- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-15
- Bylos Nr.
- e2A-1852-343/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Juodeliai“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Petva“
- Trečiasis asmuo
- S. D.
- Kategorijos
- 2.6.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Juodeliai“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-17-399/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Petva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Juodeliai“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo S. D..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės 8 155,40 Eur skolą, 67,51 Eur palūkanas, 1955,63 Eur nuostolių atlyginimą, 8 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė sumažino reikalavimą dėl skolos priteisimo iki 4 803,70 Eur.
Nurodė, kad atsakovės skola susidarė jai neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų apmokėti už krovinio nuvežimą pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Ieškovė nuostolius patyrė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų – neteisingo krovinio svorio 2016 m. rugpjūčio 29 d. sutartyje nurodymo, dėl ko ieškovė, būdama suklaidinta atsakovės dėl krovinio svorio, pasirinko maršrutą keliais kur maksimalus leistinas transporto priemonių svoris mažesnis už buvusį faktinį transporto priemonės su kroviniu svorį.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti, kadangi pati ieškovė nesilaikė sutarčių sąlygų pateikti sąskaitas su priedais. Reikalavimą dėl 1 955,63 Eur nuostolių atlyginimo prašė atmesti dėl to, kad ieškovė yra vežėjas ir kaip profesionalas turi laikytis teisės aktų reikalavimų, o juos pažeidęs atsakyti, turi žinoti, koks yra leidžiamas maksimalus sąstato svoris. Ieškovė, iškilus abejonių dėl svorio, galėjo pasisverti krovinį, be to atsakovė siūlė ieškovės vairuotojui vykti ir pasisverti, kad būtų aiškus faktinis bendras sąstato svoris, tačiau ieškovės vairuotojas šio atsakovės nurodymo nevykdė, krovinį priėmė su CMR važtaraštyje nurodytu svoriu, pasirašė ir krovinį gabeno. Tokiu būdu prisiėmė visą krovinio gabenimo riziką.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei UAB ,,Petva“ iš atsakovės UAB „Juodeliai“ 4803,70 Eur skolą, 1955,63 Eur nuostolius (rašymo apsirikimas ištaisytas 2017 n. birželio 15 d. nutartimi), 8 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016 10 24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atmetė reikalavimą dėl 67,51 Eur palūkanų priteisimo. Priteisė ieškovei iš atsakovės 2295,96 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nustatė, kad šalys sudarė Transporto užsakymo sutartis: 2016 06 22, 2016 06 28, 2016 07 19, 2016 07 20, tris 2016 07 22, 2016 08 05, 2016 08 11 ir 2016 08 29, kuriomis šalys susitarė, kad ieškovė savo transporto priemone nuveža atsakovės krovinius nurodytu adresu, o atsakovė už vežimo paslaugas apmoka sutartą sumą. Teismas, nustatęs, kad buvo sudarytos krovinio vežimo sutartys ir krovinys nugabentas bei perduotas krovinio gavėjui, atsakovė jokių pretenzijų ieškovei, kad užsakytas krovinys nebuvo nuvežtas, ar nuvežtas ne laiku ar netinkamos kokybės nepareiškė, todėl atsakovei neapmokėjus visų ieškovės sąskaitų, teismas priteisė iš atsakovės 4 803,70 Eur už krovinio gabenimą.
Reikalavimą dėl 67,51 Eur palūkanų priteisimo atmetė, kadangi CMR konvencijos 27 str. reglamentuotas palūkanų priteisimas iš vežėjo, o ne vežėjui (ieškovei). Šalių sudarytose transporto užsakymo sutartyse yra numatyta užsakovo (siuntėjo) teisė reikalauti netesybų, tačiau nesutarta, kad vežėjas (ieškovė) gauna palūkanas (netesybas), jeigu už krovinio nugabenimą nesumokamas nustatytas užmokestis sutartu terminu.
Esminis ginčas tarp šalių kilo dėl to, kuri sutarties šalis atsakinga dėl krovinio svorio nurodymo teisingumo. Vykdant krovinio pervežimą pagal 2016 m. rugpjūčio 29 d. sutartį iš Lietuvos į Vokietiją, buvo vežama mediena. Lenkijos Respublikos teritorijoje buvo nustatytas per dideliis krovinio svaoris, todėl ieškovės vairuotojui ir pačiai bendrovei buvo paskirtos baudos, dalis krovinio nukrauta ir dėl to turėtas išlaidas kaip nuostolius ieškovė prašė priteisti iš atsakovės. Teismas, spręsdamas dėl nuostolių atlyginimo, nustatė, kad CMR važtaraščio AZ2208160 7-9 grafose nurodyta, jog gabenamos 28 paletės medienos, iš kurių 24 pakrautos viename atsakovės padalinyje ir 4 – kitame, svoris bruto nurodytas 20700 kg ir 3200 kg, tūris 29 68544 m-3 ir 4 97409 m-3, šiuos duomenis įrašė siuntėjas (atsakovė) ir dėl to tarp šalių ginčo nekilo. Krovinys nugabentas gavėjui Vokietijos bendrovei, nes CMR važtaraščio 24 grafa užpildyta jo spaudu ir gavėjas jokių pretenzijų dėl krovinio kiekio ir kokybės nepareiškė. Ieškovės transporto priemonė vežant šį krovinį buvo patikrinta Lenkijos Respublikos teritorijoje ir patikrinimo protokole nurodyta, kad vairuotojas buvo nubaustas, nes nepateikė leidimo sudėtinei transporto priemonei vežti viršijantį leistinus gabaritus krovinį, už netinkamą krovinio išdėstymą, dėl kurio viršyta bendroji leistina masė arba transporto priemonės apkrovos norma (leistinas svoris vykstant nurodytu keliu buvo 40 t, o atlikus svėrimą rasta 44 t). Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, darė išvadą, kad atsakovė neįrodė, kad buvo pakrauta krovinio būtent tiek, kiek yra nurodyta CMR važtaraštyje AZ2208610, kadangi rašytinių įrodymų šiai aplinkybei patvirtinti nepateikė, atsakovės prašymu apklaustos liudytojos A. G. bei A. K. skirtingai aiškino aplinkybes apie tai, kaip yra nustatomas vienos paletės (pako) svoris. Teismas vertino, kad atsakovė taip pat neįrodė, jog ieškovės vairuotojui buvo kilę abejonių dėl krovinio svorio ir kad jam buvo pasiūlyta krovinio svorį pasitikrinti vykstant į Kauną ar į Budzisko PKP kaip teigė atsakovė. Teismas nurodė, kad vežėjas privalo pasitikrinti, ar teisingai nurodyta krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje bei krovinio ir pakuotės išorinę būklę (CMR konvencijos 8 str. 1 d.), taigi jis neprivalo tikrinti ar teisingai važtaraštyje siuntėjas įrašė krovinio bruto masę (svorį). Būtent siuntėjas turi teisę ne pasiūlyti, o aiškiai pareikalauti, kad vežėjas patikrintų krovinio bruto svorį ar jo kiekį, išreikštą kitais matavimo vienetais (CMR konvencijos 8 str. 3d.).
Teismas byloje nenustatęs, kad ieškovei buvo žinoma, jog 2016 08 29 pakrautas krovinys – 28 paletės medienos – neatitinka svorio, nurodyto atsakovės išduotame CMR važtaraštyje, kad svorio neatitikimas yra akivaizdus, t. y. kad ieškovė, žinodama, kad krovinys yra ne 23,9 t ir kad transporto priemonės junginys su kroviniu viršys 40 t, vis tiek ėmėsi krovinio gabenimo neturint V kategorijos leidimo ir nustatęs, kad atsakovė neatskleidė tikrojo krovinio svorio, nebendradarbiavo su ieškove, darė išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl patirtų nuostolių yra pagrįstas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovė prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą dalyje dėl 1 955,63 Eur nuostolių atlyginimo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias civilinio proceso normas, todėl nevisapusiškai, neobjektyviai bei netinkamai ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė nepagrįstas išvadas, todėl sprendimas iš dalies panaikintinas šių argumentų pagrindu:
Ieškovė iš esmės reikalauja priteisti iš atsakovės sumas, kurios ieškovei ir jos vairuotojui buvo paskirtos už pačios ieškovės bei jos darbuotojo padarytus viešosios teisės pažeidimus už kuriuos atsakomybė tenka tuos pažeidimus padariusiam asmeniui. Todėl teismo išvados, kad atsakovė privalo atlyginti ieškovei bei jos vairuotojui paskirtas baudas nepagrįstos. Be to, ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, liudijančių apie tai, kad ieškovė trečiajam asmeniui kompensavo jam paskirtą baudos dydį, bei kad atitinkamai būtų perėmusi reikalavimo teises iš trečiojo asmens.
Atsakovės argumentai, kad, pakrovus krovinį bei ieškovės darbuotojui išreiškus abejones dėl per didelio krovinio svorio, jam buvo duotas nurodymas nuvykti krovinį pasverti, atmesti nepagrįstai. Liudytoja N. K., kuri iš atsakovės pusės yra pasirašiusi CMR važtaraštį, nurodė, kad atvykęs ieškovės vairuotojas pareiškė manantis, kad krovinio svoris yra didesnis, nei nurodytas CMR, kad ji pasiskambino į atsakovės administraciją A. G., kuriai paaiškino, kad vairuotojas reiškia pretenzijas dėl krovinio svorio ir kad logistikos vadybininkė A. G. liepė nurodyti vairuotojui nuvykti ir pasisverti. Liudytoja N. K. patvirtino, jog tokį nurodymą perdavusi vairuotojui ir liepusi nuvykti pasisverti, tačiau vairuotojas po šio pokalbio pasirašė CMR važtaraštį ir išvyko. Analogiškai tokias pačias aplinkybes nurodė ir liudytoja A. G.. Teisės aktai nenumato, kad toks nurodymas privalo būti duodamas raštu ir kad tokio reikalavimo nesilaikymas nurodymą darytų negaliojančiu, todėl nurodymas gali būti duodamas bet kokia forma, o šios aplinkybės nėra draudžiama ar ribojama įrodinėti liudytojų parodymais.
Teismas netinkamai įvertino ieškovės kaip protingo, apdairaus ir sąžiningo vežėjo veiksmus priimant krovinį, pasirašant CMR važtaraštį, nevykdant atsakovės nurodymo nuvykti ir pasiverti bei ieškovės kaip vežėjo elgesį bei galimybę pastebėti krovinio svorio neatitikimą, nurodytam CMR važtaraštyje, dėl ko ieškovė ir prisiėmė visą su tuo galimą bei susijusią riziką, todėl atsakovė negali būti atsakinga už ieškovės veiksmus bei jai, kaip vežėjai, taikytas sankcijas.
Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
Skundo argumentai, kad teismas nepagrįstai atmetė kaip neįrodytą atsakovės argumentą, kad, ieškovei suabejojus krovinio svoriu, jai buvo duotas nurodymas nuvykti ir pasisverti, tačiau tas nebuvo padaryta, yra nepagrįsti. Atsakovė jokių įrodymų, kad vežėjui buvo duotas nurodymas pasisverti krovinį, nepateikė. Apklaustos A. G. ir N. K. davė skirtingus parodymus, skirtingai aiškino aplinkybes kaip pas atsakovą yra nustatinėjamas produkcijos (pako) storis, todėl teismas pagrįstai į juos neatsižvelgė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliacijos dalyką sudaro atsakomybės tarp vežimo sutarties šalių paskirstymo ir taikymo klausimas atsakovei (siuntėjui) perdavus ieškovei (vežėjui) sutarties sąlygų neatitinkantį, t. y. sunkesnį nei numatyta sutartyje, krovinį.
Byloje nustatyta, kad šalys susitarė, jog ieškovė nugabens 24 t svorio krovinį. Siuntėjas (atsakovė) pakrovė 28 paletes medienos, CMR važtaraštyje AZ2208610 įrašė duomenis, kad gabenamos 28 paletės medienos, iš kurių 24 pakrautos viename atsakovės padalinyje ir 4 – kitame, svoris bruto nurodytas 20,7 t ir 3,2 t. Ieškovei (vežėjui) vežant šį krovinį, Lenkijos Respublikos teritorijoje buvo atlikta krovinio svorio patikra, kurios metu nustatyta, kad krovinys 4 t viršija bendrąją leistiną masę. Ieškovės vairuotojui nepateikus leidimo vežti viršijantį leistinus gabaritus krovinį, už netinkamą krovinio išdėstymą, dalis krovinio buvo nukrauta, ieškovei ir jos darbuotojui (vairuotojui) paskirtos baudos. Krovinys nugabentas gavėjui Vokietijos bendrovei, CMR važtaraščio 24 grafa užpildyta gavėjo spaudu, gavėjas jokių pretenzijų dėl krovinio kiekio ir kokybės nepareiškė. Atsakovė skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ji privalo atlyginti nuostolius, kuriuos sudaro ieškovei bei jos vairuotojui paskirtos baudos.
Krovinio vežimas turi tarptautinių elementų, kadangi buvo vežama gavėjui Vokietijoje, todėl pirmosios instancijos teismas ginčui dėl nuostolių atlyginimo išspręsti pagrįstai taikė 1975 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) nuostatas. CMR konvencijos 6 straipsnio, reglamentuojančio, kas turi būti nurodyta CMR važtaraštyje, H punkte nurodyta, kad turi būti nurodyta krovinio bruto masė ar kitais matavimo vienetais išreikštas krovinio kiekis. Konvencijos 7 straipsnis nustato, kad siuntėjas atsako už visas vežėjo patirtas išlaidas ir nuostolius dėl siuntėjo klaidingai ar netiksliai nurodytų duomenų tame tarpe ir nustatytų konvencijos 6 straipsnio H punkte, t. y. dėl neteisingai nurodyto krovinio svorio. Konvencijos 8 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad siuntėjas turi teisę pareikalauti, kad vežėjas patikrintų krovinio bruto svorį ar jo kiekį, išreikštą kitais matavimo vienetais, vežėjas gali pareikalauti atlyginti su tuo susijusias išlaidas. Siuntėjas, pildantis krovinio vežimo dokumentus, turi suteikti visą reikiamą informaciją tinkamam krovinio vežimui bei atsako vežėjui už duomenų, nurodytų važtaraštyje (įskaitant ir krovinio svorį), neatitikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-401/2004). Taigi pagal konvencijos nuostatas, siuntėjas turi pareigą pasirūpinti, jog būtų pakrauta tiek krovinio, dėl kokio pervežimo buvo sulygta. Vežėjas neprivalo tikrinti krovinio kiekio, jei nėra tokio siuntėjo reikalavimo. Jei nėra akivaizdu, kad pakrauto krovinio kiekis neatitinka vežimo dokumentų, tai vežėjas nei turi, nei gali numatyti, kad gabens krovinį, kuris neatitinka teisės aktų reikalavimų ir kurio vežimui reikalingas specialus leidimas.
Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai nustatęs bylos faktines aplinkybes dėl krovinio svorio ir įvertinęs liudytojų A. G. ir N. K. parodymus, nepagrįstai atmetė kaip neįrodytą aplinkybę, jog ieškovės darbuotojui buvo duotas nurodymas nuvykti krovinį pasverti. Apeliacinės instancijos teismas tokiai apeliantės pozicijai nepritaria, kadangi bylos duomenys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus tyrė išsamiai ir objektyviai – išklausė šalis, apklausė liudytojus, sprendime nurodė, kaip vertina liudytojų parodymus, įvertino pateiktus rašytinius įrodymus. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, darė išvadą, kad atsakovė neįrodė, kad buvo pakrauta krovinio būtent tiek, kiek yra nurodyta CMR važtaraštyje, kadangi atsakovė rašytinių įrodymų šiai aplinkybei patvirtinti nepateikė, o atsakovės prašymu apklaustos liudytojos A. G. bei A. K. skirtingai aiškino aplinkybes apie tai, kaip yra nustatoma vienos paletės (pako) svoris. Teismas vertino, kad atsakovė taip pat neįrodė, jog ieškovės vairuotojui buvo kilę abejonių dėl krovinio svorio ir kad jam buvo pasiūlyta krovinio svorį pasitikrinti vykstant į Kauną ar į Budzisko PKP kaip teigė atsakovė. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013).
Apeliacinės instancijos teismas, išklausęs pirmosios instancijos teismo posėdžiuose apklaustų liudytojų A. G. bei A. K. paaiškinimus dėl aplinkybių, susijusių su krovinio svorio nustatymu, jo pakrovimu, daro išvadą, kad nėra pagrindo liudytojų paaiškinimus vertinti kitaip, nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas, taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad, juos vertindamas ir remdamasis jais darydamas išvadas, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Atsakovei nuo ieškinio ginantis atsikirtimu, jog jos pakrautas krovinys svėrė tiek, kiek nurodyta jos pačios sudarytame CMR važtaraštyje, būtent atsakovė privalėjo įrodyti faktinio krovinio svorio atitikimą nurodytam CMR važtaraštyje. Atsakovės liudytojos teisme paaiškino, kad medienos ruošiniai supakuojami į pakus (paletes), kurie yra pasveriami gamybos ceche, pako svoris niekur nepažymimas (nefiksuojamas), apytikriai kiekvieno pako svoris yra apie 830 kg. Po gamybos, išvedus visų pakų svorio vidurkį, sugeneruojamas krovinys. Kraunat krovinį, pakai nėra sveriami. Pirmosios instancijos teismas šių liudytojų parodymų pagrindu darydamas išvadą, kad atsakovė nesveria savo produkcijos prieš ją pakraunant į sunkvežimius ir apskritai neveda savo produkcijos svorio apskaitos, nes medienos gaminių kiekis pas atsakovę apskaitomas tūrio vienetais, šiuos parodymus įvertino teisingai. Tai reiškia, kad apeliantė pati nežino, kokį konkretų svorį pakrovė vežti ieškovui, nors įrodinėja, kad svoris atitiko CMR važtaraštyje nurodytą.
Pagal CMR konvenciją, vežėjas neprivalo tikrinti priimamo krovinio svorio ar jo kiekio, išskyrus atvejus, numatytus CMR konvencijos 8 straipsnio 3 dalyje, t. y. kai to reikalauja pats siuntėjas. Byloje duomenų, kad atsakovė būtų pareikalavusi patikrinti krovinio svorį nėra. Teisme atsakovės darbuotojos patvirtino, kad vienas pakas sveria apie 830 kg, todėl pakrovus 28 pakus (830 kg x 28 = 23240 kg) ir tokį svorį nurodžius važtaraštyje, ieškovės vairuotojui pagrįstai nekilo abejonių dėl krovinio svorio. Atsižvelgiant į tai, ir į tai, kad pagal CMR konvenciją, būtent siuntėjas atsakingas už teisingo svorio nurodymą CMR važtaraštyje, atmestini kaip nepagrįsti skundo argumentai dėl vežėjo pareigos tikrinti krovinio svorį. Atsakovė, perdavusi ieškovei sutarties sąlygų neatitinkantį krovinį, t. y. sunkesnį nei sutarta, yra laikoma pažeidusia sutartį. Įvertinęs aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo ( CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.