Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2024-10-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-169-1219/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-10-28
Bylos Nr.
1-169-1219/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40900-2023-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marius Slavinskis
Kaltinamasis
A. P., L. P., S. P.
Nukentėjusysis
J. K., A. J., G. K., V. K.
Advokatai
Jurgita Šlapaitienė, Algimantas Ruginis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-169-1219/2024Proceso Nr. 1-01-1-40900-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.10.2; 1.1.8.10.3; 1.1.10.1.1; 1.2.4.6.1; 1.2.22.11.2; 1.2.26.2; 2.3.6.4.2 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 28 d.Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėjas Marius Slavinskis,sekretoriaujant Viktorijai Stanienei, Odetai Krasauskienei,dalyvaujant prokurorams Jūratei Arošienei, Olgai Alibajevai, Šarūnui Vaicekavičiui,kaltinamiesiems A. P., L. P., S. P.,nukentėjusiojo J. K. atstovei J. K.,nukentėjusiojo J. K. įgaliotai atstovei advokatei J.Š.,nukentėjusiesiems A. J., G. K., V. K.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo data: (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2023 m. birželio 14 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. spalio 10 d. nutartimi 2023 m. birželio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą (bausmę atliko); 2) 2023 m. kovo 13 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirta bausmė - laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros 1 metams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. 2023 m. kovo 13 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė subendrinta su 2023 m. birželio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta - laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros 1 metams 4 mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. A. P. kaltinamas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį,

Žemesnės instancijos teismas

L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo data: (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba, neteistas, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį.

S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo data: (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas: 1) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį 30 parų areštu, jo vykdymą atidedant 3 mėnesiams; 2) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. gruodžio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, viešaisiais darbais 2 mėnesiams. 2023 m. sausio 18 d. nutartimi 2022 m. liepos 5 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2022 m. gruodžio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 36 paros arešto, jo vykdymą atidedant 3 mėnesiams (bausmę atlikęs); 3) 2023 m. kovo 13 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų pagal BK 187 straipsnio 2, 4 dalis, 187 straipsnio 3 dalį. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. 2023 m. kovo 13 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. sausio 18 d. nutartimi paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta - laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams. S. P. kaltinamas pagal BK 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kaltinamasis A. P. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas:

1.1. neteisėtai įgijo ir nešiojo nešaunamąjį ginklą.

Tai yra, kaltinamasis A. P. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, neteisėtai įgijo ir 2023-10-24, apie 8 val., prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nešiojo su savimi laikydamas užkištą už kelnių UMAREX Makarov nešaunamąjį ginklą, kuris pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą yra priskiriamas D kategorijos pneumatiniams ginklams iki tol, kol 2023-10-26, apie 17.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), vykdomos kratos metu savanoriškai pateikė Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato pareigūnams.

1.2. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Tai yra, kaltinamasis A. P. 2023-10-23, apie 15 val. 10 min., viešoje vietoje – aikštėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), kitų asmenų akivaizdoje, tyčia vieną kartą dešine koja pasikėsino spirti V. D. į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kūno vietą, vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė į veido - kaklo sritį, du kartus dešinės rankos kumščiu pasikėsino suduoti į viršutinę kūno sritį, du kartus dešinės kojos keliu sudavė į viršutinę kūno sritį, vieną kartą dešine ranka pasikėsino suduoti į krūtinės sritį, tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia vieną kartą kaire ranka pasikėsino suduoti A. V. į viršutinę kūno sritį, iš automobilio paėmęs avarinio sustojimo ženklą, metė ir pataikė į kairės rankos sritį, tęsdamas nusikalstamą veiką tyčia vieną kartą dešine koja spyrė L. V. į liemens sritį, taip kitų asmenų akivaizdoje savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

2. Kaltinamasis L. P. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas:

2.1. mušdamas nežymiai žmogų sužalojo.

Tai yra, kaltinamasis L. P. 2023 m. spalio 20 d., apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini), tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, tyčia vieną kartą koja spirdamas nepilnamečiui J. K. į tarpukojį - dešinės kojos kirkšnį, ranka suduodamas vieną smūgį į kairės ausies sritį, vieną kartą koja spirdamas į kairės rankos sritį, kuria šis dengėsi, tokiais savo veiksmais J. K. padarė dešinės šlaunies poodinę kraujosruvą ir taip nežymiai sutrikdė jo sveikatą.

2.2. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Tai yra, kaltinamasis L. P. 2023-10-23, apie 15 val. 10 min., viešoje vietoje – aikštėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), kitų asmenų akivaizdoje, tyčia du kartus dešine ranka pasikėsino suduoti A. V. į galvos sritį, tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia vieną kartą dešine koja spyrė V. D. į kairio peties-rankos sritį, du kartus dešinės rankos kumščiu sudavė į galvos sritį, vieną kartą dešinės kojos keliu sudavė į viršutinę kūno sritį, du kartus dešinės kojos keliu pasikėsino suduoti į galvos sritį, vieną kartą dešinės kojos keliu pasikėsino suduoti į viršutinę kūno sritį, vieną kartą dešine ranka pasikėsino suduoti į viršutinę kūno sritį, taip kitų asmenų akivaizdoje savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

3. Kaltinamasis S. P. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką:

3.1. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Tai yra, kaltinamasis S. P. 2023-10-23, apie 15 val. 10 min., viešoje vietoje – aikštėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), kitų asmenų akivaizdoje, tyčia dešinės kojos keliu pasikėsino vieną kartą spirti V. D. į galvos sritį, dešine ranka vieną kartą pasikėsino suduoti į galvos sritį, kairės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į veido sritį, tęsdamas nusikalstamą veiką tyčia dešine koja vieną kartą pasikėsino spirti A. V. į viršutinę kūno sritį, dešine koja spyrė vieną kartą į ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą vietą, ties krūtinės sritimi, dešine ranka sudavė vieną smūgį į viršutinę kūno sritį, tęsdamas nusikalstamą veiką tyčia kairės rankos kumščiu pasikėsino suduoti vieną smūgį L. V. į viršutinę kūno sritį, taip kitų asmenų akivaizdoje savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

4. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados.

4.1. Kaltinamasis A. P. teisiamajame posėdyje neprisipažino dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje, kaltu iš esmės prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje. A. P. parodė, kad gailisi. To neplanavo. Dėl ginklo laikymo jis ginklą nusipirko neveikiantį, jam sakė, kad jis yra legalus. Įsigijo per internetą. Kai nusipirko, jis gyveno dar pas mamos. Nešiotis, rodyti žmonėms negali, jis tą supranta. Nesinešiojo prie mokyklos užsikišęs už kelnių. Pas brolio namuose buvo tas šautuvas, išsiuntė per Snapchat programėlę, klasiokas pamatė. Jeigu jis nebūtų matęs, kad jo brolis siuntė per Snapchat programėlę tą šautuvą, tai jis net nebūtų sukūręs tos istorijos. Ginklas visą laiką namuose buvo. Jis buvo net pamiršęs. Kokius penkis mėnesius gal prabuvo. Dėl muštynių jis prisipažįsta. Tiesiog parvažiavo iš darbo, važiavo pro centrą. Brolis sakė „sustok, išmesiu šiukšles“. Sustojo, pasuko į aikštelę, išlipo išmest šiukšles ir iš karto juoda „(duomenys neskelbtini)“ privažiavo, šešiese bėgo link jų. Jie kol išlipo, iškart „daužytis“ pradėjo. Taip prasidėjo muštynės. Jie buvo pasiruošę su pirštinėm. Datos nepasakys, nepamena. Buvo nuo ryto pusės, iki pietų. Galėjo būti 15 val. 10 min. Viskas vyko (duomenys neskelbtini), pačiame centre, gatvės nežino. Vieną kartą dešine koja pasikėsino spirti V. D., bet ne pirmas, o kai jį užsipuolė. Jis gynėsi. Sudavė į veido kaklo sritį, jeigu puolė jį. Pasikėsino du kartus dešinės rankos kumščiu suduoti į viršutinę kūno sritį dešinės kojos keliu, sudavė į viršutinę kūno sritį. Norėjo išvažiuoti, jie neleido. Atėjo toliau kelti konfliktą, pradėjo vėl pulti ant jų. Taip gavosi, vėl gynėsi. V. puolė. Iš automobilio paėmęs avarinio sustojimo ženklą metė ir pataikė į kairės rankos sritį. Ar tyčia vieną kartą dešine koja spyrė L. V. į liemens sritį, nepamena, nepasakys.

4.2. Kaltinamasis L. P. teisiamajame posėdyje neprisipažino dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, kaltu iš esmės prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje. L. P. parodė, kad mokykloje kildavo konfliktai. Viskas įvyko prieš 3 dienas nuo kitų muštynių. Galėjo būti 2023 m. spalio 20 d., neprisimena. Galėjo būti kokią antrą valandą, po dviejų. Nežino, tame tarpe po pietų, o gal prieš. Neprisimena laiko. Viskas vyko už mokyklos, link centro. Gal (duomenys neskelbtini) gatvė, nežino kokia ta pagrindinė gatvė. Važiavo gatve, jie pradėjo „fakus“ rodyti. Vaikai ėjo dviese. Jis važiavo gatve, jie ėjo dešinės pusės šaligatviu. Buvo keturiese (pilnametis buvo jis vienas). Iš automobilio buvo išlipę jis ir dar du. Trise priėjo prie nepilnamečio aiškintis dėl ko jie rodo jiems įžeidžiančius ženklus. Jis privažiavo prie jų, išlipo, jie kažką mėgino sakyti, neprisimena gerai ką. Mėgino sakyti „gaidys“, taip, taip. Priėjo, normaliai paaiškino kaip kas. Užmiršo kaip kas įvyko. Balsą buvo pakėlęs, bet neįžeidinėjo. Jis jo nemušė, jis pastūmė į petį. Mėlynės nežino iš kur atsirado. J. K. į tarpkojį nespyrė. Nesudavė ranka į kairės ausies sritį. Kur galėjo jausti smūgį, kai pastūmė į petį. Jis nespyrė vieną kartą koja į kairės rankos sritį. Jam buvo sakę, kad jie kalba nesąmones, kad ten turi gaują susikūrę, ir pradėjo „fakus“ rodyti. Pakalbėjo ir viskas. Kalbėjo kodėl rodo vidurinį pirštą. Kodėl mokykloje šneka nesąmones. Neprisimena, ką jis sakė tiksliai. Kalbėjo su abiem. Ką atsakė neprisimena. Tada baigė pokalbį. Gavosi kaip konfliktas. Jis jį pastūmė, ir jie nuėjo dviese su G.. Įsėdo į automobilį ir išvažiavo savo reikalais. Yra susipažinęs su civiliniu ieškiniu, su civiliniu ieškiniu nesutinka. L. P. taip pat parodė, kad dirbo darbe, važiavo atsigerti nusipirkti. Brolis sakė „sustok, išmesiu šiukšles“. Įsuko į aikštelę. Tiksliai datos neprisimena. Buvo po pietų. Viskas vyko (duomenys neskelbtini) miestelyje, centre, aikštėje. S. išlipo šiukšlių išmesti ir privažiavo juoda (duomenys neskelbtini), numerių neprisimena, išlipo penki vyrai su pirštinėmis, su „kedais“. Jis stovėjo su dvejom kelnėm, su guminiais. Prasidėjo muštynės. Tik gynėsi. Nepasikėsino suduoti A. V. į galvos sritį, bet gynėsi, o kai ginasi, savo veiksmų neapskaičiuoja. Vieną kartą dešine koja spyrė V. D. į kairiojo peties rankos sritį, gindamasis. Du kartus dešinės rankos kumščiu sudavė į galvos sritį tam pačiam asmeniui, gindamasis. Vieną kartą dešinės kojos keliu sudavė į viršutinę kūno sritį, gindamasis. Du kartus dešinės kojos keliu pasikėsino suduoti į galvos sritį, gindamasis. Mano, kad tam pačiam asmeniui vieną kartą dešinės kojos keliu pasikėsino suduoti į viršutinę kūno sritį, gynėsi (nesikėsino). Neprisimena, ar vieną kartą dešine ranka pasikėsino suduoti į viršutinę kūno sritį tam pačiam asmeniui.

4.3. Kaltinamasis S. P. teisiamajame posėdyje kaltu iš esmės prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje. S. P. parodė, kad dirbo pas ūkininką. Jei neklysta, jie važiavo nusipirkti pavalgyti. Tai galėjo būti spalio mėnesį, mano kad 2023-10-23 galėjo būti, po pietų, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, pačiame centre, aikštelėje centro. Gale valgė, apsidrabstė. Broliui sakė „sustok į šiukšlinę išmesiu“. Kai sustojo aikštelėje, nepastebėjo nepilnamečių asmenų, neatkreipė dėmesio. Bet kad buvo žmonių, tai buvo tikrai. Pamena, autobusas stovėjo. Jis pradarė mašinos dureles, išgirdo kad „belekokiu“ greičiu automobilis „(duomenys neskelbtini)“ privažiavo, durelės atsidarė ir iš visų pusių parbėgo „bachūriukai“ apsirengę sportiškai, su „mama“ pirštinėmis. Tiesiai į jį bėgo, taip prasidėjo konfliktas. Jie neketino kažko daryti, neplanavo. Nesikėsino niekam smūgiuoti, gynėsi. Nežino ar kairės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į veido sritį, neskaičiavo. Gynėsi ir neturėjo laiko galvoti, kiek jis tų smūgių suduoda, kiek praleidžia, kiek pataiko, nes neturėjo laiko. Nežino, negali patikslinti ar sudavė į veido sritį. Trenkė visur, kad tiesiog atsigintų. Trenkė visur kur ėjo. Neskaičiavo kiek jis tų smūgių sudavė. Negali pripažinti, kad tikrai trenkė į veidą, nes jis nepamena. Gindamasis gal dešine koja vieną kartą pasikėsino spirti A. V. į viršutinę kūno sritį. Nežino ar dešine koja spyrė vieną kartą į ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą vietą ties krūtinės sritimi. Nežino ar dešine ranka sudavė vieną smūgį į viršutinę kūno sritį. Galimai taip, nes gynėsi. Gindamasis kairės rankos kumščiu pasikėsino suduoti vieną smūgį L. V. į viršutinę kūno sritį. Nei vieno nepažįsta, net nėra matęs. Jam buvo suduoti smūgiai į pilvo sritį, į galvos sritį, į visą kūną. Buvo likę sužalojimų, jie nebuvo fiksuoti, nes niekur nesikreipė. Tris dienas paskaudėjo šonkauliai, o paskui praėjo. Eigoje pasirodė, kad dėl tų vaikų viskas įvyko. Kai sužinojo kas tie asmenys ir tada sužinojo iš tų pačių asmenų, kad čia dėl tų vaikų viskas. Jis nepažįsta tų vaikų.

4.4. Be kaltinamųjų parodymų, kiti byloje esantys įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados:

Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 258 straipsnio 2 dalį.

4.5. Liudytoja O. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 metų spalio mėnesio 24 dieną, apie 8 valandą, jai paskambino kaimynė J. K.. J. jai papasakojo, kad šiuo metu jos sūnų prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos pastato yra užpuolę „(duomenys neskelbtini)“, kurie vaiką kažkur nusivedė. Pasak kaimynės, ji apie įvykį jau buvo pranešusi policijai. Tada abi kaimynės automobiliu nuvyko į (duomenys neskelbtini) gimnaziją. Jos sūnus G. T., gim. (duomenys neskelbtini) jau buvo gimnazijos pastate. Pokalbio metu sūnus papasakojo, kad mokykliniu autobusu jam tik nuvykus prie gimnazijos pastato, čia jo jau laukė S. P., A. P. bei D. P.. Pasak vaiko, jam tik išlipus iš autobuso visi aukščiau paminėti asmenys jėga nusivedė jį už mokyklos pastato ir ten grasino jam susidorojimu. Pagrinde, pasak vaiko, kalbėjo A. P., kuris su broliu S. siūlė jos sūnui pasivažinėti jų automobilio bagažinėje. Sūnaus tvirtinimu, A. už juosmens turėjo užsikišęs kažką panašaus į šaunamąjį ginklą, tačiau šiuo daiktu jam negrasino. Sūnaus įsitikinimu, grasinama jam buvo reikalaujant išduoti, kas 2023 metų spalio mėnesio 23 dieną dalyvavo muštynėse, kurios vyko (duomenys neskelbtini) miestelio centre. Jos žiniomis tą dieną mušėsi „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai, tačiau kas konkrečiai ji nesidomėjo (3 t., b. l. 55-56).

4.6. Liudytoja J. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 metų spalio mėnesio 24 dieną, apie 8 valandą, jai paskambino jos dukra G. K., kuri papasakojo, kad mokykliniam automobiliui sustojus šalia gimnazijos, prie autobuso jau laukė „(duomenys neskelbtini)“, kurie, iš autobuso išlipus jos draugui G. T., šį kažkur nusivedė. Tuomet ji paskambino G. mamai O. T., kuri gyvena jos kaimynystėje. G. mamai neatsiliepus, ji paskambino bendrojo pagalbos centro telefono numeriu ir pranešė apie įvykį. Kas realiai nutiko G. ir kodėl kaimynės vaikas buvo užpultas ji nežino (3 t., b. l. 58-59).

4.7. Liudytojas G. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tą rytą jis mokykliniu autobusu atvyko iš savo namų į (duomenys neskelbtini), kadangi jis mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje. Atvyko kažkur po 7.30 val. Autobusas sustoja prie pat mokyklos, pačiame mokyklos kieme. Prieš sustojant autobusui, jis matė, kad prie mokyklos vartų stovi A. P., S. P., D. P.. Išlipęs iš autobuso, kartu su klasioke G. K. ėjo link mokyklos. Einant matė, kad S., A. ir D. jau stovi prie mokyklos durų. Jie priėjo ir kažkuris iš jų pasakė: „Einam pasikalbėti“. Jis tuo metu sustresavo ir bijojo, kadangi penktadienį tarp draugo J. K. brolio ir jų įvyko muštynės. Atsimena tą muštynių dieną, penktadienį jis su J. K. apir 15 val. ėjo iš mokyklos. Centre buvo suoliukai, ant kurių sėdėjo ir laukė autobuso. Pamatė, kad gatve pravažiavo automobilis „(duomenys neskelbtini)“, žinojo, kad ta mašina P.. Pro juos pravažiavusi mašina sustojo, įsijungė atbulinį ir privažiavo prie jų. Už vairo sėdėjo L. P., kuris jiems pasakė: „Ar norite pasivažinėti bagažinėje“, tuo metu važiavo draugo J. brolis, ir pamatęs, kad jie prie jų pristojo, jis sustojo ir tuomet jie ten susimušė. Matė, kad toje mašinoje dar buvo A. P. ir S. P.. Kalbant apie pirmadienį, ėjo pats, jo niekas netempė. Tada S. P. prašė pasakyti vardus ir pavardes asmenų, kurie penktadienį dalyvavo muštynėse. Dar prašė pasakyti kur jie gyvena. Jis tik pasakė vieno asmens pravardę, nes žinojo, kad nuo jo jie kitaip neatstos. Tada jis pasisuko į šoną ir pamatė, kad pas A. P., šone, už kelnių yra užkištas kažkas panašaus į šautuvą. Tas daiktas buvo metalinis, toks blizgus ir matėsi tokia kaip medinė apdailos plokštelė, kokios konkrečiai spalvos nematė, nes buvo tamsu. A. stovėjo rankas susidėjęs tuo metu ant klubų, gal jis ir norėjo, kad tą daiktą panašų į šautuvą, pamatytų. A. apie tą šautuvą nieko nekalbėjo, pasiėmęs į rankas nebuvo. Jokių pasekmių nekilo, tik baimė ir nežinomybė. Po to įvykio mokykloje jokie specialistai su juo nebendravo, į psichologus nesikreipė. Norėtų, kad jie jam pinigais atsilygintų už tai, ką padarė (3 t., b. l. 66-67).

4.8. Liudytoja G. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad buvo spalio mėnuo. Ji atvyko į (duomenys neskelbtini) esančią mokyklą mokykliniu autobusu. Tuo pačiu autobusu į mokyklą atvyko ir G.. Važiuojant autobuse netoli mokyklos pamatė, kad prie mokyklos tvoros stovi L. P., A. P. ir D. P.. Išlipusi iš autobuso, kartu su G. ėjo link mokyklos. Priėjus prie mokyklos pamatė, kad tie patys P. jau stovi prie mokyklos durų. Jiems einant link mokyklos, jie visi trys priėjo prie jų ir apsupę G., girdėjo, kažkuris iš jų pasakė: „einam pasikalbėti“, ir G. nusistūmė į šoną. Tada ji nuėjo į mokyklą, paskambino broliui, nes nežinojo, ką reikia daryti. Bekalbant telefonu, visi asmenys iš mokyklos teritorijos išsiskirstė, o ji su G. kartu nuėjo į mokyklą. G. atrodė pasimetęs, nieko nekalbėjo ir nieko nepasakojo (3 t., b. l. 86-87).

4.9. Liudytoja E. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji draugavo su A. P., o su L. tik bendravo. Jos draugė V. S. dar tebedraugauja su L.. L. turi mašiną „(duomenys neskelbtini)“, ją kartais nuo (duomenys neskelbtini) esančios autobuso stotelės nuveždavo iki mokyklos, o po pamokų nuveždavo iki stotelės. Niekada L. niekur nėra sustojęs, kuomet jis ją vežė iš mokyklos link stotelės, taip pat važiuojant nėra buvę tarp L. ir kitų asmenų jokių konfliktų. Žino, kad (duomenys neskelbtini) buvo muštynės, bet ji jų nematė, nes iš ryto išvažiavo namo. Kiek žino tą muštynių dieną A., L. ir S. važiavo L. mašina į (duomenys neskelbtini) centrą nusipirkti atsigerti, bet prie jų privažiavo „(duomenys neskelbtini)“ ir jie susimušė. Žino, kad po tų muštynių praėjus maždaug dienai, S. ir A. iš pačio ryto, dar neprasidėjus pamokoms, atėjo prie mokyklos ir girdėjo kaip G. prašė kontaktų tų asmenų kurie centre mušėsi. Kad S. ir A. G. grasintų, negirdėjo. Nematė, kad A. su savimi turėtų kokių nors daiktų, jis rankas laikė laisvai, kad ką nors būtų kur nors užsikišęs nematė. G. jie netampė (2 t., b. l. 182-183).

4.10. Kratos protokolas, kuriame užfiksuota, kad krata atlikta adresu: (duomenys neskelbtini) Kratos metu A. P. pateikė daiktą panašų į šaunamąjį ginklą. Užrašas ant daikto šono „Makarov“ (3 t., b. l. 104-106).

4.11. Tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, kad kratos pradžioje A. P. buvo pasiūlyta atiduoti daiktus, reikšmingus nusikalstamos veikos tyrimui. Po pasiūlymo A. P. policijai pateikė jo mamos J. Š. namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini) laikytą daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą „Makarov“, ser. Nr. (duomenys neskelbtini) (daiktą laikė spintelės stalčiuje). Pasak A. P. tai buvo legaliai jo įgytas pneumatinis pistoletas, kurio įgijimui leidimas nereikalingas (3 t., b. l. 119).

4.12. Daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrimas daiktas, panašus į ginklą. Ant apžiūrimo daikto užrakto matomas užrašas „UMAREX“, ties rantais matomas užrašas (duomenys neskelbtini) cl. 4,5 mm / (.177). Rankenos viduje matomas sidabrinės spalvos „UMAREX“: 12g. CO2 balionėlis. Ant vamzdžio, ties šovinio lizdu, matomas užrašas (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 128-129).

4.13. Specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad tirti pateiktas pistoletas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pramoniniu būdu pagamintas, 4,5 mm kalibro, D kategorijos, pneumatinis, tvarkingas, šaudymui tinkamas, UMAREX Makarov nešaunamasis ginklas, kuris skirtas šaudyti 4,5 mm kalibro BB sviediniais naudojant CO2 dujų balionėlį (3 t., b. l. 136-139).

Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

4.14. Nukentėjusysis J. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023-10-20 po 15 val., kartu su G. T. ėjo iš mokyklos į autobusų stotelę, esančią (duomenys neskelbtini) centre. Einant link autobusų stotelės, maždaug 200-300 metrų nuo mokyklos, pamatė, kad pro juos pravažiavo P. „(duomenys neskelbtini)“ pilkos spalvos, galiniais tamsintais langais, bei persirikiavo į kairę pusę, kuria jie ėjo. Sustojus automobiliui, iš jo išlipo L. P. bei A. P.. Minėtus asmenis jis žino iš matymo. Link jo pradėjo artintis L. P., o A. P. ėjo link G. T.. Eidamas link jo, L. P. pasakė „Ką tu bazari“ ar „Ką tu pasakei“. Tada vieną kartą iš kojos, pėdos, spyrė į tarpukojį. Tuo metu pajuto labai didelį skausmą. Kai jam spyrė į tarpukojį, pataikė ir į dešinės kojos kirkšnį bei lytinius organus. Dešinės kojos kirkšnį bei lytinius organus jam skaudėjo kelias dienas. Ant kojos jam buvo atsiradusi mėlynė, kuri laikėsi virš savaitės. Ką tuo metu veikė A. P. jis nežino, nematė. Kai L. P. jam spyrė į tarpukojį, dar bandė jam su ranka trenkti į pilvą, tačiau jis smūgio išvengė. Tada L. P. trenkė vieną kartą arba iš „kuloko“ arba iš alkūnės trenkė į veido sritį. L. P. pataikė labiau į kairę ausį ir aplink ją bei sukėlė jam fizinį skausmą. Ausis nuo smūgio buvo užkritusi bei paraudonavusi. Po šito smūgio L. P. bandė dar spirti į veidą koja, tačiau jis prisidengė ir jam pataikė koja į kairę ranką. Kai L. P. koja pataikė į ranką, ją skaudėjo apie nuo 1 valandos iki pusvalandžio. Ranka, į kurią pataikė, buvo paraudusi. Ką tuo metu veikė A. P. jis nežino, nematė. Netrukus pamatė, kad G. T. guli ant žemės, taip pat matė, kad L. P. G. T. spiria į krūtinę, o tuo metu A. P. koja nuo jo traukiasi. Nematė ar A. P. spyrė G. T.. Po to P. nuvažiavo. Jie su G. T. nuėjo link autobusų stotelės. Einant link autobusų stotelės, G. T. sakė, kad jam spyrė į krūtinę ar į pilvą (2 tomas, b. l. 129-130).

4.15. Liudytojas G. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad penktadienį, tikslios dienos nepamena, apie 15 val. kartu su draugu J. K., ėjo iš mokyklos link autobusų stotelės, kuri yra (duomenys neskelbtini) miestelio centre. Netoli jų sustojo automobilis, iš jo išlipo jam pažįstami L. P. ir A. P.. Prie J. K. priėjo L. P., o prie jo priėjo A. P.. Priėjęs prie jų L. P. pasakė „ką čia bazarinat“ ir iškart dešinės kojos kelėnu vieną kartą trenkė J. K. į tarpkojį. Po to vieną kartą J. K. trenkė į galvą, o konkrečiau į kairę ausį. Ar dar kažkur J. K. buvo suduota jis nematė. Netrukus A. P., nieko jam nesakęs, bandė jam spirti koja, tačiau nepataikė ir jokio jam fizinio skausmo nesukėlė. Konflikto metu A. P. ir L. P. prie jų artinosi, vis labiau juos „spaudė“, jis, nenorėdamas nukentėti, traukėsi link kitos kelio pusės ant šaligatvio. Perėjęs kelią, ant kito šaligatvio į dešinę pusę, jis paslydo bei nugriuvo. Tuo metu kai nugriuvo, prie jo pribėgo L. P., kuris jam lyg ir nieko nesakęs (gal ir sakė, tačiau jis negirdėjo nieko), vieną kartą spyrė į pilvą. Kai įspyrė, jis pajuto, kad tai įvyko, tačiau skausmo nepajuto. Po to L. su A. įsėdo į automobilį bei išvažiavo, o jis su J. K. nuėjo link autobuso. Einant link autobuso, J. K. sakė, kad jam skaudą tarpkojį bei ausį. Pats matė, kad J. K. kairė ausis paraudusi (2 t., b. l. 161-162).

4.16. Liudytoja O. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023-10-20, apie 16 val. 30 min. jos sūnus G. T. grįžo iš mokyklos į namus. Sūnus G. T. pasakė, kad einant iš mokyklos kartu su J. K. prie jų privažiavo automobiliu ir išlipo „(duomenys neskelbtini)“, kurie kelis smūgius sudavė bei įspyrė J. K., jos sūnui nesudavė, nes spėjo apsiginti, bet norėjo suduoti. Kuris tiksliai „(duomenys neskelbtini)“ norėjo jos sūnui suduoti nežino, nepaklausė (3 t., b. l. 3-4).

4.17. Liudytojas A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad buvo toks atvejis, kuomet važiuojant kartu su L., jo mašina „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) miestelyje, jiems kažkokie vaikai rodė „fakus“, t. y. rankos vidurinį pirštą. Kas toliau vyko neprisimena (3 t., b. l. 9).

4.18. Liudytoja J. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023-10-20, apie 16 val. 30 min., jos sūnus J. K. mokykliniu autobusu grįžęs namo iš mokyklos, papasakojo, kad jis su draugu G. T. ėjo iš mokyklos į autobusų sustojimą. Einant prie jų privažiavo „(duomenys neskelbtini)“ markės automobilis ir sustojo prie jų. Iš automobilio išlipo du jiems iš matymo pažįstami asmenys - L. P. ir jo jaunesnis brolis A. P.. L. P., žiūrėdamas į jos sūnų, pasakė „ką tu ten man sakei“. Sūnus paklausė „ką aš tau sakiau“, o L. P., daugiau nieko nesakęs, vieną kartą spyrė sūnui į tarpukojį ir taip sukėlė fizinį skausmą. Tada kumščiu bandė suduoti į krūtinę, tačiau sūnus atsitraukė ir smūgio išvengė, tuomet kumščiu vieną kartą trenkė į kairę veido pusę - ausį ir taip sukėlė fizinį skausmą. Po to dar bandė spirti į veidą, tačiau sūnus veidą užsidengė ir jam pataikė į kairę ranką, kuria buvo prisidengęs veidą. G. sakė, kad A. P. jam bandė spirti ir trenkti, tačiau jis smūgių išvengė. Po visko L. P. ir A. P. sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Tą pačią dieną sūnui dėl patirto smūgio į tarpukojį dešinės šlaunies vidinėje pusėje atsirado mėlynė, dar iki šiol jis jaučia skausmą (1 t. b. l. 11).

4.19. Specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad J. K. padarytas sužalojimas: dešinės šlaunies poodinė kraujosruva. Sužalojimas galėjo būti padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu tiesioginiu trauminiu poveikiu. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. J. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (3 t., b. l. 22).

4.20. Įvykio vietos ir vietovės apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 119).

Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 284 straipsnį.

4.21. Nukentėjusysis A. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad tiksliai datos neprisimena, buvo po pietų 15.10 val. Visų detalių smulkiai neprisimena. Buvo darbo metu, jie visi trys nukentėjusieji, buvo darbo vietose. Jo kabinetas yra priešingoje pusėje prieš turgaus aikštę. Kažkuris iš darbuotojų įėjo į kabinetą, sakė miestelio centre yra muštynės. Jos jau buvo prasidėjusios, jie trys darbuotojai ir kiti darbuotojai išėjo į turgaus aikštę. Vyko muštynės. Autobusas stovėjo, buvo mokiniai, buvo jau po pamokų, mokiniai laukė autobuso ir matė – (duomenys skelbtini) seniūnijos gyventojai yra P., kuriuos iš matymo pažįsta, juodą „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, atvykę jam nepažįstami jaunuoliai, kurie tarpusavyje rėkavo, konfliktavo, mušėsi. Negali pasakyti, tos muštynės buvo suplanuotos, ar spontaniškai vyko. Konfliktas buvo prasidėjęs. Chaosas - vieni lakstė, bėgiojo, mušėsi, šaukė. Matė, kad dalyvavo visi trys kaltinamieji (A. P., L. P. ir S. P.), vardų jis negali įvardinti, kuris ten ką darė. Buvo abipusis konfliktas. Kas kaltas, kas kam sudavė - tai ir vieni, ir kiti. Kas pradėjo nematė. Jis jiems garsiai sakė pabaigti ir nusiraminti, bus kviečiama policija. Jie buvo užsiėmę muštynėmis, į tai nereagavo. Paskambino 112, pranešė policijai, bet už keletą minučių muštynės baigėsi. Perskambino 112, kad pagalba nereikalinga. Tuo ir baigėsi. Dėl kitų nusikalstamų veikų jam nežinoma. Buvo nutrauktas darbas, sutrikdyta veikla. Jie turėjo išeiti, palikti savo darbo vietas, išėjo į lauką.

4.22. Nukentėjusioji V. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad tai įvyko 2023 m. spalio 23 d. Tai buvo po 15 val. Kolegės, kolektyvas visas pradėjo sakyti, kad didžiulis šurmulys - tiesiog vyksta muštynės po seniūnijos langais, miestelio centre. Pirmiausia išėjo seniūnas, išėjo kiti kolektyvo nariai. Išėjo ji vėliausiai. Ir tuo metu vyko muštynės, vyko ten susispardymas dviejų grupuočių. Pažįsta tuos tris (duomenys neskelbtini) (A. P., S. P. ir L. P.), o kitų jaunuolių nepažinojo. Ten vyko susistumdymas, vyko spardymasis, keiksmažodžiai. Stovėjo šalia autobusas, stovėjo būrys nepilnamečių vaikų, mokinukų. Bandė sakyti, kad jūs negražiai elgiatės, ką darote. Niekas į tai nereagavo. Jau viskas buvo įvykę. Tiesiog ėjo į pabaigą. Išsigando, prieš ją jie mušėsi – ji tiesiog tame tarpe buvo, sūkuryje, ėjo per aikštę. Tiksliai kiek buvo kitų asmenų, pasakyti negali. Neatsimena. Nepažįsta nei vieno. Jos manymu, ne (duomenys neskelbtini). Mano, kad jų buvo daugiau asmenų, negu P.. Matė lyg stovėjo mašinos. Bet ji nekreipė dėmesio į tas mašinas. Stovėjo mokyklinis autobusas, ir lyg tai stovėjo juoda mašina, tokia šviesi mašina dar. Aikštės pakraštyje stovėjo dvi mašinos. Turbūt ta šviesi „(duomenys neskelbtini)“ brolių ir buvo. Buvo atvykę su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, juodos spalvos. Nežino kiek jų ten buvo. Kaip atvažiavo „(duomenys neskelbtini)“, nematė. Jie taip nusprendė, kad tas „(duomenys neskelbtini)“ yra (duomenys neskelbtini), o ta „(duomenys neskelbtini)“ stovinti mašina - ne (duomenys neskelbtini). Nematė kaip jie pasišalino iš įvykio vietos. Neatsimena kaip nutrūko muštynės. Ji turbūt grįžo į seniūniją atgal. Buvo įsibėgėjusios tos muštynės, kai ji išėjo.

4.23. Nukentėjusioji G. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji ten nebuvo vietoje, nevaikščiojo po aikštę, tiesiog filmavo. Ir ta, ir ta grupė mano, kaltos abi. Miesto centre negali vykti tokie dalykai. Moralinė žala. Nei fizinės, nei materialinės žalos nepatyrė. Ji ne nuo pradžių matė. Pradėjo šūkauti koridoriuje. Atsisuko. Jos langai yra į aikštę. Filmavo iš savo kabineto lango, iš antro aukšto. Kaltinamieji dalyvavo visi. Tas įvykis po trijų penkios, dešimt gal minučių buvo. Viskas buvo 2023 m. spalio 23 d. Nematė kas pradėjo muštynes. Pradėjo šūkauti, kad kažkas su kažkuo, ar iš (duomenys neskelbtini), ar iš (duomenys neskelbtini), ar iš (duomenys neskelbtini) atvažiavę. Tiesiog toks šurmulys ir viskas. Negalima sakyti, kad iš vienos pusės buvo, tikrai ne.

4.24. Liudytoja R. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023-10-23, apie 15 val. 10 min., jai būnant darbe, darbo kabinete, pamatė per langą miestelio centre tarpusavyje besimušančius asmenis. Kas tokie ten mušėsi ji nežino, nepažįsta, tiesiog matė vykusi konfliktą ir jį filmavo telefonu (1 t., b. l. 162).

4.25. Liudytojas A. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad nieko nematė. Jis kažkur prieš tris parvažiavo ir sėdėjo autobuse. Buvo sustojęs (duomenys neskelbtini) autobusų stotelėje, šone. Jam iš kairės pusės buvo aikštė. Vaikai šurmuliavo aplinkui, kažkoks šurmulys vyko. Matė, kad seniūnijos darbuotojai ateina, buvo seniūnas. Ginčijosi, šnekėjosi garsiai jaunimas. Buvo gal nuo aštuoniolikos iki dvidešimties - jaunuoliai. Gal devyniolikos. Jie vaikščiojo vienas prieš kitą, kažką aiškinosi. Jis nebuvo išlipęs iš autobuso. Nematė ar buvo suduoti kokie nors smūgiai kam nors tarp žmonių, ar būtų pasikėsinta suduoti kokius nors smūgius. Aikštėje vienas automobilis buvo, pilkos spalvos, mano kad (duomenys neskelbtini).

4.26. Liudytoja J. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai yra žinoma, kad jos sūnus V. M. dalyvavo muštynėse, jo elgesį vertina labai neigiamai, ją jo toks elgesys nustebino, kadangi jis yra ramaus būdo ir nėra linkęs netinkamai elgtis. Nors V. tiesiogiai to nesakė, tačiau ji suprato, kad jis dėl to, ką padarė, nuoširdžiai gailisi (1 t., b. l. 194-195).

4.27. Liudytojas J. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad viskas buvo kaip parašyta. Buvo pagarsintas 2024 m. sausio 16 d. liudytojo J. J. apklausos protokolas. Buvo dieną, rudenį. 2023 m. dešimtą, ar vienuoliktą mėnesį. Dabar negali pasakyti. Dienos neatsimena. Laikas buvo gal nuo pirmos iki trijų. Asmenį pravarde „(duomenys neskelbtini)“ pirmą kartą buvo matęs. Jo pavardės nežino. Į (duomenys neskelbtini) centrą atvažiavo su „(duomenys neskelbtini)“. Automobilis buvo „(duomenys neskelbtini)“. Matė ant suoliuko sėdinčius du vaikus. Vaikai buvo 13-14 metų amžiaus. Anksčiau tų vaikų nepažinojo. Kai atvyko į aikštę, sustojo aikštelės gale. Jie važiavo, sustojo ir jie atvažiavo. Jie dar nebuvo išlipę iš automobilio. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“ iš pradžių pravažiavo pro vaikus, o po to grįžo atbulas. Vieną iš „(duomenys neskelbtini)“ žinojo. Išlipę P. bėgo link vaikų. Išlipo iš automobilio, nubėgo prie vaikų, pradėjo šūkauti. Jie visi bėgo ginti vaikų. Kas pirmas pribėgo prie P. neatsimena. P. kažką šaukė, bet dabar negali pasakyti ką. Jis asmeniškai nesudavė kam nors smūgių. Jam nebuvo suduoti smūgiai. Nelabai matė, kad būtų suduoti kam nors smūgiai, nes ten chaosas buvo, nepastebėjo. Mušėsi R. su „(duomenys neskelbtini)“. Kai baigėsi muštynės, su (duomenys neskelbtini) automobiliu važiavo namo. Kartu važiavo L., dar vienas asmuo, nepamena jo vardo, ir tie du vaikai. Vaikus reikėjo ginti nes jie šaukė „ar užmušiu“, ar kažkaip panašiai. Iš P. pusės buvo grasinimai. P. veiksmai buvo agresyvūs. Nežino vaikų, kuriuos gynė, vardų ir pavardžių. Prie (duomenys neskelbtini) aikštelės prastovėjo kokias 10 min. ilgiausiai. Turėjo paprastas darbines pirštines. Girdėjosi kaip šaukė, grasino jiems, langas buvo pradarytas ir labai gerai girdėjosi. Smūgių buvo, bet nepamena dabar. Muštynes pirma pradėjo „(duomenys neskelbtini)“. Negali pasakyti kas kam uždavė kokį smūgį, nes ten chaosas buvo. Jie išlipo iš mašinos ir šaukė, bėgo. Nepastebėjo kas kam trenkė pirmas. Nepamatė. Grasino vaikams atidarę dureles mašinos, iš mašinos išlipo ir bėgo P.. Jie nubėgo prie tų vaikų, tada jie, tada pradėjo šūkauti vienas ant kito ir tada smūgiai prasidėjo. Kas pirmas, negali pasakyti, nes iš visų pusių žmonės šaukė. Nesuprato kas kaip prasidėjo. Jis žino, kad pirmi smūgiavo „(duomenys neskelbtini)“. Jis girdėjo, kad iš jų kažkas sušaukė „au“, kai jie išbėgo ir trenkė. P. yra trys asmenys, kas kam trenkė neatsimena, chaosas labai didelis buvo. Kuris iš P. trenkė nežino, S. arba L., nepamena dabar. Nuo to trenksmo prasidėjo muštynės ir chaosas. Pamena, kad iš tos mašinos trikampį metė pats mažiausias, vardo nežino. Tiksliai atsimena tą faktą, kad S. arba L. smūgiavo ir nuo to momento prasidėjo muštynės. Smūgis buvo suduotas rankomis. Į kurią vietą buvo trenkta nežino. Buvo trenkta R., jam atrodo. Tas įvykis užtruko gal nuo penkiolikos iki pusės valandos. Per tuos penkiolika, trisdešimt minučių kažką šūkavo vienas ant kito, bet ką, neatsimena.

4.28. Liudytojas G. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad penktadienį tarp draugo J. K. brolio ir jų (P.) įvyko muštynės, dėl to, kad šie prie jų buvo pristoję, o šis (brolis) juos apgynė. Atsimena tą muštynių dieną, penktadienį jis su J. K. ėjo į centrą, apie 15 val., iš mokyklos. Centre buvo suoliukai, ant kurių sėdėjo ir laukė autobuso. Ten netoli yra autobusų stotelė. Pamatė, kad gatve pravažiavo automobilis „(duomenys neskelbtini)“, žinojo, kad ta mašina P.. Pro juos pravažiavusi mašina sustojo, įsijungė atbulinį ir privažiavo konkrečiai prie jų. Už vairo sėdėjo L. P., kuris jiems pasakė: „Ar norite pasivažinėti bagažinėje“, tuo metu važiavo draugo J. brolis ir tai pamatęs, sustojo ir tuomet jie ten susimušė (3 t., b. l. 66-67).

4.29. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame nurodyta, kad R. V. pateikė filmuotą vaizdo medžiagą (2 t., b. l. 11, 26-30).

4.30. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad G. K. pateikė mobilaus ryšio telefonu filmuotą vaizdo įrašą (2 t., b. l. 20, 37).

4.31. Įvykio vietos ir vietovės apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esanti aikštė. Įvykio vietoje, prie (duomenys neskelbtini) seniūnijos pastato, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini) stovint gatvių (duomenys neskelbtini) sankryžoje žiūrint veidu į (duomenys neskelbtini) g., matoma įrengta betoninėmis plytelėmis išdėta aikštė (1 t., b. l. 106).

4.32. Tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad nukentėjusieji V. K., G. K. ir A. J. dėl viešosios tvarkos pažeidimo civilinio ieškinio šioje byloje nereikš (2 t., b. l. 115).

4.33. Liudytojas A. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad galėjo būti pernai, spalio mėnesį, dienos nepasakys, buvo dienos metas. Tikrai buvo apie trečią valandą. Gal po trijų. Tiksliau neatsimena. Važiavo iki (duomenys neskelbtini). Sustojo (duomenys neskelbtini) automobilis prie tų vaikų. Jie sustojo ir V. išgirdo, kad jie pasiūlė jiems į mašiną, į bagažinę. V. bėgo prie brolio ir jie iškart trise išlipo iš automobilio. Jie irgi išlipo, prasidėjo tarp jų konfliktas, susistumdymas, muštynės. Jie nevažiavo ten jų mušti. Jie tuos vaikus įsisodino į mašiną ir išvažiavo. Į (duomenys neskelbtini) atvyko su V. M. automobiliu (duomenys neskelbtini). Kartu važiavo L., V., V. ir vaikinukas. Jis to vaikinuko asmeniškai nepažįsta. Kai jie įvažiavo į (duomenys neskelbtini), jie sustojo prie parduotuvės, ir kai pradėjo važiuoti, tuo momentu atvažiavo (duomenys neskelbtini). Jis šio automobilio nėra matęs ir šių žmonių nepažįsta. (duomenys neskelbtini) įvažiavo per „plytos“ ženklą. (duomenys neskelbtini) sustojo prie vaikų - prie J. ir G.. Vaikai sėdėjo ant suoliuko. Laukė autobuso. Jie buvo nuo jų kokių 10 metrų atstumu. V. sustojo ir pamatė, kad prie jo brolio sustojo tie žmonės ir jis bėgo prie brolio. O jie visi trys iš karto išlipo iš mašinos. Jis negirdėjo ką jis sakė, bet jis išgirdo kaip sakė, ar norit į bagažinę pasivažinėti tiems vaikams. Prasidėjo susistumdymai visokie, susirėmimas toks. Muštynių ten tokių nebuvo, nes visi saugojosi. Sakė ko jūs lendat prie vaikų, o jie net nesuprato ką jis sakė. Jam gal ir buvo kažkiek suduota. Jis pats sudavė. Konfliktinė situacija gavosi vienodai iš abiejų pusių. V. pribėgo prie brolio, o jie iškart išlipo iš mašinos, tiesiog kumščiai prasidėjo. Jie pradėjo gintis, o jie gynė, neleido, kad prie tų vaikų prieitų, o jie įžūliai ir agresyviai puolė. Iš (duomenys neskelbtini) automobilio išlipusių asmenų elgsena kokia buvo agresyvi. Stumdymasis, muštynės, konfliktas truko penkios minutės, dešimt minučių. Seniūno darbuotojai atėjo, klausė kas čia vyksta. Po įvykio jie vaikus pasiėmė, įsisodino į mašiną ir juos išsivežė. Jie kaip išvažiavo, ta mašina dar stovėjo. Klausė tų vaikų kas vyksta. Vaikai papasakojo, kad juos primušę buvo, apstoję ir fiziškai ir psichologiškai. Kas pirma sudavė kam smūgius nepasakys, viskas vyko labai greitai. Kas pirmas pradėjo, nematė. Jam gal ir buvo suduota. Kas konkrečiai jam sudavė neatsimena. Ar A., ar L., jis jų nežino. Nepažįsta. Lyg tai V. D. trise „neblogai“. Buvo pasikėsinta suduoti kažkokius smūgius. Iš kojos bandė, iš rankos bandė. Nepasakys, kas iš kojos bandė. Nepamena kuris pasikėsino iš kojos suduoti. Ir iš rankos nepasakys, bet tikrai taip buvo. Smūgiai rankomis, kojomis buvo nukreipti į jį. Jie trise stovėjo priešais jį. Vienas bandė ranka smūgiuoti, kitas koja bandė. Kėsinosi. Kojos buvo jam iki alkūnės. Pagrindiniai smūgiai buvo nukreipti į galvą, į krūtinę, į šoną. Į jį metė avarinį ženklą A. P.. Jam kliuvo į ranką. Tas avarinis ženklas yra tokioje plastikinėje movoje. Kliuvo jam į ranką, išslydo ir tas metalinis kliuvo jam į ranką. Skaudėjo ranka, bet praėjo. Į gydytojus nesikreipė.

4.34. Liudytojas L. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad visko tiksliai nepamena kaip viskas buvo. Pernai važiavo su draugais į (duomenys neskelbtini). Tiesiog pamatė, jog tie vaikinai kabinėjasi prie tų kitų jaunuolių, prie J. K.. Jie sustojo. Draugas V. M. išgirdo kaip jie šaukia „gal norit pasivažinėti bagažinėje“. Suprato, kad kažkas čia ne taip ir nuėjo aiškintis kas vyksta. Taip nutiko, jog susigrūmė. Atėjo seniūnijos darbuotojai. Tiksliai visko nepamena, praėjo ilgas laikotarpis po įvykio. Galėjo būti spalio 23 d., važiavo šiaip su draugais. Su jais kartu važiavo V. M., V. D., A. V. ir J. J.. Viskas vyko centrinėje aikštelėje. Pamatė atvažiavę į tą aikštelę, kad stovėjo mokyklinis autobusas, ant suolo sėdėjo J. K. su savo draugu. Tiesiog jie važiuodami pamatė, jog prie jų sustojo mašina, o V. M. buvo atsidaręs langą ir išgirdo kaip jie pasakė, „ar norit pasivažinėti bagažinėje“. Jie atvažiavo nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) miestelio centro, tuo pagrindiniu keliu. Po kaire puse jie matė sėdinčius vaikus. Automobilis ten nestovėjo, jis atvažiavo pro pagrindinį kelią. Jis važiavo nuo (duomenys neskelbtini) upės ir įsuko į aikštelę. Privažiavo prie vaikų. Jie įsuko į kitą aikštelę, ten, kur yra parduotuvė. Sustojo, o po to išlipo ir nuėjo prie tų vaikų pažiūrėti kas ten vyksta. Jie buvo agresyviai nusiteikę. Kad agresyviai - matėsi iš jų stovėsenos, iš jų veiksmų. Pasakytų žodžių nepamena. Aikštelėje vaikų buvo tik autobusų stotelėje. Aikštėje nieko nebuvo. Pašalinių stotelėje, be J. ir jo draugo, buvo. Atėjo seniūnijos darbuotojai. jie tiesiog įlipo į mašiną ir nuvažiavo. Kaltinamieji liko aikštelėje. Apie konfliktus tarp jo brolio ir kaltinamųjų sužinojo tik po to. Jie atvyko automobiliu (duomenys neskelbtini). Buvo abipusis smūgių pasikeitimas. Kas pirmas smūgiavo nepamena. Vienas iš tų jaunuolių metė į V. kažkokį metalinį daiktą, tą pamena, o daugiau buvo tokia staigi situacija ir kas ką darė, kaip kas vyko, neįsidėmėjo. Yra tikras, kad tikrai buvo smūgiai. Kiek pamena jam buvo suduoti smūgiai. Tiksliai nepasakys į kurią kūno vietą. Kiek smūgių jam buvo suduota nepasakys. Kas konkrečiai jam sudavė smūgius nežino, kažkurie iš jaunuolių - iš tų trijų, iš kaltinamųjų. Kuris konkrečiai nežino, nepamena. Buvo mestas metalinis daiktas - tai buvo trikampis avarinio sustojimo ženklas, o kas metė, nežino, nepamena, vienas iš kaltinamųjų. Metalinis daiktas visų pirma trenkėsi į A. V., po to jis krito ant žemės. Jis jį paėmė ir numetė į žolyną, kad nebūtų daugiau panaudotas. Gavo smūgius tikriausiai rankomis. Į kurią kūno vietą jam buvo suduota nepasakys, tikrai nepamena. Greičiausiai į viršutinę kūno dalį. Po smūgių jam nebuvo sutrikdyta sveikata, ar kur nors skaudėjo nepamena, į gydytojus nesikreipė. Nekraujavo, mėlynių nebuvo. Buvo išlipę iš automobilio visi trys. Išsiaiškino, kad kaltinamieji prie vaikų jau ne pirmą kartą kabinėjasi, apstodavo mokykloje ir po mokyklos. Kiek jam žinoma, J. K. buvo sukeltas fizinis skausmas.

4.35. Liudytojas V. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis iš V. M. ir J. K. jau prieš tai buvo girdėjęs, kad J. yra terorizuojamas, prie jo kabinėjasi jie ir tai yra ne pirmas kartas. Jam pasakojo V., kad P. apstodavo K.. Tą dieną (tai vyko 2023 m. spalį, dienos metu) jis su draugais važiavo į (duomenys neskelbtini). Atvyko į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) juodu, tamsiu, jei neklysta (duomenys neskelbtini). Nuvažiavę į (duomenys neskelbtini) sustojo ir pamatė pravažiuojantį automobilį, V. sakė, kad ten „jie“. Automobilis pirmiausia atvažiuodamas nuo upės, nuo tilto, pravažiavo tą aikštelę, jie įvažiavo per draudžiamą kelio ženklą į aikštelę ir privažiavo prie vaikų, prie autobusų sustojimo (P. atvažiavo (duomenys neskelbtini) automobiliu pilkos spalvos). Privažiavę atsidarė duris. Tada jie irgi privažiavo ir žinodamas, kad jie jau prieš tai buvo terorizuojami ir kitaip skriaudžiami, išgirdo ir jis, ir V., kaip jie atsidarę dureles sakė: „ar norit pasivažinėti bagažinėje, snargliai“. Tai išgirdęs, jis išlipo iš mašinos. Sakė, ką čia lendat prie vaikų, „pareikit čia“. Tada jie nieko nelaukę išlipo iš automobilio ir jis juos bandė sulaikyti, nes jie kabinėjosi prie vaikų. Kodėl lenda prie silpnesnių. Negali pasakyti, kas iš jų pirmas išlipo. Jie priekaištavo, kad atvažiavo penkiese. Pradėjo nuo imtynių veiksmų, galiausiai gavosi konfliktas. J. K. su draugu buvo toje aikštelėje, sėdėjo ant suolelio. Jie visi išlipo iš savo (duomenys neskelbtini) automobilio. Jam buvo suduoti smūgiai (iš pradžių ne, vėliau). Iš pradžių bandė sulaikyti, ėmėsi imtynių veiksmų. Paskui labai viskas įsibėgėjo ir jį labai supykdė, kad vienas iš jų labai spjaudėsi į veidą, į akis. Gan greitai viskas vyko. Pašaliniai asmenys matė tą visą jų konfliktą. Žodžiais bandė išskirti, klausė, ką čia daro. Tuo momentu nustojo muštis. Kad pažeidė viešąją tvarką iš pradžių nesuprato, bet paskui suprato. Abipusiais veiksmais pažeidė. Jam buvo suduoti smūgiai. Keletą kartų į veidą ir keletą kartų į korpusą, t. y. krūtinę. Kėsintasi smogti daug kartų, bet pavyko išvengti, bet keletą tikslių smūgių gavo į veidą ir į krūtinę. Dar kur nors jam nebuvo suduota. Tiksliai atsimena, sudavė S., jeigu jis jų nemaišo. S. sudavė į veidą. S. - tai kaltinamasis S. P.. Kiek kartų negali pasakyti, atsimena tiksliai nuo S. gavo smūgį, o nuo trijų smūgių į veidą ir korpusą neapsigynė bent dviejų. Gynėsi ir nematė tikslių smūgių nei iš ko. Gavo tris smūgius į veidą, bet negali tiksliai pasakyti kiek nuo S., kiek nuo kitų. Kas jam dar smūgiavo į veidą, neatsimena, iš kaltinamųjų. Vienu momentu jie netgi du buvo jį užsipuolę, tai labai sunku pasakyti kas. Kas tie du neįsidėmėjo, iš kaltinamųjų. Į veidą suduota kumščiais. Kas konkrečiai sudavė smūgius į krūtinę nematė, gynėsi, iš kaltinamųjų. Gavo du smūgius. Neatsimena kuris konkrečiai iš kaltinamųjų smūgiavo. Buvo suduota į krūtinę rankomis, kiek įtaria. Kiek atsimena, buvo kėsintasi ir su „kelėnu“ spirti, bet žalos nepadaryta. Daugiausia taikytasi į veidą, o kas labai sunku pasakyti. Dar buvo pasikėsinta suduoti į krūtinę, kiek atsimena. Į veidą ir į krūtinę kėsinosi iš rankų. Iš tikrųjų net neatsimena, kad jam būtų kėsinęsi spirti iš kojos. Ar dar kur nors buvo pasikėsinta suduoti, kiek atsimena, ne. Kėsinosi suduoti į veidą L. ir S.. A. tik spjaudėsi ir bėgo. Kiek atsimena į veidą kėsinosi suduoti L. ir S.. Į krūtinę suduoti kėsinosi tikriausiai abu. Negali tiksliai pasakyti. Neįsidėmėjo. Tuo pačiu gynėsi. Tas momentas kai jie abu S. su L., jei neklysta, ant jo vieno „parėjo“, tik pradėjo gintis, užsidėjo rankomis, iš karto buvo kėsintasi suduoti su „kelėnu“. Daugiau neatsimena. Kas konkrečiai pasikėsino nėra įsitikinęs, lyg tai S.. Kiek atsimena smūgį koja nebuvo gavęs. Iš V. M., kiek atsimena, buvo girdėjęs apie vaikų terorizavimą. Jis pasakojo, kad J. įspyrė. Sakė gerai, „pareikim“ vienas ant vieno. Tada jie dviese jį užsipuolė. Jie trys užsipuolė jį. Įvyko konfliktas jis pirmas ėmėsi imtynių veiksmų, o smūgių jis net nežino kada jie prasidėjo. Imtynių veiksmai pasireiškė taip - jis apkabino pervertimu. Jis norėjo sulaikyti, kad jie toliau nelįstų prie vaikų. Jų tolimesni veiksmai buvo toliau terorizuoti tuos vaikus. Jo pirmas fizinis susilietimas su kitais žmonėmis buvo apkabinimas, o tada prasidėjo smūgiai. Tos pirštinės buvo paprastos pirštinės.

5. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipsnyje 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

5.1. BK 258 straipsnio 2 dalyje nustatytas baudžiamasis nusižengimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltininkas supranta, kad neteisėtai įgyja ar nešioja nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą įtaisą, ir to nori. Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji. Jis yra baigtas nuo nusikalstamų veikų padarymo.

5.2. Taikant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti ne tik objektyvųjį nešaunamojo ginklo įsigijimo neteisėtumą, bet ir šiam baudžiamajam nusižengimui būdingą tyčią, t. y. kad asmuo suvokė, jog jo veiksmai yra neteisėti ir pavojingi įstatymo saugomai vertybei (įstatymo reglamentuotai ginklų ir šaudmenų apyvartai, visuomenės saugumui), ir norėjo taip veikti.

5.3. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 6 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad D kategorijos ginklams priskiriami pneumatiniai ginklai, kurių sviedinio kinetinė energija yra nuo 2,5 džaulio (J) iki 7,5 džaulio (J).

5.4. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 straipsnio 10 punkte nustatyta, kad D kategorijos ginklus, jų šaudmenis be leidimų gali įsigyti ir turėti juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai bei fiziniai asmenys nuo 18 metų, jais prekiaujančiam prekiautojui pateikę asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Sportui D kategorijos pneumatinius ginklus, jų šaudmenis be leidimų gali įsigyti ir turėti fiziniai asmenys nuo 16 metų – šaudymo sporto organizacijų nariai, jais prekiaujančiam prekiautojui pateikę asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, sporto organizacijos tarpininkavimo raštą ir šios organizacijos nario pažymėjimą.

5.5. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad A kategorijos ginklais, išvardytais šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6-10 punktuose, duslintuvais, taip pat šio įstatymo 3 straipsnio 7 punkte nurodytų ginklų dėtuvėmis, į kurias telpa daugiau kaip 20 šovinių, ir šio įstatymo 3 straipsnio 8 punkte nurodytų ginklų dėtuvėmis, į kurias telpa daugiau kaip 10 šovinių, B, C, D kategorijų ginklais, išskyrus D kategorijos šaltuosius ginklus, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis turi teisę prekiauti Europos fiziniai asmenys ir Europos juridiniai asmenys, turintys licenciją ar rašytinį sutikimą prekiauti civilinėje apyvartoje ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis. Tokią licenciją ar rašytinį sutikimą Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda policijos įstaiga.

5.6. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad kaltinamasis A. P. pateikė daiktą panašų į šaunamąjį ginklą „Makarov“, o iš 2023 m. gruodžio 13 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktas pistoletas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pramoniniu būdu pagamintas, 4,5 mm kalibro, D kategorijos, pneumatinis, tvarkingas, šaudymui tinkamas, UMAREX Makarov nešaunamasis ginklas, kuris skirtas šaudyti 4,5 mm kalibro BB sviediniais naudojant CO2 dujų balionėlį.

5.7. Kaltinimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje grindžiamas tuo, kad kaltinamasis A. P. neteisėtai įgijo ir nešiojo su savimi UMAREX Makarov nešaunamąjį ginklą.

5.8. Iš byloje esančių įrodymų negalima daryti išvados, kad kaltinamasis neteisėtai įsigijo UMAREX Makarov nešaunamąjį ginklą. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad UMAREX Makarov nešaunamasis ginklas yra D kategorijos (minėta). Kaltinamasis A. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad šį ginklą nusipirko, kai gyveno pas mamos, per internetą įsigijo. Į spintelę pasidėjo ir pamiršo, apie penkis mėnesius pralaikė. Jam sakė, kad ginklas yra legalus. Tikslus laikas kaltinamajame akte nenurodytas, o penki mėnesiai iki 2023 m. spalio 26 d. yra 2023 m. gegužės 26 d., kaltinamasis A. P. pilnamečiu tapo 2023 m. birželio 12 d. Kaltinamajame akte ginklo įsigijimo laikas ir vieta nenustatyti. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad ginklo įsigijimo tikslus laikas ir vieta byloje nenustatyti, ir nėra pagrindo daryti išvados, kad ginklas įsigytas būnant nepilnamečiu. Byloje taip pat nėra rašytinių įrodymų, kad šis ginklas įsigytas pažeidžiant Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 straipsnio 10 punkte nustatytus reikalavimus. Be to, iš kaltinamojo parodymų nustatyta, kad kaltinamasis A. P. domėjosi ar jis yra legalus. Tai teismui leidžia daryti išvadą, kad A. P. buvo žinoma, jog tiek patiems nešaunamiesiems ginklams, tiek jų įsigijimui įstatymu yra nustatyti atitinkami reikalavimai, kurių nesilaikant tokie veiksmai laikomi neteisėtais. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, iš kaltinimo šalinama aplinkybė, kad kaltinamasis A. P. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, neteisėtai įgijo UMAREX Makarov nešaunamąjį ginklą.

5.9. Kaltinimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje grindžiamas ir tuo, kad kaltinamasis A. P. 2023-10-24, apie 8 val., prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nešiojo su savimi laikydamas užkištą už kelnių UMAREX Makarov nešaunamąjį ginklą. Pagrindiniai įrodymai, kuriais grindžiama ši išvada yra G. T. ir O. T. parodymai ir kratos protokolas.

5.10. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 31 straipsnio 2 punkto 2 papunktyje nustatyta, kad D kategorijos ginklo savininkui ir naudotojui draudžiama nešiotis D kategorijos ginklą, išskyrus elektros šoko įtaisus, dujų įrenginius. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 31 straipsnio 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad dujų įrenginys – nešaunamasis ginklas, iš kurio paleidžiamos kenksmingosios, dirginančiosios ar kitos dujinės veikliosios medžiagos.

5.11. 2023 m. gruodžio 13 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktas pistoletas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pramoniniu būdu pagamintas, 4,5 mm kalibro, D kategorijos, pneumatinis, tvarkingas, šaudymui tinkamas, UMAREX Makarov nešaunamasis ginklas, kuris skirtas šaudyti 4,5 mm kalibro BB sviediniais naudojant CO2 dujų balionėlį (minėta). Atsižvelgiant į tai, kad ginklas skirtas šaudyti 4,5 mm kalibro BB sviediniais (naudojant CO2 dujų balionėlį), jis nagrinėjamu atveju nepriskiriamas dujų įrenginiui.

5.12. G. T. parodė, jog pamatė, kad pas A. P., šone, už kelnių yra užkištas kažkas panašaus į šautuvą. Tas daiktas buvo metalinis, toks blizgus ir matėsi tokia kaip medinė apdailos plokštelė, nes buvo tamsu. Iš O. T. parodymų nustatyta, kad apie pamatytą ginklą G. T. papasakojo savo motinai. Šiais G. T. ir O. T. parodymais netikėti teismas neturi pagrindo, nes juos patvirtina 2023 m. gruodžio 13 d. specialisto išvada, kratos protokolas. Specialisto išvadoje nurodyta, kad pistoletas pagamintas iš tamsios spalvos metalo, rankenos kriaunos pagamintos iš rudos spalvos plastmasės. Kratos protokole užfiksuota, kad kaltinamasis A. P. pateikė daiktą panašų į šaunamąjį ginklą „Makarov“. Teismas įvertinęs šiuos įrodymus ir byloje esančius kitus įrodymus daro išvadą, kad G. T. parodymais nėra pagrindo abejoti, nes ginklas yra metalinis, o rudos spalvos rankena G. T. galėjo sudaryti įspūdį, kad rankena yra medinė. Nors kaltinamasis A. P. kaltu neprisipažino ir nurodė, kad ginklo nesinešiojo, šie kaltinamojo parodymai teismo vertinami kaip siekimas išvengti atsakomybės.

Žemesnės instancijos teismas

5.13. Taigi visų anksčiau aptartų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. P. 2023-10-24, apie 8 val., prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nešiojo su savimi laikydamas užkištą už kelnių UMAREX Makarov nešaunamąjį ginklą, kuris pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą yra priskiriamas D kategorijos pneumatiniams ginklams iki tol, kol 2023-10-26, apie 17.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), vykdomos kratos metu savanoriškai pateikė Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato pareigūnams.

5.14. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad A. P. padaryta BK uždrausta veika, nurodyta nuosprendžio 1.1 punkte (iš kaltinimo pašalinus aplinkybę, kad kaltinamasis A. P. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, neteisėtai įgijo UMAREX Makarov nešaunamąjį ginklą), yra įrodyta ir atitinka BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos sudėtį.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnyje 1 dalyje.

5.15. Visų anksčiau aptartų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad L. P. 2023 m. spalio 20 d., apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini), tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, tyčia vieną kartą koja spirdamas nepilnamečiui J. K. į tarpukojį - dešinės kojos kirkšnį, ranka suduodamas vieną smūgį į kairės ausies sritį, vieną kartą koja spirdamas į kairės rankos sritį, kuria šis dengėsi, tokiais savo veiksmais J. K. padarė dešinės šlaunies poodinę kraujosruvą ir taip nežymiai sutrikdė jo sveikatą.

Žemesnės instancijos teismas

5.16. Nors kaltinamasis L. P. kaltu neprisipažino ir nurodė, kad jis pastūmė į petį, mėlynės nežino iš kur atsirado. J. K. į tarpkojį nespyrė, nesudavė ranka į kairės ausies sritį. Šie kaltinamojo parodymai teismo vertinami kaip siekimas išvengti atsakomybės.

5.17. Nukentėjusiojo J. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais netikėti teismas neturi pagrindo, nes juos patvirtina G. T. parodymai (duoti ikiteisminio tyrimo metu), O. T., J. K. parodymai, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolas. Teismas neturi pagrindo netikėti specialisto išvada, kurią patvirtina anksčiau aptarti byloje esantys įrodymai.

5.18. Kaltinamasis L. P. spirdamas nepilnamečiui J. K. į tarpukojį - dešinės kojos kirkšnį, numatė, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis bus sužalotas ir to siekė.

5.19. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad L. P. padaryta BK uždrausta veika, nurodyta nuosprendžio 2.1 punkte, yra įrodyta ir atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėtį.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje.

5.20. Visų anksčiau aptartų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. P. 2023-10-23, apie 15 val. 10 min., viešoje vietoje – aikštėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), kitų asmenų akivaizdoje, tyčia vieną kartą dešine koja pasikėsino spirti V. D. į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kūno vietą, vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė į veido - kaklo sritį, du kartus dešinės rankos kumščiu pasikėsino suduoti į viršutinę kūno sritį, du kartus dešinės kojos keliu sudavė į viršutinę kūno sritį, vieną kartą dešine ranka pasikėsino suduoti į krūtinės sritį, tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia vieną kartą kaire ranka pasikėsino suduoti A. V. į viršutinę kūno sritį, iš automobilio paėmęs avarinio sustojimo ženklą, metė ir pataikė į kairės rankos sritį, tęsdamas nusikalstamą veiką tyčia vieną kartą dešine koja spyrė L. V. į liemens sritį, taip kitų asmenų akivaizdoje savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

5.21. Visų anksčiau aptartų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimus, visuma taip pat patvirtina, kad kaltinamasis L. P. 2023-10-23, apie 15 val. 10 min., viešoje vietoje – aikštėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), kitų asmenų akivaizdoje, tyčia du kartus dešine ranka pasikėsino suduoti A. V. į galvos sritį, tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia vieną kartą dešine koja spyrė V. D. į kairio peties-rankos sritį, du kartus dešinės rankos kumščiu sudavė į galvos sritį, vieną kartą dešinės kojos keliu sudavė į viršutinę kūno sritį, du kartus dešinės kojos keliu pasikėsino suduoti į galvos sritį, vieną kartą dešinės kojos keliu pasikėsino suduoti į viršutinę kūno sritį, vieną kartą dešine ranka pasikėsino suduoti į viršutinę kūno sritį, taip kitų asmenų akivaizdoje savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

5.22. Visų anksčiau aptartų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimus, visuma taip pat patvirtina, kad kaltinamasis S. P. 2023-10-23, apie 15 val. 10 min., viešoje vietoje – aikštėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), kitų asmenų akivaizdoje, tyčia dešinės kojos keliu pasikėsino vieną kartą spirti V. D. į galvos sritį, dešine ranka vieną kartą pasikėsino suduoti į galvos sritį, kairės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į veido sritį, tęsdamas nusikalstamą veiką tyčia dešine koja vieną kartą pasikėsino spirti A. V. į viršutinę kūno sritį, dešine koja spyrė vieną kartą į ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą vietą, ties krūtinės sritimi, dešine ranka sudavė vieną smūgį į viršutinę kūno sritį, tęsdamas nusikalstamą veiką tyčia kairės rankos kumščiu pasikėsino suduoti vieną smūgį L. V. į viršutinę kūno sritį, taip kitų asmenų akivaizdoje savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

5.23. Kaltinamųjų A. P., L. P. ir S. P. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje, padaryta veikiant bendrininkų grupe.

5.24. Bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, nurodyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), nurodyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, nustatytos BK specialiojoje dalyje, požymius ir t. t. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis padarant jam inkriminuotą nusikaltimą. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, kad būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis. Nuo subjektyviojo požymio (susitarimo) iš esmės priklauso ir objektyviojo požymio – veikos bendrumo konstatavimas, nes nesant susitarimo negalima kalbėti apie kelių asmenų veikos bendrumo faktą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-344-942/2016). Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-295-719/2018). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-278-303/2020). Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, nustatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-521/2013, 2K-315/2014, 2K-295-719/2018).

5.25. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdžiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-295-719/2018).

5.26. Nagrinėjamu atveju viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką visi trys kaltinamieji, t. y. A. P., L. P. ir S. P., bendrais veiksmais. Nė vienas iš bendrininkų, matydamas kito bendrininko veiksmus, jiems neprieštaravo ir nebandė jų nutraukti, taigi pritarė tokiam bendrininko elgesiui, o šios aplinkybės patvirtina jų tyčios bendrumą ir konkliudentiniais veiksmais išreikštą tarpusavio susitarimą padaryti nusikalstamą veiką.

5.27. Nagrinėjamu atveju pakanka nustatyti, kad du ar daugiau asmenų bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje susitarė šią nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, ir toks susitarimas nebūtinai turi būti išreikštas žodžiu. Susitarti įmanoma ir konkliudentiniais veiksmais, pavyzdžiui, rodant pritarimą kito asmens veiksmams, prisidedant prie tokių veiksmų (kasacinė??? nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130/2011).

5.28. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad A. P., L. P. ir S. P. veiksmuose nustatyti visi būtinieji bendrininkavimo ir bendrininkų grupės požymiai, t. y. kad nusikaltimą padarė trys asmenys, veikdami kaip vykdytojai, susitarimą išreiškę konkliudentiniais veiksmais, todėl teismas konstatuoja, kad A. P., L. P. ir S. P. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje, padaryta veikiant bendrininkų grupe.

6. Bausmės skyrimo motyvai.

Dėl A. P. bausmės skyrimo.

6.1. Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir nuoširdžiai gailisi.

6.2. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kuriuo baudžiamojo proceso momentu iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-632/2005).

6.3. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, A. P. padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

6.4. Skiriant bausmę kaltinamajam A. P. teismas vadovaujasi BK 41 straipsnyje numatytais bausmės paskirties kriterijais, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 57 straipsnyje.

6.5. Kaltinamasis A. P. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje), vieną nesunkų nusikaltimą (numatytą BK 284 straipsnyje). Nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje (minėta)) ir sunkinanti aplinkybė (dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje (minėta)). Kaltinamasis A. P. teistas, baustas administracine tvarka, dirba.

6.6. Teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam A. P. bausmes:

Žemesnės instancijos teismas

· pagal BK 258 straipsnio 2 dalį – areštą 30 parų;

· pagal BK 284 straipsnį – areštą 60 parų.

6.7. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrinamos apėmimo būdu, ir kaltinamajam A. P. paskiriama galutinė subendrinta bausmė – areštas 60 parų.

6.8. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 3, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinama su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024-03-13 nuosprendžiu A. P. paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, ir vadovaujantis BK 65 straipsniu, A. P. paskiriama galutinė subendrinta bausmė areštas 90 parų.

6.9. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl vadovaujantis baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 7 punktu paskirtos bausmės vykdymas atidedamas 6 mėnesiams, paskiriant A. P. intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Dėl L. P. bausmės skyrimo.

6.10. Kaltinamojo L. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir nuoširdžiai gailisi.

6.11. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, L. P. padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

6.12. Skiriant bausmę kaltinamajam L. P. teismas vadovaujasi BK 41 straipsnyje numatytais bausmės paskirties kriterijais, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 57 straipsnyje.

6.13. Kaltinamasis L. P. padarė du nesunkius nusikaltimus (numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnyje). Nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje (minėta)) ir sunkinanti aplinkybė (dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje (minėta)). Kaltinamasis L. P. neteistas, baustas administracine tvarka, dirba.

6.14. Teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam L. P. bausmes:

Žemesnės instancijos teismas

· pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimą 4 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 1-3 dalys, 4 dalies 2 punktas).

· pagal BK 284 straipsnį – laisvės apribojimą 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 1-3 dalys, 4 dalies 2 punktas).

6.15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrinamos iš dalies sudedant (atsižvelgiant į tai, kad tyčiniai nusikaltimai labai nesiskiria savo pavojingumu (BK 10, 11 straipsniai)) ir galutinė subendrinta bausmė L. P. paskiriama laisvės apribojimas 9 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Dėl S. P. bausmės skyrimo.

6.16. Kaltinamojo S. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir nuoširdžiai gailisi.

6.17. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, S. P. padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

6.18. Skiriant bausmę kaltinamajam S. P. teismas vadovaujasi BK 41 straipsnyje numatytais bausmės paskirties kriterijais, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 57 straipsnyje.

6.19. Kaltinamasis S. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (numatytą BK 284 straipsnyje). Nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir sunkinanti aplinkybės. Kaltinamasis S. P. teistas, baustas administracine tvarka, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

6.20. Teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam S. P. bausmę - laisvės atėmimą 1 metams.

6.21. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinama su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024-03-13 nuosprendžiu S. P. paskirta 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir galutinė subendrinta bausmė paskiriama – laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių.

6.22. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 7 punktu paskirtos bausmės vykdymas atidedamas 2 metams, paskiriant S. P. intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, pradėti dirbti (arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) arba mokytis.

7. Civilinis ieškinys.

7.1. Byloje yra pareikštas civilinis ieškinys, kuriuo prašoma iš L. P. priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui, J. K. naudai.

Žemesnės instancijos teismas

7.2. Civiliniame ieškinyje nukentėjusiojo atstovė nurodė, jog specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. K. padarytas sužalojimas: dešinės šlaunies poodinė kraujosruva. J. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Irmos Paliulytės 2023-10-23 nutarimu J. K. pripažintas nukentėjusiuoju. Dėl L. P. nusikalstamų veiksmų J. K. patyrė neturtinę žalą, nes patyrė fizinį skausmą, išgąstį, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą. Po minėto įvykio bijojo eiti į mokyklą, bijojo, kad vėl nebūtų užpultas ir sumuštas. J. K. patirtą neturtinę žalą kompensuotų 500 Eur.

7.3. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovė J. K. ir įgaliota atstovė advokatė J.Š. ieškinį palaikė.

7.4. Kaltinamasis L. P. su ieškiniu nesutiko.

7.5. Ieškinys tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1, 2 dalys, 6.250 straipsnis).

7.6. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį.

7.7. Dėl kaltinamojo L. P. nusikalstamos veikos nukentėjusysis J. K. patyrė išgąstį, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

7.8. Taip pat teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo L. P. turtinę padėtį, kad dirba ir gauna nuolatines pajamas, todėl, įvertinus visas anksčiau nurodytas aplinkybes, iš L. P. priteisiama 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, J. K. naudai.

8. Kardomosios priemonės.

8.1. Kaltinamajam A. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis įpareigojimas neišvykti, paliekama galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinama (BPK 139 straipsnis).

8.2. Kaltinamajam L. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis įpareigojimas neišvykti, paliekama galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinama (BPK 139 straipsnis).

8.3. Kaltinamajam S. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis įpareigojimas neišvykti, paliekama galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinama (BPK 139 straipsnis).

9. Dėl daiktinių įrodymų.

9.1. Vokas su CD-R laikmenomis (9 vnt.), paliekamas saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

9.2. Pneumatinis pistoletas UMAREX, Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriuje (3 tomas, b. l. 127), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinamas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

10. Proceso išlaidos.

10.1. Nukentėjusiajam J. K. įgaliota atstovė advokatė Jurgita Šlapaitienė paskirta BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punkto, 55 straipsnio 4 dalies pagrindu.

10.2. Nukentėjusiajam G. T. įgaliotas atstovas advokatas Algimantas Ruginis buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punkto, 55 straipsnio 4 dalies pagrindu.

10.3. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius savo rašte nurodė, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 1228,25 Eur (teikiant antrinę pagalbą J. K.).

10.4. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius savo rašte nurodė, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 635,27 Eur (teikiant antrinę pagalbą G. T.).

10.5. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus.

10.6. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad L. P. dirba, bei į tai, kad J. K. įgaliota atstovė paskirta remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punkto, 55 straipsnio 4 dalies pagrindu (minėta), iš L. P. priteisiama valstybės naudai 1228,25 Eur, už J. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

10.7. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad A. P., L. P. dirba, S. P. nedirba, bei į tai, kad G. T. įgaliotas atstovas buvo paskirtas remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punkto, 55 straipsnio 4 dalies pagrindu (minėta), iš A. P. ir L. P. priteisiama valstybės naudai iš kiekvieno po 1/3 dalį šios sumos, t. y. iš A. P. priteisiama valstybės naudai 211,76 Eur, iš L. P. priteisiama valstybės naudai 211,76 Eur, už G. T. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

10.8. Iš byloje esančių duomenų, kaltinamojo parodymų nustatyta, kad S. P. nedirba, todėl iš jo (jam priklausanti 1/3 dalis (211,76 Eur) už G. T. suteiktą antrinę teisinę pagalbą) nepriteisiama už G. T. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

10.9. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 103 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad proceso išlaidas sudaro ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį.

10.10. Teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą (BPK 105 straipsnio 1 dalis).

10.11. Teisme pateiktos sąskaitos faktūros, išrašytos Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, už psichologų paslaugas (apklausiant nepilnamečius asmenis):

10.11.1. V. K. 2023-10-31 sąskaita faktūra serija VK Nr. 015, suma - 91,24 Eur (2 t., b. l. 86-92);

10.11.2. T. S. 2023-11-16 sąskaita faktūra serija A01 Nr. 0204, suma – 25,00 Eur (2 t., b. l. 73-78);

10.11.3. T. S. 2023-11-16 sąskaita faktūra serija A01 Nr. 0203, suma – 92,91 Eur (2 t., b. l. 79-85);

10.11.4. T. S. 2023-11-09 sąskaita faktūra serija A01 Nr. 0201, suma – 99,88 Eur (2 t., b. l. 93-96);

10.11.5. T. S. 2023-11-09 sąskaita faktūra serija A01 Nr. 0202, suma – 16,33 Eur (2 t., b. l. 101-106);

10.11.6. T. V. 2024-01-05 sąskaita faktūra serija PTV Nr. 198, suma – 32,96 Eur (2 t., b. l. 97-100).

10.12. Iš A. P., L. P. ir S. P. priteisiama Telšių apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui lygiomis dalimis 157,84 Eur už psichologų suteiktas paslaugas apklausiant nepilnamečius asmenis (pagal sąskaitas faktūras, nurodytas nuosprendžio 10.11.2., 10.11.4., ir 10.11.6. punktuose).

10.13. Iš L. P. priteisiama Telšių apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui 200,48 Eur už psichologų suteiktas paslaugas apklausiant nepilnamečius asmenis (pagal sąskaitas faktūras, nurodytas nuosprendžio 10.11.1., 10.11.3., ir 10.11.5. punktuose).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam bausmę – areštą 30 (trisdešimt) parų;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti jam bausmę – areštą 60 (šešiasdešimt) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir A. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – areštą 60 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. kovo 13 d. nuosprendžiu A. P. paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, A. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę - areštą 90 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 7 punktu paskirtos bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant A. P. intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

L. P. pripažinti kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą bausmę L. P. paskirti - laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

S. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. kovo 13 d. nuosprendžiu S. P. paskirta 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 10 (dešimt) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 7 punktu paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, paskiriant S. P. intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, pradėti dirbti (arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) arba mokytis.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

L. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

S. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

Daiktinius įrodymus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su CD-R laikmenomis (9 vnt.), palikti saugoti byloje.

Daiktinį įrodymą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pneumatinį pistoletą UMAREX, Nr. D226012126, saugomą policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos turto valdymo valdybos uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriuje (perduota pagal Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriaus 2023-12-15 Kvitą B Nr. GN-00000005490), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti ir iš L. P. priteisti nukentėjusiajam J. K. 500 Eur (penkis šimtus Eur 00 ct) neturtinės žalos atlyginimui.

Iš L. P. priteisti valstybės naudai 1228,25 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dvidešimt aštuonis Eur 25 ct) už J. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Iš A. P. priteisti valstybės naudai 211,76 Eur (du šimtus vienuolika Eur 76 ct) už G. T. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Iš L. P. priteisti valstybės naudai 211,76 Eur (du šimtus vienuolika Eur 76 ct) už G. T. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Iš A. P., L. P. ir S. P. priteisti Telšių apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui lygiomis dalimis 157,84 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt septynis Eur 84 ct) už psichologų T. S. ir T. V. suteiktas paslaugas apklausiant nepilnamečius asmenis.

Iš L. P. priteisti Telšių apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui 200,48 Eur (du šimtus Eur 48 ct) už psichologų V. K. ir T. S. suteiktas paslaugas apklausiant nepilnamečius asmenis.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėjas Marius Slavinskis