Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Rūtai Čereškaitei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Jancevičiui, specialistei Izoldai Žvironaitei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Marijampolėje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Maišiagala, Vilniaus rajonas, teistas 8 kartus, paskutinį kartą 2015 m. birželio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 259 straipsnio 1 dalį 18 MGL (677,88 eurų) bauda, kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. J. atiduotas teismui kaltinant jį, kad jis 2016 m. kovo mėn., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, internetiniame puslapyje www.greenhouseseeds.nl neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įsigijo 2 vnt. dėžučių, kiekvienoje po 3 vnt. narkotines medžiagas - kanapių sėklų, kurių masė yra 0,098 g., kurias atsiėmęs 2016-05-25 apie 09.00 val., Maišiagalos pašte, adresu Vilniaus r., Maišiagalos mst., Kiemelių g. 11, laikė prie savęs, kol 2016-05-25 apie 09.00 val., nedidelis kiekis narkotinės medžiagos - 6 vnt. kanapių sėklų rasta ir paimta Vilniaus apsk. VPK Vilniaus r. PK Maišiagalos PN pareigūnų apžiūros metu, t. y. baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 str. 2 d. padarymu.

K. S. J.teisiamojo posėdžio metu parodė, kad vartoja kanapes. Savo reikmėms per paštą atsisiuntė kanapių sėklų. Sėklas būtų auginęs. Kaip narkotinė medžiaga naudojami kanapių pumpurai, sėklas suvalgius ar jas išvirus poveikio nėra. Sėklas siuntėsi iš Olandiško internetinio tinklalapio. Užsisakė tris vienetus sėklų, tačiau jų apžiūrėti nespėjo, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Ir anksčiau buvo atsisiuntęs kanapių.

Specialistė I. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji teikė 2016 m. birželio 14 d. specialisto išvadą Nr. 140-(2661)-IS1-3323. Jai tirti pateiktose kanapių sėklose veikliosios medžiagos nustatyta nebuvo. Veikliosios medžiagos tetrahidrokanabinolio buvo tik pėdsakai ant sėklų paviršiaus. Pačiose sėklose tetrahidrokanabinolio nėra. Iš turimo informacijos neįmanoma nustatyti ar tai pluoštinės kanapės, ar narkotinės. Iš sėklų neįmanoma nustatyti kokios rūšies kanapė iš jos išaugs. Kokio rūšies kanapė iš sėklos išaugs galima būtų nustatyti tik ištyrus patį augalą.

2016 m. birželio 14 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(2661)-IS1-3323 nurodyta, kad 6 vienetai sėklų iš dviejų apvalių kartoninių pakuočių su užrašu „G. D.“, 2016 m. gegužės 25 d. paimtų S. J. namuose, esančiuose Vilniaus raj., Maišiagalos mstl., (duomenys neskelbtini), yra kanapių sėklos, kurių masė 0,098 g. Nustatyti kokios rūšies yra tirti pateiktos kanapių sėklos Centre nėra galimybės (b. l. 17-18).

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, negalimas ir patraukimas baudžiamojon atsakomybėn. Baudžiamosiose bylose dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis privaloma nustatyti ne tik narkotinės medžiagos disponavimo faktą, šių medžiagų pavadinimą, jų kiekį, tačiau ir jų cheminę sudėtį. Nustatant šias aplinkybes reikia specialių žinių, todėl be kitų įrodymų, byloje turi būti specialisto išvada ar ekspertizė (kasacinė nutartis Nr. 2K-308/2013). Pagal BK 269 straipsnį narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus; kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis. Taigi sprendžiant klausimą, ar medžiaga yra narkotinė ar psichotropinė, kuria disponavimas yra kontroliuojamas, taip pat nustatant jos kiekį, turintį įtakos baudžiamosios atsakomybės diferencijavimui, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtintais narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašais bei rekomendacijomis dėl jų kiekio nustatymo. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 30 d. įsakyme Nr.V-1254 (galiojančiu nuo 2014 m. sausio 1 d.) „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ įtvirtinta, kad kanapės yra narkotinė medžiaga, išskyrus Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymu reglamentuojamas pluoštines kanapes bei jų sėklas. Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pluoštinės kanapės – kanapinių (Cannabaceae) šeimos sėjamosios kanapės (Cannabis sativa L.) rūšies veislių augalai, kurių išdžiovintoje medžiagoje tetrahidrokanabinolio yra ne daugiau kaip 0,2 procento ir kurie auginami vien tik pramoniniams tikslams (pluoštui ir sėkloms) arba sodininkystei. Remiantis minėtu teisiniu reguliavimu ir formuojama teismų praktika laikoma, jog kanapės ir jų dalys, kuriose tetrahidrokanabinolio kiekis neviršija 0,2 procento – nėra narkotinė medžiaga.

Jau minėta, kad nustatant, ar asmuo disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, būtina tiksliai nustatyti ne tik patį disponavimo faktą, šių medžiagų pavadinimą, bet ir jų cheminę sudėtį. Nagrinėjamoje byloje buvo gauta specialisto išvada, kurioje, nurodyta, kad tyrimui pateiktų kanapių sėklų bendra masė yra 0,098 g. Nustatyti kokios rūšies yra tirti pateiktos kanapių sėklos nėra galimybės. Teisiamojo posėdžio metu apklausta išvadą teikusi specialistė I. Ž. parodė, kad veikliosios medžiagos tetrahidrokanabinolio pateiktose tirti kanapių sėklose nėra. Iš sėklų negalima nustatyti kokios rūšies tai kanapė. Taigi specialisto išvada nenustatyta, kad rastose kanapių sėklų veikliosios medžiagos tetrahidrokanabinolio kiekis užtrauktų baudžiamąją atsakomybę (pavyzdžiui 0,21 % ar 0,3 %). Specialistė, atlikusi tyrimą šioje byloje, teisiamojo posėdžio metu taip pat negalėjo paaiškinti, ar rastos kanapių sėklos yra pluoštinių kanapių. Be to, specialistė teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kanapių sėklose veikliosios medžiagos tetrahidrokanabinolio iš viso nėra.

Teismo vertinimu vien faktas, kad ant augalo sėklų rasti kanabinoidų pėdsakai, nepakankamas baudžiamajai atsakomybei kilti.

Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). E. Ž. T. T. taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.).

Taigi, nagrinėjamoje byloje nesurinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamojo S. J. paštu atsiųstose kanapių sėklose buvo teisės aktų draudžiamas veikliosios medžiagos tetrahidrokanabinolio kiekis. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamasis S. J. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 str., 303 str. 5 d. 1 p., 304 str., 305 str., 3 d., 307 str. 4 d., 308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

S. J. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo momento.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – popierinį voką, kuriame yra paketas Nr. 0028706, voką ir dvi tuščias kartonines dėžutes – saugomus Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK saugykloje, įsiteisėjus nuosprendžiu sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.