Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto P. K. atstovo advokato Vidmanto Žylės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. K. Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 30N-81365952-16 administracinio teisės pažeidimo byloje pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 2 d. nubaustas 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2016-12-12 apie 2.00 val. chuliganiškai vairavo transporto priemonę „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, siekdamas pademonstruoti nepagarbą visuomenei savo išskirtinumu – prasukdamas automobilio priekinius ratus ir sukinėjosi aplink savo ašį, tuo sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams bei svetimam turtui, keldamas grėsmę aplinkinių sveikatai ir gyvybei.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas P. K. chuliganiškai nevairavo, nes byloje esančioje vaizdo medžiagoje automobilio ratų prasukimų ir jo sukinėjimosi aplink savo ašį nėra užfiksuota. Automobilio išvažiavimas prieš policijos patrulių tarnybinį automobilį negali būti vertinamas kaip chuliganiškas vairavimas. Tai galėjo atsitikti dėl vairuotojo įgūdžių trūkumo slidžioje aikštelėje. Be to, tokio pobūdžio bylose pažeidimo konstatavimui būtina nustatyti vairuotojo vairavimo chuliganiškas paskatas ir jo valinį elementą, tai yra subjektyvinę pažeidimo pusę. Apeliaciniame skunde taip pat abejojama dėl pažeidimo esmės, nes pavojingas vairavimas įprastai fiksuojamas keliuose, o ne gyvenamojoje zonoje ar kelio ženklo „P“ (stovėjimo vieta) galiojimo zonoje. Apeliaciniame skunde toliau nurodoma, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymu asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad galėjo būti padarytas teisės pažeidimas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 str. 1 d. numato, kad asmens veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 str. 2 d. 3 p. be kita ko numato, kad perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tada, kai už padarytą veiką Administracinių nusižengimų kodekse nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 str. 2 d. už veiką, kuria kaltinamas P. K., numato baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienų iki dvejų metų (teisės vairuoti transporto priemones atėmimas numatytas už šią veiką numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 str. 5 d.). Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 2 d. už veiką, kuria kaltinamas P. K., numatė baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų. Kaip matyti, nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas administracinėn atsakomybėn patraukto P. K. teisinės padėties, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 str. prasme, nešvelnina, todėl jo veika neperkvalifikuotina ir apeliacinis skundas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 str. 4 d., nagrinėjamas pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 str. 1 d. nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 str. numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylos įrodymus, sprendžia, kad byloje yra pakankamai patikimų ir neabejotinų įrodymų, kad būtų galima daryti objektyvią išvadą, jog P. K. padarė jam inkriminuojamą teisės pažeidimą.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byloje pateiktu vaizdo įrašu (b. l. 19) nustatė, kad jame matyti, kaip administracinėn atsakomybėn patraukto P. K. vairuojamas automobilis „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prekybos centro aikštelėje juda dideliu greičiu slysdamas ir sukdamasis aplink savo ašį. Šios aplinkybės, vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais, apygardos teismui leidžia daryti išvadą, kad apeliacinio skundo teiginiai, jog minėtame vaizdo įraše užfiksuotas tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens išvažiavimas priešais policijos pareigūnų automobilį, neatitinka tikrovės ir yra objektyviai paneigiami.

Apeliantas teisingai nurodo, jog administracinis teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 2 d. padaromas tyčia, tačiau, nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn patraukto P. K. tyčia pavojingai manevruoti automobiliu taip pademonstruoti nepagarbą visuomenei ir keliant pavojų kitų asmenų gyvybei, sveikatai ar turtui yra akivaizdi iš minėtame vaizdo įraše matomo slystančio automobilio greičio, bei blokuotų galinių ratų. P. K. tyčia atlikti minėtus veiksmus įrodyta ir policijos pareigūnų liudytojų E. S. ir V. V., kurių objektyvumu abejoti apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo, parodymais pirmosios instancijos teisme, jog administracinėn atsakomybėn patraukto P. K. vairuojamas automobilis sukinėjosi aplink savo ašį ir iki to manevro, kuris užfiksuotas minėtame vaizdo įraše.

Iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad apeliantas abejoja, ar Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 2 d. numatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje. Pastebėtina, kad pats apeliantas nurodo, jog automobilių stovėjimo aikštelėse galioja Kelių eismo taisyklės, todėl nėra aišku, kodėl jam kyla tokių abejonių. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai taikytini visuose keliuose ir teritorijose judančioms transporto priemonėms. Tai reiškia, kad automobilių stovėjimo aikštelės teritorijoje galioja tos pačios kelių eismo taisyklės, kurios galioja ir keliuose.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas visapusiškai, objektyviai ir išsamiai išsiaiškino bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu bei objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Naikinti skundžiamą nutartį ar ją keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto P. K. atstovo advokato Vidmanto Žylės apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.