Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio teisėjo Algimanto Valantino ir teisėjų Leonardos Gurevičienės ir Vitalijos Norkūnaitės, sekretoriaujant Editai Bekerytei, Giedrei Gudaitytei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Š., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini)pagalbiniu darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., teistas 7 kartus: 1)1997-04-17 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d., 2 metams 2 mėnesiams laisvės atėmimo; 2)1998-09-09 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d., 272 str. 2 d., 4 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo; 3)2002-10-08 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d., 278 str. 1 d., 3 metams laisvės atėmimo; 4)2004-04-15 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 187 str. 3 d., 310 str., 1 metams 8 mėnesiams laisvės atėmimo; 5)2004-12-23 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 1 metams 11 mėnesių laisvės atėmimo; 6)2005-01-18 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 2 metams 2 mėnesiams laisvės atėmimo; 7)2007-02-21 Ukmergės rajono apylinkės teismas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., 6 metams 5 mėnesiams laisvės atėmimo, teistumas neišnykęs

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str.2d.; 129 str.2d. 2 ir 9 p.p.; 180 str.1d.; 302 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. padarė nusikalstamas veikas tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis.

2013-09-14, laikotarpyje nuo 20.30 iki 22.30 val., patekęs į M. F. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių paskatų, būdamas nepatenkintas, kad nukentėjusysis jį varo iš nuomojamo buto, priėjo prie savo kambaryje lovoje miegančio M. F., gim. (duomenys neskelbtini)., ir jam būnant bejėgiškos būklės dėl jo senyvo amžiaus, nutraukė nuo šalia stovėjusio stalinio šviestuvo laidą ir juo tyčia apvijo M. F. kaklą ir įtempdamas laido galus jį smaugė, ko pasėkoje nuo mechaninės asfikcijos suspaudus kaklą kilpa nukentėjusysis mirė, taip tyčia nužudė M. F..

Po nužudymo A. Š. iš nukentėjusiojo nužudytojo švarko kišenės pagrobė piniginę, su joje buvusiais 96 Lt, auksinę grandinėlę su kryželio formos pakabuku 1500 Lt vertės, M. F. asmens dokumentą – Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), o iš kambaryje rastos saugyklos – rakinamos medinės dėžutės, ją atrakinęs kambaryje rastais raktais, pagrobė 2800 Lt ir tris medalius, iš koridoriaus pagrobė stacionarų telefono apartą 30 Lt vertės ir 3 vnt. buto raktų, tuo padarydamas M. F. 3626 Lt materialinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

A. Š. kaltės įrodymu laikytini ir 2013-09-17 bei 2013-09-19 įvykio vietos apžiūros protokolai. Protokoluose nurodyta, kad butas yra adresu (duomenys neskelbtini). Į butą buvo patekta per atvirą balkoną. Pirmame kambaryje tvarka nepažeista. Į antrą kambarį buvo patekta išlaužus duris, nes pastarosios buvo užrakintos. Kambaryje buvo rasta rakinama spintelė, kurios užraktas nepažeistas. Atrakinus spintelę, stalčiuje rastu raktu, rasta medinė dėžutė, kurioje sudėti tarybinių laikų apdovanojimų pažymėjimai. Kambaryje šalia sienos, stovinčioje lovoje, rastas gulintis M. F. lavonas. Jo viršutiniai rūbai pakelti iki pažastų, pižaminės kelnės nusmauktos žemyn. Lavonas irimo stadijoje. Apžiūrėjus lavoną išorinių smurto žymių nesimato. Apžiūrint butą, adresu (duomenys neskelbtini), paimtas stalinis šviestuvas ir du elektros prailgintuvai. (1 t., b.l. 5-35; 1 t., b.l. 36-37).

Savo duotus parodymus kaltinamasis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu bei parodė vietą, kurioje užkasė M. F. buto raktus, kurie buvo paimti. (1 t., b.l. 145-153) Šio ikiteisminio tyrimo veiksmo protokolas laikytinas tinkamu A. Š. kaltės įrodymu, nes atitinka kitais įrodymais nustatytas bylos aplinkybes. Šio veiksmo metu rasti raktai buvo būtent nužudytojo M. F. buto raktai.

Tinkamu įrodymu šioje byloje pripažintinas ir 2014-02-24 apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrėti A. Š. rūbai, kuriais jis vilkėjo įtariamo nusikaltimo padarymo metu, ant jų kraujo pėdsakų nesimato. M. F. abiejų marškinėlių kairė pusė permirkusi rudos spalvos biologinės kilmės medžiaga. Kelnių siūlė ties tarpukoju iširusi. Raktai, rasti įtariamojo A. Š. parodymų patikrinimo vietoje metu, yra nuo M. F. buto. (1 t., b.l. 38-57)

Specialisto išvada Nr. M 119/13 (14) nustatyta, kad M. F. mirė nuo mechaninės asfikcijos suspaudus kaklą kilpa. Tai patvirtina stranguliacinės vagos fragmentas kaklo užpakalinio paviršiaus odoje, kraujosruvos akių junginėse, ūminė židininė plaučių emfizema ir atelektazė, vidaus organų pilnakraujystė. M. F. mirė prieš 3-6 paras iki jo lavono tyrimo. M. F. lavone, be stranguliacinės vagos kakle, nustatytos kraujosruvos dešiniame žaste, dešinės alkūnės srityje ir dešiniame dilbyje. Kraujosruvos padarytos kietais bukais daiktais 3 valandų laikotarpyje iki mirties. Kraujosruvos neturi priežastinio ryšio su mirtimi, o gyviems asmenims būtų sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą. (1 t., b.l. 64-71)

Specialisto išvada Nr. M 119-P/13 (14) nustatyta, kad M. F. lavone kovos pėdsakų nėra. Kraujosruvos dešiniojo dilbio tiesiamajame paviršiuje galėjo būti padarytos ir savigynos metu prisidengiant ranka nuo smūgio. Po mechaninės asfiksijos suspaudus kaklą kilpa M. F. negalėjo atlikti savarankiškų veiksmų. Kraujosruvos dešinėje rankoje neturėjo įtakos galimybei atlikti savarankiškus veiksmus. Po kaklo suspaudimo kilpa M. F. mirtis galėjo įvykti keletos minučių laikotarpyje. Kraujosruvos dešinėje rankoje padarytos 3 valandų laikotarpyje iki mirties. M. F. lavone nustatyti sužalojimai nėra informatyvūs, kad iš jų būtų galima nustatyti kūno pozą jų padarymo metu. Atsižvelgiant į tai, kad stranguliacinės vagos fragmentas yra kaklo užpakaliniame paviršiuje ir jame yra vagos prasilenkimo požymių, tikėtina, kad kaklo užpakaliniame paviršiuje buvo intensyviausias stranguliacinės kilpos veržimo poveikis, todėl tikėtina, kad smaugimo metu užpuolikas buvo M. F. iš nugaros. Kraujosruvos dešinėje rankoje padarytos mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Kraujosruvos dešinėje rankoje padarytos kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, kurių detalesnių savybių nurodyti, sužalojimuose neužsifiksavus specifiniams požymiams, nėra galimybių. Stranguliacinės vagos fragmentas padarytas kietu ar standžių buku, pailgu daiktu, kuo galėjo būti laidas, virvė, dirželis, ar kitas panašus daiktas. Šioje išvadoje taip pat nurodyta, kad praėjus maždaug parai po mirties buvo pakeista lavono poza (1 t., b.l. 75-76) . Ši išvada pilnai atitinka A. Š. parodymus, kad atėjęs kitą dieną jis ant grindų buvusį nukentėjusiojo kūną įkėlė į lovą.

Taigi iš surinktų, aukščiau išdėstytų ir teismo posėdžio metu ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais daroma išvada, kad A. Š. padarė nusikalstamas veikas teismo nustatytomis aplinkybėmis. Jo veikos kvalifikuotinos pagal BK 129 str. 2 d. 2p. nes jis nužudė bejėgiškos būklės žmogų, o taip pat pagal BK 178 str. 2d. (pagrobė svetimą turtą iš saugyklos) bei 302 str.1d. (pagrobė dokumentą).

Teismo nuomone kaltinamasis nužudydamas M. F. veikė tiesiogine tyčia. Paties kaltinamojo parodymais , įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis miegojo. Kita vertus nukentėjusysis buvo senyvo amžiaus, ligotas, tad akivaizdu, jog jis negalėjo aktyviai pasipriešinti jaunam ir fiziškai stipriam kaltinamajam. Šios aplinkybės leidžia kategoriškai teigti, kad A. Š. nužudė bejėgiškos būklės asmenį. Teismas atmeta kaltinamojo aiškinimą, neva jis nenorėjęs nužudyti nukentėjusiojo. A. Š. atliko visus veiksmus, kuriuos buvo numatęs : apvijo nukentėjusiojo kaklą laidu ir tol jį smaugė, kol pastarasis nustojo judėti, t.y. jis akivaizdžiai suvokė, kad smaugdamas laidu atims nukentėjusiajam gyvybę ir tai padarė. A. Š. neatleido veržiamos kilpos tol, kol nukentėjusysis nustojo judėti ir kvėpuoti.

Ikiteisminio tyrimo metu A. Š. buvo kaltinamas ir pagal BK 129 str.2d. 9p., t.y. nužudęs žmogų dėl savanaudiškų paskatų. Teisėjų kolegijos nuomone šioje byloje nesurinkta šią aplinkybę patvirtinančių duomenų, todėl A. Š. pagal BK 129 str.2d. 9p. išteisintinas jam nepadarius šios veikos.

Šioje baudžiamojoje byloje faktiškai buvo padaryta tik prielaida, kad nukentėjusysis buvo nužudytas siekiant pasisavinti jo turtą, tačiau vien to fakto, kad po nužudymo kaltinamasis pasisavino nukentėjusiojo turtą, nepakanka, jog būtų konstatuota nužudymą kvalifikuojanti aplinkybė – savanaudiškos paskatos.

BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtintas nužudymo nusikaltimą kvalifikuojantis požymis apibūdina vieną iš nusikaltimo sudėties subjektyviųjų požymių – nusikalstamos veikos motyvaciją, kurią įstatymų leidėjas įvardija kaip paskatas. Tačiau būtina nustatyti šio motyvo susiformavimo laiką. Akivaizdu, kad šioje byloje, sumanymas pagrobti nukentėjusiojo daiktus A. Š. kilo jau po nukentėjusiojo nužudymo. Šioje byloje teismas laiko reikšmingomis aplinkybėmis tai, kad A. Š. nuomavosi pas nukentėjusįjį kambarį ir nužudymo dieną konfliktavo su juo dėl to, kad nukentėjusysis nebeįsileido jo į nuomojamą patalpą. Šią išvadą patvirtina tai, kad į savo nuomojamą kambarį A. Š. pateko lipdamas per balkoną. Tai nustatyta ne tik A. Š., bet ir liudytojų parodymais. Pažymėtina ir tai, kad pats kaltinamasis niekada nebuvo nurodęs, kad nukentėjusįjį nužudė siekdamas pasisavinti jo turtą. Priešingai – A. Š. teigė jog pyko ant nukentėjusiojo, nes pastarasis atėmė iš jo nuomojamo buto raktus ir pasakė, kad jis čia nebepageidaujamas dėl ko jis negalėjo patekti į nuomojamą patalpą, nors ten dar buvo likę ir jo daiktų. Taigi, A. Š. įlipdamas į nuomojamą kambarį per balkoną faktiškai siekė patekti į savo nuomojamą patalpą. Jau būdamas bute dėl asmeninių paskatų, iš pykčio ėmė smaugti ir nužudė bejėgiškos būklės nukentėjusįjį, o po nužudymo dar pagrobė ir jo asmeninius daiktus bei dokumentą – pasą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. Š. kėslas pasisavinti svetimą turtą atsirado jau nužudžius nukentėjusįjį, todėl nužudymas negali būti kvalifikuojamas kaip padarytas dėl savanaudiškų paskatų.

Ikiteisminio tyrimo metu A. Š. buvo kaltinamas ir tuo, kad 2013-09-11, laikotarpyje nuo 16.00 iki 18.00 val., būdamas M. F. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur nuomojosi vieną kambarį, savininkui nesant namuose, įsibrovė į M. F. priklausantį kambarį, kur iš saugyklos – rakinamos medinės dėžutės, ją atrakinęs kambaryje rastais raktais, pagrobė 800 Lt, tuo padarydamas M. F. 800 Lt materialinę žalą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad toks kaltinimas A. Š. buvo pateiktas remiantis vien jo paties parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis bylą nagrinėjant teisme – paneigė, kategoriškai tvirtindamas, kad iki nužudymo jokios pinigų vagystės iš nukentėjusiojo nebuvo įvykdęs. Konstatuotina, kad jokių duomenų, patvirtinančių, jog 800 Lt iš nukentėjusiojo rakinamos medinės dėžutės A. Š. pagrobė būtent 2013 09 11, nesurinkta. Ikiteisminio tyrimo metu apklausus kaltinamojo motiną ir brolį nebuvo gautas patvirtinimas kur kaltinamasis panaudojo tariamai tą dieną pagrobtus 800 Lt , nors ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis ir buvo nurodęs aplinkybes neva pirko motinai antklodę ir davė 100 Lt broliui. Šios aplinkybės vėl gi parodo, kad A. Š. galėjo save ir apkalbėti. Apklausta liudytoja tyrėja N. L. nurodė, kad A. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė laisva valia ir protokole nurodytos aplinkybės yra būtent pagal jo pasakojimą, tačiau šių duomenų visgi nepakanka apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Pripažintina, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų nustatyti faktą, kad A. Š. 800 Lt iš nukentėjusiojo pagrobė 2013 09 11, todėl galima vienintelė logiška išvada, kad tą dieną, t.y. 2013 09 11 800 Lt vagystė nebuvo įvykdyta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad po nužudymo A. Š., atrakindamas surastu raktu medinę dėžutę, pagrobė joje buvusius pinigus ir kitus daiktus. Kaltinamasis pagrobtų pinigų kiekio nurodyti negalėjo. Nukentėjusiosios parodymais nustatyta, kad grynųjų pinigų dėžutėje galėjo būti 2800 Lt. Šių duomenų pakanka išvadai, kad po nukentėjusiojo M. F. nužudymo kaltinamasis A. Š. dar pagrobė ir svetimą (nukentėjusiojo M. F.) turtą: piniginę, su joje buvusiais 96 Lt, auksinę grandinėlę su kryželio formos pakabuku 1500 Lt vertės, M. F. asmens dokumentą – Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), o iš kambaryje rastos saugyklos – rakinamos medinės dėžutės, ją atrakinęs kambaryje rastais raktais, pagrobė ne 2000, o 2800 Lt , o be to dar ir tris medalius, stacionarų telefono apartą 30 Lt vertės ir 3 vnt. buto raktų.

Ikiteisminio tyrimo metu ši A. Š. veika buvo kvalifikuota pagal BK 180 str.1d. bei 302 str.1d. Tokia A. Š. veikos kvalifikacija nėra teisinga. Kaip jau buvo paminėta, sumanymas pagrobti svetimą turtą A. Š. kilo jau įvykdžius nužudymą, todėl jo veika kvalifikuotina ne kaip plėšimas, bet kaip kvalifikuota vagystė (dėl pinigų pagrobimo iš saugyklos). Dėl paminėto A. Š. veika iš BK 180 str.1d. perkvalifikuotina į BK 178 str.2d.

Šioje byloje nukentėjusioji A. G. pareiškė civilinį ieškinį ir prašė priteisti iš kaltinamojo A. Š. 6926 Lt turtinei žalai bei 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Kaltinamasis ir jo gynėjas su civiliniu ieškiniu sutiko. Prokuroras prašė civilinį ieškinį tenkinti pilnai.

Civilinis ieškinys tenkintinas.

Turtinės žalos dydis pilnai pagrįstas. Teismas pripažįsta protingomis ir pagrįstomis 2500 Lt laidojimo išlaidas, o taip pat konstatuoja, kad A. Š. po nužudymo pagrobė nukentėjusiojo turtą, kurio vertė 4426 Lt.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas remiasi kriterijais numatytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz. gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus netekus artimųjų ir kt.

Kaip žinia, asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą be kitų asmenų turi ir vaikai. Bylos medžiaga nustatyta, kad dėl A. Š. įvykdyto nusikaltimo nukentėjusioji A. G. neteko tėvo ir dėl to patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus. Nukentėjusioji glaudžiai bendravo su savo tėvu, juo rūpinosi. Akivaizdu, kad tarp žuvusiojo ir jo dukters buvo susiformavę artimi santykiai, todėl tėvo netektis sukėlė jai didelius dvasinius išgyvenimus ir emocinius pergyvenimus. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas įvertina ir tai, kad A. Š. įvykdė tyčinį nusikaltimą. Pažymėtina, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį, tačiau šios bylos kontekste pažymėtina, kad pats kaltinamasis sutinka su ieškinio dydžiu. Prašoma priteisti suma atitinka susiformavusią teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose dėl neturtinės žalos priteisimo, todėl ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai.

Šioje byloje gautas Vilniaus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, nurodant, kad advokatui V.Giriūnui už antrinės teisinės pagalbos teikimą šios bylos kaltinamajam A. Š. sumokėta 2848,52 Lt. Tarnyba prašo šias lėšas priteisti iš kaltinamojo.

Pažymėtina, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas konstatuoja, kad A. Š. gynėjas buvo paskirtas BPK 51 str.1d.5p. pagrindu (nagrinėjama byla dėl nusikaltimo, už kurį gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki gyvos galvos), t.y. nustačius būtinąjį gynėjo dalyvavimo atvejį. Teismui nėra privalomas kaltinamojo atsisakymas tokiu atveju paskirto gynėjo, tačiau pažymėtina, kad apie tokią teisę kaltinamajam išaiškinta nebuvo, kaip ir nebuvo išaiškinta, kad paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą šio Kodekso nustatyta tvarka. Esant šioms aplinkybėms, o taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, tai, kad jis šiuo metu yra suimtas, jam pareikštas didelis civilinis ieškinys, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš A. Š. nepriteistinos.

Skiriant kaltinamajam A. Š. bausmę atsižvelgiama, kad jis iki šiol buvo teistas 7 kartus. Psichiatrijos ligoninėse nesigydė, į narkologinę ar psichiatro įskaitą neįrašyta. (2 t., b.l. 73-76) Specialisto išvadoje Nr. 90TPK-110/2013 nurodyta, kad nėra pagrindo A. Š. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę. (2 t., b.l. 79) Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis padarė labai sunkų ir du apysunkius nusikaltimus (BK 11 str.). Už labai sunkų nusikaltimą numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Jokių aplinkybių, kurios įgalintų teismą svarstyti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimą, numatytų BK 62 str. nėra, tad A. Š. skirtina laisvės atėmimo bausmė. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje išryškėjusių aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Pažymėtina, kad šioje byloje tokių aplinkybių visuma nėra nustatyta, t.y. nenustatytos jokios išskirtinės aplinkybės, kurios leistų taikyti BK 54 str.3d. Teisėjų kolegija pažymi, kad padarytas tyčinis labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs negrįžtamus padarinius – žmogaus mirtį. Vertintinos ir kitos nustatytos aplinkybės, t. y. tai, kad šis nusikaltimas buvo padarytas tyčia, prieš bejėgiškos būklės asmenį, nesant rimto preteksto. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, A. Š. asmenybę, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teismas parenka A. Š. sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

A. Š. paskyrus bausmes už visas nusikalstamas veikas jos tarpusavyje bendrintinos BK 63 str. 5d. pagrindu, taikant bausmių apėmimą. Konstatuotina, kad veikos skiriasi pagal savo pavojingumą, priskiriamos skirtingoms kategorijoms (BK 11 str.).

BK 50 str. 3d. pagrindu, atsižvelgiant į A. Š. asmenybę, nusikaltimo padarymo aplinkybes ir jo pavojingumą, nustatyti A. Š. dalį bausmės atlikti kalėjime, o kitą dalį – pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės atlikimo laiką A. Š. įskaitytinas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2013-09-18 iki 2014-06-09.

A. Š. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Klausimas dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, priimant nuosprendį, sprendžiamas BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 2 d. 2p. ir nubausti 14 (keturiolika) metų laisvės atėmimu.

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str.2d. (perkvalifikavus iš BK 180 str.1d.) ir nubausti 1 metų laisvės atėmimu.

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 str. 1d. ir nubausti 10 mėnesių laisvės atėmimu.

Vadovaujantis BK 63 str. 5d. pagrindu ir taikant bausmių apėmimą, galutinę subendrintą bausmę A. Š. paskirti 14(keturiolika) metų laisvės atėmimą. Bausmę A. Š. skirti atlikti taip: 8(aštuonis) metus kalėjime, o likusią bausmės dalį - pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2014-06-09.

Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės atlikimo laiką A. Š. įskaityti sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2013-09-18 iki 2014-06-09.

A. Š. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

A. Š. pagal BK 129 str. 2d. 9p. bei pagal BK 178 str.2d. (2013 09 11 pinigų vagystė) išteisti jam nepadarius šių veikų.

Civilinį ieškinį tenkinti pilnai. Priteisti A. G. iš A. Š. 6926 Lt (šeši tūkstančiai devyni šimtai dvidešimt šeši) turtinei žalai atlyginti bei 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių) neturtinei žalai atlyginti.

Išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš A. Š. nepriteisti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

butelį alaus Švyturys 0.5 l talpos – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti; A. Š. juodos spalvos rankinę su diržu, darbo pažymėjimą Nr. 385, Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą DK 0051039, ploną sutrūkusią balto metalo grandinėlę, telefono pakrovėją, dvejas mobiliojo ryšio telefono ausines, du žiogelius ir viena sąvaržėlę, mėlynos spalvos rašiklį PHILIPS, mėlynos spalvos žiebtuvėlį, dvi pildyk korteles be sim kortelių, dvi Pildyk ID korteles, vieną Tele2 kortelę be sim kortelės, A. Š. dvi nuotraukas, Šiaulių banko kodų kortelę, kortelę su DNB banko sąskaita, reklaminį bukletą „Ecolines“, 9 popierėlius su numeriais, 4 vizitines korteles, praplėštą DNB banko voką, maišelį nuo ryžių, „Credit 247„ priminimą, voką Nr. 1123423, bankinius raštus – 9 lapai, darbo ieškančio asmens atmintinę, du lapelius su numeriais, ATK kortelės kopiją, kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefoną Nokia 6021 Imei kodas (duomenys neskelbtini) su sim kortele Tele 2 Pildyk pilkos spalvos, mobiliojo ryšio telefoną Nokia 2600C Imei (duomenys neskelbtini) be sim kortelės juodos spalvos, ekranas su plėvele, žalios spalvos kombenzoną, žalios spalvos švarką; raktų pakabuką - nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. Š.. Pastarajam atsisakius juos paimti - sunaikinti. M. F. marškinėlius trumpomis rankovėmis, marškinėlius ilgomis rankovėmis, kelnes , perduotus saugojimui į Vilniaus apskr. VPK Logistikos skyriaus Ūkio poskyrį, grąžinti nukentėjusiajai A. G.. Pastarajai atsisakius juos paimti - sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam per tą patį laikotarpį nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.