- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-09
- Bylos Nr.
- A-1323-575/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02601-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Ričardas Piličiauskas, Veslava Ruskan
- Pareiškėjas
- S. G.
- Atsakovas
- Trakų rajono savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 30.3Šilumos ūkis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. G. skundą atsakovui Trakų rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja S. G. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti: 1) Trakų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2017 m. birželio 23 d. atsakymą Nr. AP3-2528 su Administracijos direktoriaus 2017 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. P2-508 sudarytos komisijos išvada; 2) įpareigoti Administraciją tinkamai atsakyti į pareiškėjos jai pateiktą 2016 m. sausio 29 d. skundą toje dalyje, kuria pareiškėja prašė spręsti dėl savivaldybės veiksmais ir neveikimu jai padarytos žalos, 3) išspręsti klausimą iš esmės, įpareigojant įvertinti žalos dydį ir pobūdį.
2. Pareiškėja paaiškino, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 19 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-865-815/2017, kuriuo nusprendė panaikinti Trakų rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2016 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. AP8-504 bei Trakų rajono savivaldybės administracijos 2016 m. balandžio 29 d. raštą Nr. AP3-1595 ir įpareigojo Administraciją tinkamai atsakyti į pareiškėjos skundo dalį.
3. Pareiškėja Administracijos 2017 m. birželio 23 d. atsakymu Nr. AP3-2528 buvo informuota, jog Administracijos direktoriaus 2017 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. P2-508 sudaryta komisija konkrečios žalos nenustatė dėl išvadose išdėstytų aplinkybių.
Žemesnės instancijos teismas
4. Remiantis įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimu nustatytas prejudicinis faktas, jog daugiabutis namas, įskaitant ir pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis butas, nuo centralizuotos šildymo sistemos buvo atjungtas neteisėtai nuo 2014 m. balandžio 1 d. Iki šiol nesant jokio alternatyvaus šildymo, akivaizdžiai buvo pažeistos Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo imperatyvios nuostatos bei pareiškėjai (ir kitiems namo gyventojams) padaryta žala. Tokiu būdu pats žalos faktas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu jau yra nustatytas.
Šalies argumentai
5. Pareiškėja nesutiko su savivaldybės komisijos išvadoje nurodytais teiginiais, kad bute nėra baldų; Lentvario seniūnijos darbuotojai nenustatinėjo galimo pelėsio buvimo buto balduose; šios apžiūros metu seniūnijos darbuotojų nebuvo prašoma apžiūrinėti baldus ir įrenginius, o tik konstatuoti buto nešildymo faktą. Savivaldybės komisijos pirmininkė elektroniniame laiške pareiškėjai nurodė pateikti informaciją, kokio pobūdžio ir dydžio turtinė žala jai yra padaryta ir nustatė nepagrįstai trumpą – vienos dienos terminą informacijai pateikti. Pareiškėja įvykdė komisijos pirmininkės nurodymą – atsakė į laišką iki nurodytos datos, atsakyme pateikė informaciją. Pareiškėja taip pat pateikė sugadintų ir išmestų daiktų sąrašą bei išvardino bute atlikus remonto darbus, todėl tinkamai vykdė savivaldybės pavedimus.
7. Pareiškėja pabrėžė, kad pati Administracija turėjo imtis aktyvių veiksmų, siekdama nustatyti žalos, padarytos pareiškėjos turtui, pobūdį bei dydį. Atsakovo pateiktas atsakymas nepagrįstas, neteisėtas, neinformatyvus, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų. Atsakovui, nesiėmus aktyvių veiksmų žalos nustatymui, neatsakius, kaip ir kokiu būdu bus užtikrinamas teisėtas šilumos tiekimas, ne tik pažeistas gero administravimo, bet ir teisėtų lūkesčių principas.
Atsiliepimas
8. Atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
9. Atsakovas paaiškino, kad atsakovas, siekdamas tinkamai įvykdyti teismo sprendimą, sudarė komisiją, kuri apžiūrėjusi butą pateikė siūlymus kreiptis į pareiškėją, prašant tiksliai išdėstyti, kokio pobūdžio ir dydžio turtinė žala padaryta, į Lentvario seniūniją dėl anksčiau atliktų apžiūrų, į UAB „Trakų šilumos tinklai“ dėl informacijos suteikimo. Atsakovo sudaryta komisija pareigos apžiūrėti pareiškėjos buto neturėjo ir savo iniciatyva neprivalo rinkti įrodymų, patvirtinančių žalos dydį (VAĮ 30 str. 1 d.). Pareiškėjai suteiktas vienos dienos terminas informacijai ir reikiamiems dokumentams pateikti yra pakankamas, nes jos skundas atsakovei buvo pateiktas dar 2016 m. sausio mėn.
10. Savivaldybės komisija pagrįstai padarė išvadą, jog konkrečios žalos (nuostolių) nustatyti nėra įmanoma, būtent, kokia žala yra padaryta atsakovo veiksmais ar neveikimu ir ar juos sieja priežastinis ryšys. Be to, pareiškėjos nesąžiningas elgesys gali turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl atsakovo veiksmais ir neveikimu jai padarytos žalos arba pripažįstant pareiškėjos skundą nepagrįstu. Pareiškėja žinojo aplinkybes, jog būtent Administracijos valdoma bendrovė UAB „Trakų šilumos tinklai“ be sumontuotų elektrinių šildytuvų, pareiškėjos bute atliko ir tam tikrus buto remonto darbus. Iš to seka, jog pareiškėja akivaizdžiai piktnaudžiavo ir toliau piktnaudžiauja jai kaip pareiškėjai suteikiamomis teisėmis, naudojasi jomis nesąžiningai, siekdama gauti kuo didesnę finansinę naudą.
II.
11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 24 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
12. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 19 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-865-815/2017, kuriuo pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, įpareigodamas Administraciją tinkamai atsakyti į pareiškėjos 2016 m. sausio 29 d. skundą toje apimtyje, kuria pareiškėja prašė spręsti dėl Administracijos veiksmais ir neveikimu pareiškėjai padarytos žalos.
13. Administracija, vykdydama minėtą teismo įpareigojimą, Administracijos direktoriaus 2017 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. P2-508 sudarė komisiją, kurią įpareigojo išnagrinėti pareiškėjos 2016 m. sausio 29 d. skundą dalyje, kuria pareiškėja prašė spręsti dėl Administracijos veiksmais ir neveikimu jai padarytos žalos iki 2017 m. birželio 22 d. pateikti atitinkamas išvadas ir pasiūlymus.
Šalies argumentai
14. Pareiškėja savo 2016 m. sausio 29 d. skunde nurodė, kad dėl nutraukto šildymo tiekimo buvo padaryta žala buto patalpoms, jose esantiems daiktams, įrenginiams ir inžinerinėms sistemoms, kaimyniniams butams, su kuriais jai priklausantis butas turi bendras sienas ir grindis/ lubas, bendroms namo konstrukcijoms, butas antri metai šąla ir drėksta. Žala padaryta ne tik šiam ir kitiems butams bei namui, bet tuo pačiu ir pareiškėjos (buto savininkės) sveikatai, kuri iki 2015 m. sausio 12 d. gyveno nešildomame bute, o tai paveikė jos sveikatos būklę, nuo 2015 m. sausio 12 d., ištikus insultui, ji tebesigydo gydymo įstaigose. Pareiškėja prie skundo nepridėjo jos butui padarytą žalą pagrindžiančių įrodymų, todėl komisija 2017 m. birželio 9 d. apžiūrėjo pareiškėjos butą. Apžiūrėjus butą konkrečios žalos nustatyti nebuvo įmanoma, nes bute atliekamas buto remontas (nutinkuotos sienos, išvedžiota nauja elektros instaliacija, pastatyti trys elektriniai šildymo radiatoriai, ankstesni baldai nėra tinkami naudoti dėl pelėsio).
15. Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, susijusių su buto apžiūra, tačiau, pareiškėja nesutinka, kad konkrečios žalos nėra galimybės nustatyti ir, mano, kad pati Administracija turėjo imtis aktyvių veiksmų, siekdama nustatyti žalos, padarytos pareiškėjos turtui, pobūdį bei dydį.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovo Administracijos direktoriaus 2017 m. gegužės 24 d. įsakymu sudaryta komisija ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama tinkamai atsakyti į pareiškėjos 2016 m. sausio 29 d. skundo dalį dėl žalos, ne tik apžiūrėjo pareiškėjos butą, bet ir kreipėsi į pareiškėją, prašydama tiksliai išdėstyti, kokio pobūdžio ir dydžio žala pareiškėjai yra padaryta Administracijos veiksmais ar neveikimu, taip pat kreipėsi į Lentvario seniūniją dėl anksčiau atliktų apžiūrų aktų ir vaizdinės informacijos pateikimo ir į UAB „Trakų šilumos tinklai“ dėl informacijos pateikimo apie elektrinių radiatorių įrengimą pareiškėjos bute. Įvertinusi į užklausimus pateiktą informaciją, komisija padarė išvadą, kad konkrečios žalos buvimo neįmanoma nustatyti. Teismas sutiko su tokia komisijos išvada ir vertino, kad atsakovas tinkamai atsakė į pareiškėjos 2016 m. sausio 29 d. skundą dėl žalos, nes iš byloje esančios medžiagos neįmanoma nustatyti žalos pobūdžio ir dydžio, o atsakovas savo iniciatyva neprivalo rinkti žalos dydį patvirtinančių įrodymų.
17. Dėl pareiškėjos teiginio, kad jai buvo suteiktas nepagrįstai trumpas – vienos dienos terminas informacijai dėl patirtos žalos dydžio ir pobūdžio pateikti, teismas pažymėjo, kad pareiškėja, manydama, kad terminas informacijai pateikti yra per trumpas, neprašė atsakovo jo pratęsti. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėja atsakovui ar teismui vėliau būtų pateikusi kokius nors, patirtą turtinę ar neturtinę žalą pagrindžiančius, įrodymus, kuriuos atsakovas galėjo įvertinti, tačiau to nepadarė.
18. Teismas išanalizavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 4 dalį, 6.245 straipsnio 1 dalį bei teismų praktiką. Dėl pareiškėjos argumento, kad ji negali kreiptis į teismą, prašydama atlyginti neteisėtais atitinkamų subjektų veiksmais padarytos žalos jos butui atlyginimo, nes brangiai kainuotų ekspertizė žalos dydžiui nustatyti, už kurią ji negali sumokėti, teismas pažymėjo, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu Nr. 2.2.(NTP-2)-17-T-3082-15017 pareiškėjai yra teikiama antrinė teisinė pagalba 100 proc. atleidžiant ją nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punkte nurodytas bylinėjimosi išlaidas, t. y. išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti bei būtinas ir pagrįstas išlaidas, susijusias su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu). Vadinasi, pareiškėja atleista ir nuo išlaidų už ekspertinės atlikimą, kurios priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų.
19. Teismas, atsižvelgęs į VAĮ ir teismų praktiką dėl VAĮ straipsnio taikymo, vertino, kad ginčijamame 2017 m. birželio 23 d. sprendime ir 2017 m. birželio 22 d. išvadoje, kuri yra sudėtinė sprendimo dalis, pateikiama informacija yra išsami, aiški ir informatyvi, iš jos pakankamai (akivaizdžiai ir tiesiogiai) suprantama, kokių faktinių aplinkybių pagrindu, vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-865-815/2017, atsakovas negalėjo nustatyti ir nenustatė konkrečios žalos, todėl nėra pagrindo pareiškėjos skundžiamą sprendimą laikyti nemotyvuotu, neatitinkančiu VAĮ reikalavimų.
20. Teismas konstatavo, kad skundžiamas atsakovo sprendimas (2017 m. birželio 23 d. atsakymas Nr. AP3-2528 su Administracijos direktoriaus 2017 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. P2-508 sudarytos komisijos išvada) yra pagrįstas ir teisėtas, todėl pareiškėjos skundą atmetė.
III.
21. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 24 d. sprendimą bei Administracijos 2017 m. birželio 23 d. atsakymą Nr. AP3-2528 su Administracijos direktoriaus 2017 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. P2-508 sudarytos komisijos išvada. Pareiškėja taip pat prašo įpareigoti Administraciją tinkamai atsakyti į pareiškėjos jai pateiktą 2016 m. sausio 29 d. skundą toje dalyje, kuria pareiškėja prašė spręsti dėl savivaldybės veiksmais ir neveikimu jai padarytos žalos, bei išspręsti klausimą iš esmės, įpareigojant įvertinti žalos dydį ir pobūdį.
22. Pareiškėjos nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas savo iniciatyva neprivalo rinkti žalos dydį patvirtinančius įrodymus. Pats atsakovas, jam pažeidus funkcijas užtikrinti šilumos tiekimo organizavimą, kaip viešąjį interesą atitinkančią paslaugą, ir tokiais savo neteisėtais veiksmais sukėlus žalą, turėjo imtis aktyvių veiksmų siekiant nustatyti žalos, padarytos pareiškėjos turtui, pobūdį bei dydį.
Atsiliepimas
23. Atsakovas tik formaliai nurodė, kad nėra galimybės konstatuoti pareiškėjos butui padarytos žalos dydžio, neatsižvelgė į pareiškėjos argumentus ir pateiktus rašytinius paaiškinimus. Atsakovo pateiktas ir skundžiamas atsakymas nepagrįstas, neteisėtas, neinformatyvus.
24. Pareiškėjai yra žinomos aplinkybės, kad nesutikdama su žalos dydžiu, ji turėtų teisę ginčyti šį žalos dydį teismuose bendra tvarka. Negali būti tokios situacijos, kai akivaizdžiai matomi buto pažeidimai, kurie atsirado dėl neteisėto centralizuoto šilumos tiekimo atjungimo, atsakovo būtų traktuojama galimybių apskaičiuoti patirtą žalą nebuvimu. Pareiškėjos įsitikinimu, atsakovas turėjo pats imtis iniciatyvos, bei atsižvelgdamas į visus pareiškėjos nurodytus argumentus, organizuoti žalos apskaičiavimą.
Atsiliepimas
25. Atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
26. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos pozicija, kad pirmosios instancijos teismas didesnį prioritetą teikė vertindamas tik atsakovo pateiktus duomenis. Teismas sprendimą priėmė, remdamasis tuo, jog iš bylos medžiagos nėra įmanoma nustatyti žalos pobūdžio ir dydžio, o įrodinėjimo pareiga tenka pareiškėjai.
27. Priešingai nei teigia pareiškėja, atsakovas ėmėsi aktyvių veiksmų žalos pobūdžiui ir dydžiui nustatyti. Tai patvirtina faktas, kad buvo sudaryta komisija žalai įvertinti.
28. Atsakovas aiškiai savo atsakyme detalizavo, kokių faktinių aplinkybių pagrindu, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimą, atsakovas negalėjo nustatyti ir nenustatė konkrečios žalos.
29. Administracija nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad vyrauja viešasis interesas. Šiuo atveju pareiškėja atstovauja tik savo interesus, nepateikdama jokių teisinių argumentų. Pareiškėja savo reikalavimus grindžia privačių subjektinių teisių ir interesų pažeidimu.
30. Dėl pareiškėjos argumento, kad yra pažeidžiamas ne tik gero administravimo principas, bet ir teisėtų lūkesčių principas, atsakovas nurodo, kad teisėtų lūkesčių principas yra siejamas su poreikiu užtikrinti teisių, kurios įgytos pagal galiojantį teisinį reguliavimą, o ne apskritai bet kokių. Pareiškėjai pačiai nesiėmus jokių veiksmų žalos, padarytos jos turtui, pobūdžiui bei dydžiui nustatyti, negali tikėtis, jog atsakovas patenkins jos galimai teisėtus lūkesčius.
31. Atsakovas pažymi, kad pareiškėja nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, kurių galimai nenustatė atsakovo komisija.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Trakų rajono savivaldybės administracijos 2017 m. birželio 23 d. atsakymo Nr. AP3-2528 ir Administracijos direktoriaus 2017 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. P2-508 sudarytos komisijos išvados pagrįstumo ir teisėtumo.
33. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
34. Apeliantė teigia, kad atsakovo atsakymas yra nemotyvuotas, abstraktaus pobūdžio, neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Dėl šių apeliantės argumentų teismas pažymi, kad aiškindamas VAĮ 8 straipsnį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pavyzdžiui, 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2014, 130–142 p.). Individualūs administraciniai sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais, asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis (2014 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2430/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 28, 2014, 89–102 p.), o turi būti pagrįsti teisės normomis.
35. Ginčijamame 2017 m. birželio 23 d. sprendime Nr. AP3-2528 yra remiamasi 2017 m. birželio 22 d. išvada Nr. AP8-321. Išvada yra pridėta prie ginčijamo sprendimo ir įteikta pareiškėjai (b. l. 24, 29-30). Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad išvada yra sudėtinė sprendimo dalis. Vertinant sprendimą ir išvadą kartu yra matyti, kad pareiškėjai pateikta informacija yra išsami, aiški ir informatyvi, iš jos pakankamai suprantama, kokių faktinių aplinkybių pagrindu, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-865-815/2017, atsakovas negalėjo nustatyti ir nenustatė konkrečios žalos, todėl nėra pagrindo pareiškėjos skundžiamą sprendimą laikyti nemotyvuotu, neatitinkančiu VAĮ reikalavimų. Todėl teismas atmeta apeliantės argumentus, kad atsakovo atsakymas yra nemotyvuotas, abstraktaus pobūdžio, neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.
36. Apeliantė nurodo, kad atsakovas turi imtis iniciatyvos ir organizuoti žalos paskaičiavimą. Byloje yra įrodyta, kad komisija ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama tinkamai atsakyti į pareiškėjos 2016 m. sausio 29 d. skundą dalyje dėl žalos, ne tik apžiūrėjo pareiškėjos butą, bet ir kreipėsi į pareiškėją, prašydama tiksliai išdėstyti, kokio pobūdžio ir dydžio žala pareiškėjai yra padaryta Trakų RSA veiksmais ar neveikimu, taip pat kreipėsi į Lentvario seniūniją dėl anksčiau atliktų apžiūrų aktų ir vaizdinės informacijos pateikimo ir į UAB „Trakų šilumos tinklai“ dėl informacijos pateikimo apie elektrinių radiatorių įrengimą pareiškėjos bute. Pažymėtina, kad pati pareiškėja nenurodė, kokių konkrečių veiksmų neatliko atsakovas pažeisdamas įstatymą.
37. Iš pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų matyti, kad pareiškėja iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes šiam ginčui išnagrinėti. Šiuo aspektu pažymėtina, jog ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.
38. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas susipažinęs su byloje esančiais įrodymais vertina, kad pirmosios instancijos teismas aukščiau paminėtų taisyklių laikėsi. Iš byloje esančios medžiagos neįmanoma nustatyti žalos pobūdžio ir dydžio. Pareiškėja nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė objektyvių ir patikimų įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų, jog butui būtų padaryti akivaizdžiai matomi pažeidimai, kurių galimai nenustatė atsakovo sudaryta komisija.
39. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad atsakovo sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas.
40. Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad žalą (nuostolius) privalo įrodyti pareiškėjas, todėl jis turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, kad nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4–180/2007, 2011 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525–3063/2011). Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovas savo iniciatyva neprivalo rinkti žalos dydį patvirtinančių įrodymų ir tinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą.
41. Apibendrindama pirmiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos S. G. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.