjai nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmenys nėra daikto savininkai; 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3. Asmenys, sąžiningai įgiję daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai; 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011;kt).

Taip pat kasacinis teismas yra pasisakęs jog pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Įgyjamosios senaties institutu užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas A. L. nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į statinį – grūdų sandėlį, kurio UN (duomenys neskelbtini), kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, tai yra, jis nėra statinio – grūdų sandėlio savininkas. Minėtas nekilnojamasis daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu, taip pat byloje nėra duomenų, kad šis pastatas yra savavališka statyba. Pareiškėjas A. L. statinį – grūdų sandėlį, kurio UN (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), sąžiningai įgijo ir valdo nuo 1994 m. gruodžio 14 d., ką patvirtina 1994 m. gruodžio 14 d. (duomenys neskelbtini)grūdų sandėlio pajininkų visuotino susirinkimo protokolo kopija, buvo nutarta parduoti (duomenys neskelbtini)sandėlį ūkininkui A. L. už 5 000 Lt, A. L. buvo įpareigotas atsiskaityti pajininkams pagal pateiktą bendrovės narių sąrašą. Byloje pateiktas Piniginio išmokėjimo žiniaraštis pajininkams už parduotą grūdų sandėlį ir (duomenys neskelbtini) grūdų sandėlio priėmimo perdavimo aktas patvirtina, kad pareiškėjas išmokėjo pinigus visiems 116 pajininkams bei jam 1994 m. gruodžio 14 d. buvo perduotas (duomenys neskelbtini) grūdų sandėlis. Pareiškėjo teigimu jam perduotą (duomenys neskelbtini)grūdų sandėlį jis valdo nuo jo perdavimo, t. y. nuo 1994 m. gruodžio 14 d. iki šiol, sandėlį pagerino, sutvarkė stogą, sudėjo langus, duris, sutvarkė elektrą. Pažymėtina, kad sąžiningo valdymo faktą taip pat patvirtina tai, jog pareiškėjas iki šiol sandėlį naudoja ūkio veikloje, pareiškėjo iniciatyva buvo sudaryta nekilnojamojo daikto, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byla. Byloje nėra ginčo, kad visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai, nepertraukiamai, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas 10 m.

Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentus, kad (duomenys neskelbtini), esančio statinio – grūdų sandėlio, kurio UN (duomenys neskelbtini), valdymas nuo 1994 m. gruodžio 14 d. iki dabar buvo sąžiningas ir teisėtas, atviras ir nepertraukiamas bei tai, kad jis, visą valdymo laikotarpį elgėsi kaip daikto savininkas ir pagrįstai buvo įsitikinęs, kad niekas neturėjo daugiau teisių į šiuos daiktus nei jis, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, ir tai, kad jokių pretendentų dėl teisių į šį turtą neatsirado ir paskelbus viešai specialiame interneto tinklapyje apie šios bylos nagrinėjimą teisme CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka, kad suinteresuoti asmenys iš esmės neprieštarauja dėl pareiškime išdėstytų teiginių, nėra ginčo dėl valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo, nepertraukiamumo, daiktai neįregistruoti kitų asmenų vardu. Taigi, byloje esant įrodytoms visoms Civilinio kodekso 4.68 str. - 4.71 str. nustatytoms sąlygoms, pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas statinio – grūdų sandėlio, kurio UN (duomenys neskelbtini), įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas (CK 4.47 str. 11 p., 4.68-4.71 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 530-533 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti ir pastatų teisinės registracijos tikslu nustatyti faktą, kad A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini), esantį pastatą - grūdų sandėlį, kurio UN (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.